Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. (L. K.) kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 18 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. prašo pakeisti abiejų instancijų teismų nuosprendžius, panaikinti jo turto – automobilio „Mercedes Benz 350 GLS“ konfiskavimą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 72 straipsnio 2 dalį. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimą, nes nepasisakė dėl L. K. gynėjų apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų ir paaiškinimų. Dėl šio pažeidimo buvo suvaržyta L. K. teisė būti išklausytam ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. sausio 18 d. L. K. patyrė visas neigiamas bylos nagrinėjimo pasekmes – kardomųjų priemonių paskyrimą. Be to, nors paprastai asmenys nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiami ikiteisminio tyrimo metu, L. K. nuo atsakomybės faktiškai buvo atleistas tik įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Svarbu ir tai, kad nuo 2017 m. lapkričio mėnesio L. K. nepadarė nusikalstamų veikų, administracinių nusižengimų. Šios aplinkybės rodo, kad baudžiamasis procesas, kuris tęsėsi daugiau kaip penkerius metus, turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį L. K.. Todėl nebuvo jokio pagrindo, vadovaujantis BK 67 straipsniu, papildomai jam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą.

Kasatoriaus teigimu, nors baudžiamasis įstatymas reikalauja BPK tvarka nustatyti, kokiu būdu kaltininkas gavo naudos ir tai nurodyti savo sprendime, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodėl L. K. automobilis „Mercedes Benz 350 GLS“ laikomas uždraustos veikos rezultatu, tik paminėjo, kad šį automobilį L. K. gavo iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Tačiau iš nuosprendžio matyti, kad L. K. iš nusikalstamos veikos, kuri buvo daroma laikotarpiu nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2017 m. lapkričio mėnesio, naudojant automobilį „Volvo S80“, jokio rezultato neturėjo, ši veika net nebuvo užbaigta. Taigi akivaizdu, kad automobilis „Mercedes Benz 350 GLS“, kurį L. K. įsigijo 2017 m. rugsėjo 15 d., negalėjo būti konfiskuotas BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nes jis nebuvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Anot kasatoriaus, apeliacinis instancijos teismas priėjo išvados, jog automobilis „Mercedes Benz 350 GLS“ buvo įsigytas iš lėšų, neteisėtu būdu gautų dalyvaujant ankstesnėse organizuotos grupės įvykdytose nusikalstamose veikose. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nors ir nenurodė BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punkto ir 72³ straipsnio, iš esmės pritaikė L. K. išplėstinį turto konfiskavimą, taip pasunkindamas jo teisinę padėtį.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas savo išvadas dėl turto konfiskavimo padarė, remdamasis selektyviu jo parodymų vertinimu, ignoruodamas kitus bylos duomenis. Apeliacinės instancijos teismui L. K. gynėjas pateikė duomenis apie Valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamą mokestinį patikrinimą, taip pat duomenis, iš kurių matyti, kad L. K. nėra Lietuvos Respublikos mokestinis rezidentas, kad jis deklaravo išvykimą iš Lietuvos Respublikos ir savo gyvenamąją vietą nuo 2012 m. liepos 17 d. deklaravo Baltarusijos Respublikoje. L. K. nuo to laiko Lietuvoje negyveno, jokios veiklos nevykdė. Patikrinimo metu L. K. paaiškino, iš kokių lėšų jis įsigijo automobilį ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas gautų dokumentų ir paaiškinimų netyrė, dėl jų nepasisakė, neišreikalavo duomenų apie atliktą patikrinimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodyta, kad būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos turtui įsigyti gautos būtent nusikalstamu būdu.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Kasacinio skundo argumentai, kuriais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad automobilis įgytas iš nusikalstamu būdu gautų pinigų, iš esmės analogiški jo apeliaciniame skunde pateiktiems argumentams, į juos apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normų taikymo klaidų. Apeliacinės instancijos teismo išvadų šiuo klausimu ginčijimas, savaip interpretuojant byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindas bylą nagrinėti kasacine tvarka. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių teismų galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, nustatant piniginių lėšų, už kurias įgytas konfiskuotinas automobilis, kilmę. Kasacinio skundo teiginiai dėl baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimo, dėl kurio buvo suvaržyta atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. teisė būti išklausytam bei buvo pasunkinta jo teisinė padėtis, yra deklaratyvūs. Tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.