Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Reginos Pocienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. per programos „Zoom“ platformą, išnagrinėjo kaltinamojo V. V. gynėjo advokato Ato Molio skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 20 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. V. kaltinamajame akte yra inkriminuotas kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kad jis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą neteisėtai pasipelnyti, 2017 m. kovo – balandžio mėn., degalinės „Naftrus“ kavinėje, esančioje Raseinių r., Nemakščių sen., Ylių k., Šilo g. 1, susitiko su N. M. ir L. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, veikusiais organizuotoje grupėje kartu su G. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, ir susitarė nupirkti iš pastarųjų tikslu platinti Skandinavijoje labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1 033,28 g kokaino už 50 000 eurų, iš kurių 10 000 eurų sumokėti kokaino perdavimo metu, o likusius 40 000 eurų – po kokaino realizavimo.

2. Realizuodamas nusikalstamą sumanymą, V. V. 2017 m. balandžio mėn. konspiracijos tikslais pasiskolintu nenustatytu automobiliu „Opel Astra“ nuvyko į parduotuvės „Rimi“, esančios Kaune, Baltijos pr. 58, automobilių stovėjimo aikštelę, kur susitiko su N. M., atvykusiu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai nupirko iš pastarojo konservų skardinių uždarymo įrenginiu sandariai uždarytas 6 konservų dėžutes su 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 1 033,28 g narkotinės medžiagos kokaino, sumokėdamas dalį sutartos 50 000 eurų kokaino pardavimo sumos – 10 000 eurų. Nupirktą narkotinę medžiagą V. V. automobiliu „Opel Astra“ neteisėtai nugabeno į savo gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė iš pradžių paslėpęs žemės sklype, o po to namo garaže, iki 2017 m. gegužės 4 d., kai 6 konservų dėžutes su jose paslėptu kokainu nuo 15.45 val. iki 20.30 val. atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. 2022 m. spalio 12 d. teismo posėdyje prokuroras, nekeičiant kaltinamajame akte nurodomos kvalifikacijos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pateikė prašymą pakeisti kaltinime teisme, pagal kurį V. V. kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą neteisėtai pasipelnyti, 2017 m. kovo – balandžio mėnesį, degalinės „Naftrus“ kavinėje, esančioje Raseinių r., Nemakščių sen., Ylių k., Šilo g. 1, susitiko su N. M. ir L. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, veikusiais organizuotoje grupėje kartu su G. B., ir susitarė nupirkti iš pastarųjų tikslu platinti Skandinavijoje labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1 033,28 g kokaino už 50 000 eurų, iš kurių 10 000 eurų sumokėti kokaino perdavimo metu, o likusius 40 000 eurų – po kokaino realizavimo.

4. Realizuodamas nusikalstamą sumanymą, V. V. 2017 m. balandžio mėn. konspiracijos tikslais pasiskolintu nenustatytu automobiliu „Opel Astra“ nuvyko į parduotuvės „Rimi“, esančios Kaune, Baltijos pr. 58, automobilių stovėjimo aikštelę, kur susitiko su N. M., atvykusiu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai nupirko iš pastarojo konservų skardinių uždarymo įrenginiu sandariai uždarytas 6 konservų dėžutes su 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 1 033,28 g narkotinės medžiagos kokaino, sumokėdamas dalį sutartos 50 000 eurų kokaino pardavimo sumos – 10 000 eurų. Nupirktą narkotinę medžiagą V. V. automobiliu „Opel Astra“ neteisėtai nugabeno į savo gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė iš pradžių paslėpęs žemės sklype, o po to namo garaže, iki 2017 m. gegužės 4 d., kai 6 konservų dėžutes su jose paslėptu kokainu nuo 15.45 val. iki 20.30 val. atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

8. Pateiktame skunde prašoma panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį ir V. V. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – 20 000 Eur užstatu, intensyvia priežiūra (gyvenamąją vietą nustatant pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini)) ir/ar kitomis kardomosiomis priemonėmis. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

8.2. Gynėjas akcentuoja, jog parenkant ir taikant kardomąsias priemones, atitinkamai pratęsiant suėmimo terminus, turi būti nurodyti konkretūs duomenys, pagrįsti byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas. Teismas negali spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo. Tokios pozicijos laikosi Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), kuris pabrėžė, kad teismas privalo nustatyti ar teisminių institucijų nurodyti pagrindai yra reikšmingi ir pakankami, kad galėtų pateisinti asmens laisvės suvaržymą (EŽTT sprendimas byloje Jėčius prieš Lietuvą). Kuo ilgiau yra taikomas suėmimas, tuo detaliau, atidžiau turi būti tikrinami ir analizuojami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o nepagrįsti formalūs teiginiai, kad asmuo būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas nesudaro pagrindo tęsti suėmimo termino. Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis nustato įpareigojimą valstybėms nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų realizavimą asmens teisės į įmanomai trumpiausią baudžiamosios bylos tyrimą ir nagrinėjimą. Priešingu atveju, jei ikiteisminio tyrimo institucijų procesinių veiksmų atlikimui suėmimo terminas konkrečiu atveju nėra maksimaliai trumpiausias, kad pateisintų tinkamą bylos tyrimą, t. y. procesinių veiksmų atlikimo trukmė ir tarpiniai laikotarpiai tarp atskirų procesinių veiksmų yra per ilgi, nepagrindžiantys sugaišto laiko, tokiu atveju yra nukrypstama nuo valstybės įsipareigojimų ir rodo galimą žmogaus teisių pažeidimą. Šiuo atveju, pasak gynėjo, darytina išvada, jog skundžiama nutartimi yra pažeidžiama šiuo klausimu formuojama teismų praktika, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartis, nesilaikoma proporcingumo principo, dėl ko V. V. suėmimas turėtų būti pakeistas į švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą. Šiaulių apygardos teismo procesinis elgesys, nutartyje nurodyti neva nauji motyvai, kuriems esant pratęstas suėmimo terminas, manytina, rodo teismo šališkumą, neobjektyvumą ir iš anksto priešišką nusiteikimą prieš V. V..

8.3. Skunde yra kritikuojamas žemesniojo teismo argumentas (pateiktas kaip motyvas pratęsti suėmimo terminą), jog bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs neva dėl kaltinamųjų ir gynėjų kaltės. Pasak gynėjo, šis motyvas apskritai neturi jokios faktinės ir teisinės reikšmės su kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimu, suėmime išbūtų laikotarpiu. Nei V. V., nei jo pasirinkti gynėjai nei viename posėdyje nepareiškė priekaišto, jog teismas vilkina bylos nagrinėjimą. Pastovūs priekaištai dėl bylos nagrinėjimo eigos yra inicijuojami prokuroro, kuris 2022 m. birželio 15 d. teismui netgi pateikė prašymą (nepagarsintą proceso dalyviams) dėl baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo (prašymo turinys yra pacituojamas skunde). Po šio prašymo gavimo, teismo elgesys iš esmės pasikeitė, buvo paskirti teisiamieji posėdžiai, nepaisant galimybės dalyvauti abiem gynėjams, gynėjų užimtumo kitose bylose, net ir tose bylose, kurios pripažintos greičiau nagrinėtinos, kas, manytina, pažeidžia suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-242-307/2016) bei atitinkamai Teisėjų tarybos 2012 m. spalio 26 d. nutarimo „Dėl teismo posėdžių koordinavimo dėl greičiau nagrinėtinų bylų tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 13P-173-(7.1.2) 3 punkto nuostatas. Skunde daroma išvadą, jog teismui yra daroma įtaka prokuroro prašymais, kas gali pakenkti ne tik objektyviam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui, bet, manytina, rodo ir skundžiamos nutarties nepagrįstumą, neteisėtumą ir naikinimo pagrindus.

8.4. Pasak gynėjo, teismas nepagrįstai motyvavo nutartį, jog apeliaciniai skundai buvo paduodami tokiais terminais, kad numatyti teismo posėdžiai neįvyktų, daug posėdžių neįvyko dėl kaltinamųjų ar jų gynėjų, šeimos narių ligų, kurių metu buvo atsisakyta nuotoliniu būdu prisijungti per Zoom programą. Pastebėtina, kad teisiamieji posėdžiai, kad ir paduotas apeliacinis skundas, vykdavo pagal suplanuotą grafiką. BPK 8² straipsnyje yra numatyta išimtinė teisė bylą nagrinėti nuotoliniu būdu, bet jokia ne pareiga. O net ir formaliai bei nemotyvuotai nesutikus bylą nagrinėti nuotoliniu būdu, procesas vykdomas įprastine tvarka.

8.7. Galiausiai, atkreipiamas dėmesys į Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-43-350/2022 liudytojų parodymus. Šioje byloje liudytoju apklaustas prokuroras J. M. (J. M.) 2022 m. balandžio 13 d. parodė, kad „galėjo būti kalba, kad, jei vienas pažeidimas, tai dar nėra pagrindas griežtinti kardomąją priemonę. O tie 59 pažeidimai buvo tirti ir nustatyta, kad dauguma buvo techniniai gedimai“. Toje pačioje byloje kaip liudytoja apklausta tyrėja R. B. parodė, kad „kai pakeitėme V. apykoją, pažeidimai sumažėjo. Dėl blokatoriaus buvo surašytas tarnybinis. Rezultatų apykojos ekspertizė nedavė.<...> Po apykojos pakeitimo pažeidimai sumažėjo, tarnybinių pranešimų nebebuvo parašyta“.

8.8. Nurodytos aplinkybės, byloje esantys duomenys, manytina, akivaizdžiai paneigia teismo išvadą, neva ikiteisminio tyrimo metu V. V. įsigijęs GSM signalo slopintuvą, taip apsunkindamas kontroliavimą, padarė labai daug intensyvios priežiūros pažeidimų. Kaip minėta, byloje nėra teismo cituojamų duomenų, todėl teismo išvada, kad vėl paskyrus tą pačią kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, nebus užtikrintas V. V. dalyvavimas teismo posėdžiuose ne tik Šiaulių apygardos teisme, nepagrįsta ir neteisėta. Teismas tokiomis išvadomis nepagrįstai sprendžia V. V. dalyvavimą ir kituose procesuose, nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose jam nėra taikomas suėmimas. Gynyba daro išvadą, jog V. V. jam anksčiau taikytos intensyvios priežiūros nepažeidė ir taikius šioje stadijoje, nepažeidinės, nes ji bus taikoma kartu su kitomis kardomosiomis priemonėmis.

8.9. Dėl V. V. susitikimo su A. G., gynyba nurodo, kad teismas nežinia kokiais byloje esančiais duomenimis teigia, kad A. G. susitikęs su V. V. neva jam paaiškino kaip reikia nusiimti apykoję. Nutartyje nėra nurodyta, galima tik spėti, kad teismas galimai mano, jog V. V. neva tuo pasinaudos ir nusiims apykoję. Byloje nėra jokių duomenų, jog A. G. būtų pasakojęs V. V. apie galimybes nusiimti intensyvios priežiūros įrenginį. Kita vertus, jeigu V. V. būtų norėjęs, tai tuo metu jau turėjo visas galimybes tai padaryti ir nusiimti jam taikytą intensyvios priežiūros įrenginį. Šiuo atveju reikia vertinti suėmime išbūtą labai ilgą laiką ir švelnesnių kardomųjų priemonių komplekso skyrimą, kurios užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, o ne daryti prielaidas, kurių niekaip nepatvirtina bylos duomenys ar net prieštarauja jiems.

8.10. Toliau skunde aptariamas ankstesnis kaltinamojo teistumas, sveikatos būklė, charakteristika. V. V. paskutinį kartą yra teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Nuo 2021 m. gruodžio 3 d. iki šiol jis turi aukštą kraujospūdį, dėl ko jam skauda/peršti akis, spengia ausyse, jis jaučia silpnumą, negali susikoncentruoti. Laisvės atėmimo vietų ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymai patvirtina, kad ginamajam diagnozuota hipertenzinė širdies liga (skunde detaliai išvardijami kraujospūdžio matavimų duomenys). Kaltinamasis netgi negalėjo būti pristatomas į 2022 m. birželio 27 d. Panevėžio apygardos teismo posėdį dėl blogos sveikatos būklės (kraujospūdis siekė 205/125). Iš medicininių dokumentų išrašų matyti, jog V. V. nėra atliekami jokie tyrimai, aukštas kraujospūdis laikosi pastoviai, laisvės atėmimo vietoje nėra dedamos pastangos, nėra reaguojama siekiant nustatyti aukšto kraujospūdžio priežastis ir jas pašalinti, paskirti tinkamą gydymą (neatliekami tyrimai, paskirti medikamentai neturi poveikio). Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, deklaruotas (duomenys neskelbtini), pastoviai gyveno (duomenys neskelbtini) (duomenys apie deklaruotą ir gyvenamąją vietą yra baudžiamojoje byloje). Iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Nėra jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad ginamasis būtų priešiškai ar kitaip neigiamai nusiteikęs prieš teismą ar kitus proceso dalyvius. Priešingai, sulaikymo dieną nebėgo, nesislėpė, sulaikomas nesipriešino. Ryšių užsienyje neturi. Vedęs, turi mažamečius vaikus. Nėra kaltinamas dalyvavęs organizuotos grupės veikloje, kas turi įtakos inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, sunkumui, bausmės dydžio parinkimui ir, manytina, taip pat rodo pagrindus, jog V. V. taikius švelnesnių kardomųjų priemonių visumą, bus lygiai taip pat pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog V. V. 2020 m. gruodžio 6 d. gavo padėką už dalyvavimą teisinio švietimo iniciatyvoje „Konstitucijos egzaminas 2021“, cituojamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020 m. liepos 8 d., 2021 m. spalio 1 d., 2022 m. sausio 26 d., 2022 m. gegužės 25 d. pateiktos charakteristikos. Asmenybę charakterizuojančios savybės, ypatingai – nekonfliktiškumas, emocinis stabilumas, racionalumas, gebėjimas planuoti bei apgalvoti savo veiksmus, drausminių nuobaudų neturėjimas, pasak gynėjo, leidžia manyti, kad V. V. nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, o trys paskatinimai, padėka, nuobaudų neturėjimas leidžia tik daryti išvadą, kad asmuo pasitaisė ir nelinkęs daugiau daryti naujų nusikalstamų veikų.

8.11. Skunde yra pateikiamas vertinimas dėl prokuroro naujai pateiktų dokumentų, paimtų iš sutuoktinės I. V. kratos metu. Atkreipiama, jog 2022 m. gegužės 25 d. užrašų knygutės ir laiškų apžiūros protokolo 5 lape aprašant laišką (raštelį), nurodyta: „kai permąstau viską, tai kiek praeity klaidų padaryta tai net nupurto... jei žiūrint iš optimistinės pusės, tai kalėjimas pakeitė mano mąstymą ir tikiuosi į gerą, gaila, kad tokia kaina teko suprasti savo klaidas..“ Gynėjas daro išvadą, jog ginamasis tikrai pasitaisė, pasimokė ir ateityje nėra linkęs daryti naujų nusikalstamų veikų, kas taip pat turi reikšmės sprendžiant dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo.

8.12. Skunde teigiama, jog susidariusi situacija dėl tėvų, pačio ginamojo sveiktos būklės, dukrų psichologinės būsenos, pagalbos jiems, pagalbos pačiam ginamajam reikalingumo, neabejotinai leidžia manyti, kad V. V. apskritai nebenorės nusikalsti ar daryti kokius nors teisės pažeidimus, nes būdamas pakankamai ilgą laiko tarpą suėmime, nematydamas dukrų, negalėdamas jomis pasirūpinti ir suteikti visapusišką saugumą, suvokia, kad ypatingai dukroms yra būtinas tėčio buvimas šalia ir jis privalo užtikrinti tai ir jų neapleisti, tačiau tai padaryti galės tik tada, kai bus pritaikytos švelnesnės kardomosios priemonės.

8.13. Skunde laikomasi pozicijos, jog teismas turėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika baudžiamosiose bylose Nr. 1S-182-487/2022, 1S-332-843/2022, įvertinti ginamojo išbūtą terminą suėmime – 3 metai ir 11 mėnesių, aplinkybę, jog byloje dar nėra atlikti procesiniai veiksmai, būtini bylos išnagrinėjimui ir nuosprendžio priėmimui, taip pat įvertinti galimą apeliacinį procesą Lietuvos apeliaciniame teisme, kur užimtumas yra pakankamai didelis ir procesas gali trukti metus laiko. Manytina, jog dėl to teismas turėjo svarstyti dėl vienokio ar kitokio dydžio užstato, galimybės paskirti kitų kardomųjų priemonių (intensyvios priežiūros, namų arešto, užstato, dokumentų paėmimo, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje) kompleksą. Juolab, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1S-182-487/2022 asmuo yra kaltinamas padaręs žymiai sunkesnes nusikalstamas veikas (tame tarpe veiką, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje, už kurios padarymą numatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 20 metų arba iki gyvos galvos), įvertinęs suėmimo laikotarpį (daugiau nei 4 metai), pateiktų kaltinimų sunkumą, bausmės dydį, vis tiek nusprendė taikyti švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą.

8.14. Gynėjo teigimu, šiuo atveju neturėtų būti griežtai taikomos BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatos, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Už inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. BPK 127 straipsnio 11 dalies kontekste du trečdaliai sudarytų 10 metų, t. y. minimalų bausmės terminą. Jeigu teismas ir toliau vadovausis šia nuostata, ginamasis negalėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta galimybe būti lygtinai paleistas.

9. Teismo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjai prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kardomosios priemonės – suėmimo terminas paliekamas galioti.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo V. V. gynėjo skundą ir įvertinusi pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog kaltinamajam V. V. taikomo suėmimo terminas skundžiama nutartimi pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.

11. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (jų terminas pratęsiamas) tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra užfiksuota pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis V. V. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Šie duomenys užfiksuoti jo paties apklausų protokoluose, liudytojų apklausų protokoluose, procesinių veiksmų atlikimo (kratos, apžiūros, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką ir kt.) protokoluose, tarnybiniuose parnešimuose, specialistų išvadose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gautuose duomenyse, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Kartu teismas pažymi, kad svarstant, ar yra pagrindas pratęsti suėmimo terminą, surinkti duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šio konkretaus klausimo nagrinėjimu. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šioje proceso stadijoje įrodymų vertinimas BPK 20 straipsnio prasme neatliekamas, dėl V. V. kaltės nesprendžiama – tai bus padaryta pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį teismo aktą.

12. Skundžiama nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas nustačius du suėmimo pagrindus – esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali daryti naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus, nusikaltimus.

13. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog kaip viena iš BPK 122 straipsnio 2 dalyje minimų kitų aplinkybių gali būti vertinama asmeniui gresianti griežta bausmė. Šiuo atveju pasitvirtinus inkriminuotam kaltinimui V. V. grėstų griežta bausmė, nes BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje yra numatytas tik laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. Kita vertus, vien ši aplinkybė savaime dar nėra pakankama spręsti apie suėmimo pagrindą; ji vertintina kartu su kitais baudžiamosios bylos duomenimis. Nagrinėjamu atveju didelę reikšmę turi teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroro pateikti kitame ikiteisminiame tyrime atliktos kratos metu gauti duomenys, o konkrečiai – kaltinamojo sutuoktinės I. V. mobiliojo ryšio telefone rastų raštelių nuotraukos. Nors pats V. V. savo autorystę ginčija, tačiau raštelių turinys rodo, jog būdamas suimtas V. V. galimai svarstė pabėgimo iš suėmimą vykdančios įstaigos planus, rašteliuose aptarė net keletą būdų, kaip tai būtų galima įgyvendinti, taip pat ieškojo kitų būdų, kaip įtakoti vykstantį procesą. Tai, jog kaltinamasis galimai buvo pasiryžęs nepaisyti net ir taikomos pačios griežčiausios kardomosios priemonės ir kūrė pabėgimo planus, neabejotinai rodo didelę jo galimo bėgimo (slėpimosi) riziką tuo atveju, jei tik kardomoji priemonė būtų sušvelninta.

14. Pateiktame skunde, kaip ir anksčiau svarstant skundus dėl V. V. taikomo suėmimo, yra akcentuojamos jo sveikatos problemos ir tai, kad jam nėra teikiama efektyvi medicininė pagalba. Teismas pažymi, jog remiantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio nuostatomis suimtiesiems yra užtikrinama sveikatos priežiūra. Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamajam suėmimo vykdymo metu buvo užtikrinta galimybė gauti gydytojų konsultacijas. Pats kaltinamasis dar 2022 m. rugpjūčio 17 d. nagrinėjant ankstesnį jo skundą dėl suėmimo termino pratęsimo yra teigęs, kad yra rašęs skundus ir Kalėjimų departamentui, ir Laisvės atėmimo vietų ligoninei, tačiau visi skundai buvo atmesti, nurodant, kad kitokio gydymo nei šiuo metu paskirtas nereikia.

15. Skunde kaltinamasis taip pat akcentuoja gerą elgesį suėmimo vykdymo metu, tai, kad nesislapstė anksčiau, kuomet jam buvo taikoma intensyvi priežiūra, akcentuojami turimi šeimyniniai ryšiai, tačiau visos šios aplinkybės nepaneigia nustatytos kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) rizikos. Šiuo atveju aptarti kaltinamojo svarstymai ir planai pasišalinti iš suėmimą vykdančios įstaigos, kaltinamojo nusiteikimas (viename iš raštelių yra rašoma „aš pasiryžęs viskam, kad tik nusirauti nuo šitų gaidžių“) patvirtina, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas.

16. Skundžiamoje nutartyje nustatytas ir kitas suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktą suėmimą skirti (pratęsti jo terminą) galima esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tai gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. V. V. yra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą. Anksčiau teistas dėl viešosios tvarkos pažeidimo (teistumas panaikintas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi), baustas administracine tvarka. Nors ir nurodoma, kad iki suėmimo dirbo, tačiau inkriminuotos nusikalstamos veikos susijusios su siekiu ženkliai pasipelnytai, iš ko spręstina, jog bent dalį savo poreikiams patenkinti būtinų lėšų kaltinamasis norėjo įgyti nusikalstamu būdu. Be šios Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurie V. V. yra pareikštas kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, teisminiam nagrinėjimui yra perduotos dar 3 baudžiamosios bylos, kuriose V. V. yra kaltinamas: pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 147 straipsnio 2 dalį; 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį; 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 231 straipsnio 1 dalį; 24 straipsnio 4 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį; 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 10 punktą; 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį (Panevėžio apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-16-581/2022, teisminio proceso Nr. 1-01-2-00042-2020-4); pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (Panevėžio apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-43-350/2022, teisminio proceso Nr. 1-01-2-00027-2021-8); pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį; 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 231 straipsnio 2 dalį (Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-164-635/2022, teisminio proceso Nr. 1-01-2-00043-2021-6). Nors minimos bylos dar nėra išnagrinėtos, jose nėra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau spręsdamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo teismas atsižvelgia ir į šiuos kitose baudžiamose bylose V. V. pareikštus kaltinimus. Kolegijos vertinimu, aptartų duomenų visumos pakanka pripažinti, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas, tokios išvados nekeičia skunde nurodomos aplinkybės – teigiamos charakteristikos iš suėmimą vykdančios įstaigos, gaunamos padėkos.

17. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Kaltinamasis V. V. šiuo metu suėmime (įskaitant ir laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. birželio 5 d.) yra praleidęs beveik 4 metus. Toks ilgas kaltinamojo suėmime išbūtas laikas įpareigoja teisėjų kolegiją itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės – teisės į laisvę – suvaržymas yra šiuo konkrečiu atveju pateisinamas, ar nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. Tuo pačiu kolegija pastebi, kad pagal EŽTT praktiką ilgas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kai išskirtinės priežastys pateisina tolimesnį suėmimo taikymą.

18. Skundžiamą nutartį priėmęs žemesnysis teismas, atsižvelgdamas į ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodytus aspektus, pateikė motyvus, kodėl šioje proceso stadijoje tebėra reikalinga taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Nors V. V. kardomajame kalinime jau yra ilgą laiką, atsižvelgiant į bylos duomenų visumą, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti skundžiamos nutarties ir suėmimą pakeisti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Kolegija taip pat pastebi, jog teisminis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme jau yra iš esmės baigtas – šiuo metu teismas yra išėjęs į pasitarimų kambarį, 2022 m. vasario 3 d. byloje yra numatytas teismo baigiamojo akto paskelbimas. Be to, švelnesnės kardomosios priemonės kaltinamajam V. V. proceso matu jau buvo taikytos. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartimi jau buvo vietoje suėmimo paskyręs intensyvią priežiūrą bei 20 000 Eur užstatą. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys suteikia pagrindo manyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. V. V. reguliariai, viso net 59 kartus pažeidė intensyvios priežiūros sąlygas. Nors dėl šios aplinkybės yra ginčas, ir ji be kita ko yra skunde nurodytos baudžiamosios bylos Nr. 1-43-350/2022 Panevėžio apygardos teisme (teisminio proceso Nr. 1-01-2-00027-2021-8) nagrinėjimo dalykas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2017 m. gegužės 4 d. ir 2019 m. vasario 20 d. V. V. gyvenamojoje vietoje atliekamų kratų metu buvo rasti GSM blokatoriai. 2017 m. lapkričio 7 d. policijos pareigūnams patikrinimui sustabdžius kaltinamojo automobilį pas V. V. taip pat buvo rastas radijo ryšio ar GSM signalo slopintuvas. Iš to spręstina, jog kaltinamasis tuo metu, kai jam buvo taikoma intensyvi priežiūra, naudodamasis techninėmis priemonėmis galėjo siekti išvengti jam taikytos judėjimo kontrolės. Nors skunde yra akcentuojamas „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kovo 30 d. atsakymas, kaip esą paneigiantis bet kokią tikimybę, jog V. V. intensyviai priežiūrai naudoti techniniai įrenginiai galėjo būti kaip nors paveikti (jų duomenys iškraipyti), tačiau iš pateikto atsakymo matyti, jog minėtai įmonei nėra žinoma, kaip tirti pateikta įranga reaguotų į prietaisų, gebančių iškreipti GPS koordinates, naudojimą, tad toks įmonės atsakymas nepaneigia teisėjų kolegijos padarytos išvados. Galų gale, vertinant galimybę taikyti švelnesnes kardomąsias priemones turime omenyje ir tai, jog Panevėžio apygardos teisme šiuo metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-350/2022 inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, V. V. galimai padarė būtent tuo laikotarpiu, kai jam buvo taikomos skunde taip akcentuojamos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra ir užstatas, kas teikia rimtą pagrindą abejoti dėl tokių kardomųjų priemonių pakankamumo įgyvendinant BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog net ir nepaisant itin ilgai besitęsiančio kaltinamojo V. V. suėmimo, nagrinėjamu atveju šios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas tebėra būtinas ir pateisinamas, tik taikant šią kardomąją priemonę bus užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi kaltinamajam V. V. pratęstą suėmimo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 20 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.