- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-19
- Bylos Nr.
- 1S-253-487/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00035-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Linas Šiukšta, Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- N. M.
- Advokatai
- Mindaugas Vasiliauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo N. M. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 12 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. N. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent:
1.1. 2017 metų sausio – kovo mėn., (duomenys neskelbtini), N. M., taip pat L. B. ir G. B., kuriems ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą neteisėtai pasipelnyti – susitarė veikiant organizuota grupe padaryti labai sunkų nusikaltimą – neteisėtai laikyti, gabenti ir parduoti V. V. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos (1 033,28 g kokaino) – kurią prieš tai tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė Lietuvos Respublikoje teritorijoje.
1.2. N. M. ir kiti organizuotos grupės nariai, pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis, vykdydami bendrą nusikalstamos veikos planą, atliko šiuos suderintus veiksmus: 2017 m. kovo – balandžio mėn., degalinės „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), N. M. ir L. B. susitarė su V. V. pastarajam labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1 033,28 g kokaino – parduoti už 50 000 eurų, iš kurių 10 000 eurų V. V. turėjo perduoti organizuotos grupės nariams kokaino perdavimo metu, o likusius 40 000 eurų – po kokaino realizacijos; 2017 m. pavasarį Lietuvoje N. M. ir G. B. labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinės medžiagos kokaino – supakavo į šešis plastikinius maišelius, vakuumavimo įrenginiu „CASO VC 300“ užvakuumavo į šešis vakuumavimo maišelius, įdėjo į šešias metalines konservų dėžutes ir sandariai uždarė konservų skardinių uždarymo įrenginiu „BLACK 16 mm BENCH DRILL, model ZJ 4116 12231“, ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė Lietuvoje, tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje; 2017 m. balandžio mėn. N. M. automobiliu „BMW“, v. n. (duomenys neskelbtini) 6 konservų dėžutes su labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinės medžiagos kokaino – neteisėtai atgabeno į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelę, kur neteisėtai pardavė V. V. ir gavo iš pastarojo dalį sutartos 50 000 eurų kokaino pardavimo sumos – 10 000 eurų.
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, N. M. buvo laikinai sulaikytas 2019 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d., 2020 m. gegužės 20 d., 2020 m. birželio 12 d. nutartimis N. M. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo tęsiamas. Skundžiama 2020 m. liepos 23 d. nutartimi kaltinamajam paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės terminas pratęstas dar trims mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. Suėmimo terminas pratęstas teismui nustačius, kad yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje, N. M. bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
II. Skundo argumentai ir prašymai
3. Kaltinamojo N. M. gynėjas advokatas Mindaugas Vasiliauskas skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį, kuria N. M. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, nedelsiant paleidžiant kaltinamąjį iš suėmimo.
3.1. Gynėjas nurodo, kad suėmimo paskyrimas ir jo termino pratęsimas tuo pagrindu, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, skiriamas tik esant patikimai informacijai apie tokius asmens ketinimus. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, suabsoliutinęs aplinkybę, kad už galimai padarytą nusikalstamą veiką N. M. gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, nepagrįstai konstatavo, jog tai sudaro pakankama pagrindą manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skunde nurodoma, kad teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog byloje esanti medžiaga patvirtina N. M. ryšių užsienyje turėjimą. Anot gynėjo, byloje nėra jokių šią išvadą patvirtinančių duomenų. Priešingai, byloje nustatyta, kad N. M. turi pastovią gyvenamąją vietą Kaune, kur gyvena kartu su savo šeima (sutuoktine ir sūnumi), iki sulaikymo dirbo pagal verslo liudijimą, prisidėjo prie šeimos gerbūvio ir turėjo piniginių lėšų pragyvenimui. Gynėjas pažymi, kad teismo posėdžio metu taip pat buvo pateikti duomenys apie sunkią N. M. tėvo sveikatos būklę, pateikta ir informacija, kad N. M., būdamas laisvėje, rūpinosi savo tėvu ir jo sveikata. Pasak gynėjo, niekas kitas to padaryti šiuo metu negali.
3.2. Skunde taip pat pažymima, kad N. M. nėra pripažintas kaltu nei šioje, nei Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl kaltinamojo lėšų pragyvenimui gavimo iš nusikalstamų veikų, pažeidžia galiojančią asmens nekaltumo prezumpciją.
3.3. Be to, gynėjas nurodo, jog kaltinamojo sūnus šiuo metu yra paauglys, todėl vienai N. M. sutuoktinei sunku auklėti sūnų. Tėvo nebuvimas namuose atsiliepia sūnaus mokslams ir elgesiui. Dėl pandemijos COVID-19 įkalinimo įstaigose draudžiami kontaktiniai pasimatymai, todėl šeimai sunku bendrauti, o tai, anot gynėjo, labai kenkia tiek N. M., tiek jo šeimos psichologinei būklei. Gynėjas dar kartą pažymi, jog N. M. saisto stiprūs socialiniai ryšiai, be to, kaltinamasis nuo 2015 m. skundžiasi nugaros skausmais dėl išvaržos, juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, stuburo osteochorozės. N. M. būtina sportuoti, mankštintis, gauti kineziterapeuto pagalbą. Tačiau dėl paskelbtos ekstremalios situacijos, COVID-19 grėsmės pataisos įstaigoje asmenims negalima sportuoti ar užsiimti kita veikla. Kaltinamasis būti lauke gali tik vieną valandą per dieną. Pasak gynėjo, toks judėjimas nėra pakankamas, dėl ko N. M. nugaros skausmas tik stiprėja ir blogėja jo sveikatos būklė.
3.4. Gynėjas nurodo, kad byloje nėra nustatyta konkrečių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad N. M. darys naujus nusikaltimus. Skunde sutinkama su tuo, kad praeityje N. M. buvo teistas, tačiau pažymima, jog nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo teistas praeityje, nėra analogiškos veikoms, dėl kurių jam pareikšti įtarimai šiuo metu. Pasak gynėjo, vien tik prielaidos, kad N. M. darys naujas nusikalstamas veikas, negali būti pagrindu skirti griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Gynėjas taip pat pažymi, jog skundžiamoje nutartyje pažeidžiant nekaltumo prezumpciją teismas nepagrįstai konstatavo N. M. kaltę kitoje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, neatsižvelgdamas į tai, kad minėtoje byloje N. M. kardomoji priemonė – suėmimas buvo panaikinta kaip nereikalinga.
3.5. Gynėjo nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad N. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tiesiog išvardino bylos medžiagą, visiškai nekreipdamas dėmesio į jos turinį. Anot gynėjo, ikiteisminio tyrimo metu buvo sudaryta 30 bylos tomų, tačiau juose nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio N. M. kaltę. Gynėjas pažymi, jog byloje esančios specialisto išvados patvirtina, kad N. M. nedalyvavo nusikalstamoje veikoje. Iš specialistų išvadų matyti, kad N. M. rankų pėdsakai ir DNR nesutampa su pėdsakais, rastais ant skardinių. Anot gynėjo, vien tik proceso metu kito kaltinamojo V. V. nenuoseklūs ir nuolat kitę parodymai, duoti turint tikslą apkalbėti kitus asmenis, ir tuo pačiu siekiant sušvelninti savo atsakomybę ar jos išvengti, negali būti laikomi objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais N. M. dalyvavimą organizuotoje grupėje ar nusikalstamoje veikoje, tuo labiau, kad V. V. savo duotų parodymų teisme nepatvirtino.
3.6. Skunde nurodoma, kad tais atvejais, kai kaltinimas grindžiamas vien prielaidomis ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais faktais, nusikalstamos veikos pavojingumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė negali sudaryti pakankamo pagrindo manyti, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujas nusikalstamas veikas. Anot gynėjo, atsižvelgiant į kardomųjų priemonių taikymui reikšmingas aplinkybes, byloje esančius duomenis, pagrįstai teigtina, kad šiuo atveju nėra griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo - skyrimo pagrindų ir sąlygų, todėl N. M. turi būti nedelsiant paleistas į laisvę, panaikinant jam taikomą kardomąją priemonę. Gynėjas pažymi, kad pakeitus pastarąją į švelnesnę, kaltinamojo tėvas sutinka sumokėti 20 000 Eur užstatą.
3.7. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) formuojama praktika, gynėjas teigia, kad suėmimo ir jo termino pratęsimo pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs, o teismo sprendimai šiais klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Skunde taip pat pažymima, kad ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo savaime nebeužtenka tam, kad būtų tęsiamas griežčiausios kardomosios priemonės terminas, o nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindu.
3.8. Gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas kardomosios priemonės - suėmimo - klausimą, visiškai ignoravo tą aplinkybę, kad BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų galima pasiekti ir neskyrus suėmimo, o paskyrus kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Pasak gynėjo, skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakyta šiuo klausimu. Skunde nurodoma, kad paskyrus N. M. intensyvią priežiūrą ir (ar) užstatą, dokumentų paėmimą, būtų visiškai sukontroliuota jo bėgimo, slėpimosi rizika, nes būtų žinoma kaltinamojo buvimo vieta, o tai užkardytų jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.
3.9. Gynėjas taip pat pažymi, jog kitame N. M. atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šios kardomosios priemonės N. M. nepažeidė, todėl nebuvo pagrindo paskirti jam pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Be to, gynėjas atkreipia dėmesį, kad nors byla perduota į teismą, tačiau bylos nagrinėjimas nėra pradėtas, o dėl Lietuvoje paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino dar kurį laiką nebus pradedamas, todėl kardomasis kalinimas yra betikslis ir neproporcingai suvaržo N. M. teises.
4. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo N. M. gynėjo advokato M. Vasiliausko skundas atmetamas.
5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis ir įvertinusi skundo argumentus, daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismas, 2020 m. liepos 23 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam N. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalies, nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įžvelgė galimas kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo ir naujų nusikalstamų veikų darymo rizikas bei pratęsdamas kaltinamojo N. M. suėmimo terminą trims mėnesiams, kaltinamojo teisių nesuvaržė labiau, nei tai leidžia paminėtų teisės aktų nuostatos.
6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių kaltinamojo kaltę, nevertina, o visi šie klausimai sprendžiami pirmosios instancijos teisme, išnagrinėjus bylą iš esmės. Baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma – kaltinamojo V. V. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, kratos, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose fiksuoti duomenys, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis N. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo gynėjas skunde argumentuoja ne dėl duomenų, kad N. M. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumo kriterijaus, o dėl kaltinamojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, t. y. pateikia įrodymų vertinimą. Tačiau tik bylą nagrinėjant iš esmės teisme, byloje surinkti įrodymai tiriami, įvertinami bei sprendžiamas asmens kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimas. O skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo nuosprendį, t. y. spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.
7. Suėmimas yra skiriamas tada, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). N. M. yra kaltinamas galimai padaręs labai sunkią nusikalstamą veiką, veikiant organizuotoje grupėje, už kurią įstatymų leidėjo numatyta žymiai griežtesnė laisvės atėmimo bausmė. Taigi, tokia įstatyme numatyta sankcija leidžia taikyti suėmimą (pratęsti jo terminą) byloje, jei tam yra įstatyme numatyti šios kardomosios priemonės taikymo pagrindai.
8. Teismas kardomąją priemonę suėmimą kaltinamajam N. M. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Pratęsdamas suėmimo terminą minėtu pagrindu, t. y. įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo riziką, apygardos teismas tinkamai įvertino įstatyme numatytos kaltinamajam gresiančios bausmės dydį. N. M. yra kaltinamas padaręs labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą tyčinę nusikalstamą veiką. Už jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta gan griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, kuri, nors ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę aptariamu suėmimo taikymo pagrindu, yra reikšminga kitų aplinkybių kontekste. Teismas įvertino BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą, t. y. gresiančios bausmės griežtumą vertino kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad konkrečioje byloje realiai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, gali būti pripažįstama reikšminga, nes rizika, kad įtariamasis ar kaltinamasis, būdamas laisvėje, vengs baudžiamojo persekiojimo ir galimai bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, gali būti išties pagrįsta.
9. Apie galimą asmens pasislėpimo riziką sprendžiama ir vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
10. Bylos duomenys patvirtina, kad N. M. vedęs, su žmona rūpinasi paaugliu sūnumi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau vien šios aplinkybės nelaikytinos pakankamomis paneigti egzistuojančią riziką, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimo, kurį galimai padarė, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai nei nurodoma skunde, nesumažina N. M. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Be to, pagal turimus bylos duomenis, kaltinamasis praeityje buvo ne kartą teistas, taip pat kitoje šiuo metu teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje jam yra pareikštas kaltinimas dėl organizuota grupe neteisėto įgijimo, laikymo ir kontrabandos būdu gabenimo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos (veika galimai padaryta ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių teritorijoje). Ši aplinkybė leidžia spręsti ir apie kaltinamojo ryšius užsienyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje nėra detalizuojama, kokio pobūdžio asmens ryšiai turi būti užsienyje, dėl kurių būtų galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę.
11. Gynėjo skunde akcentuojamos aplinkybės dėl kaltinamojo N. M. socialinių ryšių reikšmės, artimojo (tėvo) sveikatos būklės ir rūpinimosi juo yra reikšmingos, tačiau nepaneigia šio bėgimo (slėpimosi) nuo teismo galimybės. Skundo argumentai dėl Lietuvos valstybėje paskelbto karantino situacijos, kaip užkertančios kelią kaltinamajam galimai slėptis nuo teismo ar neproporcingai ribojantys kaltinamojo teises atmestini kaip nepagrįsti. Nors dėl valstybėje paskelbto karantino buvo įvesti apribojimai visoje Lietuvos teritorijoje, o taip pat ir kalinimo įstaigose, jie, priklausomai nuo situacijos, kinta ir tai neleidžia daryti išvados, jog tuo pagrindu N. M. turi būti paleistas iš suėmimo, paskiriant jam kitas švelnesnes kardomąsias priemones.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, atsižvelgiama ne į vieną konkrečią aplinkybę, o jų visumą. Apygardos teismas tinkamai atsižvelgė į baudžiamosios bylos stadiją, duomenis dėl kaltinamajam įkaltintos veikos, jos pobūdžio, patį N. M. charakterizuojančius duomenis. Šių aplinkybių kontekste taip pat pabrėžtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamas asmuo, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ne tik į gresiančios bausmės griežtumą, tačiau ir į kitus jau aptartus svarbius veiksnius, patvirtinančius slėpimosi pavojų, jų visumą, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Skunde išdėstyti patikinimai, jog kaltinamasis N. M. nebėgs (nesislėps) nuo teismo, savaime nepaneigia šio suėmimo taikymo pagrindo ir nėra pakankamas pagrindas taikomą kardomąją priemonę pakeisti kita, švelnesne.
13. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam N. M. pagrįstai pratęstas, nustačius ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas N. M., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Inkriminuotą nusikalstamą veiką suimtasis galimai įvykdė organizuotoje grupėje, kas leidžia teigti, kad nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o gerai organizuota, susijusi su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, be to galimai jo gyvenimo būdo pasekmė, padaryta siekiant savanaudiškų tikslų – turint tikslą pasipelnyti. Nors skunde pažymima apie tai, kad kaltinamasis iki suėmimo dirbo pagal verslo liudijimą, taip paneigiant apygardos teismo išvadą dėl galimo N. M. pragyvenimo lėšų gavimo iš nusikalstamų veikų, tačiau, priešingai nei nurodoma kaltinamojo gynėjo, tokia teismo išvada nepažeidžia asmens nekaltumo prezumpcijos. Spręsdamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, teismas šiuos duomenis vertino tik ta apimtimi, kiek jie susiję su taikytos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimu. Taip pat teismo turimais duomenimis nustatyta, kad N. M. anksčiau buvo teistas tris kartus, tuo pačiu ir dėl nusikaltimo susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir / ar psichotropinėmis medžiagomis. Gynėjo vertinimas, kad ankstesni N. M. įvykdyti nusikaltimai, nėra analogiškoms veikoms, dėl kurio jam pareikšti kaltinimai šiuo metu, nėra teisingi. Kaltinamasis buvo teistas ir dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis (neteisėto psichotropinių ar narkotinių medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo arba siuntimo, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat neteisėto jų pardavimo ar kitokio platinimo), gi tokia neteisėta veika pagal savo pobūdį ir sunkumą yra ne tik analogiška nagrinėjamoje byloje, bet ir kitoje jau minėtoje baudžiamojoje byloje. Svarbu ir tai, kad N. M. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas galimai padaręs nusikalstamą veiką netrukus po paskutinio nuteisimo paleidus jį iš įkalinimo įstaigos, taip pat po to, kai galimai padarė nusikaltimą, kuriuo kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, sustiprina manymą, jog paleistas iš suėmimo, N. M. gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Pabrėžtina ir tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.
14. Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į kitoje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų N. M. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį. Tačiau priešingai nei nurodoma skunde, ši aplinkybė įvertinta tik tiek, kiek ji buvo reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimui išspręsti šioje baudžiamojoje byloje, teismas nekonstatavo nei N. M. kaltės kitoje baudžiamojoje byloje, nei pažeidė jo nekaltumo prezumpciją.
15. Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių N. M. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.
16. Nagrinėjamoje byloje N. M. yra suimtas nuo 2019 m. gruodžio 13 d. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už N. M. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimų. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje procesas nėra vilkinamas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamoji byla 2020 m. sausio 9 d. buvo perduota Šiaulių apygardos teismui, o 2020 m. sausio 24 d. perduota teisiamajam posėdžiui, kartu suplanuojant ir tris teisiamuosius posėdžius – 2020 m. vasario 12 d., 2020 m. kovo 17 ir 2020 m. kovo 24 d. Pirmasis, t. y. 2020 m. vasario 12 d. teisiamasis posėdis neįvyko, nes baudžiamoji byla buvo perduota apeliacinės instancijos teismui skundo nagrinėjimui. 2020 m. kovo 17 d. ir 2020 m. kovo 24 d. teisiamieji posėdžiai neįvyko dėl objektyvių priežasčių – buvo atšaukti dėl Covid-19 grėsmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu nuo 2020 m. birželio 17 d. nutraukus Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtą karantiną, atsižvelgus į kaltinamųjų gynėjų ir teismo užimtumą, kiti teismo posėdžiai buvo numatyti 2020 m. liepos 7 d., 2020 m. liepos 16 d. Atitinkamai, šių posėdžių metu pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės, buvo apklaustas kaltinamasis V. V., liudytojai V. B., T. N. ir E. K., taip pat į sekantį posėdį – 2020 m. rugsėjo 19 d. nutarta kviesti neatvykusius liudytojus. Taip pat byloje yra numatytas dar vienas posėdis 2020 m. spalio 6 d. Šie duomenys patvirtina, kad byla nagrinėjama teisiamajame posėdyje pagal iš anksto nustatytą pakankamai intensyvų teismo posėdžių grafiką, o proceso trukmę lėmė objektyvios priežastys, kurioms pasikeitus teismas ėmėsi įmanomų priemonių, kad bylos procesas vyktų kuo sparčiau.
17. Aplinkybė, jog kitoje baudžiamojoje byloje N. M. buvo panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas, ar tai, kad šios bylos ikiteisminio tyrimo metu jis nepažeidė jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės, taip pat nesuteikia pagrindo kitaip vertinti nagrinėjamoje byloje kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės pagrįstumą. Kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžiama, ar yra pagrindas sugriežtinti ir / ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Taigi, teismas, skirdamas kaltinamam asmeniui kardomąją priemonę ir / ar pratęsdamas jos terminą, individualiai įvertina kiekvieno iš jo atžvilgiu kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes.
18. Kaltinamojo gynėjas skunde prašė paskirti N. M. švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą ir (ar) intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą, nes tokiu būdu būtų visiškai sukontroliuota ne tik šio bėgimo (slėpimosi) rizika, bet ir užkardyta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Minėta, kad, pakeitus kardomąją priemonę į švelnesnę, kaltinamojo tėvas sutinka sumokėti 20 000 Eur užstatą. Visgi, įvertinus N. M. inkriminuoto nusikaltimo sunkumą, pobūdį, mastą, vaidmenį, galimai darant šią veiką, gresiančią bausmę, ryšius užsienyje bei kitus duomenis, darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo kaltinamajam panaikinti pratęstą griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo metu netaikant kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrus kaltinamajam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat ir gynėjo prašomo dydžio užstatą, intensyvią priežiūrą ar kt., nebus užtikrintas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas. Švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos pašalinti kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo ir naujų nusikaltimų darymo riziką.
19. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam N. M. pratęsimo. Kaltinamojo N. M. teisės suvaržytos, laikantis Baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų. Skunde akcentuojama kaltinamojo sveikatos būklė taip pat nesuteikia pagrindo manyti, kad N. M. medicinos pagalba negalės būti suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar, iškilus būtinybei, kitose sveikatos priežiūros įstaigose. Skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje kaltinamajam ir toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo N. M. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą atmesti.
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartimi kaltinamajam N. M. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.