Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algimanto Valantino,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo N. M. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent:

1.1. 2017 metų sausio – kovo mėn. X N. M., taip pat G. B. ir L. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą neteisėtai pasipelnyti, susitarė veikiant organizuota grupe padaryti labai sunkų nusikaltimą – neteisėtai laikyti, gabenti ir parduoti V. V. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 1 033,28 g kokaino, kurį prieš tai tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė Lietuvos Respublikoje teritorijoje.

1.2. N. M. ir kiti organizuotos grupės nariai, pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis, vykdydami bendrą nusikalstamos veikos planą, atliko šiuos suderintus veiksmus:

1.2.1. 2017 m. kovo – balandžio mėn. degalinės „N“ kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), N. M. ir L. B. susitarė su V. V. pastarajam labai didelį narkotinių medžiagų kiekį – 1 033,28 g kokaino – parduoti už 50 000 Eur, iš kurių 10 000 Eur V. V. turėjo perduoti organizuotos grupės nariams kokaino perdavimo metu, o likusius 40 000 Eur – po kokaino realizacijos;

1.2.2. 2017 m. pavasarį Lietuvoje N. M. ir G. B. labai didelį narkotinių medžiagų kiekį – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinių medžiagų kokaino supakavo į šešis plastikinius maišelius, vakuumavimo įrenginiu „C“ užvakuumavo į šešis vakuumavimo maišelius, įdėjo į šešias metalines konservų dėžutes bei sandariai uždarė konservų skardinių uždarymo įrenginiu „B, model Z“, ir šias narkotines medžiagas neteisėtai laikė Lietuvoje, tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje;

1.2.3. 2017 m. balandžio mėn. N. M. automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šešias konservų dėžutes su labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinės medžiagos kokaino, neteisėtai atgabeno į parduotuvės „R“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę, kur neteisėtai pardavė V. V. ir gavo iš pastarojo dalį sutartos 50 000 Eur kokaino pardavimo sumos – 10 000 Eur.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus viršininkės 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu N. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigotas nebendrauti su V. V., A. S., M. N., E. T. (23 t., 22-24 b.l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka N. M. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. gruodžio 12 d. (31 t., 42 b.l.). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2019 m. gruodžio 12 d. nutarimu N. M. panaikinta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (31 t., b. l. 46-48). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi N. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 12 d. (31 t., b. l. 63–66).

5. Teismo posėdyje gynėja prašo skundą patenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo N. M. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. M. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundas atmetamas

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, jog Šiaulių apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsė N. M. kardomosios priemonės suėmimo terminą.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą.

8. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų ne tik kito kaltinamojo V. V. parodymuose, kaip nurodoma skunde, bet ir liudytojų E. K., V. B. parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, kratos protokole, specialisto išvadoje Nr. 140-(2583)-IS1-2740, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis N. M. galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

9. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

10. Šiaulių apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam N. M. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus. Priešingai, nei nurodoma skunde, iš skundžiamos nutarties matosi, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl nurodytų suėmimo pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių.

11. Pagal BPK 122 straipsnio 2 dalį, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11.1. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje N. M. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą neteisėtai pasipelnyti, neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. N. M. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pažymėtina, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Galima sutikti su tuo, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Būtent taip bausmės griežtumą kartu su kitomis aplinkybėmis ir įvertino apygardos teismas.

11.2. Teismas įvertino ir skunde nurodomas aplinkybes – N. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą (sutuoktinę ir sūnų), taip pat įvertino, jog kaltinamasis dirbo pagal verslo liudijimą (23 t., 34, 36 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, tačiau jos nepaneigia prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybės, nes tokios aplinkybės nesulaikė N. M. nuo galimo nusikalstamos veikos padarymo. Tuo tarpu, teismas įvertino kaltinamojo ryšius užsienyje. Iš bylos duomenų matosi, kad N. M. ne kartą teistas anksčiau, o šiuo metu nagrinėjamoje kitoje baudžiamojoje byloje jis kaltinamas tuo, jog veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir kontrabandos būdu gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos (31 t., 132-168 b.l.). Taigi kitoje baudžiamojoje byloje jis yra kaltinamas nusikaltimo padarymu ne tik Lietuvos, bet ir užsienio teritorijoje, kas leidžia daryti išvadą, kad N. M. turi ryšių užsienyje ir, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės, jis taip pat gali slėptis nuo teismo ir užsienyje.

12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

12.1. N. M. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, patenkantį į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Jis kaltinamas padaręs šį nusikaltimą veikiant organizuota grupe dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą neteisėtai pasipelnyti. Iš kaltinimo matosi, kad jo vaidmuo galimai darant nusikaltimą buvo aktyvus – su kitu kaltinamuoju jis susitarė V. V. parduoti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, šias narkotines medžiagas supakavo ir neteisėtai laikė, jis atgabeno ir pardavė V. V. narkotikus bei už juos gavo dalį sutartos sumos. Aptartos aplinkybės suteikia pagrindo manyti, jog kaltinamojo galimai padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o iš anksto suplanuotas, gerai organizuotas bei siekiant neteisėtai pasipelnyti. Kaip nurodoma skunde, iš bylos duomenų matosi, kad kaltinamasis N. M. dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog lėšas pragyvenimui jis galėjo gauti ir iš nusikalstamos veiklos. Bylos duomenys patvirtina, kad anksčiau N. M. jau teistas ir anksčiau, jis teistas už neteisėtą laikymą, gabenimą ir pardavimą psichotropinės medžiagos, taip pat ir už sukčiavimą (23 t., 40-46, 52-54, 57-61, 64-89 b.l.). Iš bylos matosi ir tai, kad šiuo metu apygardos teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje N. M. kaltinamas tuo, jog turėdamas tikslą gauti neteisėtas pajamas kontrabandos būdu neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (31 t., 132-166 b.l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje jis kaltinamas padaręs nusikaltimus jau po to, kai galimai padarė nusikalstamą veiką, už kurios jis yra kaltinamas nagrinėjamoje Šiaulių apygardos teisme. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog būdamas laisvėje N. M. gali daryti naujus nusikaltimus.

12.2. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas pagrįstai atsižvelgė į kitoje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų N. M. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį. Šią aplinkybę teismas įvertino tik tiek, kiek ji reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimui išspręsti šioje baudžiamojoje byloje, tokiu būdu kitoje baudžiamojoje byloje teismas nekonstatavo nei N. M. kaltės, nei pažeidė nekaltumo prezumpcijos. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog kitoje baudžiamojoje byloje N. M. buvo panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas, nesuteikia pagrindo kitaip vertinti šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jam taikomą kardomąją priemonę, nes kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžiama, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.

13. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog Šiaulių apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis N. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14. Įvertinus kaltinamojo N. M. galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, gresiančią bausmę, vaidmenį, jo asmenybę, ryšius užsienyje, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą N. M. į laisvę bei skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis N. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

kaltinamojo N. M. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi kaltinamajam N. M. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.