- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- 1S-102-487/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00035-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- G. B.
- Advokatai
- Simona Balčiauskaitė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės ir Lino Šiukštos,
teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. B. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 10 d.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-53-309/2020 medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. G. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: 2017 metų sausio – kovo mėn. Kaune G. B., taip pat N. M. ir L. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą neteisėtai pasipelnyti, susitarė veikiant organizuota grupe padaryti labai sunkų nusikaltimą – neteisėtai laikyti, gabenti ir parduoti V. V. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 1 033,28 g kokaino, kurį prieš tai tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė Lietuvos Respublikoje teritorijoje.
1.1. G. B. ir kiti organizuotos grupės nariai, pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis, vykdydami bendrą nusikalstamos veikos planą, atliko šiuos suderintus veiksmus: 2017 m. kovo – balandžio mėn. degalinės „Naftrus“ kavinėje, esančioje Šilo g.1, Ylių kaime, Nemakščių seniūnijoje, Raseinių rajone, N. M. ir L. B. susitarė su V. V. pastarajam labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1 033,28 g kokaino – parduoti už 50 000 eurų, iš kurių 10 000 eurų V. V. turėjo perduoti organizuotos grupės nariams kokaino perdavimo metu, o likusius 40 000 eurų – po kokaino realizacijos;
1.2. 2017 m. pavasarį Lietuvoje G. B. ir N. M. labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinės medžiagos – kokaino – supakavo į šešis plastikinius maišelius, vakuumavimo įrenginiu „CASO VC 300“ užvakuumavo į šešis vakuumavimo maišelius, įdėjo į šešias metalines konservų dėžutes bei sandariai uždarė konservų skardinių uždarymo įrenginiu „BLACK 16 mm BENCH DRILL, model ZJ 4116 12231“ ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė Lietuvoje, tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje;
1.3. 2017 m. balandžio mėn. N. M. automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6 konservų dėžutes su labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinės medžiagos kokaino, neteisėtai atgabeno į parduotuvės „Rimi“, esančios Baltijos pr. 58, Kaune, automobilių stovėjimo aikštelę, kur neteisėtai pardavė V. V. ir gavo iš pastarojo dalį sutartos 50 000 eurų kokaino pardavimo sumos – 10 000 eurų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. B. laikinai sulaikytas 2019 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Suėmimo terminas nustatytas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 10 d.
3. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi kaltinamajam G. B. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo G. B. gynėja skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir G. B. nedelsiant paleisti iš suėmimo.
4.1. Gynėja skunde nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino ikiteisminio tyrimo byloje esančius duomenis, nurodė tik formalaus pobūdžio motyvus, neparemtus byloje esančiais duomenimis, kurie leistų pagrįstai manyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Suėmimo paskyrimas ir jo termino pratęsimas tuo pagrindu, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, skiriamas tik esant patikimai informacijai apie tokius įtariamojo ketinimus. Gynėja teigia, jog G. B. niekada nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, o vien ta aplinkybė, kad jis keliavo, kai jam nebuvo paskirtų jokių kardomųjų priemonių ir nebuvo niekaip kitaip suvaržyta jo judėjimo laisvė, negali būti pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Ta aplinkybė, jog G. B. praeityje vyko pas tėvą į Argentiną, jokiu būdu nepatvirtina, kad jis Argentinoje turi ryšių, nes pastarojo tėvas L. B. yra suimtas. Be to, trumpalaikės poilsinės kelionės taip pat negali būti pagrindas teigti, kad asmuo turi ryšių užsienyje. Atkreipia dėmesį į tai, kad keliavimui ne Europos Sąjungos teritorijoje yra reikalingas pasas, vizos, todėl G. B. išvykimas iš Lietuvos būtų visiškai užkardytas, paėmus iš jo asmens dokumentą – pasą. Gynėja taip pat teigia, jog apygardos teismas suabsoliutino aplinkybę, jog už galimai padarytą nusikalstamą veiką gresia griežta laisvės atėmimo bausmė ir nepagrįstai konstatavo, kad jos pakanka manyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Be to, gynėja pažymi, jog G. B. gyvena Lietuvoje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs ir augina mažametį vaiką, palaiko glaudžius ryšius ir su seserimi bei kitais artimaisiais giminaičiais. Todėl kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai paneigia išvadą, kad dėl gresiančios laisvės atėmimo bausmės jis rizikuos ir atsisakys socialinių ryšių.
4.2. Gynėja skunde taip pat nurodo, jog apygardos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kaltinamojo artimųjų nurodymą, kad gali būti sumokėtas teismo nustatyto dydžio užstatas. Be to, G. B. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą (informatikos bakalauro ir magistro kvalifikaciniai laipsniai), yra sveikas, pagal įgytą specialybę vykdė individualią veiklą, todėl galėtų iki baudžiamojo proceso pabaigos finansiškai prisidėti prie savo šeimos išlaikymo.
4.3. Nesutikdama su skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybe jog G. B. buvo išduotas Europos arešto orderis, gynėja pažymi, jog Europos arešto orderis buvo išduotas tik tikslu sugrąžinti kaltinamąjį į Lietuvą, nes G. B. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, tačiau ne dėl to, kad kaltinamasis slapstėsi. Gynėjos nuomone, G. B. buvo pripažintas įtariamuoju, pažeidus procesinės teisės normas ir jo teisę į teisingą procesą, dėl ko Lietuvai nepripažinus bei neištaisius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, tikėtina, jog akivaizdžius pažeidimus turės konstatuoti Europos Žmogaus Teisių Teismas. Gynėja taip pat pažymi, jog paskyrus G. B. švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, jis galėtų neišeidamas iš namų būti su šeima ir dirbti pagal specialybę bei prisidėti prie šeimos finansinės gerovės. Gynėjos nuomone, ši kardomoji priemonė visiškai sukontroliuotų ir eliminuotų tariamą G. B. bėgimo (slėpimosi) galimybę.
4.4. Kaltinamojo gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad G. B. yra teigiamai charakterizuojamas, o būdamas suimtas elgiasi pavyzdingai, buvo skatintas, išklausė Šiaulių tardymo izoliatoriuje vedamus kursus, kurie teigiamai įtakoja asmenybę. Akivaizdu, kad G. B. elgesys yra pavyzdingas, todėl BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, paskyrus kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones. Be to, gynėja pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendime Stogmuller prieš Austriją yra pažymėjęs, jog pabėgimo pavojus yra pakankamas pagrindas sulaikymui, tačiau galimybė paskirti užstatą labai sumažina pabėgimo tikimybę ir besitęsiantis sulaikymas vien šiuo pagrindu yra nepateisinamas. Paskyrus tinkamo dydžio užstatą, kai įmokėtos sumos praradimas kaltinamajam ar užstato mokėtojui reikštų ženklų turto dalies netekimą, tai yra itin veiksminga kardomoji priemonė. Gynėjos nuomone, 10 000 – 15 000 eurų dydžio užstatas, atsižvelgiant į kaltinamojo bei jo šeimos turtinę padėtį, būtų pakankamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei eliminuotų bet kokias kaltinamojo intencijas daryti naujas nusikalstamas veikas.
4.5. Gynėja skunde taip pat nurodo, jog byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių G. B. turi būti laikomas suimtas ilgą laiką. Jis kaltinamas ne smurtinių nusikaltimų padarymu, turi šeimą, mažametį vaiką, dirbo, nesislėpė ir nepabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, neatliko kitų veiksmų, kurie kokiu nors būdu trukdytų procesui. Be to, Lietuvoje paskelbus karantiną, visiems Lietuvos piliečiams yra uždrausta išvykti iš Lietuvos, yra atnaujinta sienų kontrolė, o tai tik patvirtina, kad suėmimas G. B. yra per griežta, perteklinė kardomoji priemonė, nepagrįstai ir neproporcingai varžanti kaltinamojo laisvę.
4.6. Be to, gynėja skunde pažymi, jog G. B. laikomas suimtas nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. Iki 2019 m. lapkričio 8 d. jis buvo laikomas Lenkijoje, vėliau grąžintas į Lietuvą. Ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios kardomosios priemonės pratęsimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis teisės į laisvę suvaržymas yra pateisinamas, ar nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne viename sprendime yra pabrėžęs, kad ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą, o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindu. Teismų praktikoje yra konstatuojama, kad net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Todėl kiekvieną kartą siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus. Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą, spręsti ar neišnyko šios priemonės neišvengiamumas proceso tikslams pasiekti įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas. Gynėjos nuomone, atsižvelgiant į G. B. asmenines savybes, charakteristiką, socialinius ryšius ir šeiminę padėtį, akivaizdu, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslais visiškai būtų pasiekti ir paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, asmens dokumento paėmimą ir užstatą.
4.7. Gynėja skunde taip pat atkreipia dėmesį, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 10 d. nutartyje paskirti G. B. kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui konstatavo, jog toks terminas pakankamas atlikti procesinius veiksmus su įtariamuoju ir surinkti įtarimą pagrindžiančius duomenis. Gynėja pažymi, jog skundžiamą nutartį priėmusiam teismui nebuvo pateikta jokia papildoma medžiaga, pagrindžianti G. B. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje. Kaip nurodė prokuroras, ikiteisminis tyrimas šioje byloje yra baigtas, liko įteikti G. B. galutinį įtarimą ir proceso dalyviams susipažinti su bylos medžiaga. Gynėjos nuomone, teismas nutartyje tiesiog formaliai išvardino byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika. Apeliantė teigia, jog nė vienas apklaustas liudytojas nenurodė, kad G. B. dalyvavo nusikalstamoje veikoje, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų apžiūrų, pareigūnų tarnybiniuose protokoluose ir kitoje medžiagoje taip pat nėra užfiksuotas G. B. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje. Ikiteisminio tyrimo medžiagą sudaro daugiau nei 28 tomai medžiagos, tačiau joje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, patvirtinančio G. B. kaltę. Iš esmės kaltinamojo kaltė grindžiama tik kito įtariamojo V. V. parodymuose esančiu vienu sakiniu, kad jo žiniomis, narkotines medžiagas su N. M. pakavo G. B.. Gynėja nurodo, jog šie V. V. parodymai negali būti pakankamas pagrindas teigti, kad G. B. dalyvavo pakuojant narkotines medžiagas. V. V. pozicija ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuosekli, nuolat kito, pastarasis aktyviais veiksmais siekė išvengti atsakomybės, bandydamas kaltę perkelti kitam asmeniui, todėl manytina, kad galimai apkalbėdamas G. B. siekia sušvelninti savo atsakomybę. Be to, V. V. neigia dalyvavęs narkotinių medžiagų pakavime, tai reiškia, kad jis negalėjo žinoti nurodytų aplinkybių. Taigi, vien tik kito įtariamojo, turinčio tikslą apkalbėti kitus asmenis, siekiant sušvelninti savo atsakomybę ar jos išvengti, parodymai, negali būti laikomi objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais G. B. dalyvavimą organizuotoje grupėje ar nusikalstamoje veikoje. Kaltinimas, kuris grindžiamas vien tik prielaidomis ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais faktais, nusikalstamos veikos pavojingumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ar teismo. Atsižvelgdama į kardomųjų priemonių taikymui reikšmingas aplinkybes bei ikiteisminio tyrimo byloje esančius duomenis, gynėja teigia, jog, pabaigus ikiteisminį tyrimą ir perdavus bylą į teismą, išnyko griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindas ir sąlygos, todėl G. B. ši kardomoji priemonė turi būti panaikinta.
5. Vaizdo konferencijos būdu surengtame teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė jos skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. B. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundas atmetamas.
6. Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių kaltinamojo kaltę, nevertina, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus bylą iš esmės. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. kito kaltinamojo V. V. bei liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialisto išvados, apžiūrų protokolai bei kiti byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant kaltinamajam G. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, šių duomenų pakanka.
7. Šiaulių apygardos teismas kaltinamajam G. B. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
8. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.
8.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis G. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegija, nagrinėdama G. B. gynėjos skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, vertina ir remiasi ne tik kaltinamojo gynėjos nurodytais argumentais, tačiau visais nagrinėjamam klausimui reikšmingais bylos duomenimis.
8.2. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. B. yra vedęs, augina mažametį vaiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo dirbo, įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Kaltinamojo gynėja taip pat nurodo, jog G. B. palaiko glaudžius santykius su seserimi bei artimaisiais giminaičiais, teigiamai charakterizuojamas, o, būdamas suimtas, elgiasi pavyzdingai, buvo skatintas, išklausė Šiaulių tardymo izoliatoriuje vedamus kursus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės teigiamai charaketerizuoja kaltinamąjį, rodo, jog G. B. saistomas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais, visgi, šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė, sprendžiant, ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, nebėgs ir nesislėps nuo teismo, jos turi būti vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis.
8.3. Apygardos teismas, konstatuodamas aptariamo suėmimo taikymo pagrindo buvimą, atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje, ne kartą lankėsi Argentinoje pas tėvą, be to, lankėsi ir kitose Pietų Amerikos valstybėse, kaltinamojo atžvilgiu buvo vykdoma tarptautinė paieška dėl Argentinoje galimai padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su narkotikų kontrabanda, veikiant organizuota grupe, taip pat jam buvo išduotas Europos arešto orderis. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagrįstas gynėjos argumentas, jog Europos arešto orderis buvo išduotas, siekiant susigrąžinti Lenkijoje sulaikytą G. B.. Tačiau ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad G. B. buvo sulaikytas Lenkijoje, vykdant tarptautinę paiešką dėl Argentinoje galimai padarytos nusikalstamos veikos. Tokie duomenys leidžia teigti, jog jis turi ryšių užsienyje, kuriais jis gali pasinaudoti, slėpdamasis nuo teismo. Šios išvados nepaneigia ir kaltinamojo gynėjos skundo argumentas, jog dėl paskelbto karantino G. B. neturi galimybės išvykti į kitas šalis. Pažymėtina, kad šiuo metu taikomas laikinas judėjimo apribojimas nesudaro prielaidų besąlygiškai išvadai, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, neturės galimybės slėptis nuo teismo. Teismas įvertino ir tai, kad G. B. galimai padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik itin griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės, susijusios su jo ryšiais užsienyje, teisėjų kolegijai neleidžia pagrįstai manyti, kad BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis: užstatu, intensyvia priežiūra, dokumentu paėmimu ir pan.
8.4. Suimtajam G. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – nevaržo jo teisių daugiau, nei būtina BPK 119 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti (BPK 11 straipsnis). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė ir jos termino pratęsimas yra adekvatus jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl G. B. teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo. Teisėjų kolegija pastebi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog ilgas suėmimo terminas savaime nereiškia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimą. G. B. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo ryšiais užsienyje, galimai jo padarytos veikos pobūdžiu, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste. Tai, kad G. B. saistomas socialiniais ryšiais, nepaneigia nustatyto kardomosios priemonės – suėmimo – pagrįstumo.
8.5. Kaltinamojo gynėjos skundo argumentas dėl G. B. pripažinimo įtariamuoju neteisėtumo nesudaro skundą nagrinėjančio teismo nagrinėjimo dalyko, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako. Pažymėtina ir tai, kad G. B. gynėjos skundas dėl 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo pripažinti G. B. įtariamuoju jau buvo išnagrinėtas vyriausiojo prokuroro 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi (gynėjos skundas netenkintas).
9. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šioje proceso stadijoje Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi kaltinamajam G. B. kardomosios priemonės suėmimo terminas trijų mėnesių terminui pratęstas pagrįstai, suėmimą pakeisti kita kardomąja priemone dėl kaltinamojo gynėjos skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Todėl kaltinamojo gynėjos skundas atmetamas, o pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
kaltinamojo G. B. gynėjos advokatės Simonos Balčiauskaitės skundą atmesti.
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartimi kaltinamajam G. B. trims mėnesiams pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.