- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-02
- Bylos Nr.
- 1S-125-487/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00035-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Jolanta Čepukėnienė, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- V. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suimto kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Ato Molio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 20 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. V. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. neteisėtai įgijus, gabenus ir laikius labai didelį kiekį narkotinės medžiagos tokiomis aplinkybėmis:
1.1. jis, dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą neteisėtai pasipelnyti, 2017 m. kovo – balandžio mėn., degalinės „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), susitiko su N. M. ir L. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, veikusiais organizuotoje grupėje kartu su G. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, ir susitarė nupirkti iš pastarųjų tikslu platinti Skandinavijoje labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1 033,28 g kokaino už 50 000 Eurų, iš kurių 10 000 Eurų sumokėti kokaino perdavimo metu, o likusius 40 000 Eurų – po kokaino realizavimo.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Realizuodamas nusikalstamą sumanymą, V. V. 2017 m. balandžio mėn. konspiracijos tikslais pasiskolintu nenustatytu automobiliu „Opel Astra“ nuvyko į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę, kur susitiko su N. M., atvykusiu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai nupirko iš pastarojo konservų skardinių uždarymo įrenginiu sandariai uždarytas 6 konservų dėžutes su 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 1 033,28 g – narkotinės medžiagos kokaino, sumokėdamas dalį sutartos 50 000 Eurų kokaino pardavimo sumos – 10 000 Eurų. Nupirktą narkotinę medžiagą V. V. automobiliu „Opel Astra“ neteisėtai nugabeno į savo gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė iš pradžių paslėpęs žemės sklype, o po to namo garaže, iki 2017 m. gegužės 4 d., kai 6 konservų dėžutes su jose paslėptu kokainu nuo 15.45 val. iki 20.30 val. atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
1.3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. V. laikinai sulaikytas buvo 2017 m. gegužės 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi įtariamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, kurios terminas to paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 5 d. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi V. V. kardomoji priemonė suėmimas buvo pakeista kitomis kardomosiomis priemonėmis – piniginiu užstatu bei intensyvia priežiūra ir nustatyta V. V. iš suėmimo paleisti, pasibaigus Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi V. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminui (2017 m. birželio 5 d.). 2019 m. vasario 20 d. vadovaujantis BPK 140 straipsniu, V. V. buvo dar kartą sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. vasario 21 d. nutartimi V. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 20 d. To paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų 2019 m. balandžio 16 d. ir 2019 m. liepos 19 d. nutartimis suėmimo terminas V. V. buvo tęsiamas iki 2019 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjos 2019 m. spalio 18 d. nutartimi V. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 20 d. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartimi kaltinamajam V. V. suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams nuo 2020 m. sausio 20 d., 2020 m. spalio 8 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. spalio 20 d., 2021 m. sausio 19 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams nuo 2021 m. sausio 20 d., 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 20 d., 2021 m. birželio 9 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 20 d., 2021 m. spalio 19 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 20 d., 2022 m. sausio 19 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams nuo 2022 m. sausio 20 d.
1.4. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi kaltinamajam V. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvio prašymai
2. Kaltinamojo V. V. gynėjas advokatas A. Molis skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį, kurią kardomosios priemonės suėmimo terminas jam buvo pratęstas ir paskirti jam už suėmimą švelnesnes kardomąsias priemones – užstatą, intensyvią priežiūrą ir / ar kitas papildomas kardomąsias priemones.
2.1. Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad skundžiama nutartis savo turiniu yra formali, nutartyje nurodytas manymas, jog V. V. būdamas nesuimtas darys naujas nusikalstamas veikas, negali būti begalinis, vertinant suėmime išbūtu laikotarpiu. Taip pat teigiama, kad teismas netinkamai įvertino prokuroro pateiktus duomenis, jų gavimo teisėtumą, kitokių objektyvių duomenų nebuvimą apie neva V. V. ketinimą pabėgti iš laisvės atėmimo vietos. Pasak gynėjo, skundžiama nutartimi pažeistas proporcingumo principas, taikant procesines prievartos priemones, nutartyje nurodytos sąlygos ir pagrindai, po pakankamai ilgo suėmimo taikymo (3 metai ir 3 mėnesiai) yra prielaidos, pažeidžiančios asmens teisių apsaugos ir kardomųjų priemonių taikymo santykį ir proporcingumą, todėl nutartis naikintina.
2.2. Skunde cituodamas BPK 119 straipsnio, 122 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 20 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 5 straipsnio nuostatas, gynėjas nurodo ir, kad teismas netinkamai įvertino V. V. charakterizuojančias savybes, kurios tarpusavyje išskirtinai išsiskiriančios, leidžiančios manyti, kad V. V. esant nesuimtam, kaip ir kiti kaltinamieji N. M., G. B., bus lygiai taip pat užtikrinti ir pasiekti kardomosios priemonės siekiami tikslai. Skunde pažymima, kad V. V. paskutinis apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2013 m. lapkričio 5 d., juo paskirta bauda yra sumokėta, ankstesni teistumai išnykę, kai tuo tarpu vienas iš bylos kaltinamųjų – į laisvę paleistas N. M. buvo net tris kartus teistas, paskutinį kartą 2021 m. vasario 26 d. Kad V. V. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nutolęs laike nuo inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, skirtingai nei N. M. atveju.
2.3. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad V. V., net ir taikant jam intensyvią priežiūrą, niekada nesislapstė nuo teisėsaugos pareigūnų, skirtingai nei G. B., kuriam buvo paskelbta tarptautinė paieška ir ikiteisminio tyrimo stadijoje išduotas Europos arešto orderis. Vertindamas G. B. ir N. M. teismo nutarčių, kuriomis jiems buvo pakeistos kardomosios priemonės motyvus, gynėjas nurodo, kad jokių naujų duomenų, jog pasikeitė jiems taikyti suėmimo termino tęsimo pagrindus, neatsirado, o kardomoji priemonė – suėmimas, pakeista į švelnesnę atsižvelgus į artimųjų šeimos narių sveikatos būklę, kas manoma turėjo būti taikoma ir V. V., sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės švelninimo. Gynėjas skunde pažymi, kad V. V. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo dirbo, nėra jokių aplinkybių, kas patvirtintų, kad jis būtų priešiškai ar kitaip nusiteikęs prieš teismą ar kitus proceso dalyvius. Sulaikymo metu nebėgo, nesislėpė, nesipriešino. Ryšių užsienyje neturi, yra vedęs, turi mažamečius vaikus.
2.4. Gynėjo nuomone, teismas netinkamai įvertino prokuroro papildomai pateiktus duomenis ir nepagrįstais jais remiantis padarė išvadą, jog V. V. planavo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos. Pastebima ir, kad skundžiamoje nutartyje, teismo nebuvo nurodyta, konkretūs duomenys, kas leistų teigti, kad V. V. realiai planavo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos ir kažkokiu laikotarpiu pabėgimas galėjo ar galės būti realizuotas. Duomenų ar V. V. planavo pabėgimą, kada tai planavo, nėra. V. V. sprendžiant kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą neigė planavęs pabėgimą. Detaliau jis apie tai apklaustas nebuvo, o prokuroras daugiau jokių duomenų apie tai nepateikė. Duomenų, kas ir kam rašė prokuroro pateiktus raštelius, kokie atsakymai į juos gauti, kada ir pan., kas realiai paliudytu, kas V. V. planavo pabėgimą, taip pat nėra. Tuo pačiu pažymima ir, kad dalis prokuroro pateiktų duomenų pateikti 2019 m., tačiau nuo to laikotarpio nėra fiksuotų V. V. mėginimų pabėgti iš laisvės atėmimo vietos, ar tam rasti įrankiai.
2.5. Pasak skundo autoriaus, teismas netinkamai vertino gynybos prašymą nepratęsti suėmimo termino V. V., užstato dydžio parinkimo ir taikymo, suėmime išbūtą terminą, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kurių vertinimas visumos principu leidžia manyti, kad V. V. šiai dienai nelinkęs daryti teisės pažeidimų ar naujų nusikalstamų veikų. Manymas, kad jis nesuimtas gali daryti naujus nusikaltimus, paremtas tik praeities atliktais tyrimais, teisme nagrinėtomis bylomis, nauju įtarimu dėl 2008 m. įvykių, kas niekaip negali pateisinti suėmime išbūtą 3 metų 3 mėnesių trukmę ir nesant jokių naujų ar papildomų aplinkybių, leidžiančių manyti esant egzistuojant BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam pagrindui.
2.6. Atkreipiamas dėmesys, kad šioje byloje V. V. nėra pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo organizuotoje grupėje, skirtingai nei kitiems kaltinamiesiems. Taip pat, kad teismas netinkamai vertino (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus pateiktas charakteristikas, iš kurių turinio matyti, kad V. V. asmenybė yra apibūdinama teigiamai, kad jis nėra linkęs daryti naujų teisės pažeidimų.
2.7. Pabrėžiama ir, kad V. V. turi būti paleistas iš suėmimo, nes kardomojo kalinimo įstaigoje jam nėra užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos. Nors kaltinamajam yra nustatyta (duomenys neskelbtini), tačiau dėl aukšto kraujo spaudimo nėra atliekami jokie tyrimai, o paskirti vaistai neturi jokio poveikio. Laisvės atėmimo vietoje nėra dedamos pastangos siekiant nustatyti aukšto kraujospūdžio priežastis, paskirti tinkamą gydymą. Jis iki šiol skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, akių skausmu / perštėjimu, spengimu ausyse, silpnumu, negalėjimu susikoncentruoti. V. V. ne tik turi pasirūpinti savo tėvų prasta sveikata, teikti pagalbą jų priežiūrai, ūkyje, bet ir pačiam yra būtinybė kreiptis į medikus dėl aukšto kraujospūdžio, tyrimų atlikimo, to priežasčių nustatymo ir pašalinimo. Pasak gynėjo, teismas tik formaliai nurodė, jog byloje nėra medžiagos apie V. V. negydimą (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, kadangi pateikti duomenys apie aukšto kraujospūdžio fiksavimą, būtent patvirtina, kad pastarajam nėra suteikiama jokia medicininė pagalba, nėra atliekami jokie tyrimai, kad būtų galima paskirti tinkamą gydymą.
2.8. Nurodoma, kad V. V. inkriminuojamos veikos bausmės dydis yra pakankamai didelis, todėl šioje stadijoje kardomosios priemonės sušvelninimas leis jam bent jau iki nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo, jeigu jis bus apkaltinamasis, kiek įmanoma maksimaliau pasirūpinti dukromis, tėvais, jų sveikatos būkle, dalyvauti dukrų auklėjime, jų psichologinės būklės gerinime. Teismo išvada, neva lėšos pragyvenimui galėjo būti gautos iš nusikalstamos veikos, atsižvelgus į byloje pateiktą turto tyrimo pažymos duomenis, V. V. pareikštą kaltinimą, neurėtų būti vertinama kaip pagrindas manyti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje, darys naujas nusikalstamas veikas ir / ar iš to gavo nelegalių pajamų.
2.9. Skunde atkreipiant dėmesį į V. V. išbūtą laiką suėmime, kartu pažymint ir apie kitų bylos kaltinamųjų suėmime išbūtą ženkliai mažesnį terminą, kas rodo pagrindą kaltinamajam pakeisti paskirtą kardomąją priemonę. Be to, anot skundo autoriaus teismų praktikoje suformuotas precedentas, kuomet 2021 m. vasario 26 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažinus N. M. kaltu dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotine medžiaga, jos kontrabanda, buvo skirta piniginė bausmė. V. V. yra kaltinamas padaręs tik vieną veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, jis nėra kaltinamas dalyvavęs organizuotoje grupėje ar padaręs kontrabandą, todėl vadovaujantis teismų praktika, jeigu jis teismo būtų pripažintas kaltu, jis taip pat galėtų pretenduoti į piniginę bausmę, ar net mažesnę bausmės rūšį.
2.10. Motyvuojant V. V. suėmimą, nurodoma ir apie kitus kaltinamajam pareikštus kaltinimus nagrinėjamą baudžiamąją bylą kitame teisme, įteiktą pranešimą apie įtarimą pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 231 straipsnio 2 dalį, tačiau pastebima ir, kad dėl visų šių veikų galimo padarymo kitiems asmenims nėra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė. Visose baudžiamosiose bylose veikos yra tarpusavyje susijusios, nėra naujos, atsitiktinės, jog būtų pagrindas manyti, kad V. V. būdamas laisvėje toliau darys naujas nusikalstamas veikas. Pranešimas apie įtarimą susijęs su 2008 m. įvykiais ir baudžiamąja byla, kurios 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžiu V. V. buvo išteisintas. Visą tai, gynėjo nuomone, laiko atžvilgiu yra nutolę ir yra reikšminga aplinkybė, negalinti objektyviai pagrįsti manymo, jog ginamasis būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus.
2.11. Pasak gynėjo, jo skunde išdėstytos aplinkybės rodo, kad švelnesnės kardomosios priemonės –užstatas, intensyvi priežiūra ir kitos priemonės konkrečiu atveju yra pakankamos užtikrinti BPK siekiamus tikslus bei V. V. teisių ir laisvių suvaržymo proporcingumą. Kaltinamajam taikius užstatą, intensyvią priežiūrą ir / ar namų areštą, jo judėjimas bus maksimaliai apribotas, kontroliuojamas, eliminuojantis manymą, jog jis galės daryti naujas nusikalstamas veikas.
3. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Ato Molio skundas atmetamas.
4. Teisėjų kolegija, susipažinusi su kaltinamojo skundo argumentais ir pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria V. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta.
5. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo V. V., liudytojų parodymuose, procesinių tyrimo veiksmų atlikimo (kratos, apžiūros, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką ir kt.) protokoluose, tarnybiniuose parnešimuose, specialistų išvadose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautuose duomenyse, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Pabrėžtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Sprendžiant kaltinamajam V. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka.
6. Suėmimas yra skiriamas (tęsiamas) tada, kai egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). V. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir už kurios padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta didesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Todėl BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatos pažeidimų nenustatyta.
7. Šiaulių apygardos teismas, kaltinamajam V. V. kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsė vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais, t. y. kad būdamas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.
8. Skundžiama nutartimi apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstai įžvelgė kaltinamojo pasislėpimo (bėgimo) riziką. V. V. yra kaltinamas galimai padaręs vieną labai sunkią nusikalstamą veiką (BK 260 straipsnio 3 dalis), kurios sankcijoje baudžiamuoju įstatymu numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios minimali riba 10 metų, o maksimali 15 metų laisvės atėmimas. Nors gresianti laisvės atėmimo bausmė ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ji yra reikšminga kitų aplinkybių kontekste, t. y. kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis gali pagrįsti didelę galimą asmens pasislėpimo riziką (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo egzistavimą). Šiuo atveju gynėjo skunde nurodomu apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo dėl disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekio, kontrabandos, veikiant organizuota grupe, asmeniui buvo skirta piniginė bauda, vadovautis kaip precedentu teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi, kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje baudžiamosios bylos duomenis teismas analizuoja tik tiek, kiek tai susiję su suimtajam taikomos kardomosios priemonės teisėtumu ir pagrįstumu. Klausimai dėl asmens kaltumo, veikos teisinio įvertinimo, o tuo pačiu bausmės, sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir atitinkamai įvertinami atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes.
9. Pratęsiant V. V. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą minėtu pagrindu, skundžiamoje nutartyje buvo įvertinta ir kitų reikšmingų aplinkybių visuma. Svarstant dėl manymo, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, skundžiamoje nutartyje buvo atsižvelgta į kaltinamąjį siejančius socialinius ryšius, jo padėtį iki sulaikymo, kitas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde akcentuojamos aplinkybės dėl kaltinamojo šeiminės padėties, glaudžių santykių palaikymo su artimaisiais, socialiniais ryšiais, taip pat argumentai dėl suimtojo elgesio tardymo izoliatoriuje, yra svarbios, tačiau nepaneigia tikimybės, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė, sprendžiant, ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, nebėgs ir nesislėps nuo teismo. Jos turi būti ir yra vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Šiuo atveju vertintini ir prokuroro pateikti duomenys – kaltinamojo susirašinėjimas, iš kurio turinio matyti, kad buvo planuojamas pabėgimas iš laisvės atėmimo vietos. Nors gynėjo skunde užsimenama, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis realiai planavo pabėgimą, kada ir su kuo vyko toks susirašinėjimas, vis tik užfiksuotos aplinkybės taip pat yra svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis duomuo, reikšmingas jį vertinant bendrame kontekste sprendžiant dėl suėmimo pagrindo egzistavimo.
10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam, įvertino visumą reikšmingų šio klausimo sprendimui aplinkybių. Teismas tinkamai atsižvelgė į duomenis dėl kaltinamajam įkaltintos veikos, jos pobūdžio, patį V. V. charakterizuojančius duomenis. Šių aplinkybių kontekste taip pat pabrėžtina tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamas asmuo, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ne tik į gresiančios bausmės griežtumą, tačiau ir į visumą kitų jau aptartų svarbių veiksnių, leidžiančių spręsti apie slėpimosi pavojų, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Skunde dėstomi argumentai, kaip eliminuojantys V. V. bėgimo (slapstymosi) nuo teismo galimybę, savaime nepaneigia šio suėmimo taikymo pagrindo ir nėra pakankami šioje proceso stadijoje taikomą kardomąją priemonę pakeisti kita, švelnesne.
11. Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam V. V. pagrįstai pratęstas, nustačius ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Minėta, jog V. V. pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos, priskiriamos labai sunkiems nusikaltimams, kuri patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Paties kaltinamojo galimai vykdyti veiksmai buvo pakankamai aktyvūs pasiekti norimą nusikalstamą tikslą. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga matyti ir tai, kad galimai kaltinamojo padaryta veika nėra atsitiktinė, suplanuota, gerai organizuota, galimai padaryta esant savanaudiškoms paskatoms. Nors gynėjas skunde nurodo, kad iki suėmimo kaltinamasis dirbo, o byloje esanti pažyma apie kaltinamojo atžvilgiu atlikto pajamų / išlaidų, įgyto turto tyrimo rezultatus, nepagrindžia išvados, kad lėšas pragyvenimui kaltinamasis galėjo gauti iš nusikalstamos veikos, vis tik aptartos aplinkybes leidžia manyti, kad pajamos pragyvenimui galėjo būti gaunamos ir nusikalstamu būdu. Taip pat bylos duomenimis, V. V. anksčiau buvo teistas. Nors teistumas išnykęs, dėl to jis nesukelia asmeniui teisinių padarinių, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto pagrindo buvimą, į ankstesnius asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktus atsižvelgiama kaip į papildomą kriterijų, vertinant V. V. asmenybę. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad V. V. šioje baudžiamojoje byloje taikant švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, jis galimai vėl nusikalto, t. y. jam reiškiami kaltinimai dėl prekybos žmonėmis organizavimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, trukdymo prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su ikiteisminio tyrimo atlikimu susijusiais pareigas, taip pat melagingų parodymų davimo, o taip pat pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir papirkimu. Į šias aplinkybes atsižvelgtina kitų reikšmingų aplinkybių kontekste. Gynėjo skundo nurodomi argumentai dėl kaltinamojo elgesio tardymo izoliatoriuje, kad šioje byloje jam nėra pareikti kaltinimai dėl dalyvavimo organizuotoje grupėje, tačiau šios aplinkybės kitų, jau paminėtų, aplinkybių kontekste negali būti vertinamos kaip esmingai mažinančios galimo naujo V. V. nusikalstamo elgesio riziką. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, netaikant jam kardomosios priemonės – suėmimo, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo pagrindas egzistuoja. Pabrėžtina ir tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.
12. Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo kaltinamajam V. V. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės pagrindas neišnyko. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, jos terminas yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis ne tik gali slėptis (bėgti) nuo teismo, bet ir gali daryti naujus nusikaltimus. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą V. V. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos. Tai skundžiama nutartimi iš esmės konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Kaltinamojo gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Darytina išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai, tame tarpe siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, užkardyti galimą naujų nusikalstamų veikų darymą, pasiekiami, toliau tęsiant kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą. Kardomųjų priemonių paskirtis ir viešasis interesas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje gali būti užtikrinti, taikant kaltinamajam tik pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Nors suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo, kaip minėta, nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos, laikantis įstatymu numatytų reikalavimų.
13. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kaltinamajam V. V. taikant griežčiausią kardomąją priemonę, nėra pažeidžiami BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatyti terminai. Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT praktikoje Konvencijos 5 straipsnio pažeidimu dėl pernelyg ilgos suėmimo taikymo trukmės yra pripažinti ir tokie atvejai, kai pareiškėjai buvo laikomi suimti trumpesnį laiką nei nagrinėjamu atveju suėmime laikomas V. V. (pavyzdžiui, sprendimai Bykov prieš Rusiją, Ignatov prieš Ukrainą, Ramkovski prieš Makedoniją), ir priešingai ‑ minėtas pažeidimas nebuvo nustatytas tais atvejais, kai pareiškėjams suėmimo terminas buvo tęsiamas ilgą laiką (pavyzdžiui, sprendimai Luković prieš Serbiją, Štvrteck? prieš Slovakiją, kai pareiškėjai suėmime išbuvo daugiau nei 3,5 metų). Visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo termino pagrįstumo, svarbus ne pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, o byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas. Nagrinėjamu atveju bylos pobūdis, kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, pagrįstas manymas, kad V. V., paleistas iš suėmimo gali slėptis (bėgti) nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus, yra tie duomenys, kuriems esant ilgalaikis kardomosios priemonės taikymas V. V. yra pateisinamas tiek nacionalinių teisės aktų, tiek EŽTT praktikos kontekste. Taigi, kaltinamajam taikoma kardomąja priemone teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo.
14. Skundo argumentai apie kitiems kaltinamiesiems taikomas švelnesnes kardomąsias priemones nesuteikia pagrindo kitaip vertinti suimtajam taikomos kardomosios priemonės pagrįstumą. Šios aplinkybės negali nulemti V. V. procesinės padėties. Pabrėžtina, kad teismas, skirdamas kardomąsias priemones kaltinamiems asmenims ir pratęsdamas jų terminą, individualiai įvertina kiekvieno iš jų atžvilgiu kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Taigi, teismas nėra saistomas sprendimais dėl kitiems kaltinamiesiems taikomų kardomųjų priemonių pobūdžio, konkrečios kardomosios priemonės taikymas (jos termino tęsimas) asmeniui nulemtas visumos individualių aplinkybių įvertinimo. Skundžiamoje nutartyje teismo išvada, jog šioje bylos proceso stadijoje nėra pagrindo kaltinamajam V. V. taikyti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, yra motyvuota.
15. Suėmimo taikymo pagrįstumo nepaneigia ir suimtojo gynėjo skunde aptariama kaltinamojo sveikatos būklė, jos stebėsena. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad suimtajam dėl sveikatos būklės negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Suimtojo liga – (duomenys neskelbtini), yra lėtinė liga, kuri gydoma jam paskirtais vaistais. Pabrėžtina, kad įstatymai numato suimtųjų teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, o, esant būtinumui, gydymą sveikatos priežiūros įstaigose. Nors pasak gynėjo, suimtajam paskirtas gydymas nėra efektyvus ir pakankamas, iš bylos duomenų matyti, jog V. V. yra teikiama medicininė pagalba, o apie tai, kad teikiamos paslaugos būtų nekokybiškos, nekvalifikuotos, objektyvių duomenų teismui nebuvo pateikta. Priešingai, teismo turimais duomenimis, suimtojo sveikatos būklė galimai negerėja dėl jo paties veiksmų. Taigi, argumentai dėl suimtojo sveikatos būklės konkrečiu atveju nešalina jam taikomos kardomosios priemonės taikymo pagrindų, juo labiau nepaneigia BPK 119 straipsnyje keliamų tikslų užtikrinimo svarbos.
16. Skunde nurodomos aplinkybės, jog suimtasis nesislapstė, sulaikymo metu nesipriešino, nepažeidė jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų, jog dėl sveikatos būklės tėvams reikalinga kaltinamojo pagalba, o dukroms būtinas realus ryšys su tėvu, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pagrįstų bylos duomenimis.
17. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro aplinkybė, kad joje pasikartoja argumentai ir motyvai iš ankstesnių šio teismo priimtų nutarčių, kuriomis buvo V. V. pasisakyta dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrįstumo. Pastebėtina, jog tuo atveju, kai atskiri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su jau nagrinėtais klausimais, galima situacija, kad teismo išvados grindžiamos panašiais argumentais. Tačiau tai nereiškia, kad reikšmingi duomenys nebuvo apsvarstyti ir įvertinti iš naujo.
18. Remiantis išdėstytu, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi kaltinamajam V. V. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams paliekama galioti, kadangi nustatyti suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte, neišnyko. Gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo ir toliau kaltinamajam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Ato Molio skundą atmesti.
Palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi kaltinamajam V. V. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 20 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.