Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo N. M. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 12 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. 2017 metų sausio – kovo mėn., Kaune, N. M., taip pat L. B. ir G. B., kuriems ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą neteisėtai pasipelnyti – susitarė veikiant organizuota grupe padaryti labai sunkų nusikaltimą – neteisėtai laikyti, gabenti ir parduoti V. V. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos (1 033,28 g kokaino) – kurią prieš tai tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė Lietuvos Respublikoje teritorijoje.

II. Skundo argumentai ir prašymai

3.7. Atsižvelgiant į kardomųjų priemonių taikymui reikšmingas aplinkybes, byloje esančius duomenis, gynėjas mano, kad šiuo atveju nėra griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo - skyrimo pagrindų ir sąlygų, todėl N. M. turi būti nedelsiant paleistas į laisvę, panaikinant jam taikomą kardomąją priemonę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam N. M. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų ir BPK reikalavimų nepažeidė.

6. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Aukštesniajam teismui pateikti baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėjanti kaltinamojo gynėjo skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, neanalizuoja suimtajam pareikšto kaltinimo pagrįstumo.

7. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – kaltinamojo V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, (t. 19, b. l. 54?63, 67?69, 121-129), 2019 m. kovo 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (t. 19, b. l. 100-102), 2017 m. liepos 14 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (t. 28, b. l. 131–174) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis N. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

10. Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo riziką, apygardos teismas tinkamai įvertino kaltinamajam pagal įstatymą gresiančios bausmės dydį, kaltinamojo ryšius užsienyje ir jo socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, gali būti pripažįstama pagrindu taikyti suėmimą, nes tokioje situacijoje rizika, kad įtariamasis ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra išties pagrįsta. Apie galimą asmens pasislėpimo riziką sprendžiama ne tik atsižvelgiant į gręsiančios bausmės griežtumą, bet ir vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

11. N. M. kaltinamas padaręs baigtą tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalys). Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje nustatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Nagrinėjamu atveju nusikaltimas galimai padarytas, veikiant organizuota grupe, dėl savanaudiškų tikslų, neatsitiktiniai, iš anksto suplanuotas ir gerai organizuotas. Taigi, kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.

12. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšmingos ir kitos aplinkybės. Nors N. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, iki sulaikymo dirbo, tačiau praeityje buvo teistas dėl panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo, turi ryšių užsienyje. Nors skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pastarąją aplinkybę, šis teiginys neatitinka tikrovės. Į bylą pateiktas kitoje byloje N. M. pareikštas kaltinimas ir surašytas kaltinamasis aktas (t. 32, b. l. 132–168) taip pat yra nagrinėjamos bylos medžiagos dalis, į kurią atsižvelgtina sprendžiant kaltinamajam taikytinos kardomosios priemonės klausimą. Šiame dokumente užfiksuoti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad N. M. turi ryšių užsienyje, kuriais, siekdamas išvengti jam gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, gali pasinaudoti bandydamas bėgti (slėptis) nuo teismo. Tai buvo pažymėta ir ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 12 d. ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartyse.

13. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad N. M. yra saistomas tokiais tvirtais socialiniais ar šeiminiais ryšiais, kurie jį sulaikytų nuo bėgimo (slėpimosi). Šios išvados nepaneigia gynėjo argumentai, jog jis yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir artimuosius, kuriems reikalinga jo globa, priežiūra ir kita pagalba. Suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimo, kurį galimai padaręs jis kaltinamas, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir labai griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai nei nurodo gynėjas, nesumažina N. M. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės.

14. Byloje iš tiesų nėra duomenų, kad N. M. ruoštųsi ar būtų ruošęsis bėgti (slėptis), tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi, planuoja bėgti (slėptis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ne tik į gresiančios bausmės griežtumą, tačiau ir į kitus svarbius veiksnius, patvirtinančius slėpimosi pavojų, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

15. Teisėjų kolegijos nuomone, suėmimo terminas kaltinamajam N. M. pagrįstai pratęstas nustačius ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Nusikaltimas, kurio padarymu, kaltinamas N. M. patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Inkriminuojamą nusikalstamą veiką suimtasis galimai padarė būdamas tris kartus teistas, taip pat ir dėl nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, padarymo. Bylos duomenimis, N. M. galimai naujai nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, netrukus po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Nors gynėjas skunde nurodo, kad ankstesni N. M. įvykdyti nusikaltimai nėra analogiški šiuo metu jam pareikštiems kaltinimams, tačiau kaltinamasis buvo teistas dėl neteisėto psichotropinių ar narkotinių medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo arba siuntimo, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat neteisėto jų pardavimo ar kitokio platinimo, o šis nusikaltimas pagal savo pobūdį ir sunkumą yra analogiškas tiek nagrinėjamoje byloje, tiek kitoje baudžiamojoje byloje (t. 32, b. l. 132–168) N. M. pareikštiems kaltinimams. Ankstesnis suimtojo teistumas neabejotinai turi būti vertinamas sprendžiant dėl naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikos.

16. Gynėjas skunde iš dalies teisingai nurodo, kad sprendžiant suėmimo taikymo klausimą N. M. nagrinėjamoje byloje neturėtų būti itin akcentuojamas kito jam pradėto ikiteisminio tyrimo faktas ir kaltinamajam kitame baudžiamajame procese pareikšti kaltinimai (nusikalstamų veikų sunkumas, pavojingumas ir kt.), tačiau ši aplinkybė visgi laikytina svarbia vertinant jo asmenybės pavojingumą, kaltinamąjį siejančius ryšius, jo polinkį daryti nusikalstamas veikas ir kt. Priešingai nei nurodoma skunde, toks duomenų vertinimas nepažeidžia N. M. nekaltumo prezumpcijos principo. Spręsdamas kaltinamajam paskirto suėmimo termino pratęsimo klausimą, pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių išvadų dėl N. M. kaltės padarius jam nagrinėjamoje ir (ar) kitoje baudžiamojoje byloje inkriminuojamas veikas. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne kaltinimuose nurodytas aplinkybes, bet baudžiamųjų procesų metu surinktus duomenis, ta apimtimi kiek jie yra susiję su kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės termino pratęsimu.

17. Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad N. M. inkriminuotas nusikaltimas buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o galimai iš anksto suplanuotas ir padarytas veikiant organizuota grupe. Šios aplinkybės, įvertinus paties kaltinamojo vaidmenį dalyvaujant organizuotoje grupėje, jo ankstesnį teistumą, leidžia pagrįstai manyti, kad nusikaltimas buvo savanaudiškas ir galimai daromas, turint tikslą gauti neteisėtų pajamų. Šios išvados nepaneigia skunde nurodoma aplinkybė, jog kaltinamasis iki sulaikymo dirbo, taigi ir turėjo pajamų pragyvenimui.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, susijusios su ankstesniu teistumu, kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdis, rodo didesnį asmenybės pavojingumą visuomenei bei patvirtina tikimybę, jog paleistas iš suėmimo N. M. gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo argumentai, kad kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis yra deklaratyvūs. Kaip jau minėta, inkriminuojamą nusikalstamą veiką N. M. galimai padarė būdamas 3 kartus teistas Lietuvoje, o anksčiau jam taikytos sankcijos, taip pat ir laisvės atėmimas, jo elgesio nepakeitė. Visa tai rodo pakankamai didelį kaltinamojo asmenybės pavojingumą bei leidžia daryti išvadą, kad jokios kitos kardomosios priemonės nėra pakankamos siekiant apsaugoti visuomenę nuo naujų nusikalstamų veikų rizikos, todėl kaltinamojo suėmimo pratęsimas yra proporcingas ir yra pateisinamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek BPK nuostatų požiūriu.

20. Gynėjas pagrįstai skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl N. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo, nevertino ir nepasisakė dėl švelnesnės kardomosios priemonės skyrimo galimybės, tačiau tai savaime neleidžia teigti, kad skundžiamas procesinis sprendimas buvo priimtas neobjektyviai ištyrus bylos aplinkybes. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o tai iš esmės eliminuoja bet kokios švelnesnės kardomosios priemonės, tarp jų ir užstato ir (ar) intensyvios priežiūros, N. M. taikymo galimybę. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad Šiaulių apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

21. Sprendžiant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės pastebėtina, kad kaltinamasis iki suėmimo termino pratęsimo šioje byloje buvo suimtas beveik metus laiko. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje ir visų jau aptartų aplinkybių kontekste, nei bendra suėmimo taikymo N. M. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir yra adekvatus bylos eigai, kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumui, asmenybės pavojingumui bei viešojo intereso užtikrinimui. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas.

22. Suėmimo taikymo pagrįstumo nepaneigia ir gynėjo nurodyta aplinkybė apie suimtojo sveikatos būklę. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamajam dėl sveikatos būklės negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė. Atkreipiamas dėmesys, jog įstatymas numato laikomo suimto įtariamojo (kaltinamojo) teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nesuimtiems asmenims, o, esant būtinumui, ir gydymą sveikatos priežiūros įstaigose. Laisvės atėmimo vietų ligoninės vidaus tvarkos taisyklių 11.2.5 punktas numato, kad jei būtinosios medicinos pagalbos Ligoninės sveikatos priežiūros specialistai suteikti negali, organizuojamas jos suteikimas kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Taigi, jeigu suimtojo nepasitenkinimas teikiamu gydymu yra pagrįstas, jis gali prašyti Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijos perkelti gydyti į viešąją asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

23. Gynėjo argumentai dėl Lietuvos valstybėje paskelbto karantino situacijos, kaip užkertančios kelią kaltinamajam galimai slėptis nuo teismo ar neproporcingai ribojančios kaltinamojo teises, atmestini kaip nepagrįsti. Nors dėl valstybėje paskelbto karantino buvo įvesti apribojimai visoje Lietuvos teritorijoje, o taip pat ir kalinimo įstaigose, jie, priklausomai nuo situacijos, kinta ir tai neleidžia daryti išvados, jog tuo pagrindu N. M. turi būti paleistas iš suėmimo, paskiriant jam kitas švelnesnes kardomąsias priemones.

24. Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks N. M. teisių suvaržymas yra pateisinamas, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo N. M. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi kaltinamajam N. M. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.