- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-18
- Bylos Nr.
- 1S-248-843/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00035-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Tomas Venckus, Aušra Bielskė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Advokatai
- Atas Molis
Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferenciniu būdu išnagrinėjo suimto kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Ato Molio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. V. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 20 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. V. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. neteisėtai įgijus, gabenus ir laikius labai didelį kiekį narkotinės medžiagos tokiomis aplinkybėmis:
Žemesnės instancijos teismas
jis, dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą neteisėtai pasipelnyti, 2017 m. kovo – balandžio mėn., degalinės „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), susitiko su N. M. ir L. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, veikusiais organizuotoje grupėje kartu su G. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, ir susitarė nupirkti iš pastarųjų tikslu platinti Skandinavijoje labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1 033,28 g kokaino už 50 000 Eur, iš kurių 10 000 Eur sumokėti kokaino perdavimo metu, o likusius 40 000 Eur – po kokaino realizavimo. Realizuodamas nusikalstamą sumanymą, V. V. 2017 m. balandžio mėn. konspiracijos tikslais pasiskolintu nenustatytu automobiliu „Opel Astra“ nuvyko į parduotuvės „Rimi“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę, kur susitiko su N. M., atvykusiu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai nupirko iš pastarojo konservų skardinių uždarymo įrenginiu sandariai uždarytas 6 konservų dėžutes su 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 1 033,28 g – narkotinės medžiagos kokaino, sumokėdamas dalį sutartos 50 000 Eur kokaino pardavimo sumos – 10 000 Eur. Nupirktą narkotinę medžiagą V. V. automobiliu „Opel Astra“ neteisėtai nugabeno į savo gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė iš pradžių paslėpęs žemės sklype, o po to namo garaže, iki 2017 m. gegužės 4 d., kai 6 konservų dėžutes su jose paslėptu kokainu nuo 15.45 val. iki 20.30 val. atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. V. laikinai buvo sulaikytas 2017 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi įtariamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, kurios terminas to paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo pratęstas 3 mėnesiams. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi V. V. kardomoji priemonė suėmimas buvo pakeista kitomis kardomosiomis priemonėmis – piniginiu užstatu bei intensyvia priežiūra. 2019 m. vasario 20 d., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, V. V. buvo dar kartą sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. vasario 21 d. nutartimi V. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 20 d. Vėlesnėmis to paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų, Vilniaus apygardos teismo, Šiaulių apygardos teismo nutartimis V. V. kardomoji priemonė suėmimas buvo tęsiama iki 2022 m. liepos 20 d.
3. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartimi kaltinamajam V. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 20 d. Teismas konstatavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus ir padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvio prašymai
4. Kaltinamojo V. V. gynėjas advokatas A. Molis skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį ir V. V. paskirti švelnesnes kardomąsias priemones – užstatą, intensyvią priežiūrą ir/ar kitas papildomas kardomąsias priemones.
4.1. Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad skundžiama nutartis savo turiniu yra formali, nutartyje nurodytas manymas, jog V. V. būdamas nesuimtas darys naujas nusikalstamas veikas, negali būti begalinis, vertinant suėmime išbūtą laikotarpį. Taip pat teigia, kad teismas ir toliau netinkamai įvertino ir manytina šališkai vadovavosi prokuroro pateiktais duomenimis, kurių ne tik nepatvirtina kiti objektyvūs duomenys apie neva V. V. ketinimą pabėgti iš laisvės atėmimo vietos, bet juos paneigia naujai Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateikta informacija. Pasak gynėjo, skundžiama nutartimi pažeistas proporcingumo principas taikant procesines prievartos priemones, nutartyje nurodytos sąlygos ir pagrindai, po pakankamai ilgo suėmimo taikymo (3 metai ir 6 mėnesiai) yra prielaidos, pažeidžiančios asmens teisių apsaugos ir kardomųjų priemonių taikymo santykį ir proporcingumą, todėl nutartis naikintina.
4.2. Skunde cituodamas BPK 119 straipsnio, 122 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 20 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 5 straipsnio nuostatas, gynėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino V. V. charakterizuojančias savybes, kurios tarpusavyje išskirtinai išsiskiriančios, leidžiančios manyti, kad V. V. esant nesuimtam, kaip ir kiti kaltinamieji N. M., G. B., bus lygiai taip pat užtikrinti ir pasiekti kardomosios priemonės siekiami tikslai. Skunde pažymima, kad V. V. paskutinis apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2013 m. lapkričio 5 d., juo paskirta bauda yra sumokėta, ankstesni teistumai išnykę, tad asmuo turi būti laikomas niekada neteistu. Atkreipia dėmesį, kad vienas iš bylos kaltinamųjų – į laisvę paleistas N. M., buvo net tris kartus teistas, paskutinį kartą 2021 m. vasario 26 d. Kad V. V. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nutolęs laike nuo inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, skirtingai nei N. M. atveju.
4.3. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad V. V., net ir taikant jam intensyvią priežiūrą iki 2019 m. vasario 21 d., niekada nesislapstė nuo teisėsaugos pareigūnų, skirtingai nei G. B., kuriam buvo paskelbta tarptautinė paieška ir ikiteisminio tyrimo stadijoje išduotas Europos arešto orderis. Vertindamas G. B. ir N. M. teismo nutarčių, kuriomis jiems buvo pakeistos kardomosios priemonės, motyvus, gynėjas nurodo, kad jokių naujų duomenų, jog pasikeitė jiems taikyti suėmimo termino tęsimo pagrindai, neatsirado, o kardomoji priemonė – suėmimas, pakeista į švelnesnę atsižvelgus į artimųjų šeimos narių sveikatos būklę, kas manoma turėjo būti taikoma ir V. V., sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės švelninimo. Gynėjas skunde pažymi, kad V. V. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo dirbo, nėra jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad jis būtų priešiškai ar kitaip nusiteikęs prieš teismą ar kitus proceso dalyvius. Sulaikymo metu nebėgo, nesislėpė, nesipriešino. Ryšių užsienyje neturi, yra vedęs, turi mažamečius vaikus.
4.4. Gynėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino prokuroro papildomai pateiktus duomenis ir nepagrįstai jais remiantis padarė išvadą, jog V. V. planavo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė konkrečių duomenų, kurie leistų teigti, kad V. V. realiai planavo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos ir kažkokiu laikotarpiu pabėgimas galėjo ar galės būti realizuotas. Duomenų, ar V. V. planavo pabėgimą, kada tai planavo, nėra. V. V. sprendžiant kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą neigė planavęs pabėgimą. Detaliau jis apie tai apklaustas nebuvo, o prokuroras jų taip pat nedetalizavo. Duomenų, kas ir kam rašė prokuroro pateiktus raštelius, kokie atsakymai į juos gauti, kada ir pan., kurie realiai paliudytų, kad V. V. planavo pabėgimą, taip pat nėra. Tuo pačiu pažymėjo, kad dalis prokuroro duomenų pateikti 2019 m., tačiau nuo to laikotarpio nėra fiksuotų V. V. mėginimų pabėgti iš laisvės atėmimo vietos, ar tam rasti įrankiai.
4.5. Pasak gynėjo, teismas netinkamai vertino gynybos prašymą nepratęsti suėmimo termino V. V., užstato dydžio parinkimo ir taikymo, suėmime išbūtą terminą, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kurių vertinimas visumos principu leidžia manyti, kad V. V. šiai dienai nelinkęs daryti teisės pažeidimų ar naujų nusikalstamų veikų. Manymas, kad jis nesuimtas gali daryti naujus nusikaltimus, paremtas tik praeityje atliktais tyrimais, teisme nagrinėtomis bylomis, nauju įtarimu dėl 2008 m. įvykių, kas niekaip negali pateisinti suėmime išbūtą 3 metų 6 mėnesių trukmę ir nesant jokių naujų ar papildomų aplinkybių, leidžiančių manyti esant BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam pagrindui.
4.6. Atkreipė dėmesį, kad šioje byloje V. V. nėra pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo organizuotoje grupėje, skirtingai, nei kitiems kaltinamiesiems. Taip pat, kad teismas netinkamai vertino Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktas charakteristikas, iš kurių turinio matyti, kad V. V. asmenybė yra apibūdinama teigiamai, kad jis nėra linkęs daryti naujų teisės pažeidimų.
4.7. Pabrėžė, kad V. V. turi būti paleistas iš suėmimo, nes kardomojo kalinimo įstaigoje jam nėra užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos. Nors kaltinamajam yra nustatyta hipertenzija, tačiau dėl aukšto kraujo spaudimo nėra atliekami jokie tyrimai, o paskirti vaistai neturi jokio poveikio. Laisvės atėmimo vietoje nėra dedamos pastangos siekiant nustatyti aukšto kraujospūdžio priežastis, paskirti tinkamą gydymą. Jis iki šiol skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, akių skausmu/perštėjimu, spengimu ausyse, silpnumu, negalėjimu susikoncentruoti. V. V. ne tik turi pasirūpinti savo tėvų prasta sveikata, teikti pagalbą jų priežiūrai, ūkyje, bet ir pačiam yra būtinybė kreiptis į medikus dėl aukšto kraujospūdžio, tyrimų atlikimo, to priežasčių nustatymo ir pašalinimo.
4.8. Nurodoma, kad V. V. inkriminuojamos veikos bausmės dydis yra pakankamai didelis, todėl šioje stadijoje kardomosios priemonės sušvelninimas leis jam bent jau iki nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo, jeigu jis bus apkaltinamasis, kiek įmanoma pasirūpinti dukromis, tėvais, jų sveikatos būkle, dalyvauti dukrų auklėjime, jų psichologinės būklės gerinime. Teismo išvada, neva lėšos pragyvenimui galėjo būti gautos iš nusikalstamos veikos, atsižvelgus į byloje pateiktos turto tyrimo pažymos duomenis, V. V. pareikštą kaltinimą, neurėtų būti vertinama kaip pagrindas manyti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje, darys naujas nusikalstamas veikas ir/ar iš to gavo nelegalių pajamų.
4.9. Skunde atkreipia dėmesį į V. V. išbūtą laiką suėmime, kartu pažymi ir apie kitų bylos kaltinamųjų suėmime išbūtą ženkliai mažesnį terminą, kas rodo pagrindą kaltinamajam pakeisti paskirtą kardomąją priemonę. Gynėjas teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartyje nurodytas viešojo intereso užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms daryti užtikrinimo būdas nėra ir negali būti absoliutus tiek N. M., G. B. atvejais, tiek ir V. V. atveju, kuris, skirtingai nei N. M., per visą ikiteisminio tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teismuose metu, nebuvo pripažintas kaltu padaręs kitas ir/ar naujas nusikalstamas veikas. Kodėl taikomi dvigubi standartai atskiriems asmenims, nėra žinoma. Be to, nuo 2021 m. liepos 12 d. nutarties praėjo metai laiko, todėl šioje stadijoje manytina jau neteisėta ir nepagrįsta būtų toliau motyvuoti šį suėmimo pratęsimą. Be to, gynėjo manymu, teismas turėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika byloje Nr. 1S-182-487/2022, įvertinti ginamojo išbūtą terminą suėmime – 3 metai ir 6 mėnesiai, aplinkybę, jog byloje dar nėra apklausti kaltinamieji, gynybos prašymu kviestini liudytojai, neatlikti kiti būti procesiniai veiksmai, būtini bylos išnagrinėjimui ir nuosprendžio priėmimui, kas rodo pagrindus konstatuoti, jog bylos nagrinėjimas gali užtrukti, todėl manytina turėjo svarstyti dėl vienokio ar kitokio dydžio užstato tinkamumo, kaip švelnesnės kardomosios priemonės ar švelnesnių kardomųjų priemonių (intensyvios priežiūros, namų arešto, užstato, dokumentų paėmimo, įsipareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje) komplekso paskyrimo, siekiant baudžiamojo proceso tikslų, galimybės.
Žemesnės instancijos teismas
4.10. Gynėjo manymu, teismai neturėtų griežtai taikyti ir BPK 127 straipsnio 11 dalyje esančios nuostatos, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Už inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. BPK 127 straipsnio 11 dalies kontekste, du trečdaliai sudarytų 10 metų, t. y. minimalų bausmės terminą, tai tokiu atveju, jeigu teismas ir toliau vadovautųsi šia nuostata, V. V. negalėtų pasinaudoti Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta teise/galimybe.
4.11. Motyvuojant V. V. suėmimą, nurodoma ir apie kitus kaltinamajam pareikštus kaltinimus nagrinėjamą baudžiamąją bylą kitame teisme, įteiktą pranešimą apie įtarimą pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 231 straipsnio 2 dalį, tačiau pastebima, kad dėl visų šių veikų galimo padarymo kitiems asmenims nėra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė. Visose baudžiamosiose bylose veikos yra tarpusavyje susijusios, nėra naujos, atsitiktinės, jog būtų pagrindas manyti, kad V. V. būdamas laisvėje toliau darys naujas nusikalstamas veikas. Pranešimas apie įtarimą susijęs su 2008 m. įvykiais ir baudžiamąja byla, kurios 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžiu V. V. buvo išteisintas. Visa tai, gynėjo nuomone, laiko atžvilgiu yra nutolę ir yra reikšminga aplinkybė, negalinti objektyviai pagrįsti manymo, jog ginamasis būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus.
4.12. Pasak gynėjo, jo skunde išdėstytos aplinkybės rodo, kad švelnesnės kardomosios priemonės – užstatas, intensyvi priežiūra ir kitos priemonės, šiuo konkrečiu atveju yra pakankamos užtikrinti BPK siekiamus tikslus bei V. V. teisių ir laisvių suvaržymo proporcingumą. Kaltinamajam taikius užstatą, intensyvią priežiūrą ir/ar namų areštą, jo judėjimas bus maksimaliai apribotas, kontroliuojamas, eliminuojantis manymą, jog jis galės daryti naujas nusikalstamas veikas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje gynėjas ir kaltinamasis prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo ir proceso dalyvių argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą bei Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, sprendžia, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartis, kuria V. V. paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.
7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad šioje proceso stadijoje skundą dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo nagrinėjantis teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, taip pat ir nagrinėjant skundus dėl šių klausimų, surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys užfiksuoti jo paties apklausų protokoluose, liudytojų apklausų protokoluose, procesinių tyrimo veiksmų atlikimo (kratos, apžiūros, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką ir kt.) protokoluose, tarnybiniuose parnešimuose, specialistų išvadose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautuose duomenyse, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Išvardintuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti V. V. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
8. V. V. kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už ją baudžiamajame įstatyme numatyta didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis), todėl, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Šiaulių apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų alternatyvių pagrindų.
9. Skundžiama nutartimi Šiaulių apygardos teismas kaltinamajam V. V. kardomąją priemonę suėmimą pratęsė konstatavęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, tai yra, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos suėmimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.
10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys duomenys bei paties V. V. paaiškinimai patvirtina aplinkybes, akcentuotas ir gynėjo, o būtent, kad V. V. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi mažamečių vaikų, tėvus, kuriems teiktų pagalbą dėl sveikatos būklės, iki sulaikymo dirbo, turi sveikatos problemų. Šios aplinkybės yra svarbios nagrinėjamam klausimui, tačiau nagrinėjamu atveju nepaneigia tikimybės, kad būdamas laisvėje V. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šios aplinkybės turi būti ir buvo įvertintos greta kitų nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių. V. V. yra kaltinamas padaręs vieną labai sunkią nusikalstamą veiką (BK 260 straipsnio 3 dalis), už kurią baudžiamuoju įstatymu numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų. Byloje prokuroras yra pateikęs V. V. sutuoktinės I. V. mobiliojo ryšio telefone rastų raštelių nuotraukas. Raštelių turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis V. V., būdamas įkalinimo įstaigoje, planavo konkrečius savo pabėgimo planus. Aukštesniajam teismui kaltinamasis V. V. teigė, kad nepamena rašęs šiuos raštelius, tačiau šie jo teiginiai vertintini kartu su jo paties 2022 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje Šiaulių apygardos teisme pateikta priešinga pozicija, kuomet jis iš esmės pripažino savo raštelių autorystę. Teismas atsižvelgia į gynėjo argumentus, kad byloje nėra duomenų apie V. V. bandymus pabėgti iš įkalinimo įstaigos, tačiau tai nepaneigia prieš tai minėtų duomenų svarbos nagrinėjamam klausimui. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamas asmuo, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo jau mėgino bėgti (slėptis).
11. Teisėjų kolegija atsižvelgė į gynėjo skunde akcentuotą aplinkybę, kad V. V. teistumas yra išnykęs, tad jis turi būti laikomas neteistu. Iš tiesų, ankstesnis kaltinamojo teistumas yra išnykęs, tačiau tai gali būti vertinama kaip V. V. asmenybę charakterizuojantys duomenys, kas ir buvo padaryta.
12. Aukštesnysis teismas taip pat atsižvelgė į gynėjo bei kaltinamojo teiginius, sietinus su V. V. sveikatos būkle. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. V. serga hipertenzine širdies liga be širdies nepakankamumo, jam ne kartą fiksuotas padidėjęs kraujo spaudimas. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnis garantuoja suimtiesiems visų lygių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Iš bylos medžiagos bei paties V. V. paaiškinimų matyti, kad minėtos paslaugos kaltinamajam yra teikiamos. Duomenų, kad V. V. dėl sveikatos būklės negalėtų būti laikomas įkalinimo įstaigoje, nėra. Gynėjas ir kaltinamasis teismui nurodė argumentus, kad, pasak jų, V. V. skirtas gydymas nėra tinkamas ir efektyvus, tačiau kartu kaltinamasis patvirtino, kad šiuo klausimu jo pateikti skundai nebuvo patenkinti. Iš šių duomenų spręstina, kad kompetentingos institucijos netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nenustatė, taikomą medikamentinį gydymą pripažino tinkamu. Vertintina ir tai, kad byloje yra duomenų, jog V. V. sveikatos būklė galimai negerėja dėl jo paties veiksmų. Nors V. V. tvirtino teismui vartojantis jam skirtus vaistus, tačiau iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad suimtasis galimai sąmoningai nevartoja vaistų, siekdamas išvengti teismo. Minėtame dokumente pažymima ir tai, kad V. V. galimai vartoja raumenis stimuliuojančius preparatus, kurie būtent ir kelia kraujo spaudimą.
13. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, tinkamai įvertino visumą šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių ir pagrįstai konstatavo tebesant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo pagrindui.
14. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.
15. V. V. yra pareikšti kaltinimai dėl labai sunkaus nusikaltimo, tad jis patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad kaltinamojo galimai padaryta veika nėra atsitiktinė, buvo suplanuota ir gerai organizuota. Nors, kaip akcentavo gynėjas, V. V. iki sulaikymo dirbo, buvo atliktas jo pajamų/išlaidų ir turto tyrimas, tačiau bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad inkriminuojamą nusikaltimą V. V. galimai padarė dėl savanaudiškų tikslų, siekdamas gauti papildomų pajamų pragyvenimui ir neteisėtu būdu. Šiuo atveju V. V. asmenybę neigiamai charakterizuoja ir bylos duomenys apie ankstesnį jo teistumą (išnykęs), taip pat patraukimą administracinėn atsakomybėn. Be to, byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad V. V. šioje baudžiamojoje byloje taikant švelnesnes kardomąsias priemones jis galimai vėl nusikalto. Šiuo metu Panevėžio apygardos teismui perduotoje byloje jam yra reiškiami kaltinimai dėl to, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, organizavo prekybą žmonėmis, veikdamas organizuotoje grupėje organizavo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant turtinės ir kitokios asmeninės naudos, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, juridinis ir fizinis asmenys, organizavo trukdymą prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su ikiteisminio tyrimo atlikimu susijusias pareigas, organizavo melagingų parodymų davimą. Taip pat reiškiami kaltinimai dėl to, kad V. V., veikdamas organizuotoje grupėje, organizavo rengimąsi sužalojant sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą dėl jo tarnybos pareigų vykdymo bei organizavo neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą. Panevėžio apygardos teisme taip pat nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. V. kaltinamas papirkimu. Nors apkaltinamieji nuosprendžiai dėl reiškiamų kaltinimų nėra priimti, nagrinėjant suėmimo pratęsimo klausimą į šias aplinkybes yra atsižvelgtina kitų reikšmingų aplinkybių kontekste.
16. Apibendrindama teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo padarytai išvadai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo pagrindas tebeegzistuoja, nes yra pagrindas manyti, jog netaikant suėmimo V. V. gali daryti naujas nusikalstamas veikas.
17. Nustatyti suėmimo pagrindai paneigia galimybę BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti viena ar keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, tarp jų ir gynybos nurodyta intensyvia priežiūra bei užstatu. Įvertinus jau aptartas aplinkybes, kurių teismas nekartoja, nei viena švelnesnė kardomoji priemonė, nei jų kompleksas šiuo atveju nebūtų pakankamas, neeliminuotų teismo jau aptartų pagrįstų rizikų.
18. Aptartos aplinkybės pagrindžia ir skirto suėmimo terminą. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad V. V. suėmime yra ilgą laiką – daugiau nei 3 metus 6 mėnesius, tačiau aptarti duomenys leidžia spręsti, kad toks ilgas suėmimas buvo būtinas. Šiuo atveju BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatyti terminai nėra pažeisti. Bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs dėl objektyvių priežasčių, bylos vilkinimo požymių nenustatyta. Byloje yra imtasi priemonių tam, kad paspartinti teisminį nagrinėjimą. Jau minėti bylos duomenys apie tai, kad kaltinamasis planavo pabėgimą iš įkalinimo įstaigos, būdamas paleistas iš suėmimo galimai vėl nusikalto, taip pat reiškiamų kaltinimų pobūdis, kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, yra tie duomenys, kuriems esant ilgalaikis kardomosios priemonės taikymas V. V. yra pateisinamas tiek nacionalinių teisės aktų, tiek EŽTT praktikos kontekste. Teisėjų kolegija sprendžia, kad taikoma kardomąja priemone kaltinamojo teisės yra suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.
19. Gynėjo pateikti argumentai, kad kitiems šios bylos kaltinamiesiems yra skirtos švelnesnės kardomosios priemonės, nesuteikia pagrindo kitaip vertinti suimtajam taikomos kardomosios priemonės pagrįstumą. Teismas, skirdamas kardomąsias priemones ir pratęsdamas jų terminą, kiekvienu atveju individualiai įvertina įstatyme numatytus kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas nėra saistomas kitų asmenų atžvilgiu priimtais sprendimais.
20. Remiantis išdėstytu, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartimi kaltinamajam V. V. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams – paliekama galioti, kadangi nustatyti suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte, neišnyko. Gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo ir toliau kaltinamajam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Ato Molio skundą atmesti.
Palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartimi kaltinamajam V. V. pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 20 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.