Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. S. gynėjo advokato Sigito Petro Juodelio skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. S. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 2 d., paliekant Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatytas šios kardomosios priemonės vykdymo sąlygas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje G. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), tuo, kad jis veikdamas organizuota grupe su S. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir L. K., ne vėliau kaip 2017 m. spalio 13 d., L. K. susitikus su juo - G. S., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniaus mieste, susitarus dėl narkotinių medžiagų – kanapių dervos neteisėto disponavimo labai dideliais kiekiais ir jų kontrabandos iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, pagal jo – G. S. ir S. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, parengtą nusikalstamos veikos planą, pagal kurį į labai sunkaus nusikaltimo vykdymą L. K. 2017 m. spalio 13 d. įtraukė V. L., po ko, jo - G. S. nurodymu, ne vėliau kaip 2017 m. spalio 13 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo, automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. nenustatytas, atgabeno ir perdavė V. L., jam - G. S. priklausančią 7 300 g narkotinę medžiagą – kanapių dervą, kurią, L. K. nurodymu, V. L. įgijo ir laikė savo automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje tuo pačiu adresu, saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, iki ne vėliau kaip 2017 m. spalio 20 d., kai vėliau atgabenęs ją į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, minėtą narkotinę medžiagą perdavė L. K., kuris šią laikė nenustatytoje vietoje. Tęsiant nusikalstamos veikos sumanymą, 2017 m. spalio 30 d. V. L. automobiliu „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini), N., Vilniaus r., esantį autoservisą, kur šio serviso patalpose L. K. minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių dervos supakavo vakuuminiu aparatu ir įdėjo į šio automobilio kėbule ir salone įrengtas slėptuves, po ko perdavė šį automobilį su paslėptomis kėbule ir salone narkotinėmis medžiagomis V. L., kuris 2017 m. lapkričio 1 d. iš Vilniaus miesto minėtu automobiliu narkotines medžiagas neteisėtai gabeno į Rusijos Federaciją, kur susitikus su juo L. K., jam - G. S. priklausančias narkotines medžiagas turėjo perduoti užsienyje veikiančiam organizuotos grupės nariui S. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes 2017 m. lapkričio 1 d., apie 20.45 val., (duomenys neskelbtini), Utenos sen., Utenos r. sav., automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. L., buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie tą pačią dieną apie 22.53 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliktos kratos metu automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbule ir salone įrengtose slėptuvėse, rado ir paėmė minėtą labai didelį kiekį – 7 300 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. S. 2018 m. birželio 11 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartimi G. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis to paties teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis ir G. S. paskirtos kardomosios priemonės – 20 000 Eur dydžio užstatas; intensyvi priežiūra 6 mėnesių laikotarpiui, nustatant įpareigojimą dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini)Vilniuje, jei tai nesusiję su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu ir dalyvavimu teismo posėdžiuose arba darbu. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi intensyvios priežiūros vykdymo adresas pakeistas į (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi, patenkintas G. S. gynėjo prašymas ir G. S. nustatytos intensyvios priežiūros sąlygos ir įpareigojimai: neišvykti iš Lietuvos Respublikos; nuolat būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., nuo 21 val. vakaro iki 7 val. ryto, leidžiant išeiti tik laiku, susijusiu su darbu, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu, šaukimu kviečiant ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnams, prokurorui ar teismui, nustatant pareigą tuoj pat po darbo, lankymosi gydymo įstaigose ir nurodytose institucijose grįžti į savo gyvenamąją vietą; Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama vykti už Vilniaus rajono ribų nustatyta tvarka informavus šią kardomąją priemonę prižiūrinčią instituciją ir pateikus duomenis, reikalingus intensyvios priežiūros dienotvarkei sudaryti.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 5 d. nutartimi G. S. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, paliekant Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatytas šios kardomosios priemonės vykdymo sąlygas. Teismas konstatavo, kad nėra išnykę šios kardomosios priemonės taikymo pagrindai, o švelnesnėmis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

4. Kaltinamojo G. S. gynėjas advokatas S. P. Juodelis skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį ir paskirti kaltinamajam G. S. kitą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ją taikyti kartu su kaltinamajam Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi paskirtu 20 000 Eur dydžio užstatu.

4.1. Skunde nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis priimta nesilaikant BPK nustatytų šios kardomosios priemonės skyrimo bei pratęsimo taisyklių. Gynėjas cituoja BPK 131¹ straipsnio 2 dalies nuostatas ir nurodo, kad intensyvios priežiūros taikymo klausimas sprendžiamas rengiant teismo posėdį, į kurį yra kviečiami proceso dalyviai. Panevėžio apygardos teismas pratęsė kaltintajam G. S. šios kardomosios priemonės taikymo terminą nerengdamas posėdžio, nekviesdamas į jį suinteresuotų proceso dalyvių, neinformuodamas apie tai, kad bus sprendžiamas šis klausimas. BPK numatyta šios kardomosios priemonės skyrimo/pratęsimo procedūra skirta užtikrinti, kad kiekvieną kartą sprendžiant dėl tolesnio intensyvios priežiūros taikymo bus išklausomi proceso dalyviai, taip pat įvertinamas šios kardomosios priemonės taikymo pagrindų egzistavimas ir jos taikymo proporcingumas. Gynėjo nuomone, skundžiamos nutarties turinys, rodo, kad kardomosios priemonės terminas buvo pratęstas vien formaliais motyvais, visiškai nevertinat jos tolesnio taikymo būtinumo ir neišvengiamumo. Apygardos teismas formaliai nurodydamas BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas, jomis nesivadovavo. Be G. S. inkriminuotų veikų sunkumo, už jas gresiančios bausmės ir ankstesnio jo teistumo, nėra nurodoma ir vertinama kitų baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų aplinkybių, svarbių spendžiant dėl kardomųjų priemonių taikymo.

4.2. Gynėjas pažymi, kad G. S. turi tvirtus socialinius ryšius. Nors nėra sudaręs civilinės santuokos, jau eilę metų gyvena faktinėje santuokoje, augina du vaikus, taip pat turi dar du vaikus iš ankstesnės santuokos, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis charakterizuojamas teigiamai, yra kovinio sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ bendrasavininkas, vykdo individualią veiklą, turi nekilnojamojo turto. Teismas neįvertino kaltinamojo sveikatos būklės - 2008 m. kaltintajam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. vasario mėn. buvo stebimas jo būklės pablogėjimas, nuo jo paleidimo iš suėmimo kaltinamasis intensyviai lankosi pas medikus, jam atliekami įvairūs medicininiai tyrimai. Gynėjas pažymi ir tai, kad kaltinamasis savo elgesiu jau įrodė, kad jis neturi jokių intencijų bandyti išvengti proceso neteisėtais būdais, kitaip trukdyti vykstančio proceso sėkmei ar daryti naujas nusikalstamas veikas. Paleistas iš suėmimo nuo 2019 m. balandžio mėnesio jis nė karto nepažeidė paskirtos intensyvios priežiūros sąlygų.

4.3. Skunde gynėjas atkreipia dėmesį, jog apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė ir apie tai, jog kaltinamajam be intensyvios priežiūros taikoma ir kita kardomoji priemonė - 20 000 eurų dydžio užstatas, neįvertino šios kardomosios priemonės reikšmės ir efektyvumo siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Gynėjo nuomone, atsižvelgiant į G. S. socialinius ryšius, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, sveikatos būklę, jo elgesį proceso metu, tokio dydžio užstato suma yra itin reikšminga ir pakankama tam, kad, taikoma kartu su kitomis kardomosiomis priemonėmis, mažiau ribojančiomis asmens laisvę nei šiuo metu taikoma intensyvi priežiūra (dokumentų paėmimu, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti), eliminuotų bet kokias, net ir teorinio lygmens, kaltinamojo intencijas daryti naujas nusikalstamas veikas, trukdyti procesui ar slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo.

4.4. Apygardos teismas, nesurengęs teismo posėdžio, neišklausęs proceso dalyvių argumentų, neįvertino eilės aplinkybių, reikšmingų skiriant/pratęsiant kardomąją priemonę. Teismas rėmėsi formaliais teiginiais, kad dėl gresiančios bausmės G. S. gali bandyti vengti dalyvavimo procese, o dėl ankstesnio teistumo, netaikant jam intensyvios priežiūros, jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Gynėjo nuomone, teismo teiginiai nėra pagrįsti objektyviai egzistuojančiais faktiniais duomenimis ir yra tik teorinio lygmens prielaidos, kurios negali būti pagrindas taikyti asmens atžvilgiu itin griežtus jo laisvių suvaržymus. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam G. S. kardomosios priemonės - intensyvios priežiūros - terminą pažeidė BPK nustatytas šios kardomosios priemonės skyrimo/pratęsimo taisykles, neįvertino svarbių aplinkybių, apibūdinančių kaltinamojo asmenybės pavojingumą, socialinių ryšių tamprumą ir kt. Šiuo atveju, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis turi šeimą, keturis vaikus, yra dirbantis, ūkininkauja, turi sveikatos problemų, taip pat į tai, kad viso proceso metu jis nepažeidė jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų, neatliko jokių procesui trukdančių veiksmų, taip pat į tai, kad jam yra paskirta ir kita kardomoji priemonė - 20 000 eurų dydžio užstatas, tolesnis intensyvios priežiūros taikymas G. S. nėra būtinas BPK 119 straipsnyje numatytiems kardomųjų priemonių tikslams pasiekti.

5. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

Kaltinamojo G. S. gynėjo advokato S. P. Juodelio skundas atmetamas

6. BPK 131¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad intensyvi priežiūra yra įtariamojo (kaltinamojo) kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

7. Kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių kaltinamojo kaltę, nevertina. Kaltinamojo kaltės klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliaciniam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kitų kaltinamųjų L. K., V. L. parodymuose, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės, asmens parodymo atpažinti, kratų, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje.

8. Skiriant kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, ar pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą, atsižvelgiama į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes –nusikalstamos veikos sunkumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

9. Baudžiamosios bylos duomenimis G. S. dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, gyvenamąją vietą, gyvenimo draugę, su kuria augina du vaikus, be to turi sveikatos problemų. Taigi, kaltinamasis yra saistomas pakankamai tvirtais socialiniais ryšiais. Tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad G. S. pareikšti kaltinimai dėl vieno sunkaus ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymo. Už jam inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą baudžiamajame įstatyme numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Be to, G. S. yra kaltinamas tuo, kad nusikalstamas veikas galimai padarė veikdamas organizuotos grupės sudėtyje, taigi jam inkriminuoti nusikaltimai galimai buvo padaryti juos iš anksto suplanavus, organizuotos grupės nariams tarpusavyje pasiskirsčius vaidmenimis ir užduotimis. Pagal pareikštus kaltinimus, kaltinamojo G. S. vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme nebuvo antraeilis, nusikalstamas veikas jis galimai padarė siekdamas pasipelnyti. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad kaltinamasis teistas. Taigi atsižvelgus į kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, jų padarymo aplinkybes, kaltinamojo vaidmenį, o taip pat, kad už kaltinamajam inkriminuotus nusikaltimus gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, galima teigti, kad kaltinamasis gali būti pavojingas ir netaikant nuolatinio stebėjimo, siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Nors kaltinamasis saistomas gana tvirtais socialiniais ryšiais, ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas skirti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytus tikslus šioje proceso stadijoje galima tik kaltinamąjį G. S. toliau kontroliuojant elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra adekvati jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui. Teismo nustatytos šios kardomosios priemonės sąlygos suteikia kaltinamajam G. S. galimybes palaikyti tiek socialinius, tiek šeiminius ryšius. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – kaip jau buvo nurodyta, šiuo atveju siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Nors kaltinamojo gynėjo skunde nurodoma, kad per visą kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo laikotarpį, jis nė karto nepažeidė nustatytų kardomosios priemonės sąlygų, ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo pakeisti šią kardomąją priemonę. Aukštesniojo teismo vertinimu, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (taikomu 20 000 eurų dydžio užstatu, ar gynėjo prašomu paskirti rašytiniu pasižadėjimu neišvykti), atsižvelgiant į pirmiau aptartų kaltinamąjį ir jo galimai padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių duomenų visumą, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti. Būtinybė ir toliau taikyti šią kardomąją priemonę kaltinamajam neišnyko. Panaikinti kaltinamajam pratęstą intensyvią priežiūrą nėra pagrindo ir dėl skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su kaltinamojo sveikatos būkle. Nors kardomosios priemonės taikymas yra susijęs su tam tikrų ribojimų ar nepatogumų patyrimu, tačiau kaltinamojo patiriami nepatogumai nėra neproporcingi, jie yra taikomi siekiant teisėto tikslo – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų galimam padarymui.

10. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, jog Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis priimta nesilaikant BPK nustatytų šios kardomosios priemonės skyrimo bei pratęsimo taisyklių. Pagal BPK 131¹ straipsnio 2 dalį, ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra gali būti skiriama tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, šį klausimą išnagrinėjus teismo posėdyje, į kurį kviečiami prokuroras, įtariamasis ir jo gynėjas. BPK 131¹ straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog, kai byla perduota į teismą, dėl intensyvios priežiūros paskyrimo ar jos termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi įstatyme nėra numatyta teismo pareiga bylą perdavus į teismą kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros pratęsimo klausimą nagrinėti teismo posėdyje. Be to, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad apygardos teismas 2019 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. S. gynėjo prašymą dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - intensyvios priežiūros sąlygų nustatymo. Šiame teismo posėdyje dalyvavo kaltinamasis G. S. bei jo gynėjas ir išdėstė savo poziciją dėl taikomos kardomosios priemonės ir jos sąlygų. Nors byloje nėra duomenų, kad prokurorui, kaltinamajam ir jo gynėjui būtų pranešta apie tai, kad teismas 2019 m. spalio 2 d. nagrinės klausimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino pratęsimo G. S., tačiau vien dėl to naikinti skundžiamą teismo nutartį šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas galėjo būti ir buvo patikrintas įstatymo nustatyta tvarka, t. y. apskundus teismo nutartį aukštesnės instancijos teismui BPK X dalyje numatyta tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo kaltinamojo G. S. gynėjo skundą. Aukštesnysis teismas konstatavo, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė intensyvios priežiūros termino pratęsimo pagrindus ir sąlygas bei padarė pagrįstą išvadą, kad G. S. taikant švelnesnes kardomąsias priemones BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebūtų galima pasiekti.

11. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo G. S. gynėjo skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo G. S. gynėjo advokato Sigito Petro Juodelio skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.