Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo N. M. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo –terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. M. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent:

1.1. 2017 metų sausio – kovo mėn., Kaune, N. M., taip pat L. B. ir G. B., kuriems ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą neteisėtai pasipelnyti – susitarė veikiant organizuota grupe padaryti labai sunkų nusikaltimą – neteisėtai laikyti, gabenti ir parduoti V. V. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos (1 033,28 g kokaino) – kurią prieš tai tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė Lietuvos Respublikoje teritorijoje.

1.2. N. M. ir kiti organizuotos grupės nariai, pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis, vykdydami bendrą nusikalstamos veikos planą, atliko šiuos suderintus veiksmus: 2017 m. kovo – balandžio mėn., degalinės „Naftrus“ kavinėje, esančioje Šilo g.1, Ylių kaime, Nemakščių seniūnijoje, Raseinių rajone, N. M. ir L. B. susitarė su V. V. pastarajam labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1 033,28 g kokaino – parduoti už 50 000 eurų, iš kurių 10 000 eurų V. V. turėjo perduoti organizuotos grupės nariams kokaino perdavimo metu, o likusius 40 000 eurų – po kokaino realizacijos; 2017 m. pavasarį Lietuvoje N. M. ir G. B. labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinės medžiagos kokaino – supakavo į šešis plastikinius maišelius, vakuumavimo įrenginiu „CASO VC 300“ užvakuumavo į šešis vakuumavimo maišelius, įdėjo į šešias metalines konservų dėžutes ir sandariai uždarė konservų skardinių uždarymo įrenginiu „BLACK 16 mm BENCH DRILL, model ZJ 4116 12231“, ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė Lietuvoje, tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje; 2017 m. balandžio mėn. N. M. automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6 konservų dėžutes su labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinės medžiagos kokaino – neteisėtai atgabeno į parduotuvės „RIMI“, esančios Baltijos pr. 58, Kaune, automobilių stovėjimo aikštelę, kur neteisėtai pardavė V. V. ir gavo iš pastarojo dalį sutartos 50 000 eurų kokaino pardavimo sumos – 10 000 eurų.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, N. M. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi kaltinamajam N. M. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 mėnesiams. Skundžiama 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi kaltinamajam paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės terminas pratęstas dar trims mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 12 d. Suėmimo terminas pratęstas teismui nustačius, kad yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje, N. M. bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo N. M. gynėjo advokato M. Vasiliausko skundas atmetamas.

13. Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam N. M. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 5 straipsnio nuostatų ir BPK reikalavimų nepažeidė.

14. BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tuomet, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, taikytina ir suėmimo skyrimo atveju. Pagrįstu manymas gali būti laikomas tuo atveju, kai iš surinktų duomenų nešališkas stebėtojas darytų išvadą, kad asmuo, kuriam norima taikyti suėmimą, gali būti padaręs nusikalstamą veiką. Nagrinėjamo skundo kontekste, svarbu pažymėti, kad EŽTT praktikoje analogiškai yra apibrėžiama ir pagrįsto įtarimo sąvoka. Taip pat suėmimui skirti turi būti bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų suėmimo pagrindų, t. y. turi būti pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; trukdys procesui; darys naujas nusikalstamas veikas. Akcentuotina, kad pagrįsto manymo sąvoka jokiu būdu negali būti prilyginama įrodymų sąvokai. Teismui turi būti pateikti baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad yra BPK 121 straipsnio 2 dalyje, 122 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos, vadovaudamasis kuriais teismas sprendžia klausimą dėl suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrįstumo. Teisės teorijoje BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata laikoma retrospektyviniu pagrindu, o BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai – perspektyviniais. Retrospektyvinis pagrindas – duomenys, ką įtariamasis (kaltinamasis) jau gali būti padaręs, t. y. duomenys apie nusikalstamą veiką. Perspektyviniais pagrindai – pagrįstas spėjimas, kad įtariamasis (kaltinamasis) gali imtis neigiamų proceso požiūrių veiksmų ateityje. Sprendžiant suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus, įrodymai nėra vertinami (BPK 20 straipsnis), taip pat nėra sprendžiamas asmens kaltės klausimas. Vadovaudamasis pastarųjų duomenų visuma, teismas tik sprendžia ar yra pagrindas manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam įkaltinamą nusikalstamą veiką. Nors skunde gynėjas ir atkartoja šiuos nagrinėjamam klausimui spręsti reikšmingus teiginius, tačiau dėstydamas argumentus iš esmės kalba ne apie duomenų pakankamumo kriterijų, bet apie N. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą veiką.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas nenustatinėja atskirų kaltinamajam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybių, nusikaltimo sudėčių požymių ir pan. Vardindamas byloje surinktus duomenis ir analizuodamas juose esančią informaciją, jos patikimumą, gynėjas atlieka įrodymų vertinimą. O tai yra bylą nagrinėjančio teismo, priimsiančio atitinkamą procesinį sprendimą byloje, prerogatyva. Būtent tuomet, įvertinęs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas pasisakys dėl N. M. kaltės padarius jam inkriminuojamą veiką, jį teisinančių bei kaltinančių įrodymų ir kt. Kaip jau buvo minėta, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

16. Susipažinusi su pateikta bylos medžiaga teisėjų kolegija sprendžia, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad N. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tokie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo V. V. parodymuose (t. 19, b. l. 54?63, 67?69, 121-129), 2019 m. kovo 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (t. 19, b. l. 100-102), 2017 m. liepos 14 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (t. 28, b. l. 131–174), kitoje bylos medžiagoje.

17. Šiaulių apygardos teismas kaltinamajam N. M. kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

18. N. M. kaltinamas labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas nustato itin griežtą ilgalaikio laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta bausmė padidina bėgimo (slėpimosi) galimybę nuo teismo. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pagal formuojamą teismų praktiką priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Tačiau, priešingai nei nurodoma skunde, nustatant, ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgta ne tik į šią aplinkybę, bet ir į tai, kad kaltinamasis yra vedęs, turi išlaikytinių, nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, praeityje buvo teistas dėl panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, turi ryšių užsienyje. Nors skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pastarąją aplinkybę, šis teiginys neatitinka tikrovės. Į bylą pateiktas kitoje byloje N. M. pareikštas kaltinimas ir surašytas kaltinamasis aktas (t. 32, b. l. 132–168) taip pat yra nagrinėjamos bylos medžiagos dalis, į kurią atsižvelgtina sprendžiant kaltinamajam taikytinos kardomosios priemonės klausimą. Šiame dokumente užfiksuoti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad N. M. turi ryšių užsienyje ir, siekdamas išvengti jam gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali pasinaudoti jais bandydamas bėgti (slėptis) nuo teismo.

19. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su skundo argumentais, kad sprendžiant suėmimo taikymo klausimą N. M. nagrinėjamoje byloje neturėtų būti itin akcentuojamas kito jam pradėto ikiteisminio tyrimo faktas ir kaltinamajam kitame baudžiamajame procese pareikšti kaltinimai (nusikalstamų veikų sunkumas, pavojingumas ir kt.), tačiau ši aplinkybė visgi laikytina svarbia vertinant jo asmenybės pavojingumą, kaltinamąjį siejančius ryšius, jo polinkį daryti nusikalstamas veikas ir kt. Priešingai nei nurodoma skunde, toks duomenų vertinimas nepažeidžia N. M. nekaltumo prezumpcijos principo. Spręsdamas kaltinamajam paskirto suėmimo termino pratęsimo klausimą, pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių išvadų dėl N. M. kaltės padarius jam nagrinėjamoje ir (ar) kitoje baudžiamojoje byloje inkriminuojamas veikas. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne kaltinimuose nurodytas aplinkybes, bet baudžiamųjų procesų metu surinktus duomenis, ta apimtimi kiek jie yra susiję su kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimu.

20. Gynėjo nurodomos aplinkybės dėl N. M. siejančių socialinių ryšių, nuo jo priklausančių asmenų, yra gana svarbios, tačiau vis tik nėra tiek reikšmingos ir nepaneigia tikimybės, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Darydama tokią išvadą, be aukščiau aptartų duomenų, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad dauguma šių aplinkybių egzistavo tiek ankstesnių apkaltinamųjų nuosprendžių kaltinamajam priėmimo metu, tiek šioje byloje jam inkriminuojamos veikos padarymo metu, tačiau tai nesulaikė N. M. nuo galbūt neteisėtų veiksmų atlikimo.

21. Aukščiau nurodytų išvadų nepaneigia skundo argumentai dėl Lietuvos valstybėje paskelbto karantino ir valstybės sienų uždarymo. Keičiantis situacijai, karantino sąlygos yra nuolat švelninamos - asmenims leidžiama keliauti, atnaujinami keleiviniai skrydžiai į užsienio valstybes ir kt. Taigi būdamas laisvėje ir ketindamas pasislėpti nuo teismo, kaltinamasis turėtų galimybę tą padaryti. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, nuo birželio 17 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas nutraukiamas, tad atitinkamai bus atšaukti įkalinimo įstaigose esantiems asmenims šiuo metu taikomi bendravimo su artimaisiais apribojimai.

22. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.

23. Byloje nustatyta, kad N. M. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytą nusikaltimų sąrašą. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš pastarojoje teisės normoje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo ankstesnius teistumus, kaltinamojo vaidmuo galbūt padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Bylos duomenimis, N. M. anksčiau buvo tris kartus teistas, tam tarpe ir dėl nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, padarymo. Taigi skunde nepagrįstai nurodoma, kad ankstesni N. M. įvykdyti nusikaltimai nėra analogiški šiuo metu jam pareikštiems kaltinimams. Priešingai, kaltinamasis buvo teistas dėl neteisėto psichotropinių ar narkotinių medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo arba siuntimo, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat neteisėto jų pardavimo ar kitokio platinimo, o šis nusikaltimas pagal savo pobūdį ir sunkumą yra analogiškas tiek nagrinėjamoje byloje, tiek kitoje baudžiamojoje byloje (t. 32, b. l. 132–168) N. M. pareikštiems kaltinimams. Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad paskutinis nuosprendis, kuriuo N. M. buvo nubaustas 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jam buvo priimtas 2015 m. liepos 10 d., tad jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas jis galbūt padarė netrukus po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai manytina, kad N. M. yra pavojingas visuomenei ir paleistas į laisvę gali daryti naujus nusikaltimus.

24. Gynėjas pagrįstai nurodo, kad kuo ilgiau tęsiasi suėmimo terminas, tuo kruopščiau teismas turėtų svarstyti galimybę, net ir esant visiems formaliems suėmimo taikymo pagrindams, taikyti vietoj suėmimo kitą kardomąją priemonę. Suėmimo, kaip griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ir termino tęsimas, net ir esant pagrindui suėmimą taikyti ar tęsti jo terminą, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Viena efektyviausių kardomųjų priemonių, kuri galėtų užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus yra užstatas (BPK 133 straipsnis). Prašydamas pakeisti jo ginamajam taikomą kardomąją priemonę į švelnesnę – užstatą ar intensyviąją priežiūrą – gynėjas akcentavo, kad kaltinamojo tėvas yra pasiruošęs sumokėti 20 000 Eur sumą. Teismas galėtų svarstyti pakankamo dydžio užstato komplekse su kitomis kardomosiomis priemonėmis skyrimą vietoj suėmimo, jei suėmimo terminas būtų tęsiamas nepagrįstai ilgai, bet nagrinėjamu atveju tai nenustatyta. N. M. suimtas jau pakankamai ilgą laiko tarpą (beveik 6 mėnesius), tačiau bylos procesas nėra vilkinamas. Gynėjo skunde nurodoma kardomoji priemonė – siūlomas 20 000 Eur užstatas – atsižvelgus į kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes nėra pakankama, kad šioje proceso stadijoje užtikrintų BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Nagrinėjamu atveju, nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas, kitos aukščiau aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti N. M. iš suėmimo ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę, tarp jų ir 20 000 Eur užstatą bei intensyviąją priežiūrą, ir (ar) jų kompleksą. Priešingai nei teigia gynėjas, ši išvada grindžiama ne vien kaltinimo sunkumu ir formaliu pagrindu, tačiau visumos konkrečių šios baudžiamosios bylos aplinkybių įvertinimu.

25. Teisėjų kolegija sutinka su skundo teiginiais kur yra nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl N. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo, nevertino ir nepasisakė konkrečiai dėl švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo galimybės, tačiau tai savaime neleidžia teigti, kad skundžiamas procesinis sprendimas buvo priimtas neobjektyviai ištyrus bylos aplinkybes. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o tai iš esmės eliminuoja bet kokios švelnesnės kardomosios priemonės, tarp jų ir užstato ir (ar) intensyvios priežiūros, N. M. taikymo galimybę.

26. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks N. M. teisių suvaržymas yra pateisinamas, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

27. Pažymėtina, kad suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Kaltinamajam N. M. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja proporcingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo N. M. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi kaltinamajam N. M. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.