Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. B. gynėjos advokatės Simonos Pukienės skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. B. 3 mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 9 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. B. yra kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent:

1.1. 2017 metų sausio – kovo mėn. Kaune G. B., taip pat N. M. ir L. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą neteisėtai pasipelnyti, susitarė veikiant organizuotoje grupėje padaryti labai sunkų nusikaltimą – neteisėtai laikyti, gabenti ir parduoti V. V. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 1 033,28 g kokaino, kurį prieš tai tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė Lietuvos Respublikoje teritorijoje.

1.2. G. B. ir kiti organizuotos grupės nariai, pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis, vykdydami bendrą nusikalstamos veikos planą, atliko šiuos suderintus veiksmus:

1.3. 2017 m. kovo – balandžio mėn. degalinės „Naftrus“ kavinėje, esančioje Raseinių r., Nemakščių sen., Ylių k., Šilo g. 1, N. M. ir L. B. susitarė su V. V. pastarajam labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1033,28 g kokaino parduoti už 50 000 eurų, iš kurių 10 000 eurų V. V. turėjo perduoti organizuotos grupės nariams kokaino perdavimo metu, o likusius 40 000 eurų – po kokaino realizacijos;

1.4. 2017 m. pavasarį Lietuvoje G. B. ir N. M. labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinės medžiagos – kokaino supakavo į šešis plastikinius maišelius, vakuumavimo įrenginiu „CASO VC 300“ užvakuumavo į šešis vakuumavimo maišelius, įdėjo į šešias metalines konservų dėžutes bei sandariai uždarė konservų skardinių uždarymo įrenginiu „BLACK 16 mm BENCH DRILL, model ZJ 4116 12231“ ir šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikė Lietuvoje, tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje;

1.5. 2017 m. balandžio mėn. N. M. automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6 konservų dėžutes su labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu – 1 501,87 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1 033,28 g narkotinės medžiagos kokaino, neteisėtai atgabeno į parduotuvės „Rimi“, esančios Kaune, Baltijos pr. 58, automobilių stovėjimo aikštelę, kur neteisėtai pardavė V. V. ir gavo iš pastarojo dalį sutartos 50 000 eurų kokaino pardavimo sumos – 10 000 eurų.

1.6. Šiais savo veiksmais G. B. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

3. Pateiktame skunde kaltinamojo G. B. gynėja advokatė S. Pukienė prašo: 1) panaikinti skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį; arba 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, skundžiamą nutartį pakeisti ir leisti G. B. išeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 07.00 val. iki 22.30 val., penktadieniais nuo 07.00 val. iki 24.00 val., šeštadieniais nuo 00.00 val. iki 00.30 val. ir nuo 11.00 val. iki 24.00 val., sekmadieniais 00.00 val. iki 00.30 val. ir nuo 11.00 val. iki 22.30 val.; arba 3) netenkinus pirmojo ir antrojo reikalavimo, skundžiamą nutartį pakeisti ir leisti G. B. išeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną (įskaitant savaitgalius) nuo 07.00 val. iki 21.00 val.

3.1. Pasak gynėjos, teismų praktikoje yra nurodyta, kardomųjų priemonių, įskaitant ir intensyvios priežiūros, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Skundžiamoje nutartyje teismas apsiribojo tik byloje esančios medžiagos išvardijimu, visiškai neatsižvelgiant į medžiagos turinį. Teismas nutartyje nurodo, kad G. B. kaltinimas grindžiamas bylos medžiaga, kito kaltinamojo V. V. parodymais, liudytojų E. K., V. B. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, specialisto išvadomis. Pabrėžtina, kad teismas tiesiog formaliai išvardijo byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika, bet jokiu būdu nepatvirtina, kad G. B. joje dalyvavo. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, apklausus V. V., kitus liudytojus, galima daryti išvadą, kad teismo nurodyti duomenys, kuriais grindžiama G. B. kaltė, nepatvirtina G. B. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. Nei vienas apklaustas liudytojas nenurodė, kad G. B. dalyvavo nusikalstamoje veikoje. Liudytojams E. K. ir V. B. nebuvo žinoma apie G. B. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, tą jie patvirtino apklausiami teisme. Kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikęs liudytojas T. N. taip pat patvirtino, kad atliekant operatyvinius veiksmus nebuvo gauta jokių duomenų apie V. V. bendravimą su G. B., apie G. B. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje bei buvo manoma, kad V. V. narkotines medžiagas įgyja iš Panevėžio. Parodymų patikrinimo vietoje protokoluose taip pat nėra užfiksuotas G. B. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje. G. B. tariamas dalyvavimas nusikalstamoje veikoje nėra užfiksuotas ir daiktų apžiūrų protokoluose, pareigūnų tarnybiniuose protokoluose ir kitoje medžiagoje. Taip pat, G. B. atpažinimas nebuvo vykdytas, todėl asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas negali patvirtinti G. B. kaltės. Kito kaltinamojo V. V. parodymai taip pat nepatvirtina G. B. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, V. V. nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei paaiškino, kodėl apkalbėjo save ir kitus kaltinamuosius. Bylos medžiagą sudaro daugiau nei 40 tomų, tačiau medžiagoje nėra nei vieno tiesioginio įrodymo, patvirtinančio G. B. kaltę. Apklausiamas teismo posėdyje V. V. nurodė, kad kitus kaltinamuosius G. B., N. M., L. B. apkalbėjo, nurodė to priežastis. V. V. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, apie G. B. užfiksuotas tik vienas sakinys, kad jo žiniomis, narkotines medžiagas su N. M. pakavo G. (G.) B., tačiau kaip ir minėta, V. V. šių parodymų teisme nepatvirtino ir nuosekliai paaiškino, kodėl apkalbėjo. V. V. parodymai negali būti pakankamas pagrindas teigti, kad G. B. dalyvavo pakuojant narkotines medžiagas.

3.2. Gynėjos vertinimu, atsižvelgiant į kardomųjų priemonių taikymui reikšmingas aplinkybes, byloje esančius duomenis, pagrįstai teigtina, jog pabaigus įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teisme, apklausus V. V., pagarsinus A. G. parodymus, tęsti griežtos kardomosios priemonės nebėra būtina. Juo labiau, kad G. B. yra paskirtos ir kitos kardomosios priemonės – užstatas ir dokumento paėmimas.

3.3. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

3.4. Pagal nusistovėjusią EŽTT praktiką ir nacionalinių teismų praktiką laikytina, kad kardomųjų priemonių griežtumo ir reikalingumo aspektas atsižvelgiant į baudžiamojo procesą, trukmę, jo eigą, bei įtariamojo (kaltinamojo) elgesį jo metu suponuoja pagrindą teisminėms institucijos proporcingai kardomąsias priemones lengvinti arba griežtinti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės (taip pat ir intensyvios priežiūros) taikymo, atsižvelgia į nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (BPK 121 straipsnio 4 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. B. yra vedęs, kartu su sutuoktine augina sūnų, kuriuo visapusiškai rūpinasi. Lietuvoje turi turto, dirba vykdydamas individualią veiklą (pagal verslo liudijimą), yra įsteigęs (duomenys neskelbtini). G. B. sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gydytoja endokrinologe, sūnus A. B. lanko darželį. G. B. turi aukštąjį išsilavinimą, jo vykdoma individuali veikla bei įsteigtos įmonės veikla yra susijusi su informacinėmis technologijomis, kompiuterių remontu, priežiūra t. y. G. B. dirba pagal įgytą aukštąjį išsilavinimą. Taip pat, G. B. siekdamas užsidirbti daugiau pinigų pragyvenimui ir daugiau prisidėti prie šeimos finansinės gerovės gavo pasiūlymą iš (duomenys neskelbtini) dirbti pavėžėjo darbą bei registravo individualią veiklą. Kaltinamojo socialiniai ryšiai Lietuvoje yra pakankamai stiprūs, todėl ilgas griežtos kardomosios priemonės taikymas, šiuo metu jau neatitinka proporcingumo principo, kardomųjų priemonių tikslus šiuo metu galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Be to, svarbu pažymėti, kad G. B. praeityje neteistas, administracinių nuobaudų neturi. Šiuo atveju, kardomoji priemonė intensyvi priežiūra G. B. skiriama tuo pagrindu, kad jis bėgs slėpsis, tačiau pažymėtina, kad paleistas iš suėmimo, G. B. tik dar labiau sutvirtino socialinius ryšius Lietuvoje, o tai tik patvirtina, kad jis neketina bėgti ar slėptis nuo teismo, todėl toks ilgas labai griežtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymas prieštarauja proporcingumo principui.

3.5. G. B. kardomoji priemonė paskirta manant, kad būnant laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ar gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, motyvuojant tuo, kad G. B. yra ne kartą buvęs pas tėvą Argentinoje bei lankėsi kitose Pietų Amerikos valstybėse. Tačiau pažymima, kad baudžiamojoje byloje yra duomenys, jog G. B. tėvas Argentinoje yra suimtas, todėl G. B. net neturi jokių galimybių lankytis pas tėvą. Kaip matyti iš byloje esančių G. B. paso kopijų, G. B. apsilankymai Pietų Amerikoje buvo trumpalaikiai, atostogų tikslais, jis visada sugrįždavo į Lietuvą. Be to, didžioji dalis kelionių buvo iki gimstant sūnui. Todėl šiuo atveju pagrįstai teigtina, kad G. B. neturi ryšių užsienyje (atostogos užsienio šalyse jokiu būdu negali būti tapatinamos su ryšių turėjimu užsienyje). Be to, G. B. yra paskirtas paso paėmimas bei 10 000 Eur užstatas (tai neabejotinai yra ženkli suma G. B.). Be paso išvykti į Amerikos žemyną ar kitas ne Europos Sąjungos šalis nėra jokių galimybių.

3.6. G. B. leidžiama išeiti iš namų tik darbo dienomis ir tik nurodytu laiku, G. B. patiria didelius suvaržymus, apsunkinamos galimybės pasirūpinti šeima, užkertamos galimybės G. B. pasirūpinti sūnumi, užtikrinti visapusišką jo auklėjimą ir švietimą. Šiaulių apygardos teismas tik formaliai nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi konstatavo, kad kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra G. B. taikoma pagrįstai, visiškas advokatės prašymo tenkinimas pasunkins kontroliuojančių institucijų darbą. Tačiau tokie teismo argumentai neteisingi ir nepagrįsti. Šiuo atveju, tiek Lietuvos tiek EŽTT praktiką nurodo, kad kuo ilgiau taikoma kardomoji priemonė, tuo atidžiau turi būti peržiūrimos kardomosios priemonės sąlygos ir asmens laisvės negalima varžyti daugiau nei reikalinga siekiamiems tikslams.

3.7. Skunde nurodoma, kad nors G. B. ir dirba, tačiau jis ketina ir nori vykdyti pavežėjo veiklą bei užsidirbti papildomų lėšų jo ir svarbiausia jo šeimos poreikių tenkinimui, todėl prašė teismo leisti vykdyti šią veiklą. Papildomos veiklos vykdymas nėra susijęs su darbo netekimu. Leidimas vykdyti papildomą veiklą nepažeis kardomųjų priemonių tikslų, priešingai tik užtikrins, kad G. B. socialiniai ryšiai ir toliau nuolat stiprėtų. Dėl to, teismui buvo prašymas suteikti galimybės vykdyti pavėžėjo veiklą, dėl ko reikalinga išeiti iš namų vakarais ir savaitgalio vakarais, o būtent G. B. prašė, kad jeigu teismas vis dėl to nuspręstų pratęsti kardomosios priemonės intensyvios priežiūros taikymą, leisti G. B. papildomai išeiti iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 07.00 val. iki 22.30 val. (30 min numatytas laikas grįžimui namo), penktadieniais nuo 07.00 val. iki 24.00 val., šeštadieniais nuo 00.00 val. iki 00.30 val. ir nuo 16.30 val. iki 24.00 val., sekmadieniais 00.00 val. iki 00.30 val. ir nuo 16.30 val. iki 22.30 val.

3.8. Pasak gynėjos, teismas tik formaliai nurodė, kad tai tik pasunkins kaltinamojo veiksmus kontroliuojančių institucijų darbą, nes kaltinamajam būtų suteikta praktiškai nekontroliuojama judėjimo laisvė, kas prieštarauja kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros paskirčiai. Su tokiais motyvais nesutinkama. Visų pirma, G. B. kardomoji priemonė taikoma dėl tariamai egzistuojančios bėgimo (slėpimosi) tikimybės. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad G. B. trukdė procesui, dėl ko jam reiktų taikyti tokią griežtą kardomąją priemonę kaip intensyvi priežiūra. G. B. griežta kardomoji priemonė skirta siekiant užtikrinti jo netrukdomą dalyvavimą procese, o duomenų, kad jis trukdytų procesui nėra. G. B. neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų trukdyti procesui ar teisingam bylos išnagrinėjimui. Visus teismo įpareigojimus jis vykdė ir iki šiol vykdo tinkamai, jų nepažeidžia. Taip pat, pažymėtina, kad teismo teiginiai, kad jeigu būtų G. B. leista išeiti iš namų ir prašomu laiku bei vykdyti pavėžėjo veiklą, jis praktiškai bus nekontroliuojamas, yra nepagrįsti, kadangi bet kokiu atveju, G. B. būtų stebimas bei dėvėtų elektroninį stebėjimo įtaisą.

3.9. Taip pat, teismas skundžiamoje nutartyje užsiminė, kad kaltinamajam G. B. paskirtas įpareigojimas nebendrauti ir su N. M., kuris nevaržo jo teisių labiau nei reikia. Teismas iš esmės tik pacitavo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartį. Tačiau kaip ir minėta, šiuo metu aplinkybės yra pasikeitusios, kadangi visi kaltinamieji jau yra davę parodymus, bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas, todėl nebendravimas su kitu kaltinamuoju šiuo metu jau yra neproporcingas ir nebereikalingas įpareigojimas, kuris turėtų būti panaikinamas.

3.10. Toliau gynėja nurodo, kad pavežėjo veikla G. B. netrukdytų rūpintis savo mažamečiu sūnumi, kadangi yra lanksti. Jeigu G. B. dėl to, kad reikia rūpintis sūnumi, negalėtų dirbti pavežėjo darbo nurodytu laiku, tai jis tiesiog jo ir nedirbtų, nepriimtų užsakymų ir galėtų pasirūpinti sūnumi. Kas liečia rūpinimąsi sūnumi, tai G. B. su sutuoktine savo 4 metų sūnų leidžia į papildomus užsiėmimus, į kuriuos po darželio jį veža G. B., tačiau dėl nustatytos griežtos dienotvarkės, G. B. pats nebespėja parvežti sūnaus ir jeigu sutuoktinė dirba, turi ieškoti pažįstamų ar artimųjų, kurie galėtų G. B. sūnų parvežti į namus.

3.11. Galiausiai, gynėja nurodo, jog G. B. ilgiau nei dvejus metus buvo laikomas suėmime (Lenkijoje ir Lietuvoje), intensyvi priežiūra taikoma (kartu su užstatu ir dokumento paėmimu) jau ilgiau nei metus. Tokia ilga kardomųjų priemonių taikymo trukmė patvirtina, kad šiuo metu G. B. paskirta kardomoji priežiūra bei nustatyta dienotvarkė yra per griežta ir turi būti švelninama. Kardomosiomis priemonėmis turėtų būti siekiama kardomųjų priemonių tikslų, šiuo konkrečiu atveju užtikrinti G. B. dalyvavimą procese, tačiau ilgas kardomosios priemonės intensyvios priežiūros taikymas, nustatant labai griežtą dienotvarkę, iš esmės atlieka ir nubaudimo tikslus.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai

Kaltinamojo G. B. gynėjos skundas atmetamas.

4. Teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo G. B. gynėjos skundą ir įvertinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog kaltinamajam G. B. taikomos intensyvios priežiūros terminas skundžiama nutartimi buvo pratęstas pagrįstai.

5. Intensyvi priežiūra, kaip ir bet kuri kita kardomoji priemonė, asmeniui gali būti taikoma tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Skunde nurodoma, jog žemesnysis teismas formaliai išvardijo byloje esančius duomenis, kurie patvirtina, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika, tačiau nėra pakankami patvirtinti kaltinamojo G. B. dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Aukštesnysis teismas pažymi, jog sprendžiant dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo nereikalaujama tiek duomenų, kiek to reikėtų norint priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pagrindo spręsti, jog G. B. galimai dalyvavo darant nusikalstamą veiką, suteikia byloje esantys duomenys apie pirštų atspaudus, taip pat kito kaltinamojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ar šie duomenys pakankami priimti apkaltinamąjį nuosprendį, turi pasisakyti baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas,

6. BPK 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad intensyvi priežiūra yra įtariamojo (kaltinamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

7. Remiantis BPK 121 straipsnio 4 dalimi teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę (o tuo pačiu – ir spręsdamas ar reikia pratęsti jos terminą), ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog kaltinamąjį su Lietuva sieja pakankamai tvirti ryšiai, kurioje jis gyvena, turi sukūręs šeimą (su žmona augina mažametį sūnų), verčiasi darbine veikla. Kita vertus, pagal bylos duomenis kaltinamasis yra ne kartą lankęsis Pietų Amerikos valstybėse, tame tarpe Argentinoje. Pastarojoje valstybėje buvo pradėtas jo baudžiamasis persekiojimas įtariant, kad jis priklausė organizacijai, užsiėmusiai tarptautiniu neteisėtu narkotinių medžiagų gabenimu į Argentiną ir iš jos. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. B. kaltinamas organizuotoje grupėje, padaręs panašaus pobūdžio nusikaltimą. Už šio nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą G. B. gresia labai griežta bausmė – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. Be to, pastebėtina, kad kaltinamojo elgesys proceso metu, priešingai nei teigiama skunde, nebuvo nepriekaištingas. Į bylą yra pateikta nustatytos formos medicininė pažyma, jog kaltinamasis 2022 m. birželio 2-3 d. dėl ligos negali dalyvauti posėdyje, ir dėl šios priežasties buvo atšauktas 2022 m. birželio 3 d., 09.00 val. turėjęs vykti posėdis (42 t., b. l. 190-191). Nepaisant to, kaltinamasis 2022 m. birželio 2 d. judėjo po Kauno miesto teritoriją, o 2022 m. birželio 3 d., būtent tuo laiku, kai buvo numatytas įvykti teismo posėdis, netgi buvo nuvykęs į Pravieniškių II k. (43 t., b. l. 63, 76-78). Teismas neturi duomenų, jog toks kaltinamojo judėjimas būtų susijęs su vykimu į/iš gydymo įstaigų ir kelia rimtų abejonių dėl to, ar kaltinamojo sveikatos būklė iš tiesų buvo tokia, kad jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Toks kaltinamojo elgesys, jog kaltinamojo kontrolė tebėra reikalinga norint pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintus kardomųjų priemonių tikslus.

8. Be prašymo apskritai panaikinti intensyvią priežiūrą, skunde buvo suformuluoti ir alternatyvūs prašymai dėl šios kardomosios priemonės sąlygų švelninimo. Iš skundo turinio matyti, jog kaltinamasis siekia dirbti pavėžėju ir taip dar labiau pagerinti savo šeimos finansinę padėtį, rūpintis savo vaiku ir jo lankomais būreliais, įgyti galimybę bendrauti su N. M..

9. Skundą nagrinėjantis teismas teigiamai vertina kaltinamojo siekį kaip įmanoma labiau prisidėti prie šeimos finansinės gerovės, prie savo vaiko ugdymo ir lavinimo, tačiau šiuo atveju tokie siekiai nesudaro pagrindo keisti kardomosios priemonės sąlygas. Net ir nedirbdamas pavėžėju kaltinamasis turi pajamų (kaip nurodoma skunde, prašymas leisti vykdyti papildomą veiklą nėra susijęs su ankstesnio darbo netekimu), jo sutuoktinė taip pat verčiasi darbine veikla. Skunde nėra nurodomos jokios aplinkybės, galinčios patvirtinti sunkią šeimos finansinę padėtį, dėl ko kaltinamajam reikėtų nedelsiant imtis tokios veiklos, dėl kurios kiltų būtinumas sušvelninti intensyvios priežiūros taikymo sąlygas. Juolab, kad byloje esančio informacinio pranešimo apie kaltinamojo ketinimą vykdyti pavėžėjo veiklą išsinuomavus (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį data yra nurodoma 2022 m. birželio 2 d. (42 t., b. l. 200), jokios naujesnės informacijos byloje nėra pateikta, dėl ko lieka neaišku, ar minėtame pranešime nurodomi abipusiai ketinimai tebėra aktualūs. Be to, informaciniame pranešime yra pabrėžiama, kad sutartis tarp (duomenys neskelbtini) ir G. B. bus sudaryta tik tokiu atveju, jeigu G. B. patvirtins, kad automobilį galės nuomotis ir teikti pavėžėjo paslaugas visomis sutartyje nurodytomis dienomis ir valandomis, t. y. kiekvienos savaitės sekmadieniais – ketvirtadieniais nuo 17.00 val. iki 22.00 val., o penktadieniais – šeštadieniais nuo 17.00 val. iki 24.00 val. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, tokios sąlygos nebūtų lanksčios, jos akivaizdžiai kertasi su kitu kaltinamojo nurodomu siekiu – prisidėti prie savo vaiko ugdymo ir lavinimo, nes kaltinamasis neturėtų teisės atsisakyti priimti vykdyti gautus užsakymus net ir motyvuojant šeimos poreikiais. Tuo pačiu teismas pažymi, jog pareiga auklėti ir prižiūrėti vaikus vienodai tenka abiem tėvams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.159 straipsnio 2 dalis). Nurodoma aplinkybė, jog kaltinamojo sutuoktinė dirba keliose darbovietėse, negali būti pagrindu kaltinamojo sutuoktinei nesirūpinti vaiku, ar tokią pareigą perkelti išimtinai tik tėvui, juo labiau žinant, kad jam baudžiamojoje byloje yra taikomi griežta judėjimo kontrolė.

10. Skunde taip pat teigiama, jog draudimas bendrauti su N. M. esamoje proceso stadijoje, kai bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme yra baigtas, laikytinas neproporcingu. Teismas pažymi, jog N. M. šioje byloje taip pat turi kaltinamojo statusą, G. B. yra kaltinamas kartu su N. M. (ir L. B., tačiau jo atžvilgiu tyrimas išskirtas) veikę organizuotoje grupėje. Skunde nėra nurodomos jokios priežastys, kurios patvirtintų objektyvų poreikį (dėl darbo ar kitais teisėtais tikslais) kaltinamajam bendrauti su N. M., todėl prašymas panaikinti draudimą bendrauti su juo netenkinamas.

11. Teismas sutinka, jog kaltinamasis G. B. iki perduodant jį Lietuvai ir po perdavimo ilgą laiką buvo suimtas, viena iš griežčiausių kardomųjų priemonių – intensyvi priežiūra kaltinamajam G. B. yra taikoma jau daugiau nei pusantrų metų. Vis tik teismas neturi pagrindo sutikti, kad jo laisvė yra varžoma pernelyg griežtai. Kaltinamajam taikomos intensyvios priežiūros sąlygos buvo ne kartą sušvelnintos. Be to, žemesnysis teismas tenkino daugumą prašymų leisti kaltinamajam individualiais atvejais nesilaikyti kardomosios priemonės sąlygų (buvo netenkintas vienintelis prašymas leisti išvykti pailsėti į Lietuvos pajūrį). Priešingai nei teigiama skunde, kaltinamasis šiuo metu iš namų gali išeiti ne tik darbo dienomis, bet taip pat ir nustatytu laiku savaitgaliais Kauno miesto ir rajono ribose, jei tai susiję su šeimos poreikių tenkinimu. Šiuo metu nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos nėra neproporcingos, jos neužkerta kelio kaltinamajam gyventi aktyvų socialinį gyvenimą. Žemesnysis teismas taip pat teisingai pastebėjo, kad dar labiau sušvelninus intensyvios priežiūros sąlygas būtų paneigiama šios kardomosios priemonės esmė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo G. B. gynėjos advokatės Simonos Pukienės skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.