Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako ir Reginos Pocienės,

nuteistajam G. S., jo gynėjui Sigitui Juodeliui.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K., nuteistųjų G. V., G. S. ir V. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, išnagrinėjo nuteistojo G. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus prašymą dėl nuteistajam taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teimso 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 7 d. įst. Nr. XII-1674, įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d. redakcija), 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir intensyvi priežiūra paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

2. Byloje gautas nuteistojo G. V. gynėjo advokato D. Dargevičiaus prašymas panaikinti vieną iš jam skirtų kardomųjų priemonių – intensyvią priežiūrą ir apeliacinio baudžiamosios bylos nagrinėjimo proceso metu apsiriboti kitomis jam taikomomis kardomosiomis priemonėmis.

2.1. Prašyme nurodoma, kad byloje yra duomenys, jog nuteistasis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Taip pat G. V. yra saistomas gana tvirtais socialiniais ryšiais. Pareigūnai, tikrindami G. V. tiek savaitgalį, tiek darbo dienomis, jį rasdavo namuose, be to, nuteistasis visada atvyksta į teismo posėdžius bei sąžiningai laikosi paskirtos kardomosios priemonės sąlygų, jų pažeisti neketina. Pasak gynėjo, būtina įvertinti ir tai, kad kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimas į intensyvią priežiūrą – pasiekė tikslą, nes paskyrus šią kardomąją priemonę ir pakeitus jos sąlygas, G. V. nė karto jos nepažeidė ir vykdė visus pareigūnų bei teismo nurodymus. Be to, svarbu ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija parodė pasitikėjimą G. V., suteikdama jam leidimą išvykti į Jungtinę Karalystę pas sergančią mamą. Gynėjas pažymi, kad G. V. dalyvaus ir artimiausiame teismo posėdyje.

2.2. Gynėjo vertinimu, visos šios nurodytos aplinkybės rodo, kad yra išnykę kardomosios priemonės skyrimo pagrindai, todėl toliau tęsti intensyvią priežiūrą G. V. atžvilgiu nėra tikslinga, nes pastarasis neturi laisvalaikio, negali dalyvauti šventėse, nes vakarais nuolat privalo būti namuose. G. V. sąžiningai laikosi kardomosios priemonės sąlygų, todėl yra pagrindas manyti, kad visi tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 119 straipsnyje pasiekti. Teismui pateiktame prašyme išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą panaikinti G. V. minėtą kardomąją priemonę, tuo labiau, kad per jos taikymo laikotarpį (18 mėnesių) nuteistasis patiria suvaržymus.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis G. V. ir jo gynėjas prašė tenkinti prašymą, prokuroras - atmesti. L. K., nuteistieji G. S., V. L. ir jų gynėjai prašymo tenkinimui neprieštaravo.

Nuteistojo G. V. gynėjo advokato D. Dargevičiaus prašymas panaikinti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą atmetamas.

4. BPK 131¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad intensyvią priežiūrą ikiteisminio tyrimo metu prokuroro prašymu skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi, o, bylą perdavus į teismą, dėl intensyvios priežiūros paskyrimo ar jos termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriama, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).

5. BPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Reikalavimas panaikinti taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą iš esmės grindžiamas jos taikymo terminu, iš to kylančiais nepatogumais ir suvaržymais, sąžiningu kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų laikymusi, jų nepažeidimu. Vertinant šiuos argumentus, teisėjų kolegija, visų pirma pažymi tai, kad kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės, siekiant įstatyme numatytų tikslų, todėl akivaizdu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo kyla tam tikrų nepatogumų asmeniui, kuriam ji yra taikoma.

6. Bylos duomenys patvirtina, kad kardomosios priemonės taikymo G. V. trukmė nulemta objektyvių priežasčių, susijusių ne tik su nusikalstamų veikų, kurių padarymu skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu, pobūdžiu, bylos apimtimi, bet ir bylos proceso eiga. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme yra baigtas, nuteistasis G. V. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kurios priskiriamos sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams, pripažintas kaltu ir nubaustas subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausme. Apkaltinamuoju Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu nuteistajam taikomos kardomosios priemonės (tarp jų intensyvi priežiūra) paliktos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nuosprendis dar neįsiteisėjęs – apskųstas apeliacine tvarka, taip pat ir G. V.. Šiuo metu vyksta apeliacinis bylos procesas – nutarus byloje atlikti įrodymų tyrimą apeliaciniuose skunduose keliamiems klausimams atsakyti, išsiųstas teisinės pagalbos prašymas dėl asmens apklausos. Intensyvi priežiūra G. V., nors ir taikoma daugiau nei vienerius metus, tačiau tokio griežtumo kardomoji priemonė nevaržo nuteistojo teisių labiau nei reikia ja siekiamiems tikslams pasiekti. Pažymėtina ir tai, kad ši kardomoji priemonė nuteistajam paskirta, panaikinus suėmimą po to, kai jis buvo išduotas iš užsienio valstybės pagal Europos arešto orderį. Bylos duomenimis, G. V. nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo jis pripažintas kaltu ir nuteistas, metu jis gyveno užsienio valstybėje.

7. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nustatytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos suteikia G. V. galimybę palaikyti socialinius ryšius. Su nedideliais, tačiau būtinais apribojimais nuteistasis gali dirbti, rūpintis artimaisiais, leisti laisvalaikį – Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi pakeitus suėmimą į intensyvią priežiūrą, G. V. buvo leista iš gyvenamosios vietos išeiti, jeigu tai susiję su baudžiamosios bylos tyrimu, nagrinėjimu teisme, darbu, gydymu, o to paties teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi G. V. taikomos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos buvo dar sušvelnintos – leista kasdien nuo 9 val. iki 11 val. dienos (2 valandas) išvykti iš namų maisto prekių įsigijimui ir kitų asmeninių poreikių patenkinimui. Nenustatyta, kad G. V. taikomos kardomosios priemonės sąlygos, nors riboja jo judėjimo laisvę, neproporcingai varžo jo socialinį gyvenimą. Pateikus atitinkamus dokumentus, nuteistojo ar jo gynėjo prašymu kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygos gali būti peržiūrėtos.

8. Nėra pagrindo sutikti ir su tuo, kad nuteistasis G. V. laikėsi ir laikosi jam skirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų. Bylos duomenimis, nuteistasis G. V. kelis kartus pažeidė šios jam taikomos kardomosios priemonės sąlygas (t. 17, b. l. 166–167; t. 18, b. l. 157–161). Nors šiais pažeidimais bylos procesas nebuvo sutrikdytas, jų pobūdis parodo atsainų nuteistojo požiūrį į jam taikomus apribojimus, jų ignoravimą.

9. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje baudžiamos bylos proceso stadijoje yra tikslinga nuteistajam G. V. ir toliau taikyti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, o nuteistojo gynėjo prašyme nurodytos aplinkybės nepakankamos minėtos kardomosios priemonės panaikinimui. Šia nuteistajam taikoma kardomąja priemone jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo, ji yra adekvati ir pateisinama tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad tikslingumas toliau taikyti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą nuteistajam G. V. yra išnykęs, todėl nuteistojo prašymas panaikinti šią kardomąją priemonę netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti G. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus prašymo dėl kardomosios priemonės - intensyvios priežiūros panaikinimo.