Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.2; 1.1.4.1; 1.1.4.4.2; 1.1.4.5.2; 1.1.8.1.2; 1.1.9.8; 1.2.17.1.3; 1.2.23.2.2.2; 2.4.6.1; 2.4.6.4.2

2023 m. sausio 18 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Meilučio ir Reginos Pocienės,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės L. K., jo gynėjams advokatams Sigitui Lukauskui, Dmitrijui Korsakovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K., nuteistųjų G. V., G. S. ir V. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnio pagrindu už veikas, numatytas:

- BK 199 straipsnio 1 dalyje (2007 m. sausio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija);

- BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674, įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d., redakcija),

- BK 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674, įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d., redakcija),

- BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje;

ir baudžiamoji byla dėl visų veikų nutraukta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktais, L. K. priklausantis automobilis Mercedes Benz 350 GLS, v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskuotas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikomas šiai transporto priemonei, paliktas iki bus pradėta vykdyti turto konfiskavimo procedūra.

- BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. Nr. XII-1674, įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d. redakcija) (narkotinių medžiagų kontrabanda organizuota grupe) laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;

- BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu organizuota grupe, veikiančia užsienio valstybėse ir Lietuvos Respublikoje) laisvės atėmimu 10 metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir V. L. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.

- BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. Nr. XII-1674, įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d. redakcija) (rengimasis daryti narkotinių medžiagų kontrabandą) laisvės atėmimu 3 metams;

- BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu organizuota grupe su G. S. ir kitais), laisvės atėmimu 10 metų ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir V. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų ir 6 mėnesiams.

Bausmė skirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo V. L. sulaikymo vykdant šį nuosprendį. V. L. į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. sausio 23 d.

- BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. Nr. XII-1674, įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d. redakcija) laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;

- BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir G. V. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.

Bausmė skirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo G. V. sulaikymo vykdant šį nuosprendį. G. V. į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, išbūtas sulaikyme ir suėmime, t. y. nuo jo perdavimo pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai 2019 m. sausio 20 d. iki 2020 m. balandžio 22 d..

- BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. Nr. XII-1674, įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d. redakcija) laisvės atėmimu 3 metams;

- BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir G. S. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų ir 3 mėnesiams.

Bausmė skirta atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo G. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį. G. S. į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. birželio 11 d. iki 2019 m. balandžio 2 d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o V. L., G. V. ir G. S. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai kad:

1.1. L. K. su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai išskirti, padarė didelės vertės turto – didesnės nei 250 MGL pinigų sumos, kontrabandą ir organizuota grupe su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai išskirti, taip pat su V. L. ir G. V. vykdė narkotinių medžiagų kontrabandą bei disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu.

1.2. Taip pat L. K., G. S. ir V. L. organizuotoje grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai išskirti, rengėsi daryti narkotinių medžiagų kontrabandą ir disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu šiomis aplinkybėmis:

L. K., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2016 metų vasarą, organizuota grupe kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas ir paskelbta jo paieška, taip pat su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įvardijamu „A“, Vilniaus mieste susitikęs su „A“, kuris atstovavo ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, interesus, veikdamas iš savanaudiškų paskatų ir siekdamas gauti pajamų, susitarė dėl narkotinių medžiagų – kanapių dervos įgijimo labai dideliais kiekiais ir jos gabenimo bei kontrabandos iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Prancūzijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Lenkijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos teritorijas. Po to, ne vėliau kaip 2016 metų vasarą, į šią nusikalstamą veiklą L. K. įtraukė V. L., o tyrimo metu nenustatytas asmuo, įvardijamas kaip „A“, įtraukė Ispanijos Karalystėje buvusį asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas ir paskelbta jo paieška, veikiantį kartu su G. V. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įvardijamu kaip „K“.

Vykdant bendrą nusikalstamą sumanymą gabenti narkotines medžiagas, L. K. ne vėliau kaip 2017 metų vasario mėnesį įsigijo automobilį „Volvo S80“, v. n. (duomenys neskelbtini), su jo kėbule ir salone specialiai įrengtomis slėptuvėmis narkotinių medžiagų gabenimui, kurio valdytoju 2017 m. liepos 26 d. VĮ „Regitra“ buvo įregistruotas V. L..

Po to L. K., 2017 m. spalio 7 d. iš Vilniaus miesto viešuoju transportu – autobusu „Lions Coath L R08“ v. n. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į Baltarusijos Respubliką, o iš ten - jam priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz“, v. n. (duomenys neskelbtini), nuvyko į Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miestą, kur, susitikęs su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu vardu „A“, iš jų gavo ne mažiau kaip 85 500 Eur (aštuoniasdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus eurų) grynųjų pinigų, skirtų narkotinių medžiagų įgijimui, kuriuos tuo pačiu automobiliu atgabeno į Baltarusijos Respubliką, o po to – 2017 m. spalio 10 d. apie 19.18 val., viešuoju transportu – autobusu „(duomenys neskelbtini)“, v. n. (duomenys neskelbtini), iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, nepateikdamas muitinės kontrolei, paslėpęs, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Šalčininkų tarptautinį pasienio kontrolės postą, esantį Pamūrinės k., Gerviškių sen., Šalčininkų r. sav., gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – ne mažiau kaip 85 500 Eur (aštuoniasdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus eurų) grynųjų pinigų, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, tuo pažeisdamas:

- Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai;

- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintų „Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10000 eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją;

2017 m. spalio 20 d. L. K. nurodymu V. L. automobiliu „Volvo S80“, v. n. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos išvyko į Ispanijos Karalystę pas užsienyje veikiantį organizuotos grupės narį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, o jam iš paskos išnuomotu automobiliu „Toyota“, v. n. nenustatytas, išvyko L. K., kuris gabeno pinigus – ne mažiau kaip 85 500 Eur, skirtus atsiskaitymui už narkotines medžiagas. Atvykus į Valensijos priemiestį Ispanijos Karalystėje, L. K. ir V. L. susitiko su kartu veikiančiu organizuotos grupės nariu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir perdavė jam atgabentus pinigus – ne mažiau kaip 85 500 Eur, kanapių dervai įsigyti.

Po to L. K. ir V. L. išvyko į El Pinar kaimą, Picasento mieste, pas G. V. ir tyrimo metu nenustatytą asmenį vardu „K“, kur po kelių dienų atvykęs asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, perdavė nenustatytam asmeniui, įvardijamam, kaip „K“, pinigus, nurodydamas jam vykti į Malagos miestą, Ispanijos Karalystėje, ir iš tyrimo nenustatyto asmens (nenustatytų asmenų) už juos įgyti narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią atgabenus į namą, esantį El Pinaro kaime, Picasento mieste, L. K., V. L., G. V., taip pat asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, ir nenustatytas asmuo, įvardijamas „K“, minėtą narkotinę medžiagą, panaudojant vakuumavimo aparatą, supakavo į paketus, paruošdami transportavimui automobiliu jame įrengtose slėptuvėse, ir taip ją neteisėtai laikė iki 2017 m. spalio 28 d., kuomet L. K. minėtą paruoštą transportavimui narkotinę medžiagą – kanapių dervą, sudėjo į automobilio „Volvo S80“, v. n. (duomenys neskelbtini), salone ir kėbule esančias slėptuves, kurias vėliau uždarė V. L..

Tęsiant nusikalstamą veiką ir veikiant pagal aptartą nusikaltimo planą, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. spalio 28 d., siekdami užtikrinti saugų narkotinių medžiagų gabenimą, L. K. išnuomotu automobiliu „Toyota“, v. n. nenustatytas, iš Ispanijos Karalystės, Picasento mieste esančio El Pinaro kaimo išvyko pirmas. Po to automobiliu Seat Toledo, v. n. nenustatytas, antras išvažiavo G. V., kurie mobiliojo ryšio priemonėmis su Ispanijos ir Vokietijos SIM kortelėmis turėjo V. L. perduoti visą informaciją, kad šis spėtų išvengti patikrinimo ir pasišalinti, jei narkotinių medžiagų gabenimo kelyje pasirodytų teisėsaugos pareigūnai. Jiems iš paskos, automobiliu „Volvo S80“, v. n. (duomenys neskelbtini), kurio salone ir kėbule įrengtose slėptuvėse buvo paslėptas, laikomas ir gabenamas labai didelis kiekis – ne mažiau, kaip 85 604,20 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, išvyko V. L.. G. V. palydėjo L. K. ir V. L. nuo Ispanijos Karalystės Picasento mieste esančio El Pinaro kaimo iki Prancūzijos Respublikos.

Toliau L. K. ir V. L., laikydamiesi maždaug 20 km atstumu vienas nuo kito, gabendami V. L. vairuojamame automobilyje ne mažiau, kaip 85 604,20 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, tęsė kelionę tranzitu per Vokietijos Federacinės ir Lenkijos Respublikų teritorijas, o ne vėliau, kaip 2017 m. spalio 30 d., tiksliai nenustatytu laiku – per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Kalvarijos pasienio kontrolės punktą, esantį Kalvarijos sav. Salaperaugio kaimo teritorijoje.

Tokiu būdu jie neteisėtai, nepateikdami muitinės kontrolei, atgabeno į Lietuvos Respubliką labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 85 604,20 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią tą pačią dieną V. L. nugabeno į Vilniaus miestą, automobilį „Volvo S80“, v. n. (duomenys neskelbtini) pastatė į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur narkotines medžiagas laikė iki 2017 m. lapkričio 1 d., kol tą dieną, apie 19 val. L. K. nurodymu, V. L. minėtą automobilį „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini), su jame paslėptomis narkotinėmis medžiagomis, pasiėmė iš saugomos aikštelės ir toliau vykdant nusikalstamos veikos planą, neteisėtai gabeno į Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miestą, kur sekančią dieną – 2017 m. lapkričio 2 d. turėjo susitikti su L. K., ir minėtas narkotines medžiagas perduoti asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, bei tyrimo metu nenustatytam asmeniui vardu „A“, tačiau šio nusikalstamo sumanymo nebaigė, nes 2017 m. lapkričio 1 d. apie 20.45 val. Joneliškės k., Utenos sen., Utenos r. sav., automobilis „Volvo S80“, v. n. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. L., buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie tą pačią dieną apie 22.53 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlikę minėto automobilio kratą, jo kėbule ir salone įrengtose slėptuvėse rado ir paėmė labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 85 604,20 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

1.3. Be to, L. K., veikdamas organizuota grupe su G. S. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, ne vėliau kaip 2017 m. spalio 13 d. susitikęs su G. S. Sugiharos gatvėje, Vilniaus mieste, susitarė dėl narkotinių medžiagų – kanapių dervos neteisėto disponavimo labai dideliais kiekiais ir jų kontrabandos iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, pagal G. S. ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, parengtą nusikalstamos veikos planą, pagal kurį į labai sunkaus nusikaltimo vykdymą L. K. 2017 m. spalio 13 d. įtraukė V. L., po ko G. S. nurodymu, ne vėliau kaip 2017 m. spalio 13 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyrimo nenustatytas asmuo automobiliu „Audi A3“, v. n. nenustatytas, atgabeno ir perdavė V. L., G. S. priklausančią narkotinę medžiagą – 7 628,12 g kanapių dervos, su įspaudu „€“, kurią, L. K. nurodymu, V. L. įgijo ir laikė savo automobilio „Volvo S80“, v. n. (duomenys neskelbtini), bagažinėje toje pačioje saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, iki ne vėliau kaip 2017 m. spalio 20 d., kai vėliau atgabenęs ją į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, minėtą narkotinę medžiagą perdavė L. K., kuris ją laikė Nemėžio miestelyje, Vilniaus r.

Tęsiant nusikalstamos veikos sumanymą, 2017 m. spalio 30 d. V. L. automobiliu „Volvo S80“, v. n. (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini), Nemėžis, Vilniaus r. esantį autoservisą, kur šio serviso patalpose L. K. labai didelį narkotinės medžiagos - kanapių dervos kiekį supakavo vakuuminiu aparatu ir įdėjo į šio automobilio kėbule ir salone įrengtas slėptuves, po ko perdavė šį automobilį su paslėptomis kėbule ir salone narkotinėmis medžiagomis V. L., kuris 2017 m. lapkričio 1 d. iš Vilniaus miesto minėtu automobiliu narkotines medžiagas neteisėtai gabeno į Rusijos Federaciją, kur susitikęs su L. K., G. S. priklausančias narkotines medžiagas turėjo perduoti užsienyje veikiančiam asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes 2017 m. lapkričio 1 d. apie 20.45 val. Joneliškės k., Utenos sen., Utenos r. sav., automobilis „Volvo S80“, v. n. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. L., buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie tą pačią dieną apie 22.53 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliktos kratos metu automobilio „Volvo S80“, v. n. (duomenys neskelbtini), kėbule ir salone įrengtose slėptuvėse, rado ir paėmė minėtą labai didelį kiekį – 7628,12 g narkotinės medžiagos - kanapių dervos.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. apeliaciniame skunde prašoma Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį pakeisti, panaikinant L. K. turto – automobilio Mercedes Benz 350GLS, v. n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo priimta, nesilaikant nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, todėl yra neteisėta.

2.2. Apelianto vertinimu, teismas, spręsdamas dėl poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo, kaip bendro pobūdžio pagrindu turėjo remtis teismo nuosprendžio išvada, kad jis, L. K., nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nuoširdus ir davė išsamius bei teisingus parodymus, tuo pačiu ir dėl konfiskuotino turto – Mercedes Benz 350GLS, v. n. (duomenys neskelbtini),įsigijimo aplinkybių.

2.3. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas, motyvuodamas sprendimą taikyti poveikio priemonę – turto konfiskavimą, apsiribojo argumentu, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatas, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, viena jų - turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis). Taip pat teismas priėjo išvados, kad jis, L. K. automobilį Mercedes Benz 350GLS, v. n. (duomenys neskelbtini), (Baltarusijos Respublikos registracija) įsigijo iš nusikalstamu būdu gautų lėšų ir todėl toks turtas privalo būti konfiskuotas, kaip uždraustos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Apelianto vertinimu, vien tokios motyvacijos, kuri prieštarauja BPK 305 straipsnio nuostatoms, nepakanka.

2.4. Apeliaciniame skunde išdėstydamas jam pareikšto kaltinimo aplinkybes, apeliantas pažymi, jog akivaizdu, kad jis, L. K., disponavo piniginėmis lėšomis 85 500 Eur, kurias narkotinėms medžiagoms įsigyti jam Sankt-Peterburge davė asmuo vardu „A“. Už šiuos pinigus, nuvykus į Ispaniją, įgyta 85 604,20 g (1 kg kainavo 950 Eur) narkotinių medžiagų, kurias paėmė policijos pareigūnai 2017 m. lapkričio 1 d. Joneliškės k., Utenos sen., Utenos r. sav. Tuo pačiu metu pareigūnai paėmė G. S. priklausiusias 7 628,12 g narkotines medžiagas. Todėl jokios realios naudos jis, L. K., iš to neturėjo.

2.5. Tokiu būdu teigiama, kad teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatydamas 85 500 Eur piniginių lėšų įsigijimo, jų panaudojimo, įsigyjant 85 604,12 g narkotinių medžiagų, aplinkybes, neturėjo jokio pagrindo išvadai, kad automobilis Mercedes Benz 350GLS, v. n. (duomenys neskelbtini), įgytas iš nusikalstamu būdu uždirbtų pinigų, todėl konfiskuotinas, kaip uždraustos veiklos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

2.6. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad konfiskuotinas automobilis Mercedes Benz 350GLS, v. n. (duomenys neskelbtini), (Baltarusijos Respublikos registracija) buvo įgytas 2017 m. rugsėjo 15 d. ir yra registruotas 2017 m. rugsėjo 15 d. Lydos rajono vidaus reikalų skyriaus Valstybinės inspekcijos skyriuje. Jokiuose su L. K. inkriminuotais nusikalstamais veiksmais automobilis Mercedes Benz 350GLS, v. n. (duomenys neskelbtini), nėra susijęs. Byloje tokių duomenų nėra ir teismas teismo nuosprendyje to nenustatė. Automobilis Mercedes Benz 350GLS, v. n. (duomenys neskelbtini), vairuojamas L. K., buvo sulaikytas 2017 m. lapkričio 8 d. kertant Lietuvos valstybinę sieną, įvažiuojant į Lietuvą, vykstant į namus Vilniuje. Tuo tarpu kaltinime nurodytas 85 604,20 g narkotinių medžiagų įsigijimas buvo vykdomas 2017 m. spalio 20 d., nuvykus automobiliu Volvo S80, v. n. (duomenys neskelbtini), į Ispaniją. Šios narkotinės medžiagos buvo paimtos pareigūnų 2017 m. lapkričio 1 d. Joneliškių k., Utenos sen., Utenos r. sulaikius V. L., vairavusį automobilį su narkotinėmis medžiagomis.

2.7. Įvertinus šių aplinkybių visumą, nurodoma, kad automobilį Mercedes Benz 350GLS, v. n. (duomenys neskelbtini), įsigyti už kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų metu gautas pinigines lėšas L. K. jokiu būdu negalėjo. Šiuo aspektu pažymima ir tai, kad iki apeliantui L. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jis užsiiminėjo individualia veikla, veždavo daržoves į Rusiją ir sėkmingai pardavinėjo; Mercedes Benz 350GLS, v. n. (duomenys neskelbtini), įsigijimui buvo sutaupęs apie 25 000 Eur, o dalį t. y. 27 000 Eur skolinosi, todėl sprendimas konfiskuoti turtą, kurį jis įsigijo iš savo darbu įgytų lėšų, yra neteisingas.

2.8. Be kita ko nurodoma ir tai, kad automobilis Mercedes Benz 350GLS, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas 2017 m. rugsėjo 15 d., esant santuokoje su žmona I. K., todėl yra bendra jungtinė nuosavybė. Teismų praktikoje pasisakoma, kad, taikant poveikio priemonę – turto konfiskavimą, būtina atsižvelgti į kaltinamojo asmenybę, taip pat į tai, kad automobilis yra šeimos turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 50- 788/2018). Automobilis įsigytas dar iki nusikalstamų veikų pradžios (2017 m. rugsėjo 15 d. įsigytas, o pirmą kartą išvyko pirkti narkotinių medžiagų 2017 m. spalio 28 d.). Jį įsigijo iš lėšų užsiimant prekyba daržovėmis, vežant daržoves į Rusiją. Be to, prie automobilio įgijimo santaupomis prisidėjo ir žmona. Duoti parodymai, kad ji nieko nežino apie automobilio pirkimą, prieštarauja objektyvioms aplinkybėms. Automobilis buvo laikomas namuose ir juo naudojosi bendrai su žmona, kuri davė minėtus parodymus tik dėl to, kad siekė išvengti galimų neigiamų pasekmių, kurių ji dėl patirties stokos nesuprato.

2.9. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas, taikydamas poveikio priemonę – turto konfiskavimą, rezoliucinėje dalyje nurodė, jog vadovaujasi BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto (turto konfiskavimas) ir 10 punkto (išplėstinis turto konfiskavimas) nuostatomis. Tačiau apeliantas pažymi, kad jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jokios naudos neturėjo, todėl šios nuostatos pagrindu taikyti poveikio priemonę – turto konfiskavimą teismas pagrindo neturėjo. Be to, teismas visiškai nevertino byloje nustatytų aplinkybių BK 72³ straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų kontekste, todėl manoma, kad ir šis nuosprendžio trūkumas daro teismo sprendimą taikyti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. poveikio priemonę išplėstinį turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį Mercedes Benz 350GLS, v. n. (duomenys neskelbtini), nepagrįstą ir neteisėtą.

2.10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad, taikant BK 72 straipsnį, nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, jog lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu. Apelianto nuomone, šios aplinkybės faktinio pagrindimo nuosprendyje taip pat trūksta.

2.11. Esant išvardintoms aplinkybėms ir motyvams, nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio dalis dėl poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo L. K. turtui, konfiskuojant automobilį Mercedes Benz 350GLS, v. n. (duomenys neskelbtini), keistina.

3. Nuteistojo G. V. apeliaciniame skunde prašoma Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį pakeisti, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria G. V. pripažintas kaltu pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius G. V. dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad G. V. kaltė įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje 260 straipsnio 3 dalyje, buvo konstatuota pagrįstai, iš naujo spręsti klausimą dėl skirtinos bausmės ir pakeisti nuosprendį – pritaikius BK 8 straipsnio 1 dalį ir (arba) BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas G. V. skirti mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, laisvės atėmimo bausmę.

3.1. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino G. V. veikus organizuota grupe su nuteistuoju V. L., nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu L. K., asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas (t. y. G. L. bei A. B.), nenustatytais asmenimis „A“ ir „K“ bei nepagrįstai pripažino įrodyta, jog G. V. namas, esantis El Pinar kaime, Picasento mieste, Ispanijos Karalystėje, tapo narkotinių medžiagų pakrovimo punktu, o jis pats atliko narkotinių medžiagų pakavimo veiksmus ir buvo pagalbininkas pakraunant bei gabenant per Ispaniją iki Prancūzijos labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Teismo išvados dėl neva G. V. atliktų nusikalstamų veiksmų yra nepagrįstos, neatitinka bylos aplinkybių, nulemtos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų vertinat įrodymus, kuriais grindžiamas nuosprendis.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apelianto, G. V. kaltė dėl sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų įvykdymo yra grindžiama tik subjektyvaus pobūdžio įrodymų šaltiniais – kito nuteistojo bei nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto buvusio kaltinamojo parodymais, kurie nebuvo įvertinti taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos – išsamiai ir nešališkai. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad G. V., veikdamas su kitais nuteistaisiais organizuota grupe, įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

3.3. Vertinant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. parodymus, jų turinį, autentiškumą ir galimybę jais didžiąja dalimi grįsti apkaltinamąjį nuosprendį, svarbu atsižvelgti į šio asmens procesinę padėtį ir iš to kylančias grėsmes procesui. Teismų praktikoje yra įtvirtintas reikalavimas itin kruopščiai vertinti kaltinamųjų, atleidžiamų nuo baudžiamosios atsakomybės ar gavusių reikšmingas procesines nuolaidas, parodymus, ypatingai duotus jiems nesant įspėtiems dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir turint akivaizdu procesini suinteresuotumą. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, teismas privalėjo įvertinti ir L. K. parodymus – lemiamą G. V. kaltės, įvykdžius sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, įrodymų šaltinį. Tačiau visa tai padaryta nebuvo. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad L. K., kurio vaidmuo visuose narkotinių medžiagų disponavimo ir jų kontrabandos veiksmuose buvo pagrindinis, yra itin suinteresuotas proceso baigtimi, kad jis būtent dėl savo duotų parodymų buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas pasielgė priešingai – besąlygiškai tikėjo šio kaltinamojo parodymais, kurie nebuvo patvirtinti jokiais kitais patikimais ir objektyviais įrodymų šaltiniais, bei neteisėtai suteikė šiam įrodymų šaltiniui prioritetinę reikšmę.

3.3.1. Tačiau faktą, kad L. K. parodymai yra jo gynybinė pozicija ir siekis gauti procesines nuolaidas (kurias jis ir gavo), rodo tai, jog, nepaisant nustatytų jo veiksmų apimties, rodančios jo vaidmens svarbumą, vadovaujamų ir organizacijų funkcijų atlikimą, jis stengėsi savo indėlį sumenkinti, savo, kaip nusikalstamų veikų vadovo, veiksmus perkeldamas nenustatytiems asmenims bei asmenims, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas, kurie nebuvo apklausti šioje baudžiamojoje byloje ir neturėjo galimybės paneigti L. K. parodymų turinio, kurio be kita ko nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai.

3.3.2. Vertinant L. K. parodymus, kuriuose jis akivaizdžiai bandė sumenkinti savo vaidmenį, nurodydamas, kad jis buvo tik padėjėjas, nors ne tik atliko organizacinius narkotinių medžiagų kontrabandos veiksmus, bet ir pats betarpiškai disponavo narkotinėmis medžiagomis, jas gabeno kontrabandos būdu, anot apelianto, svarbu ir tai, kad jis nuslėpė tokias reikšmingas aplinkybes – kad Baltarusijos pilietė, L. K. sugyventinė, kartu su savo mažamete dukra kartu su L. K. vykdavo į Ispanijos Karalystę, kur ne tik ilsėdavosi, bet padėdavo L. K. ir kitiems asmenims krauti narkotines medžiagas - kanapių dervą - į automobilio slėptuves, jas skaičiuoti. Tokias aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė V. L., tačiau pirmosios instancijos teismas, aprašydamas pastarojo duotus parodymus, šias svarbias aplinkybes iš viso nutylėjo, iškraipydamas jo parodymų turinį.

3.3.3. Nors iš bylos aplinkybių matyti, kad būtent L. K. buvo aktyviausia ir pagrindinė figūra (organizatorius), bylą nagrinėjęs teismas ne tik neteisėtai atleido L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, tačiau ir besąlygiškai rėmėsi jo parodymais bei jų pagrindu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį G. V.. Toks įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir yra laikytinas esminiu BPK pažeidimu, sukliudžiusiu išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą. Apelianto nuomone, teismas L. K. parodymais savo išvadas galėjo grįsti tik tiek, kiek juos patvirtino kiti, savarankiški ir patikimi įrodymų šaltiniai. Be to, tinkamai kvalifikavus aktyviausio organizuotos grupės nario veiką ir pateikus įtarimą / kaltinimą dėl organizatoriaus vaidmens, L. K. nebūtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu. Dėl šių argumentų, apeliantas vertina, kad skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas procesinis sprendimas – G. V. išteisinti.

3.3.4. Vertinant nuteistojo V. L. parodymus, pasak apelianto, svarbu yra tai, kad šio subjektyvaus pobūdžio įrodymų šaltinio vėlgi nepatvirtina jokie kiti objektyvūs ir abejonių nekeliantys bylos duomenys. Nors V. L. parodymai apie tai, jog jis, G. V. tariamai padėjo pakuoti ir pakrauti narkotines medžiagas į automobilį bei lydėjo L. K. ir V. L. iki Prancūzijos, atitinka L. K. parodymus, tačiau jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina šių neva G. V. atliktų veiksmų.

3.3.5. Ant rastų narkotinių medžiagų, kurias jis neva padėjo pakuoti ir pakrauti, nebuvo rasta G. V. pirštų antspaudų, DNR ar kitų pėdsakų, leidžiančių spręsti apie jo fizines sąsajas su šiomis narkotinėmis medžiagomis. Kiti asmenys, tariamai susiję su šių veikų įvykdymu (A. B., „K“), nebuvo apklausti ar netgi nustatyti, nebuvo nustatytas G. V. ryšys su jais. Nors remiantis V. L. ir L. K. parodymais nuosprendyje nurodoma, kad iki Ispanijos – Prancūzijos sienos G. V. važiavo automobiliu „Seat“, kurio valstybinis numeris nenustatytas, tačiau jis niekada nenaudojo šio byloje taip ir nenustatyto automobilio.

3.3.6. Juo labiau, bylos įrodomojoje medžiagoje nėra duomenų, kad aktualiu laikotarpiu G. V. būtų priklausęs automobilis „Seat“, kad jį būtų nuomojęs ar kad apskritai naudojęs tokią transporto priemonę. Nėra duomenų ir apie G. V. judėjimą ja iš Ispanijos į Prancūziją ir atgal. Taigi, šių parodymų apie neva jo. G. V. atliktus veiksmus, tiesiogiai vykdant BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymų šaltiniai. Faktas, kad tokius, G. V. kaltinančius parodymus davė neprisiekę ir aiškų procesinį suinteresuotumą turintys asmenys, savaime nesudaro pagrindo besąlygiškai tikėti ir priimti jų nurodomas aplinkybes, ypač kai jų nepatvirtina kiti įrodymai. Priešingai, apelianto manymu, tokie įrodymų šaltiniai turi būti vertinami atsargiau ir kruopščiau.

3.4. Tik dalis V. L. ir L. K. parodymų apie G. V. veiksmus buvo patvirtinta kitais įrodymais – kad jie buvo apsistoję G. V. priklausančiame name, esančiame Ispanijoje, už ką jam buvo mokama. Tai vienintelės aplinkybės apie G. V. sąsajas su V. L. ir L. K. bei jų vykdytais veiksmais, kuriuos patvirtina įrodomoji bylos medžiaga. Vis dėlto liko nepaneigtos jo, G. V., nurodytos aplinkybės, kad šie asmenys buvo tik apstoję pas jį, už tai jis gavo finansinės naudos (nuomos mokestį), tačiau nesikišo į jų veiksmus, jam nebuvo žinomas jų tikrasis buvimo Ispanijoje tikslas, nebuvo žinoma, kad jie disponuoja narkotinėmis medžiagomis. Todėl vertinama, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadoms apie apelianto dalyvavimą nusikalstamose veikose.

3.5. Net laikant, kad G. V. buvo žinoma, jog jo name L. K. ir V. L. pakuoja ir krauna narkotines medžiagas, pagal byloje nustatytą G. V. veiksmų apimtį jo trumpalaikis ir antraeilis vaidmuo gali būti vertinamas tik kaip padėjėjo, nepriklausiusio jokiai organizuotai grupei. Tai, pasak apelianto, patvirtina ir aplinkybė, jog keletas L. K. vykdytų narkotinių medžiagų kontrabandos iš Ispanijos į Rusiją vežimų buvo įvykdyti be G. V., nesinaudojant jo namu, ir jokiais kitais būdais jam prie to neprisidedant. Todėl namo L. K. ir V. L. išnuomavimas galėtų būti vertinamas tik kaip padėjimas įvykdyti nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

3.6. Remiantis išdėstytu, apeliantas argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išimtinai L. K. ir V. L. parodymų pagrindu pripažindamas G. V. organizuotos grupės sudėtyje atlikus jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, padarė nepagrįstas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, kurios buvo nulemtos esminių BPK pažeidimų. Vien duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti įvykdyta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Byloje esančių įrodymų visuma, apelianto manymu, neleidžia daryti patikimų ir neginčytinų išvadų, kad G. V. buvo žinomi asmenų, kurie buvo laikinai apsistoję pas jį, t. y. L. K. ir V. L. nusikalstami veiksmai ir kad jis prie jų prisidėjo nuosprendyje nurodyta apimtimi.

3.7. Be šių aplinkybių, skunde nurodoma ir tai, kad net ir manant, jog buvo įrodyta apelianto G. V. kaltė kartu su kitais asmenimis įvykdžius nurodytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, netinkamai taikė BK bendrosios dalies nuostatas, numatančias bausmės skyrimą, ir to pasėkoje paskyrė aiškiai neteisingą bausmę.

3.8. Nors Panevėžio apygardos teismas, už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalį, paskyrė nurodyto BK straipsnio sankcijoje numatytą minimalią bausmę, tačiau tinkamai neįvertino teisingos bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, G. V. asmenybės pavojingumo bei padarytos veikos pavojingumo, rodančių, kad net ir minimali bausmė neatitinka pastarųjų aplinkybių ir yra neteisinga.

3.9. Vertinant veikos pavojingumo aspektą, pasak apelianto, svarbu, jog narkotinės medžiagos, už disponavimą kuriomis jis buvo nuteistas, yra augalinės kilmės, priskiriamos prie narkotinių medžiagų, kurios kelia mažesnį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Šiuo atveju BK 260 straipsnio 3 dalyje formaliai numatyta baudžiamoji atsakomybė už disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropiniu medžiagų kiekiu, tačiau visiškai nediferencijuoja nei šių medžiagų pavojingumo, nei kiekio, viršijančio formalią labai didelio kiekio ribą. Todėl teismas, kaip įstatymo taikytojas, privalo tai padaryti tinkamai.

3.10. Taip pat, apelianto vertinimu, skiriant bausmę teismas neatsižvelgė ir į kitą svarbią aplinkybę – narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos tretiesiems asmenims, nepateko į rinką, t. y. nesukėlė ne tik jokių padarinių, bet ir realaus pavojaus BK 260 straipsnio saugomoms vertybėms – visuomenės sveikatai. Panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, ypač sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, aplinkybė, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos nebuvo išplatintos, yra viena esminių, į kurias atsižvelgia teismai, spręsdami dėl veikos pavojingumo, o taip pat ir dėl tinkamo bausmės individualizavimo.

3.11. Teismas, nepateikdamas individualizuotų bausmių skyrimo motyvų ir tik formaliai nuosprendyje išdėstydamas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes, į kurias privalu atsižvelgti skiriant bausmę, neįvertino G. V. vaidmens, kuris, sutinkamai su nustatytomis aplinkybėmis, buvo neesminis ir antraeilis.

3.12. Pasak apelianto, visos jo nurodytos aplinkybės: kad medžiagos, kuriomis buvo disponuota, yra augalinės kilmės, kad jos nebuvo išplatintos tretiesiems asmenims, o buvo paimtos pareigūnų ir nesukėlė žalos aptariamu BK straipsniu saugomiems teisiniams gėriams, kad atlikti veiksmai buvo antraeiliai, rodo sąlyginai mažesnį jo įvykdytos veikos pavojingumą.

3.13. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju teismo nebuvo tinkamai įvertinti ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys. Nors teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad jis, G. V. yra išsituokęs ir negyvena su savo nepilnamečiais vaikais, tačiau teikia jiems nustatytą išlaikymą, bendrauja ir palaiko su jais ryšį. Paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė daro didelį neigiamą poveikį jo mažamečiams vaikams, ryšių su jais palaikymui ir išsaugojimui, o ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės, taip pat ir vaikų, neigiamai atsilieps ir vaikų, ir jo paties interesams bei apribos sėkmingos resocializacijos galimybę. Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė, įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, sukeltų itin neigiamas pasekmes tiek jam, tiek jo šeimai, ypatingai vaikams, ir neprisidėtų prie visapusiško bausmės tikslų įgyvendinimo.

3.14. Pasak apelianto, skundžiamame nuosprendyje teismo pateiktas jo asmenybės vertinimas apsiribojo jį apibūdinančių aplinkybių aprašymu, realiai jų nevertinant skiriamos bausmės kontekste. Jį apibūdinančios aplinkybės neabejotinai rodo jo nusikalstamos veikos atsitiktinumą – nors jis yra anksčiau teistas, teistumai, iš kurių vienas išnykęs, nėra susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, ar pan., nuo paskutinio teistumo už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. neatsargaus nusikaltimo įvykdymą, yra praėję daugiau nei penkeri metai. Šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nusikaltimų darymas nebuvo pragyvenimo šaltinis ar gyvenimo būdas (skirtingai nei nuteistojo V. L. bei nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto L. K.), o kartu rodo ir mažesnį G. V. asmenybės pavojingumą, lyginant su tipiniu BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas darančio asmens pavojingumu: jis nėra nepaklūstantis visuomenėje priimtoms moralės nuostatoms bei teisės aktais įtvirtintoms taisyklėms, jas ignoruojantis asmuo. Nors teismas nurodo, kad jo pragyvenimo šaltiniai yra neaiškūs, tačiau teismui yra žinoma informacija, kad Ispanijoje jis užsiima žemės ūkio veikla (kas nurodoma ir nuosprendžio įžanginėje dalyje), t. y. turi legalų pajamų šaltinį.

3.15. Apeliaciniame skunde išdėstydamas teisminės praktikos pavyzdžius dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 479-222/2015, Nr. 2K-436-489/2016 Nr. 2K-64-303/2018, Nr. 2K-312-222/2019, 1A-227-318/2019, Nr. 2K-316-788/2019, Nr. 2K-179-693/2019; Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai sprendimai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-482-483/2015, Nr. 1A- 382- 1076/2018), nurodo, kad praktikoje gausu pavyzdžių, kuomet už labai sunkų nusikaltimą, dėl kurio jis, G. V. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, tačiau tinkamai įvertinus tiek veikos pavojingumą – ypatingai esant faktui, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos yra paimamos ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir nepatenka į rinką, kaip ir nagrinėjamu atveju; taip pat kaltininko pavojingumą, kuris dažnu atveju yra toks pats ar netgi didesnis nei G. V. asmenybės pavojingumas; bausmės tikslų pasiekimą, pripažįstama, kad net minimali BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir nedera su bausmės tikslais, jos paskirtimi ir neatitinka teisingumo principo reikalavimų, dėl ko yra taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriama mažesnė laisvės atėmimo bausmė. Tačiau Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nepagrįstai nesivadovavo aptarta teismine praktika.

3.16. Apelianto nuomone, jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į veikos aplinkybes, realų jos pavojingumą, jo vaidmenį, asmenybės pavojingumą, socialinius ryšius, šeimos interesus, taip pat teisminę praktiką panašaus pobūdžio bylose, yra aiškiai per griežta ir paskirta netinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nurodyto dydžio bausmė leidžia pasiekti ne visų BK 41 straipsnio 2 dalyje bausmei keliamų tikslų, o realizuoti iš esmės tik vieną jų – asmens nubaudimą, neužtikrindama kitų bausmės tikslų įgyvendinimo, o juos dar apsunkindama. Pasak apelianto, net neginčijant nuteisimo nepagrįstumo, konstatuotina, jog Panevėžio apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, dėl ko jam buvo paskirta aiškiai neteisinga laisvės atėmimo bausmė (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

3.17. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad tiek skundžiamame nuosprendyje, tiek kaltinamajame akte neva apelianto padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 7 straipsnio 12 dalį, t. y. už tarptautinėse sutartyse numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą. Remiantis BK 8 straipsnio nuostatomis, jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą užsienyje, teisiamas Lietuvos Respublikoje, bet abiejose valstybėse už šį nusikaltimą numatytos skirtingos bausmės, bausmė nusikaltusiam asmeniui skiriama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tačiau ji negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus bausmės dydžio.

3.18. Byloje remiamasi kaltinamojo L. K., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, ir kaltinamojo V. L. parodymais, jog jis, G. V. pakavo narkotines medžiagas Ispanijos Karalystėje, bei palydėjo automobilį iki Prancūzijos. Apklausus teisme kaltinamuosius ir liudytojus, nustatyta, jog G. V. nebuvo žinoma, kur narkotinės medžiagos bus gabenamos. Iš to seka, jog teismo nustatytos G. V. padarytos nusikalstamos veikos vieta yra Ispanijos Karalystė, todėl bausmė turėjo būti skiriama pagal BK 8 straipsnio 1 dalį. Remdamasis išdėstytais argumentais, daroma išvada, kad Panevėžio apygardos teismas nepritaikė BK 8 straipsnio 1 dalies nuostatų ir paskyrė apeliantui bausmę, neatitinkančią Ispanijos Karalystės baudžiamajame įstatyme už disponavimą narkotinėmis medžiagomis numatytos maksimalios laisvės atėmimo bausmės. Todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas.

4. Nuteistojo G. S. apeliaciniame skunde prašoma Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria G. S. pripažintas kaltu pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad G. S. dalyvavo įvykdant šią nusikalstamą veiką. Taip pat G. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir atitinkamai iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybes, jog G. S. veikė organizuota grupe. Pakeisti Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria konstatuota, kad G. S. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu – 7 628,16 g – narkotinės medžiagos – kanapių dervos – ir pripažinti, kad jis disponavo ne mažiau nei 3 232,32 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje G. S. iš naujo skirti bausmę, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam mažesnę bausmę, nei sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.

4.1. Apelianto manymu, bylą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas, pagrįstai pripažinęs apeliantą, G. S. kaltu dėl BK 260 straipsnio 3 dalies, nepagrįstai konstatavo, kad ši veika buvo įvykdyta veikiant organizuota grupe, kurioje jis užėmė organizatoriaus vaidmenį. Pasak apelianto, tokios teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, yra nulemtos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų, nesilaikant proceso įstatyme nustatytos įrodymų vertinimo bei nuosprendžio surašymo tvarkos. Be to, pirmosios instancijos teismas, padarydamas esminius proceso įstatymo pažeidimus, nepagrįstai ir neteisėtai pripažino G. S. kaltu dėl rengimosi įvykdyti labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – kanapių dervos – kontrabandą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją. Galiausiai, teismas, skirdamas bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, netinkamai taikė baudžiamajame įstatyme nustatytas bausmių skyrimo taisykles, dėl ko paskirtos bausmės tinkamai neindividualizavo, todėl ji laikytina aiškiai per griežta.

4.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl apelianto G. S. kaltės (jo vaidmens, veiksmų apimties ir kitų esminių aplinkybių) didžiąja dalimi yra grindžiamas buvusio bendrakaltinamojo, dėl savo parodymų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais, kurie nepatvirtinti kitais bylos įrodymais ir netinkamai įvertinti; įrodymai nuosprendyje vertinami selektyviai ir tendencingai, dalis jų nutylėta; abejonės vertintos kaltinamojo nenaudai; teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, o nuosprendis grindžiamas prielaidomis ir yra prieštaringas. Visa tai pripažintina esminiais BPK pažeidimais, sukliudžiusiais išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

4.3. Apeliantas skunde pažymi, kad esminis ir vienintelis įrodymų šaltinis, kuriuo remiantis buvo konstatuota ne tik G. S. kaltė, rengiantis įvykdyti sunkų nusikaltimą numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, bet ir veiksmų apimtis, bendrininkavimo forma, vykdant labai sunkų nusikaltimą numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, yra tuo pačiu teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu atleisto buvusio bendrakaltinamojo L. K. parodymai. Tačiau, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai ir neteisėtai atleido šį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau ir tinkamai neįvertino šio lemiamo G. S. kaltės įrodymų šaltino ypatybių – specifinės procesinės padėties ir iš to kylančių pavojų proceso teisingumui bei jo turinio trūkumų.

4.4. Pasisakant dėl L. K. parodymų, pasak apelianto, svarbu yra tai, kad parodymus davė ne nešališkas liudytojas, o asmuo, kuris būtent dėl savo duodamų parodymų, įkaltinančių kitus nuteistuosius, tuo pačiu ir G. S., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. asmuo turintis aiškų suinteresuotumą proceso baigtimi. Tiek iš suformuluoto kaltinimo turinio, kuris iš esmės pažodžiui buvo perkeltas į skundžiamą nuosprendį, tiek iš proceso eigos, akivaizdu ir nekelia abejonių tai, kad L. K. dar nuo ikiteisminio tyrimo stadijos buvo žinoma, jog prokuroras prašys teismo spręsti dėl šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, kas neabejotinai turėjo įtakos jo parodymų turiniui.

4.5. Apelianto aiškinimu, baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui teko pareiga kruopščiai įvertinti, ar L. K., apskritai galėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės aptariamu baudžiamajame įstatyme įtvirtintu pagrindu.

4.5.1. Iš byloje nustatytų ir skundžiamame nuosprendyje konstatuotų L. K. veiksmų akivaizdu, kad jis atliko nusikalstamų veikų organizatoriaus bei vadovo vaidmenį. Nusikalstamos veikos epizode, kuriame G. S. buvo pripažintas kaltu, L. K. įtraukė V. L. į nusikalstamą veiką, atliko veiksmus, susijusius su kanapių dervos krovinio parengimu kontrabandai į Rusijos Federaciją Nors nuosprendyje nurodyta, jog šiame epizode L. K. veikė pagal G. S. bei S. B. parengtą planą, tačiau bylos duomenys priešingai rodo L. K. veiksmų savarankiškumą jo vadovaujamą ir organizacinį vaidmenį. Jis ilgą laiką prieš tai įvykdė eilę narkotinių medžiagų kontrabandos epizodų, su kuriais, jis, apeliantas, nebuvo susijęs, ir šis kartas nebuvo niekuo išskirtinis.

4.5.2. Sutinkamai su paties L. K. parodymais, taip pat nuteistojo V. L. parodymais dar iki šio reiso, kuriuo buvo ketinama gabenti ir mažą dalį krovinio sudariusias G. S. priklausančias narkotines medžiagas, L. K. buvo įvykdęs bent 10 reisų gabendamas narkotines medžiagas iš Ispanijos į Rusiją. Iš V. L. parodymų turinio, kuriais kaip patikimu įrodymų šaltiniu remiasi teismas, akivaizdu, kad būtent L. K. turėjo kontaktus tiek su asmenimis Ispanijoje, tiek Rusijoje, kad būtent jis surado žmones (V. L.) narkotinių medžiagų gabenimui, sprendė ir duodavo nurodymus dėl narkotinių medžiagų gabenimo, aprūpino tam reikalingomis priemonėmis, jam V. L. teikdavo informaciją apie narkotinių medžiagų gabenimo aplinkybes, L. K. sprendė piniginius klausimus.

4.5.3. Iš M. K., V. L. ir paties L. K. parodymų jis iš nelegalaus narkotinių medžiagų „verslo“ pašalino M. K., t. y. jis turėjo sprendžiamąjį balsą. Bylos duomenys neabejotinai rodo, kad L. K. buvo esminė figūra – jungiamoji – grandis tarp Ispanijos ir Rusijos, kad būtent jis rūpinosi, kaip bus pergabentos narkotinės medžiagos, jis telkė tam asmenis bei priemones, pats asmeniškai koordinavo narkotinių medžiagų kontrabandą.

4.5.4. Būtent veiksmus, susijusius su narkotinių medžiagų kontrabanda, kurie laikomi vadovavimu nusikalstamai veikai bei jos organizavimu, ir atliko L. K..

4.5.5. Nors byloje nustatyta, kad pats L. K. betarpiškai realizavo BK 260 straipsnyje bei 199 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos sudėties požymius, tai yra atliko ir vykdytojui priskiriamus veiksmus, tai nepaneigia jo kaip nusikalstamos veikos organizatoriaus ir vadovo veiksmų, juolab, kad organizatoriaus vaidmuo gali tuo ir neapsiriboti.

4.5.6. Tuo tarpu dirbtinai sukonstruotos kaltinimo ir nuosprendžio formuluotės apie L. K. veiksmus, sumenkinat jo vaidmens svarbą, inkriminuojant aplinkybes, jog neva jis (G. S.) organizavo dešimtąją L. K. kartu su kitais jo pasitelktais asmenimis vykdytą narkotinių medžiagų kontrabandą į Rusiją, neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir yra ne kas kita kaip bandymas išvesti L. K. iš kaltinamojo (nuteistojo) statuso mainais į jo parodymus. Vis dėlto, nustačius organizacinius ir vadovaujančius šio asmens veiksmus, jis negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės aptariamu pagrindu, t. y. teismas, taikydamas BK 39¹ straipsnio nuostatas L. K. atžvilgiu, netinkami taikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl šio asmens vaidmens byloje nagrinėjamų nusikaltimų įvykdyme.

4.5.7. Skunde nurodoma ir tai, kad net neginčijant L. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisėtumo, jo procesinė padėtis kelia papildomus reikalavimus jo duotų parodymų vertinimui – reikalaujama griežtesnio patikrinimo, nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Tačiau teismas, įvertindamas L. K. parodymus, šių reikalavimų nesilaikė. Teismas besąlygiškai tikėjo L. K. parodymais, kurių turinys apie G. S., veiksmus vienareikšmiškai prieštarauja bylos medžiagai.

4.5.8. Apelianto manymu, byloje neabejotinai nustatyti L. K., o ne apelianto organizaciniai veiksmai. L. K., siekdamas gauti procesines nuolaidas, kurios jam ir buvo suteiktos, savo organizacinius veiksmus perkėlė kitiems nuteistiesiems, nes tik taip galėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, apelianto tvirtinimu, L. K. parodymų apie tai, kad G. S. perduotas narkotines medžiagas tariamai buvo prašoma nugabenti ir perduoti konkrečiam asmeniui - S. B., apie jų parengtą nusikalstamų veiksmų planą, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, kaip nepatvirtina jo nelogiškų parodymų apie tai, kad jis prieš šį atvejį 2 ar 3 kartus vežė kontrabanda narkotinės medžiagas G. S. ir S. B. prašymu. Pats L. K. nurodė, kad jis pažinojo S. B., palaikė su juo kontaktą tiesiogiai, galimai su juo derino neteisėto narkotinių medžiagų verslo reikalus, tačiau tai darė ne apelianto G. S., iniciatyva, o veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis.

4.5.9. Iš L. K. parodymų, kuriuose jis akivaizdžiai bandė sumenkinti savo vaidmenį, save laikydamas tik padėjėju, matyti, kad pastarasis ne tik atliko organizacinius narkotinių medžiagų kontrabandos veiksmus, bet ir betarpiškai disponavo narkotinėmis medžiagomis. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad L. K. nuslėpė tokias svarbias aplinkybės, kad Baltarusijos pilietė, L. K. sugyventinė bei mažametė dukra kartu su L. K. vykdavo į Ispanijos Karalystę, kur ne tik ilsėdavosi, bet ir padėdavo L. K. ir kitiems asmenims krauti narkotines medžiagas – kanapių dervą – į automobilio slėptuves, jas skaičiuoti. Šias aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė V. L., tačiau pirmosios instancijos teismas, aprašydamas pastarojo duotus parodymus šias svarbias aplinkybes iš viso nutylėjo. Tuo buvo grubiai pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatos.

4.5.10. Apelianto vertinimu, L. K. parodymai nebuvo nei nuoseklūs, nei nuoširdūs, nei patikimi, duoti, kaip jo gynybinė pozicija, siekiant gauti procesinę naudą – atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors byloje buvo nustatyta, kad būtent L. K. buvo ne tik aktyviausia, bet ir pagrindinė figūra, tai nesukliudė pirmosios instancijos teismui tiek neteisėtai atleisti L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, tiek ir besąlygiškai remtis jo parodymais ir jų pagrindu priimti kitiems nuteistiesiems apkaltinamąjį nuosprendį (konstatuoti esmines veikos aplinkybes). Teismas L. K. parodymais savo išvadas galėjo grįsti tik tiek, kiek juos patvirtino kiti, savarankiški ir patikimi įrodymų šaltiniai.

4.6. Dėl organizuotos grupės ir G. S. vaidmens joje apeliaciniame skunde nurodoma, kad be klaidingų aplinkybių nurodymo skundžiamame nuosprendyje nėra pateikiama jokių motyvų, jog jis, G. S., perduodamas narkotines medžiagas L. K. realizavimui, veikė sudėtinga bendrininkavimo forma – organizuota grupe su L. K., S. B. bei V. L.. Šios, pasak apelianto, faktinės bylos aplinkybės neleidžia sutikti su tokia nemotyvuota pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrininkavimo formos.

4.7. Baudžiamojoje byloje buvo nustatytos aplinkybės – vienkartinis G. S. prašymas, kad L. K. (kuris, kaip buvo žinoma, užsiėmė neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis) realizuotų atsitiktinai, kaip atlygį už automobilį, gautas narkotines medžiagas; L. K. veiksmai iš jo gautą kanapių dervą pridedant prie jau paruošto gabenti narkotinių medžiagų krovinio, nesudaro pagrindo išvadai, kad G. S. bendrininkavimas su L. K., kuris savo ruožtu pasitelkė V. L., pasiekė tokį organizuotumo lygį, kuris atitinka organizuotos grupės požymius.

4.8. Nors teismas, atkartodamas nepagrįstas kaltinimo formuluotes, deklaratyviai nurodo, jog buvo parengtas nusikalstamos veikos planas, kurį tariamai parengė jis, G. S., ir S. B., byloje toks planas nėra konkretizuotas, nėra nustatytos tokio plano detalės. Nėra jokių duomenų, kad jis, G. S., kontaktavo su S. B. dėl narkotinių medžiagų jam perdavimo, kad juos siejo koks nors nusikalstamų tikslų bendrumas, kriminalinio pobūdžio ryšiai. Byloje nėra jokių duomenų apie G. S. bei kitų asmenų tvirtus, besitęsiančius nusikalstamus ryšius. Priešingai, nustatytos aplinkybės rodo, kad G. S. inkriminuota nusikalstama veika buvo įvykdyta be išankstinio pasiruošimo, jos organizacinis lygmuo buvo primityvus ir elementarus: gautas narkotines medžiagas G. S. iš karto perdavė L. K., kad pastarasis jas realizuotų; L. K., veikdamas pagal savo įprastą planą kartu su V. L. ir kitais asmenimis, planavęs nelegalaus krovinio reisą į Rusijos Federaciją, iš G. S. gautą kanapių dervą pakrovė kartu su iš Ispanijos parsivežta kanapių derva ir visas šias narkotines medžiagas pagal savo paties kartu su kitais asmenimis vykdomą planą rengėsi išgabenti į Rusijos Federaciją, tačiau nelegalus krovinys buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų. Apelianto tvirtinimu, šios aplinkybės parodo, kad nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, buvo įvykdyta, veikiant paprasta bendrininkavimo forma – bendrininkų grupe.

4.9. Taip pat, apelianto vertinimu, bylos aplinkybės vienareikšmiai paneigia ir jo organizacinį vaidmenį bei bendrininkavimą su S. B.. Nors nuosprendyje, atkartojant kaltinimo formuluotes, nurodoma, kad jis su S. B. parengė nusikalstamos veikos planą, byloje nėra ne tik nustatyta ir nuosprendyje nurodyta, koks tas planas buvo ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo parengtas, tačiau ir nėra jokių duomenų, apie bendrą jo bei S. B. veikimą. Pats S. B. byloje nebuvo apklaustas, jo buvimo vieta nežinoma, nėra žinoma šio asmens pozicija dėl inkriminuotų aplinkybių. Bylos duomenys patvirtina, kad būtent L. K. asmeniškai pažinojo S. B. (žino jo adresą Rusijoje, jo šeimą, kad jo dukra turi sveikatos problemų), kaip pats nurodo, bendravo su juo telefonu, jo bendrininkas V. L., L. K. nurodymu, vežė S. B. žmoną su vaikais pas vyrą švęsti jo gimtadienio, ne kartą jam gabeno narkotines medžiagas, ne kartą su juo buvo susitikęs, kontaktavo telefonu. Tokiu būdu akivaizdu, kad, jei iš G. S. gautas narkotines medžiagas L. K. iš tiesų gabeno S. B., tai jis darė asmeniškai derindamas savo veiksmus su S. B., o ne apelianto nurodymu ir ne pagal jo parengtą planą.

4.10. Taigi, S. B. šioje baudžiamojoje byloje nėra apklaustas nei vienoje proceso stadijoje, L. K. versija apie G. S. ir S. B. veiksmų bendrumą nepagrįsta, o jos nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Teismo akcentuojamų veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolai, kuriuose fiksuoti G. S. bei L. K. pokalbiai, taip pat jokių jam inkriminuotų organizacinių veiksmų nepatvirtina. Pasak apelianto, pokalbių turinys atitinka jo nurodytas aplinkybes, kad jis pažįsta S. B., kad jis per nenustatytą asmenį perdavė L. K. labai didelį kiekį kanapių dervos, tačiau nepatvirtina jo ir S. B. bendrininkavimo fakto, neleidžia daryti išvados, kad L. K. perduota narkotinė medžiaga – kanapių derva buvo skirta ją kontrabandos būdu nuvežti S. B. į Rusijos Federaciją ar kad jam pareikšto kaltinimo apimtyje jį su S. B. siejo kokie nors ryšiai; byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad kokiu nors būdu jis būtų bendravęs su S. B. gyvai ar per technines ryšio priemones, kūręs planus, planavęs narkotinių medžiagų gabenimą ir t. t.. Todėl be L. K. parodymų, kurie nėra pakankami išvadoms dėl apelianto veiksmų apimties, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad G. S., kartu su S. B. parengė nusikalstamos veikos planą t. y. jos nebuvo patikimai įrodytos, kaip to reikalauja BPK, todėl iš kaltinimo šalintinos ir aplinkybės apie bendrą jo bei asmens, kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas (S. B.) bendrą veikimą.

4.11. Šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismas tariamą G. S. veikimą organizuotoje grupėje ir jo, kaip organizatoriaus, vaidmenį motyvuoja tuo, kad jis neva nuomojo automobilį Volvo S80, kuriame buvo įrengtos slėptuvės, L. K., už nuomą imdamas po 1 000 Eur už reisą, o pastarąjį kartą, kai buvo gabenamos ir jam priklausiusios narkotinės medžiagos, nuomos mokesčio neėmė.

4.11.1. Pasak apelianto, teismo išvados, dėl automobilio nuomos L. K. neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Byloje nebuvo paneigti parodymai apie tai, kad minėtą automobilį G. S. įgijo Baltarusijoje už 4 000 Eur, o Lietuvoje jį pardavė L. K. už 8 000 Eur, kuriuos jis jam mokėjo dalimis (po 1 000 Eur kas mėnesį). Nustatyta, kad šis automobilis buvo registruotas D. K. vardu, o pastarasis tai padarė V. L. prašymu, jam sumokėjus 100 Eur, t. y. automobilis Lietuvoje buvo registruotas L. K. ir jo bendrininko V. L. iniciatyva, jų pasirinkto asmens vardu, o pats V. L. buvo įregistruotas kaip šio automobilio valdytojas. Tai rodo, kad L. K. ir V. L. pilnai savo nuožiūra disponavo automobiliu, ir paneigia nuomos santykius, o patvirtina G. S. parodymus apie tai, kad automobilis buvo parduotas L. K..

4.11.2. Net ir tikint versija, kad G. S. nuomojo L. K. automobilį, žinodamas, jog juo kontrabandos būdu bus gabenamos narkotinės medžiagos iš Ispanijos į Rusiją, tai rodo apelianto, kaip padėjėjo vaidmenį ne tik dėl inkriminuoto narkotinių medžiagų kiekio, tačiau ir dėl viso kiekio, gabento, L. K. veikiant su kitais asmenimis. Tačiau tokie kaltinimai G. S. pareikšti nebuvo, nes byloje nėra duomenų, kad jis L. K. nuomojo automobilį jo nurodytomis aplinkybėmis. Be to, skundžiamo teismo nuosprendžio išvados dėl Volvo S80 automobilio įgijimo aplinkybių prieštarauja paties teismo nustatytoms aplinkybėms. Teismas pripažino, kad automobilį buvo įgijęs ir juo disponavo L. K., t. y. jog šis automobilis nebuvo nuomojamas, o priklausė V. L., veikiančiam pagal L. K. nurodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir nuosprendžio surašymo taisykles, kas laikytina esminiu BPK pažeidimu; pripažindamas G. S. veikus organizuota grupe kaip organizatoriui, teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

4.12. Apelianto manymu, teismo padarytos išvados dėl rengimosi įvykdyti kontrabandą neatitiko byloje nustatytų aplinkybių. Byloje esantys duomenys neabejotinai įrodo, kad G. S. tyčia neapėmė šios veikos – narkotinių medžiagų kontrabandos – ir tai patvirtina tiek narkotinių medžiagų gavimo ir perdavimo L. K. būdas, tiek duomenys apie asmenų kontaktus.

4.12.1. Byloje nekyla ginčo dėl to, kaip buvo perduotos narkotinės medžiagos, gautos už automobilį – jas L. K. perdavė nenustatytas asmuo, o G. S. net nebuvo žinomas tikslus jų kiekis, kurį nurodė būtent pats L. K.. Tokiu būdu yra nelogiška manyti, kad G. S. parengė narkotinių medžiagų kontrabandos į Rusijos Federaciją planą, net nežinodamas narkotinių medžiagų kiekio.

4.12.2. Byloje nėra duomenų apie jo, G. S., ryšius su S. B., tyčią per L. K. nugabenti jam narkotines medžiagas. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad pats L. K. derino ir organizavo narkotinių medžiagų gabenimą iš Lietuvos su kitais asmenimis, tačiau tarp jų net nebuvo S. B., tokių kontaktų nebuvo ir tarp S. B. bei G. S.. Byloje yra pateikta 2018 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus VPK vyr. tyrėjos atlikta G. S., V. L., L. K. įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS žinučių, perduotų duomenų ir kitų prisijungimų prie bazinių stočių analizė. Iš šios analizės nustatyta, jog L. K. bendravo su G. S., tiek telefonu, tiek ir SMS žinutėmis. Jis taip pat bendravo su V. L.. Tačiau nėra fiksuota jokių kontaktų tarp G. S. ir V. L.. Nustatyta, kad L. K., prieš gabenant narkotines medžiagas paskutinį reisą į Rusiją, bendravo su G. L.. Užfiksuota 18 jų tarpusavio kontaktų - 6 išeinantys skambučiai ir 12 įeinančių skambučių. Turint omenyje tai, jog G. L. yra „A“, žmogus, per kurį buvo palaikomas ryšys ir jam turėjo būti atgabenta paskutinė narkotinių medžiagų partija, tokie kontaktai patvirtina ryšį prieš narkotinių medžiagų pristatymą į Rusiją tačiau nėra fiksuota L. K. ir S. B. kontaktų. Tokiu būdu akivaizdu, kad objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina L. K. parodymų apie tai, kad G. S. su S. B. buvo suderinę narkotinių medžiagų gabenimo planą pagal kurį veikė L. K..

4.12.3. Byloje taip pat nenustatyta, kad G. S. nurodė L. K. nugabenti ir perduoti jam priklausiusias narkotines medžiagas S. B., taip pat, kad apskritai šios medžiagos turėjo būti nugabentos pastarajam. Byloje nebuvo paneigti G. S. parodymai apie tai, jog jam nebuvo svarbu, kokiu būdu L. K. ketina realizuoti perduotas narkotines medžiagas ir kad jam nebuvo žinomos jokios konkrečios aplinkybės dėl jų realizavimo, t. y. kad jo tyčia apėmė jų kontrabandą. Juo labiau, jis negalėjo organizuoti šio nusikaltimo, nes bylos faktinės aplinkybės neabejotinai rodo, kad reisas į Rusiją buvo suplanuotas paties L. K. su kitais asmenimis dar iki tol, kol jis, G. S. pradėjo disponuoti kanapių derva, o iš jo gautos narkotinės medžiagos, sudariusios mažiau nei dešimtadalį gabento krovinio, buvo pakrautos papildomai prie jau suplanuotos ir suorganizuotos narkotinių medžiagų kontrabandos.

4.13. Tokiu būdu, kaltinimas, kad, perduodamas narkotines medžiagas L. K., jis, G. S. nurodė jas gabenti į Rusijos Federaciją, juo labiau, kad jis organizavo jų gabenimą kontrabandos būdu S. B., veikusiam Rusijos Federacijoje, nebuvo įrodytas, todėl, apelianto manymu, šioje dalyje apelianto atžvilgiu turi būti priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

4.14. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nustatant veikos dalyką padaryti esminiai BPK pažeidimai – nors nėra ginčo, jog G. S., inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, dalykas atitinka labai didelio kiekio požymį, tačiau tai neatleidžia bylą nagrinėjančio teismo nuo pareigos tinkamai, t. y. tiksliai ir neabejotinai, nustatyti šį esminį nusikalstamos veikos sudėties požymį ir jį pagrįsti byloje esančiais įrodymais.

4.14.1. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atkartodamas ydingas kaltinimo formuluotes, konstatavo, kad jis neteisėtai disponavau 7,628 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią perdavė L. K.. Nors bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo keliamos pagrįstos abejonės dėl konkretaus veikos dalyko kiekio, kurios nebuvo pašalintos, teismas ne tik apkaltinamajame nuosprendyje neišdėstė argumentų dėl iškeltų abejonių, tačiau vertino jas priešingai nei to reikalauja nekaltumo prezumpcija, t. y. G. S. nenaudai.

4.14.2. Inkriminuoto veikos dalyko kiekis yra patvirtinamas 2017 m. gruodžio 21 d. specialisto išvada Nr. 140-(6537)- IS1-7980, kurioje nurodyta, jog tyrimui buvo perduota 883 vnt. narkotinės medžiagos plytelių su įspaudu „START“, 5 vnt. plytelių su įspaustu euro (€) simboliu, 73 vnt. plytelių su euro (€) simboliu, kurių masė sudarė atitinkamai 85 604,20 g, 484,34 g, 7 143,78 g. Sutinkamai su L. K. parodymais, Ispanijos Karalystėje buvo nupirktos, supakuotos ir į Lietuvą atgabentos „START“ ženklu pažymėtos plytelės, todėl teismas motyvavo, kad visos kitos, dar dviem skirtingais simboliais pažymėtos plytelių partijos buvo G. S. perduotos L. K.. Tačiau, anot apelianto, nei specialisto išvada kitų bylos įrodymų kontekste, nei jokie kiti bylos duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados apie narkotinių medžiagų kiekį, kuriuo jis disponavo.

4.14.3. Apygardos teismo taikytas narkotinių medžiagų, buvusių viename krovinyje, atribojimo būdas pripažintinas netinkamu ir nepatikimu, kadangi iškyla abejonės dėl tikrojo G. S. inkriminuotos veikos dalyko.

4.14.4. Viso ikiteisminio tyrimo metu, nei L. K., nei V. L., duodami parodymus, nė karto neužsiminė, apie tai, kad G. S. priklausanti narkotinė medžiaga gali būti identifikuota pagal užrašus ant briketų. Dar daugiau, teisme V. L. parodė, kad L. K. negalėjo matyti užrašų ant briketų, nes jie tiek Lietuvoje, tiek Ispanijoje buvo apklijuoti lipnia juosta. Teisminio nagrinėjimo metu gynybos prašymu teismas įpareigojo prokurorą paskirti papildomą užduotį specialistui, užduodant klausimus, ar be užrašų ant narkotinių medžiagų yra kokių nors kitų identifikacinių požymių, leidžiančių atriboti ir nustatytą narkotinės medžiagos kiekį priskirti kiekvienos veikos dalykui. Šiems neaiškumams pašalinti teisme buvo papildomai apklausta specialistė I. Ž., kuri teisme parodė, kad identifikuoti ištirtos narkotinės medžiagos pakuotę ar kitus požymius nebėra galimybių, nes hašišas buvo išpakuotos ir pakuotės saugomos atskirai nuo narkotinės medžiagos. Todėl abejonės dėl veikos dalyko atskyrimo nebegali būti pašalintos, o teismo pasirinktas jų atskyrimo būdas tėra prielaida, kuria negali būti grindžiamos išvados dėl asmens pripažinimo kaltu ir jo įvykdytos veikos aplinkybių.

4.14.5. Šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kiti įrodymų šaltiniai taip pat neleidžia sutikti su teismo padaryta prielaida dėl apeliantui priskirto narkotinės medžiagos kiekio. Byloje nustatyta, kad L. K. išsiuntė G. S. SMS žinutę su tekstu „7.3“; t. y. jam perduotų narkotinių medžiagų kiekiu; pats L. K. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad Ispanijos Karalystėje buvo pakrauta 90 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos - šis kiekis buvo atgabentas į Lietuvą, kur kartu su bendru kroviniu papildomai buvo pakrauta dar 7 300 g kanapių dervos, gautos iš G. S.. Šiuos parodymus L. K. patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Todėl bendras narkotinės medžiagos kiekis turėjo būti 97,3 kg, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė L. K.. Tačiau teisėsaugos pareigūnai sulaikė ir paėmė tik 93 232,32 g kanapių dervos, kitas narkotinės medžiagos kiekis šioje byloje nebuvo surastas. Bylą nagrinėjęs teismas po L. K. teisme duotų parodymų, kad Ispanijoje buvo pakrauta 90 kg kanapių dervos, kurias jis pats skaičiavo, kontroliavo jų pakrovimą bei gabenimą, ir darė prielaidą, kad kratos metu pareigūnai galėjo rasti ir paimti ne visą narkotinės medžiagos kiekį, įpareigojo prokurorą pakartotinai apžiūrėti sulaikytą automobilį, kuriuo buvo gabenamos narkotinės medžiagos. Pakartotinai apžiūrėjus automobilį, narkotinių medžiagų papildomai nebuvo rasta.

4.14.6. Atsižvelgiant į tai, teigiama, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo patikimai nustatytas tikslus narkotinės medžiagos kiekis, kuris buvo pakrautas Ispanijoje, bei tikslus kiekis, gautas iš G. S. ir pakrautas į bendrą krovinį, sulaikytą pareigūnų. Byloje nebėra objektyvių galimybių nustatyti ir identifikuoti, koks kiekis iš bendrai rasto krovinio 93 232,32 g kanapių dervos buvo gautas iš G. S.. Teismas, sutikęs su kaltinimo formuluotėmis, jog iš jo buvo gauta 7 628,12 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, nevertino paminėto narkotinių medžiagų kiekio skirtumo ir pakuotes, kuriuos nebuvo pažymėtos ženklu „START, nepagrįstai inkriminavo kaip G. S. disponuotą veikos dalyką ir jo kiekį „padidino“ daugiau nei 300 g, nepaisant to, kad kiti bylos šaltiniai leidžia spręsti apie mažesnį šios medžiagos kiekį.

4.14.7. Identifikuoti, koks kiekis medžiagos buvo pakrautas kiekvienu atveju nepavyko ir jokių galimybių to padaryti nebėra. Byloje esant nepašalintai abejonei dėl daugiau nei 4 kg kanapių dervos, kuri tariamai buvo paimta iš G. S. ir pakrauta į bendrą krovinį, kurios pašalinti nebėra jokių objektyvių galimybių, abejonė turėjo būti vertinama G. S. naudai, pripažįstant, kad G. S. perdavė ne mažiau nei 3 232,32 g (93 232,32 (rastas kiekis) – 90 000 (iš Ispanijos atgabentas kiekis)) kanapių dervos, t. y. jam inkriminuota tik ta dalis, kuri buvo patikimai ir objektyviai nustatyta.

4.15. Apelianto skunde nurodomi argumentai ir dėl netinkamai paskirtos bausmės. Apelianto manymu, apygardos teismas tik formaliai nurodė, kad skirdamas bausmes G. S. ir kitiems nuteistiesiems, atsižvelgė į visas aplinkybes, numatytas baudžiamajame įstatyme, ir jas išvardijo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, ir tinkamai neįvertino G. S. vaidmens vykdant nusikalstamą veiką, įvykdytos veikos pavojingumo, sveikatos būklės, šeiminių aplinkybių, paskirtos bausmės įtakos socialiniams, ekonominiams ryšiams, t. y. teismas netinkamai įvertino jo asmenybės pavojingumą bei veikos realų pavojingumą ir tokiu būdu netinkamai individualizavo paskirtą bausmę. Taip pat pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, visiškai neatsižvelgė į naujausią suformuotą teismų praktiką, skiriant bausmes šios kategorijos bylose.

4.15.1. Apelianto vertinimu, teismo paskirta bausmė neatitinka nei jo asmenybės, nei jam inkriminuotos veikos pavojingumo ir yra aiškiai per griežta. Teismo motyvai netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų apsiriboja formaliais teiginiais, nėra nurodyta nė vieno motyvo, kodėl konkrečiai jo atžvilgiu nėra pagrindo jas taikyti.

4.15.2. Pasak apelianto, padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje aplinkybės rodo mažesnį jos pavojingumą, nei tipinės šiuo BK straipsniu uždraustos veikos. Šis nusikaltimas nebuvo gerai organizuotas, buvo atsitiktinio pobūdžio: narkotinę medžiagą gautą kaip atlygis už automobilį, perduodant senam pažįstamam L. K., kuris, kaip jam buvo žinoma, užsiėmė narkotinių medžiagų prekyba, kad ji būtų realizuota; narkotinės medžiagos buvo surastos ir paimtos pareigūnų, t. y. jos nepateko į rinką ar tretiesiems asmenims ir nesukėlė žalos BK 260 straipsnyje saugomiems gėriams.

4.15.3. Taip pat svarbiu aspektu laikoma kaltininko asmenybė, kuri yra kur kas mažesnio pavojingumo, nei tipinis BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką darančio asmens pavojingumas bei yra išskirtinė BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Kaip minėta, įvykdyta nusikalstama veika yra atsitiktinė, niekada anksčiau jis nėra disponavęs narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tai nėra jo gyvenimo būdas ar pajamų šaltinis. Be to, bylos aplinkybės neleidžia daryti išvados apie jo kaip organizatoriaus vaidmenį; priešingai – rodo, kad jo, kaip L. K. bendrininko, vaidmuo buvo antraeilis, apsiribojęs susitarimu su pastaruoju ir kaip atlygio už automobilį gautos narkotinės medžiagos perdavimu jam per trečiąjį asmenį. Be to, jis iš dalies prisipažino dėl jam pareikštų kaltinimų, kas rodo, jog suvokia savo veiksmų, neteisėtai disponuojant narkotine medžiaga, neteisėtumą, pavojingumą ir kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, supranta, kad pasirinkdamas savo elgesio būdą (sutikdamas atsiskaitymą už automobilį gauti narkotinėmis medžiagomis ir per L. K. siekdamas jas realizuoti) pasielgė neapgalvotai ir neatsakingai. Nors jis yra anksčiau teistas, teistumai išnykę, o nuo paskutinės veikos padarymo iki nagrinėjamo nusikaltimo yra praėję daugiau nei 4 metai, skundo padavimo dienai – 7 metai, ir per tą laiką jis nėra įvykdęs jokių kitų nusikalstamų veikų. Svarbu ir tai, kad ankstesni ir išnykę teistumai neturi nieko bendra su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Todėl galima teigti, kad jo įvykdytas nusikaltimas yra ne jo antivisuomeninio elgesio ir nuostatų pasekmė, o atsitiktinumas, kurį sąlygojo aplinkybių sutapimas.

4.15.4. Be šių aplinkybių nurodoma ir tai, kad teismas privalėjo tinkamai įvertinti G. S. šeimines aplinkybes: jis turi keturis vaikus – kartu su faktine sutuoktine augina du mažamečius vaikus, taip pat turi du vaikus iš ankstesnės santuokos. Dirba UAB „A“, kurioje charakterizuojamas išimtinai teigiamai, yra kovinio sporto klubo „R“ bendrasavininkas, vykdo individualią veiklą, turi nekilnojamojo turto. Taigi jis turi ne vieną, o kelis legalius pajamų šaltinius, iš kurių išlaiko savo šeimą, vaikus. Todėl paskyrus jam ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, kuri yra vienintelė galima bausmė už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, tai sukeltų itin neigiamas ir neproporcingas pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir jo šeimai, ypatingai mažamečiams vaikams bei apsunkintų bausmės tikslų įgyvendinimą ir sėkmingą jo paties resocializaciją.

4.15.5. Svarbia aplinkybe, kuri nebuvo tinkamai įvertinta, šiuo atveju, apeliantas nurodo ir tai, kad jo sveikatos būklė yra sudėtinga. Dar 2008 m. jam buvo diagnozuota cista galvos smegenyse, reikalinga nuolatinės jos dinamikos stebėsenos, nuo 2019 m. vasario mėn. buvo stebimas jo būklės pablogėjimas, jis intensyviai lankosi pas medikus, atliekami įvairūs medicininiai tyrimai. Be to, jam yra diagnozuota keletas gretutinių ligų ir susirgimų, kurie nors ir buvo paminėti nuosprendyje, tačiau liko neįvertinti.

4.15.6. Minėtos aplinkybės, apelianto manymu, patvirtina, kad teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė, minimali, nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, neužtikrins teisingumo principo įgyvendinimo bei pasieks visų bausmei keliamų tikslų, išskyrus kaltininko nubaudimą. Apelianto nuomone, jo skunde išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą skiriant bausmę už aptariamą nusikaltimą jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti mažesnę, nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali, bausmę.

4.15.7. Apeliantas skunde pažymi ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje vienu iš teisingos bausmės paskyrimo elementų nurodoma tai, jog bausmė turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-64-303/2018). Išdėstydamas teisminės praktikos pavyzdžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479-222/2015, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-312-222/2019 ir kt., Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai sprendimai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-482-483/2015, Nr. 1A-382-1076/2018) dėl disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, apeliantas pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos yra taikomos plačiau ir netgi esant kur kas nepalankesnėms aplinkybėms, apibūdinančioms veikos pavojingumą bei kaltininko asmenybės pavojingumą, nei kad konkrečiu jo atveju. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas tokios kategorijos bylose, nereikalaujama nustatyti kažkokių išskirtinių aplinkybių, nurodant, jog paprastai teismai, suprasdami neigiamą ilgalaikio įkalinimo poveikį nuteistojo socialiniams ryšiams ir resocializacijos perspektyvai, turi įvertinti galimybę paskirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta įstatymo. Teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kuomet už labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, susijusių su kaltininko asmenybe ar veikos padarymo aplinkybėmis, tačiau tinkamai įvertinus veikos pavojingumą – ypatingai esant faktui, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos yra paimamos teisėsaugos pareigūnų ir į rinką nepatenka, kaip ir šiuo atveju, net ir esant labai dideliam narkotinių medžiagų kiekiui, netgi šimtais kartų viršijančiam labai didelio kiekio ribą; taip pat įvertinus kaltininko pavojingumą, kuris dažnu atveju yra kur kas didesnis nei G. S., pripažįstama, kad net minimali BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir nedera su bausmės tikslais, jos paskirtimi ir neatitinka teisingumo principo reikalavimų.

4.15.8. Tokiu būdu teigiama, kad apeliaciniame skunde aptartos aplinkybės, susijusios su G. S., įvykdyta veika bei asmenybės pavojingumu, reikšmingos bausmės skyrimui, neabejotinai rodo, kad net ir BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmės minimali riba akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui ir užtikrintų tik kaltininko nubaudimą, ignoruodama visu skitus bausmės tikslus. Tuo tarpu skiriant mažesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje minimali riba, būtų užtikrinamas tiek bendrosios, tiek ir individualiosios prevencijos įgyvendinimas, teisingumo principo reikalavimai įvykdymas ir nebūtų sukurti neproporcingai neigiami padarinių nei apeliantui, nei jo šeimai, ypač nepilnamečiams jo vaikams.

4.15.9. Be to, vertinant netinkamą paskirtos bausmės individualizavimą bei paskirtą aiškiai per griežtą bausmę, nurodoma, kad jos dydis turi būti įvertintas ir šioje byloje kitiems nuteistiesiems paskirtų bausmių kontekste. Šiuo aspektu pažymima, kad apeliantui, disponavusiam beveik 13 kartų mažesniu narkotinės medžiagos kiekiu, nei šioje byloje nuteisti kiti asmenys, neturinčiam galiojančio teistumo, turinčiam tvirtus socialinius (gyvenančiam faktinėje santuokoje, turinčiam keturis vaikus) bei ekonominius ryšius (dirbančiam, užsiimančiam ne viena individualia veikla), taip pat sveikatos problemų asmeniui, teismas paskyrė tokią pačią ar net griežtesnę bausmę, kuri neatitinka nei jo asmenybės nei jo veikos pavojingumo ir aiškiai nesuteikia jokio objektyvaus pagrindo tokios griežtos ir sąlyginai griežtesnės, nei kad buvo paskirta kietiems nuteistiesiems (kurių veikos, neabejotinai, yra pavojingesnės, o juos charakterizuojančios aplinkybės – nepalankesnės), bausmės skyrimui.

5. Nuteistojo V. L. apeliaciniame skunde prašoma Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, panaikinti ir už minimų veikų padarymą skirti mažesnę bausmę (teismo nuožiūra) arba pakeisti pirmos instancijos teismo nuosprendį ir dėl veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir skirti mažesnę bausmę (teismo nuožiūra).

5.1. Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo nuosprendžio dalimi dėl per griežos V. L. paskirtos bausmės, pažymint, kad dėl jam inkriminuotų veikų jis prisipažino visiškai. Taip pat mano, kad Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, kuris buvo visų nusikalstamų veikų organizatorius, t. y. L. K..

5.2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino jo nuoširdžių paaiškinimų ir į tai skiriant bausmę neatsižvelgė. Teismui jis paaiškino, kad L. K. pažinojo seniai, pastarajam jis buvo reikalingas, kaip vairuotojas. Po 4 ar 5 važiavimo suprato, kad yra vežamos draudžiamos medžiagos – hašišas. Kelionės vykdavo vieną kartą per du mėnesius, kartais rečiau. Šie jo parodymai yra nuoširdūs, padedantys atskleisti tikrąją tiesą. Bylos proceso metu jis patvirtino, kad davė teisingus parodymus, kas, kaip ir kur dalyvavo, kaip viskas vykdavo, koks buvo L. K. vaidmuo. Kai automobilyje buvo slepiamos narkotinės medžiagos, jam L. K. nurodymu būdavo liepiama būti viešbutyje. Jis (V. L.) pats tik atidarinėdavo automobilyje buvusias slėptuves. L. K. pasakymu, tilpdavo apie 90 kg. Taip pat jis išplaudavo mašiną, nuvalydavo pirštų anspaudus. Iki Prancūzijos lydėdavo G. V. mėlynos spalvos „Seat“ markės automobiliu. Toliau per Prancūziją, Vokietiją, Lenkiją vykdavo su L. K., kuris važiuodavo kita mašina per 20 km priekyje, kol atvykdavo į Lietuvą. Mašiną su narkotikais pastatydavo Žirmūnų aikštelėje ir laukdavo, kol bus nurodymas važiuoti į Sankt Peterburgą. Paskutinį kartą L. K. nurodė vakare atvažiuoti su „Volvo“, kuri buvo pakrauta hašišu, į servisą Nemėžyje. Ten atidarius slėptuves, L. K. dar pridėjo briketų. Tuomet vėl nuvarė mašiną į aikštelę, o aplankęs kapines, išvažiavo į Sankt Peterburgą, bet buvo sulaikytas Utenos rajone 2017 m. lapkričio 1 d., 20.45 val. Pareigūnams jis iš karto parodė, kur kas padėta. Darant kratą automobilyje nurodė, jog gali būti apie 80 kg, nors kiek ten buvo, tiksliai nežinojo. Kirtęs sieną, jis L. K. pranešdavo apie tai, išsiųsdamas SMS su trimis vienodais skaičiais – „000“, „111“ ir t. t.

5.3. Taigi, darant nusikalstamas veikas, jis dalyvavo tik kaip vairuotojas. Dalyvauti tokiose veikose jis buvo priverstas dėl finansinės padėties, nes turėjo daug skolų, kurias privalėjo grąžinti. Jis pats nieko nepirko ir nieko nepardavė. Po sulaikymo, pareigūnams iš karto viską paaiškino, nieko neslėpė. Parodė, kad viską darė L. K. nurodymu. Kas viskam vadovavo, nežino, tačiau kelionėms pinigus duodavo ir visą kitą tvarkė L. K., kuris ir nurodydavo ką daryti. L. K. parodė, kaip reikia atidaryti ir uždaryti slėptuves automobilyje.

5.4. Paaiškino, kad S. B. yra matęs Sankt Peterburge porą kartų, bet jo pavardę sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. G. L. taip pat yra matęs. Dar teismo posėdyje parodė, jog yra buvę atvejų, kai jis ir L. K. į Ispaniją veždavosi savo sugyventines, važiuodavo prie jūros. Jis, V. L., su sugyventine ir L. K. su šeima važiavo 3 ar 4 kartus. Gyvendavo Gandijos miestelyje, nuomojosi viešbutį. L. K. moteris važiavo gal tris kartus. Kartais jie veždavosi ir vaiką. 2016 m. važiavo vieną kartą, 2017 m. du kartus – pavasarį ir vasarą. G. V. name buvo apsistoję vieną kartą, du kartus apsistojo viešbutyje, esančiame nuo Valensijos apie 80 km atstumu.

5.5. Pasak apelianto, iš šių jo paminėtų aplinkybių, matyti, kad būtent jo parodymai yra logiški, teisingi ir būtent jo parodymai leido ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui atskleisti tikrąją tiesą.

5.6. Taip pat atkreipiamas apeliacinės instancijos teismo dėmesys, kad jis, V. L., ikiteisminio tyrimo metu atpažino visą eilę asmenų – G. V., G. S., S. B., G. L., A. B., labai kruopščiai ir smulkmeniškai nurodė apie kiekvieno šių asmenų nusikalstamas veikas.

5.7. Byloje iš kaltinimo ir teismo nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad būtent L. K. inicijavo visų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau, pirmosios instancijos teismas jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jam inkriminuotų veikų atleido. Tuo tarpu jis, apeliantas V. L., būdamas eilinis vykdytojas, davęs nuoširdžius parodymus ir padėjęs ikiteisminiam tyrimui, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

5.8. Išdėstydamas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl veikos, susijusios su labai didelio narkotinės medžiagos kiekio gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ir Lietuvos teritorijoje iki kol jis, V. L., buvo sustabdytas policijos pareigūnų, o narkotinės medžiagos kratos metu buvo išimtos iš automobilio Volvo S80, v. n. (duomenys neskelbtini), apeliantas pažymi, kad būtent L. K. atliko organizatoriaus vaidmenį, davė jam nurodymus. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad automobilis buvo registruotas D. K. vardu, o automobilio pirkimo pardavimo sutartį jam perdavė būtent L. K., kuris ir liepė šį automobilį registruoti ne V. L. vardu. Būdamas eiliniu vykdytoju, kaip teigia, jis apie tai, kam veža narkotines medžiagas, nežinojo, kaip ir nežinojo, kur narkotinės medžiagos buvo laikomos (Nemėžio miestelyje). Jis pats jokių piniginių reikalų nederindavo ir netvarkydavo, viską jam nurodinėjo L. K..

5.9. Svarbia aplinkybe apeliantas laiko ir faktą, kad su pačiu L. K. procesiniai veiksmai buvo atlikti, tik praėjus dešimčiai dienų po to, kai V. L. 2017 m. gruodžio 8 d. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino visą eilę asmenų, nurodęs kokias jie nusikalstamas veikas vykdė. Todėl, pasak apelianto, akivaizdu, jog jis pirmas davė nuoširdžiausius ir patikimiausius parodymus, kurie padėjo ikiteisminiam tyrimui ir po to teismui, o pastarasis to neįvertino. Teismas klaidingai nustatė, kad L. K. V. L., davė 7 000 Eur. Teismo posėdžio metu M. K., paklaustas, iš kur žino apie šią neva jam duotą sumą, atsakė, kad jam taip sakė L. K.. Tačiau daugiau jokių objektyvių duomenų dėl to nebuvo gauta.

5.10. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą ir dėl jo ryšių su nusikalstamos veikos sumanytojais, organizatoriais ir finansuotojais Rusijoje, nes jokių ryšių su minimais asmenimis jis neturėjo, o viską žinojo, tvarkė L. K., kuris jam davė net vieną iš 3 telefonų su rusiška SIM kortele.

5.11. Todėl apeliaciniame skunde V. L. tvirtina, kad būtent jis padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta ir jam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Jo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino baudžiamosios bylos aplinkybes, netinkamai nustatė jo bei L. K. veiksmus, vaidmenis, todėl asmeniui, be kurio minimų nusikalstamų veikų nebūtų buvę, priėmė per švelnų nuosprendį, o jį, paprastą vairuotoją, vykdytoją, nubaudė griežta bausme. L. K. teismo posėdyje daug melavo, norėdamas visą kaltę suversti kitiems, melavo, kad jis, V. L. padėjo pakuoti ir krauti į slėptuves narkotines medžiagas. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad visą laikotarpį iki teismo nuosprendžio priėmimo jis dirbo įvairius atsitiktinius darbus, stengdamasis išlaikyti šeimą ir sūnų, kuris serga nepagydoma liga.

5.12. Kartu atkreipia dėmesį į valstybinį kaltinimą šioje baudžiamojoje byloje palaikiusio prokuroro poziciją, pažymi, kad prokuroras, savo baigiamojoje kalboje konstatuodamas tai, kad neva tik L. K. parodymai padėjo ikiteisminiam tyrimui bei prašydamas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, rodė aiškų palankumą L. K..

6. Teismo posėdžio metu nuteistieji V. L., G. S. ir G. V., jų gynėjai, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. bei jo gynėjas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų V. L. ir G. V. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmetamas, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo G. V. apeliacinio skundo argumentų

7. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu G. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį bei BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai išskirti, taip pat su V. L. ir L. K., vykdė narkotinių medžiagų kontrabandą bei disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, apygardos teismas teisingai nustatė G. V. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei jo nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo. Apeliaciniame skunde G. V. nesutinka su teismo išvadomis dėl jo dalyvavimo inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Teigia, kad apygardos teismas jo kaltę grindė tik nuteistojo V. L. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. parodymais, o jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina jo neva atliktų neteisėtų veiksmų. G. V. argumentuoja, kad jis nepriklausė jokiai organizuotai grupei, jo vaidmuo buvo antraeilis ir trumpalaikis bei daugiausiai galėtų būti vertinamas kaip padėjėjo. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo naikinti apygardos teismo nuosprendį ir išteisinti G. V.. Jo kaltė tinkamai nustatyta, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą.

8. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taisyklės, pagal kurias teismai nusprendžia, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. Duomenys iki juos pripažįstant įrodymais yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant nurodytus proceso veiksmus, ir būtent tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad įrodymu gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurių patikimumas BPK nurodytomis priemonėmis teismo proceso metu gali būti patikrintas. Įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patikrinti arba paneigti tiriamas versijas, kad pagal BPK nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka.

9. Vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 458/2014, Nr. 2K-96-697/2017, Nr. 2K-294-648/2017, Nr. 2K-67-699/2018, Nr. 2K-309-495/2019). Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta pareiga tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui teismo baigiamąjį aktą priimti, tik išsamiai nustačius bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, kyla iš BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Jei teismas nusprendžia, kad nėra nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės ar tos aplinkybės yra nustatytos netinkamai, apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis byloje negali būti priimamas ar paliekamas galioti. Tokioje situacijoje, kai, atliekant įrodymų tyrimą ar jį atnaujinus, numatytų ar proceso dalyvių prašomų atlikti veiksmų dėl objektyvių priežasčių neįmanoma atlikti, teismas turi svarstyti galimybę iškilusias abejones dėl reikšmingų bylai aplinkybių nustatymo pašalinti, atlikdamas kitus tokioms abejonėms pašalinti tinkamus proceso veiksmus. Neatlikus tokių įrodymų tyrimo veiksmų teismo priimtas baigiamasis aktas negali būti laikomas įtikinančiu, tinkamai argumentuotu ir aiškiu bylos nagrinėjimo teisme dalyviams bei kitiems asmenims.

10. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus išanalizuodamas kiekvieną jų atskirai, juos gretindamas ir jungdamas į vientisą loginę grandinę ir jais vadovaudamasis padarė pagrįstas išvadas dėl G. V. kaltės. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu atitinka BPK jam keliamus reikalavimus. Nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet ir pateiktas aiškus įrodymų vertinimas, išdėstytos motyvuotos išvados. Baudžiamojoje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. V. teisingai nurodė, kad iš esmės vieninteliai įrodymų šaltiniai, kuriais buvo grindžiamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės, yra L. K., kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymai bei nuteistojo V. L. parodymai. Vertinant L. K. parodymų objektyvumą ir savarankiškumą, reikšminga aplinkybė yra jo procesinė padėtis. Padariusio nusikalstamą veiką asmens, kurio baudžiamajai atsakomybei taikomos lengvatos arba jis visiškai atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai prieš kitus bendrininkus teismų praktikoje yra vertinami atsargiau, nei tipiniai kaltinamųjų ar, juo labiau, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai. Kita vertus, pagal formuojamą teismų praktiką, tokių asmenų parodymai nėra nei mažiau vertingi, nei privilegijuoti, lyginant juos su kitais byloje esančiais įrodymais; jie turi būti vertinami bylos įrodymų visete, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu. Toks įrodymų šaltinis gali būti pripažįstamas patikimu ir pakankamu kaltei pagrįsti, jei jį patvirtina ir kiti bylos proceso metu surinkti įrodymai. Tokios nuostatos yra paremtos EŽTT ir Lietuvos teismų praktika.

12. EŽTT praktikoje dėl Konvencijos 6 straipsnio taikymo nuosekliai pripažįstama, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais (2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07, § 33; Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95, § 157; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Cornelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03). Tačiau tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų ta apimtimi, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto (Shiman prieš Rumuniją,§ 33; Cornelis prieš Nyderlandus). Taigi negalima sumenkinti kartais nevienareikšmio tokių parodymų pobūdžio ir pavojaus, kad asmuo gali būti apkaltintas ir nuteistas vadovaujantis nepatikrintais parodymais, kurie nebūtinai yra nešališki (objektyvūs). Tačiau tokio pobūdžio parodymų panaudojimo savaime nepakanka, kad procesas taptų neteisingas (ten pat; 2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsé prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00).

13. EŽTT praktikoje nesuformuluota konkrečių reikalavimų tvarkai, kuria turėtų būti teikiami tam tikri privalumai su teisėsaugos institucijomis bendradarbiaujančiam arba tiesiog kaltinimui palankius parodymus duodančiam asmeniui, taip pat nenurodomos imperatyvios tokio asmens parodymų panaudojimo ribos jų įrodomosios reikšmės (svarbos) nuteisiant kaltinamąjį aspektu; vertinant proceso teisingumą, atsižvelgiama į, be kita ko, šiuos parodymus patvirtinančių įrodymų buvimą, tačiau detalesnių taisyklių dėl, pavyzdžiui, tokių įrodymų kiekio, pobūdžio ir pan. iš esmės nenustatyta. Bendriausia prasme siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso, kuriame naudojami tokie parodymai, teisingumą, iš esmės svarbu tai, kad tiek bylą nagrinėjantys teismai, tiek gynyba turėtų tinkamas galimybes juos tirti ir vertinti jų patikimumą atsižvelgiant į, be kita ko, pirmiau nurodytus pavojus, ir kad gynyba turėtų veiksmingą galimybę tokius parodymus ginčyti.

14. Iš esmės analogiškos pozicijos dėl bendrakaltinamųjų ar kitų kaltinamųjų (įtariamųjų) parodymų vertinimo laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, jog asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys. Pagal kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinimą šiuo atveju egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012).???

15. Išanalizavus L. K. parodymus viso bylos proceso metu matyti, kad jo parodymai apie esmines G. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes buvo nuoseklūs ir nekito. 2018 m. sausio 18 d. apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją L. K. paaiškino, kad jis atlikdavo reisą A, važiavo į Sankt Peterburgą, paimdavo pinigus, važiuodavo į Ispaniją, pasikraudavo, atvažiuodavo į Lietuvą, išsikraudavo. Nuvažiavus į Ispaniją, pinigus atiduodavo AZ. AZ suskaičiuodavo pinigus ir važiuodavo pirkti to kiekio narkotikų - 90 kg, kadangi jis pirkdavo Malagoje, o jie atvažiuodavo tik iki Valensijos. Nuo Valensijos iki Malagos dar 700 km. AZ imdavo pinigus ir siųsdavo savo žmones – G. V. ir K, kartais ir pats važiuodavo, bet kai negalėdavo, siųsdavo G. V. ir K. Ten jie atsiskaitydavo. Iš Malagos iki Valensijos narkotikus jie atveždavo slėptuvėje. Tada pakuodavo. Turėjo didelę profesionalią mašiną, kuria narkotikus pakuodavo į vakuumą ir dėdavo į slėptuves. Kai viską supakuodavo, slėpė slėptuvėje, o ryte išveždavo. AZ dar jiems duodavo G. V., kad jis lydėtų juos su ispaniška mašina ir jie taip judėdavo Lietuvos pusėn. Jis važiuodavo priekyje 25 – 30 kilometrų atstumu. Tarp jo ir V. L. važiuodavo G. V., maždaug 10 – 15 kilometrų atstumu. Palaikydavo ryšį tam, kad jei policija ar kas, galėtų nusukti į šoną ar sustoti. G. V. lydėdavo iki Prancūzijos, maždaug 100-150 kilometrų nuo sienos apsisukdavo ir grįždavo, o jie važiuodavo į Lietuvą.

16. Panašius parodymus apie G. V. vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme L. K. nurodė dar 2017 m. gruodžio 15 d. tyrėjo apklausiamas įtariamuoju. Paaiškino, kad atvykus į Ispaniją atidavė AZ pinigus išvažiavo su V. L. ilsėtis į kaimą pavadinimu Elpinar, kuris nuo AZ namo buvo apie 50 km atstumu. Elpinar kaime nuvažiavo į namą pas G ir K, kurie ten gyveno. Jie abu yra AZ draugai. Kitą dieną į šį namą atvažiavo AZ. Jis išsiuntė G ir K parvežti narkotinių medžiagų. Jie važiavo su automobiliu Mercedes Benz Viano, pilkos spalvos, valstybinis numeris Ispanijos, jo neatsimena. G ir K nuvažiavo hašišo į Malagą, jis tai žino, nes girdėjo jų pokalbį su AZ. Maždaug po paros G ir K grįžo. Hašišą jie iškrovė garaže. Visi kartu, tai yra jis, V. L., K, G ir AZ supakavo hašišą į vakuumines pakuotes. Kitą dieną ryte, tai galėjo būti spalio 28 diena, jie išvažiavo iš Ispanijos. Jis išvažiavo pirmas, vėliau išvažiavo G su automobiliu Seat Toledo, tamsiai mėlynos spalvos, ispaniškas valstybinis numeris, jo neatsimena. Paskutinis išvažiavo V. L.. Visi važiavo maždaug 20 km atstumu vienas nuo kito. Taip važiavo iki Prancūzijos miesto Nimo, ten pernakvojo viešbutyje. Kitą dieną, G išvažiavo atgal į Ispaniją, o jis su V. L. išvažiavo Lietuvos link.

17. 2017 m. gruodžio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad iš pateiktų atpažinimui asmenų, L. K. atpažino asmenį Nr. 5 (G. V.), jį pažįsta kaip G, kurio pavardės nežino, jis Ispanijoje vežė hašišą, padėjo jį supakuoti ir palydėjo iki Prancūzijos. Jį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus. (t. 11, b. l. 88-90). 2019 m. vasario 7 d. akistatos protokole užfiksuota, kad, suvedus į akistatą įtariamuosius L. K. ir G. V., L. K. parodė, kad priešais sėdintį pažįsta, jis vardu G, pavardės jo nežino. Pas jį Ispanijoje apsistodavo, ten viloje pakavo hašišą, kurį G. A. nurodymu parveždavo iš Malagos. G taip pat dalyvavo ir hašišo pakavime. Paskutinį kartą kai važiavo į Ispaniją 2017 metų pabaigoje, tikslios datos neatsimena, susikrovus Ispanijoje hašišą, išvažiavo į Lietuvą. Važiavo jis, antras važiavo G, trečias važiavo V. G palydėjo juos iki Prancūzijos ir liko joje. Toliau važiavo tik jis ir V. G. V. atsisakė duoti bet kokius parodymus. (t. 11, b. l. 86-87).

18. Apklausiamas teisme L. K. parodė, kad, atsiradus nesutarimų su M. K., L. K. su V. L. pašalino jį iš šio verslo. V. L. perėmė M. K. funkcijas - atidaryti ir uždaryti automobilio slaptavietes. Taip jie keletą kartų važiavo dviese. Po to nusprendė, jog jiems reikalingas automobilis palydai. Šį klausimą derino su asmeniu Ispanijoje, vardu AZ, kuriam perduodavo atvežtus į Ispaniją pinigus, o jis nurodydavo, kas ir ką turi daryti. Tas pats AZ nukreipė jį pas G. V., kurio namuose gyvendavo, pakuodavo įsigytą hašišą ir pasikraudavo į automobilio slėptuves. Taip pat G. V. juos lydėdavo iki Prancūzijos sienos tam, kad nepakliūtų į spec. tarnybų patikrinimus. G. V. šioje veikloje dalyvavo ne nuo pradžių – įsijungė 2016 metais ir dalyvavo 5 – 6 kartus. Iki tol jo nepažinojo. Už palydą atlyginimą G. V. mokėjo jis. Pirmą kartą – 100, o vėlesnius kartus – po 300 eurų.

19. Išanalizavus atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. parodymų visumą, nenustatyta priežasčių, kodėl L. K. galėtų siekti melagingai apkalbėti G. V. bei būti suinteresuotas perkelti atsakomybę jam. L. K., siekdamas padėti tyrimui, pateikė jam žinomas aplinkybes apie darytas nusikalstamas veikas ir jų dalyvius, duodamas parodymus apie G. V. vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, nuosekliai paaiškino ir apie savo paties darytus nusikalstamus veiksmus ir nebandė sumenkinti savo vaidmens. Kadangi G. V. vaidmuo šių nusikaltimų padaryme nebuvo pagrindinis (jo veiksmai buvo labiau pagalbinio pobūdžio), L. K. nurodytos aplinkybės apie nusikalstamus veiksmus jo paties atsakomybės nešvelnina, tuo pačiu neperkelia kaltės išskirtinai G. V.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. viso bylos proceso metu duotais nuosekliais parodymais. Be to, jo parodymai apie G. V. vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme visiškai atitinka nuteistojo V. L. parodymus.

20. 2018 m. sausio 23 d. apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją V. L. parodė, kad nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki sulaikymo vežė hašišą, kažkur apie 12 kartų. Turėjo važiuoti į Ispaniją ir į Sankt Peterburgą. Į Ispaniją, Valensijos mieste važiuoti nurodė L. K.. Pirmą kartą važiavo į Malagos miestą Ispanijoje. Į Ispaniją, Valensijos miesto priemiestį Pikasens visus kitus kartus važiavo. Pagrindinis Ispanijoje buvo AZ ir asmuo pravarde „G“. Dar buvo du jaunuoliai G ir K. K ir G važinėjo į Pikasens vilą ir atveždavo AZ hašišą. L. K. davė jam telefoną ir vokišką SIM kortelę, o AZ 3 ispaniškas korteles. Paskutiniu metu jį lydėti iki Prancūzijos pradėjo G. Jis ryšį turėjo tik su L. K.. Iš Ispanijos kontaktavo tik su G palydos metu. 2017 m. spalio 18 d. išvyko į Ispaniją. Ispanijoje buvo kažkur 2017 spalio 21-22 d. Į Ispaniją važiavo pas AZ. L. K. užvarė savo automobilį ant šaligatvio ir iš po kuro bako išėmė pinigus. Pinigus L. K. atidavė AZ. Atidavus pinigus AZ, toliau važiavo pas G ir K, ten gyveno, laukė hašišo. Apie 2017 m. spalio 24 d. jiems atvežė hašišą. K hašišą atvežė naktį. O ryte atvažiavo AZ, K, G ir G pradėjo vakuumuoti hašišą. L. K. pradėjo į slėptuves krauti hašišą. Vėliau jis slėptuvę vėl atgal surinko. Į slėptuvę sudėjo hašišą, pernakvojo ir išvažiavo į Lietuvą. Pirma išvažiavo L. K., antras G, trečias jis. G jį lydėjo iki Prancūzijos Nimo miesto. Kelionės metu, kas valandą bendraudavo ir tikrino spidometrus. Kelionės metu jam skambino G ir L. K., tikslino važiavimo atstumą.

21. Panašius parodymus apie G. V. vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme V. L. nurodė dar 2017 m. gruodžio 5 d. tyrėjo apklausiamas įtariamuoju. Paaiškino, kad kai M su jais nebevažiavo į Ispaniją, pasikrauti medžiagų jis važiavo kartu su L, nors iki to, kol buvo M, jis kartu su L važiuodavo krautis. Jis nuvažiavęs su L pasikrauti prekės, pamatė briketus, supakuotus į geltonos spalvos lipnią juostą. Juos atvežė lietuvis vardu G su automobiliu Mercedes Benz Viano, G atpažintų pamatęs pagal bendrus veido bruožus. G iškrovė briketus garaže, tuomet atvažiavo dar trys lietuviai, vienas vardu D. C. (A. B.), bent taip jį vadino L, kitas buvo vadinamas garbaniumi, jo tikslaus vardo nežino, ir K. Visus juos yra matęs ne kartą, galėtų atpažinti pagal bendrus veido bruožus. Tuomet tik jis sužinojo, kad ta medžiaga yra hašišas, jam apie tai pasakė L. Visi keturi lietuviai, kuriuos paminėjo, hašišą garaže supakavo į vakuumą, pagal tokius kiekius, kokius nurodė L. Jis tuo metu išardė automobilį Volvo. Į automobilį, į slėptuves, supakuotą į vakuumą hašišą L sudėjo pats, jis stovėjo šalia. Kai L sudėjo narkotines medžiagas į automobilį, jis automobilio detales surinko į vietą. Visus kartus, kai jis važiuodavo su L pasikrauti hašišo, jį pakavo tie keturi lietuviai, kuriuos minėjo anksčiau. 2017 m. gruodžio 8 d. apklausos metu papildomai parodė, kad Valencijoje nuvažiavo pas AZ (D. C., A) į namą. L. K. išėmė pinigus, kurie buvo paslėpti automobilyje Toyota po kuro baku. Paketą, kuriame spėja, kad buvo pinigai, L. K. padavė AZ. Tuomet jie išvažiavo į vilą pas G, ji yra už mieto Picassento. Vila dviejų aukštų iš gatvės yra įvažiavimas į kiemą ir dar yra pėsčiųjų varteliai. Kai atvažiavo pas G, viloje buvo K, kuris gyvena kartu. Tris dienas gyveno viloje, kaip suprato iš L. K. pokalbio telefonu, vyko kažkokie nesusipratimai. Trečią dieną į vilą atvažiavo AZ su G. L. K., AZ ir G nuėjo į kitą kambarį ir kažką kalbėjosi pusę valandos. Vėliau kai išėjo, AZ davė K 500 eurų ir pasakė, kad kitą dieną, anksti iš ryto jis turi važiuoti į Malagą, atvežti prekę. Tą pačią dieną, vėlai vakare, grįžo K su Mercedes Benz Viano. Lauke iš automobilio K iškrovė prekę ir nunešė į garažą. Be jo Volvo, L. T. ir Mercedes Benz, su kuriuo važinėjo K, gatvėje dar stovėjo K Seat, mėlynos spalvos ir Mercedes Benz, A klasės, žalios spalvos, kuris priklausė G. Kitą dieną iš pat ryto, G ir K pirmame namo aukšte, didelėje salėje pakavo narkotines medžiagas į vakuumą. Salėje stovėjo vienas didelis pakavimo aparatas ir du mažesni. Vėliau atvažiavo AZ su Gi ir taip pat padėjo pakuoti narkotines medžiagas į vakuumą. L. K. sakė, kokios pakuotės turi būti, kad tilptų į automobilį. Jis vėliau privarė Volvo prie garažo, automobilio priekį įvarė į garažą ir pradėjo ardyti automobilį, atidarinėti slėptuves. Kai narkotinės medžiagos – hašišas jau buvo supakuotos, L. K. jas sudėjo į automobilyje Volvo įrengtas slėptuves, o jis vėliau jas uždarė. Kitą dieną, ryte apie 10 val., datos tikslios neatsimena, tai galėjo būti spalio 26 dieną, nuvažiavo iki BP kolonėlės jis su Volvo, L. K. su Toytota ir G su Seat, užsipylė kuro, ir L. K. išvažiavo link Lietuvos. Maždaug už 15 minučių link Lietuvos išvažiavo G. G pravažiavo maždaug 15 km, paskambino jam, kad jau gali važiuoti ir jis pajudėjo link Lietuvos. Tokiu atstumu vienas nuo kito jie ir važiavo. Susitiko prie Liadžigonjeroje esančios parduotuvės, apsipirko kelionei ir vėl pajudėjo. Važiavo toliau tokiu pačiu išsidėstymu, kaip ir iš vilos. Maždaug kas 15 kilometrų. Kitas susitikimo taškas buvo Prancūzijoje, Nimo mieste. Apsistojo viešbutyje „Novotel“, pernakvojo. Kitą dieną, G išvyko atgal į Ispaniją, o jis su L važiavo link Lietuvos.

22. 2017 m. gruodžio 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. L. iš jam pateiktų atpažinimui asmenų, atpažino asmenį Nr. 5 (G. V.), jį pažįsta kaip G, apie jį davė parodymus, jis Ispanijoje pakavo hašišą, paskui lydėjo su automobiliu „Seat“ iki Prancūzijos. Jį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus. (t. 12, b. l. 114-116). 2019 m. vasario 7 d. akistatos protokole užfiksuota, kad suvedus į akistatą įtariamuosius V. L. ir G. V., V. L. parodė, kad priešais sėdintį asmenį pažįsta, jis vardu G. Jis gyveno pas jį Ispanijoje tuo metu, kai vežė iš Ispanijos narkotines medžiagas. Tai buvo maždaug 3-4 kartus. Paskutinį kartą, kai vežė narkotines medžiagas iš Ispanijos, toje viloje, kur gyveno G, jis pakavo narkotines medžiagas kartu su K, A ir „Gi“. Narkotines medžiagas į tą vilą atvežė K. Sekančią dieną, tikslios datos neatsimena, jis, L ir G išvažiavo link Lietuvos. G palydėjo juos iki Prancūzijos ir liko joje, o jis su L nuvažiavo toliau. G. V. atsisakė duoti bet kokius parodymus. (t. 12, b. l. 100-101).

23. Apklausiamas teisme V. L. parodė, kad atvažiavę į Ispaniją, važiuodavo pas AZ. Jam perduodavo pinigus, tada laukdavo, kol ten esantis K atveš hašišą. Jį atveždavo į vilą, kur gyveno G. V.. Hašišas būdavo lagaminuose. Jį reikėdavo supakuoti taip, kad tilptų į automobilio slėptuves ir neskleistų kvapo. L. K. G., AZ, „G“ ir K sako kaip, po kiek ir ką pakuoti, nes reikėjo labai skirtingai – tai po 1 kg, tai po 400, po 300 gramų, ar dar mažiau – po 200 ar po 100 gramų. Pakuodavo G. V. tame name buvusiu vakuuminiu aparatu, AZ pakuoja, plauna paketus, L. K. jiems padeda. Jis - V. L. eina į garažą išrinkinėti mašinos, tam, kad galima būtų prieiti prie slėptuvių. Tada jis su L. K. nešiojo paketus ir kraudavo juos į mašinos slėptuves. Tilpdavo apie 90 kg. Tada išplaudavo mašiną, nuvalydavo pirštų anspaudus. Iki Prancūzijos lydėdavo G. V. mėlynos spalvos „Seat“ markės automobiliu.

24. Taigi, išsamūs nuteistojo V. L. parodymai ne tik yra nuoseklūs ir nekito viso proceso metu, bet tuo pačiu yra iš esmės analogiški L. K. pateiktiems detaliems paaiškinimams. Išanalizavusi byloje surinktus įrodymus ir sugretinusi juos tarpusavyje, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. bei nuteistojo V. L. parodymais apie G. V. vaidmenį inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme.

25. Be to, G. V. kaltę dalyvavus organizuotos grupės veikloje ir padarius jam inkriminuotus neteisėtus veiksmus, patvirtina ir faktas apie Ispanijoje nuomotą namą V. L. ir L. K.. Aplinkybės, kad L. K. ir V. L. apsistodavo jo namuose Ispanijoje, G. V. neneigė, tačiau tvirtino, kad nežinojo, kuo užsiėmė pas jį apsistoję asmenys. Tokia nuteistojo pateikta versija teismo neįtikina ir atmestina, kaip gynybinė. Iš V. L. ir L. K. jų parodymų matyti, kad narkotinių medžiagų pakavimas ir paruošimas gabenimui užtrukdavo ilgai, nes narkotinės medžiagos turėjo būti perpakuojamos į skirtingo dydžio vakuumines pakuotes, vakuumuojamos, apdorojamos slepiant jų kvapą (mirkant skysčiuose ir vyniojant maistine plėvele), taip pat turėjo būti specialiai išardomos automobilio dalys, o sudėjus narkotines medžiagas iš naujo surenkamos. Akivaizdu, kad tokie veiksmai negalėjo būti atliekami be namo savininko žinios ir sutikimo. Todėl nėra pagrindo tikėti G. V. pozicija, jog V. L. ir L. K. šiuos veiksmus jo namuose atliko jam nežinant; galimybė asmenims nurodytus veiksmus atlikti slaptai, tuo pačiu prisiimant papildomą riziką būti pastebėtiems neteisėtų veiksmų atlikimo metu yra nelogiška. Apygardos teismas darė pagrįstą išvadą apie G. V. dalyvavimą atliekant nusikalstamas veikas.

26. Skunde argumentuojama ir tuo, kad nėra jokių duomenų apie „Seat“ automobilį ar jo judėjimą, kurio G. V., kaip teigė V. L. ir L. K., lydėdavo juos iki Prancūzijos sienos. G. V. tvirtino, kad jam toks automobilis nepriklausė ir jis juo niekada nesinaudojo. Su šiuo skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. Parodymų apie G. V. dalyvavo inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme pagrįstumo nepaneigia aplinkybė, jog nebuvo gauta duomenų apie G. V. „Seat“ markės automobilio naudojimą, darant nusikalstamas veikas. Kaip minėta, G. V. kaltė pagrįsta aukščiau aptartais įrodymais. Be to, iš V. L. parodymų matyti, kad G. V. priklausė Mercedes Benz A klasės automobilis, o „Seat“ priklausė Ki. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

27. Skunde tvirtinama, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytą G. V. veiksmų apimtį, jo vaidmuo galėtų būti prilygintas tik padėjėjui, nepriklausiusiam jokiai organizuotai grupei. Šis skundo argumentas nepagrįstas. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Nustatant organizuotos grupės požymius, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan.??? ??? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-257/2011, Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K-453/2012, Nr. 2K-35/2013, Nr. 2K-103-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017, Nr. 2K- 1- 719/2020). Skundžiamame nuosprendyje nusikalstamos organizuotos grupės sudėties požymiai yra tinkamai įrodyti, nes atsakomybėn patraukti asmenys buvo susitarę atlikti veiką, kuri priskirta labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jie buvo pasiskirstę vaidmenimis, tai yra, kas ką konkrečiai darys, veikė ilgą laiką, pagal aptartą konspiracinę schemą nuolat bendravo tiesiogiai arba telekomunikacijų priemonių pagalba, maskuodami pokalbių esmę, kiekvienas grupės narys atliko skirtingą vaidmenį. Byloje nustatyta, kad G. V. nusikalstamų veikų padaryme atliko jam priskirtą vaidmenį, įsitraukė į nusikalstamą veiklą, kai jo namas tapo narkotinių medžiagų pakrovimo punktu, jis už atlygį prisidėjo prie pasiruošimo gabenti narkotines medžiagas ir saugumo jas gabenant užtikrinimo.

28. Pagal teismų praktikoje susiformavusią nuostatą nuoroda į BK 24 straipsnio atitinkamą dalį nėra būtina kvalifikuojant organizuotos grupės narių padarytą nusikalstamą veiką, nes organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-481/2007, Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-408-139/2016, Nr. 2K-75-648/2017, Nr. 2K- 257-719/2019, Nr. 2K-90-895/2020 ir kt.).??? Kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius, aprašytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, tačiau, konstatavus organizuotą grupę, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2009, Nr. 2K- 140/2014). Kita vertus, teismas, įvertinęs atskiro organizuotos grupės dalyvio atliktų veiksmų pobūdį, gali detalizuoti jo vaidmenį konstatuodamas, kad jis atliko nusikalstamos veikos organizatoriaus, padėjėjo ar kurstytojo veiksmus. Tai, kad asmuo dalyvavo ne visose iš grupei inkriminuotų veikų, bendravo tik su veikos organizatoriumi ir nepažinojo kiekvieno grupės nario, nėra teisinė kliūtis pripažinti tokio asmens dalyvavimo organizuotoje grupėje fakto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-51-788/2021). Tai, kad G. V. vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo antraeilis ir iš esmės atitiko padėjėjo požymius, neturi įtakos jam inkriminuotų veikų kvalifikavimui, nes veikdamas organizuotos grupės veikloje jis yra laikomas nusikaltimo vykdytoju.

29. Skunde teigiama, kad apygardos teismas tinkamai neįvertino teisingos bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių – G. V. asmenybės pavojingumo, jo antraeilio vaidmens nusikalstamų veikų padaryme, padarytų veikų pavojingumo, rodančių, kad net ir minimali bausmė yra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas papildomai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nustatė, kad skirdamas bausmę G. V. apygardos teismas nepakankamai įvertino nuteistojo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme ir netinkamai individualizavęs paskyrė per griežtą bausmę, kuri neatitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijų.

30. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

31. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, nes tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Taigi, teismas bausmę gali paskirti tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali viršyti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas BK 54 straipsnio 3 dalyje.

32. Bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo, ir visuomenės ar valstybės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę šiuo pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad už nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K- 432/2014 ir kt.).

33. Pažymėtina, kad teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K-477-746/2015 ir kt.). Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

34. Skirdamas bausmę nuteistajam G. V., pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuteistasis padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų, taip pat vieną labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų, nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgė, kad G. V. atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimus jis padarė, veikdamas organizuota grupe. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių apygardos teismas nenustatė. Teismas atsižvelgė į G. V. asmenybę apibūdinančias aplinkybes bei jį charakterizuojančius duomenis. G. V. nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, turi du vaikus, tačiau yra išsituokęs ir su jais negyvena, jiems priteistas išlaikymas. Lietuvoje nekilnojamojo turto neturi, pragyvenimo šaltiniai nėra žinomi. Ilgą laiką gyveno užsienyje. Parinkdamas bausmės rūšį už sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, teismas įvertino, kad įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl, vadovaudamasis įstatymu, būtent tokią bausmės rūšį ir parinko. Nustatant bausmių dydį, teismas atsižvelgė į minėtas aplinkybes, nusikalstamų veikų pobūdį ir G. V. asmenybę bei už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmes, kurias subendrinus galutinė G. V. paskirta bausmė nustatyta dešimties metų laisvės atėmimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas nepakankamai įvertino nuteistojo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, to pasėkoje netinkamai individualizavo bausmę, todėl išvadai, kad teismas G. V. paskyrė teisingas bausmę pagrindo nėra.

35. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, kad G. V. vaidmuo organizuotos grupės veikloje, kaip vykdytojo, buvo mažesnės apimties ir intensyvumo, lyginant su kitų organizuotos grupės narių aktyviais veiksmais. Savarankiškai narkotinėmis medžiagomis G. V. nedisponavo, atliko tik pakrovimo ir lydėjimo gabenant narkotines medžiagas veiksmus. Jo veiksmai organizuotos grupės veikloje pasižymėjo techniniu pobūdžiu, o dalyvavimo reikšmė nebuvo esminė. Kaip nustatyta iš L. K. ir V. L. parodymų, taip pat liudytojo M. K. paaiškinimų, užsiimdami narkotinių medžiagų kontrabanda jie ne kartą važiavo į Ispaniją ir sėkmingai įvykdė narkotinių medžiagų kontrabandos veiksmus iš Ispanijos į Rusiją, kuriuose tuo metu G. V. nedalyvavo. Byloje nustatyta, kad į organizuotos grupės veiklą G. V. įsitraukė veiklos pabaigoje ir reikšmingo atlygio už savo atliktus veiksmus negavo (jam buvo mokama 100 Eur, o po to 300 Eur). Įvertinus šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. V. paskirta, net ir sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, yra per griežta ir prieštarauja teisingumo principui, todėl nuosprendžio dalis dėl G. V. paskirtų bausmių yra keistina. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, G. V. už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina 3 metų laisvės atėmimo bausmė (bausmė sumažinta 6 mėnesiais), o už BK 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmė sumažinta vieneriais metais šešiais mėnesiais). Paskirtos bausmės bendrintinos nuteistajam palankesniu - bausmių apėmimo būdu BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 dalies 1 punkto pagrindu, ir galutinė subendrinta bausmė G. V. skirtina aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

36. Skunde nepagrįstai argumentuojama, kad narkotinės medžiagos, už kurių disponavimą buvo nuteistas G. V., yra augalinės kilmės, todėl priskiriamos prie narkotinių medžiagų, kurios kelia mažesnį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimui svarbi ne uždraustų medžiagų kilmė, o jų kiekis. Todėl sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas. Narkotinių medžiagų pavojingumas yra atskiriamas pagal jų kiekį. Pavyzdžiui augalinės kilmės narkotinių medžiagų kanapių antžeminių dalių labai didelis kiekis yra 2500 g, o antai cheminio pobūdžio Fenciklidino (PCP) labai didelis kiekis yra 0,05 g. Nagrinėjamu atveju kanapių dervos augalinė kilmė neturi reikšmingos įtakos nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės individualizavimui, nes kontrabandos būdu gabentas kiekis (85 604,20 g) gerokai viršijo rekomendacijose numatytą labai didelį kiekį (125 g). Taigi vien narkotinių medžiagų augalinė kilmė savaime veikos pavojingumo nesumažina. Šiuo aspektu nėra pagrindo dar labiau mažinti bausmę G. V..

37. Skundo motyvas, kad narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos ir nepateko į rinką, taip pat neturi reikšmingos įtakos G. V. bausmės individualizavimui. Nuteistųjų veiksmai nesukėlė jokių padarinių ne dėl jų apsisprendimo, o dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių – narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos ne dėl savanoriško nuteistųjų atsisakymo įvykdyti nusikalstamą veiką, o dėl to, kad policijos pareigūnai sulaikė narkotines medžiagas gabenusį V. L. ir sutrukdė kaltininkams sėkmingai užbaigti nusikalstamą veiką. Skunde nurodoma aplinkybė, kad griežta laisvės atėmimo bausmė darys didelį neigiamą poveikį G. V. mažamečiams vaikams, jų ryšių palaikymui ir išsaugojimui, nėra išskirtinė BK 54 straipsnio 3 dalies atžvilgiu ir nesudaro pagrindo dar labiau švelninti G. V. paskirtą bausmę.

38. Skunde argumentuojama, kad G. V. padarytos nusikalstamos veikos vieta yra Ispanijos Karalystė, todėl bausmė turėjo būti skiriama pagal BK 8 straipsnio 1 dalį, t. y. Ispanijos Karalystės baudžiamajame įstatyme numatytos maksimalios laisvės atėmimo bausmės už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynyba rėmėsi Ispanijos baudžiamojo kodekso 368 straipsniu, kuriame numatyta, kad tas kas augino, gamino ar platino arba kitokiu būdu skatino, prisidėjo ar palengvino neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą arba tas, kas disponavo nurodytomis medžiagomis nurodytais tikslais, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki šešerių metų. Ši teisė negali būti taikoma esant aplinkybėms, nurodytoms 369 bis ir 370 straipsniuose (t. 18, b. l. 35). Ispanijos kodekso 368 norma neatitinka G. V. padarytos veikos, nes jis neteisėtus veiksmus atliko veikdamas organizuota grupe. Teisėjų kolegija atsižvelgė į Ispanijos baudžiamojo kodekso 369 bis straipsnyje numatytą reguliavimą (https://www.mjusticia.gob.es/es/AreaTematica/DocumentacionPublicaciones/Documents/Criminal_Code_2016.pdf), kuriame yra išskirta atsakomybė už minėtame 368 straipsnyje padarytas veikas, veikiant organizuota grupe, ir už tokius veiksmus Ispanijos baudžiamojo kodekso 369 bis straipsnis numato laisvės atėmimo nuo devynerių iki dvylikos metų bausmę. Taigi G. V. paskirta aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija Ispanijos Karalystės baudžiamajame įstatyme numatytos maksimalios laisvės atėmimo bausmės (dvylika metų laisvės atėmimo).

Dėl nuteistojo G. S. apeliacinio skundo argumentų

39. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį bei BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai išskirti, taip pat su V. L. ir L. K., rengėsi daryti narkotinių medžiagų kontrabandą ir disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, apygardos teismas teisingai nustatė G. S. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei jo nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo.

40. Apeliaciniame skunde G. S. neginčija disponavimo narkotinėmis medžiagomis – kanapių derva fakto, tačiau nesutinka su nustatyta dalyvavimo organizuotos grupės veikloje aplinkybe. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ši veika buvo įvykdyta veikiant organizuota grupe, kurioje jis užėmė organizatoriaus vaidmenį. Taip pat mano, kad turėtų būti išteisintas dėl rengimosi padaryti narkotinių medžiagų kontrabandą, neįrodžius, kad dalyvavo įvykdant šią nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad apygardos teismo nuosprendyje nėra nustatytos aplinkybės, kad G. S. organizuotoje grupėje atliko organizatoriaus vaidmenį, o bendrininko rūšis – organizatorius, numatyta BK 24 straipsnio 4 dalyje, G. S. nėra inkriminuota. Visgi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad G. S. dalyvavo organizuotos grupės veikloje ir veikė kaip vykdytojas.

41. Skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl G. S. kaltės (jo vaidmens, veiksmų apimties ir kitų esminių aplinkybių) lemiama apimtimi yra grindžiamas netinkamai įvertintais atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. parodymais. Dėl L. K., kaip asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymų patikimumo, teisėjų kolegija pasisakė anksčiau šiame procesiniame sprendime, analizuodama G. V. skundo argumentus, ir šių motyvų nebekartoja.

42. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus išanalizuodamas kiekvieną jų atskirai, juos gretindamas ir jungdamas į vientisą loginę grandinę ir jais vadovaudamasis padarė pagrįstas išvadas dėl G. S. kaltės. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu atitinka BPK jam keliamus reikalavimus. Nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet ir pateiktas aiškus įrodymų vertinimas, išdėstytos motyvuotos išvados. Baudžiamojoje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

43. Išanalizavus L. K. parodymus viso bylos proceso metu matyti, kad jo parodymai apie pagrindines G. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes iš esmės buvo nuoseklūs ir nekito. 2018 m. sausio 18 d. apklaustas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją L. K. paaiškino, kad vežė kas antrą reisą A, kitą – S. B.. A su S. B. ir G. S. nebuvo tarpusavyje pažįstami. Pusę laiko vežė senu BMW automobiliu, kurį įgijo M. K.. Vėliau buvo Volvo, kurį nuomojosi iš G. S.. G. S. veikė su S. B.. Tuomet, kai jiems veždavo narkotikus, už nuomą G. S. nemokėdavo. Kai veždavo narkotikus A, tuomet G. S. už automobilio nuomą sumokėdavo apie 1000 Eur. Jis važiuodavo pas A pasiimti pinigų. Paėmęs pinigus, važiuodavo į Ispaniją, užpirkdavo ir grįždavo, atiduodavo hašišą A. Pinigus už narkotikus S. B. jis gaudavo Lietuvoje – juos jam duodavo G. S. ir V. Paskutinį kartą reisas buvo A ir Vilniuje jie papildomai pasikrovė G. S. 7 kg 300 g, kad pakrautų į mašiną ir pristatytų S. B.. G gavo 7 kg 300 g, nes jis turėjo X6 automobilį ir su kažkokiu pažįstamu tą automobilį į narkotikus iškeitė. Turėjo gauti daugiau narkotikų, atrodo turėjo gauti 12 kg, tačiau gavo tik 7 kg 300 g, o skirtumą gavo pinigais. Asmenį, kuris atvežė G. S. narkotikus jis matė pirmą kartą: jis jaunas, apie 25 metų. Buvo tamsu, ant galvos jis dėvėjo kepurę, gal lijo. Jo automobilis sustojo prie jo automobilio bagažinės. Iš rankų į rankas tiesiogiai neperdavė. V. L. pats paėmė narkotikus iš G. S. žmogaus. Iki kelionės į Rusiją pas A pasiimti pinigų narkotikams, jis susitiko su G. S., kuris pasikeitęs automobilį į narkotikus jo paprašė pasaugoti, palaikyti kur nors tuos narkotikus. Pasiūlė kol kas narkotikus palaikyti Volvo, kadangi niekur nevažiuoja. Maišas su narkotikais – 7,3 kg, gulėjo Volvo maždaug tuo metu, kol jis suvažinėjo į Rusiją, kur gavo pinigus iš A. Grįžus iš Rusijos V. L. tą maišą atvežė ir atidavė jam prieš išvažiavimą į Ispaniją. Jis pasiėmė maišą, parsivežė į savo namus, nes gyvena uždaroje teritorijoje. Tą maišą su 7,3 kg narkotikų tiesiog padėjo kampe, prie krūmo. Suvažinėjo į Ispaniją, grįžo, tuos narkotikus G. S. paprašė perduoti S. B., kad jis juos parduotų, todėl, kai važiavo į Rusiją, vežė ir tuos narkotikus -7 kg 300 g, S. B.. Jie Vilniuje tuos narkotikus suvakuumavo, sudėjo į mašiną, ir turėjo pristatyti S. B., kuris turėjo kam juos parduoti.

44. Iš esmės analogiškus parodymus apie G. S. veiksmus L. K. nurodė dar 2017 m. gruodžio 15 d. tyrėjo apklausiamas įtariamuoju. Parodė, kad pas G. S. jis išnuomojo automobilį Volvo, su kuriuo važiavo V. L.. Su G. S. susitikę jie aptarė, kad jis į Volvo įdės dar 7 kg 300 g hašišo, kuriuos G. S. jam davė dar prieš jam išvykstant į Ispaniją, ir jis minėtą hašišą nuveš į Sankt Peterburgą S. B.. Ir anksčiau yra S. B. vežęs hašišą. Veždavo kas antrą kartą, vieną kartą vežė A, kitą kartą vežė S. B.. Susitikimo metu G. S. jam davė vakuumavimo aparatą ir plėvelę, kad galėtų supakuoti hašišą. Hašišą, kurį jam buvo davęs G. S., jis padėjo į Volvo bagažinę ir kur jis buvo iki pakavimo jis nežino. Hašišą G. S. atvežė į Žirmūnus, tuo metu jis sėdėjo L. K. automobilyje kartu su V. L.. Iš G. S. maišelį su narkotinėmis medžiagomis paėmė V. L. ir nunešė į Volvo, kuris stovėjo aikštelėje ir įdėjo į bagažinę. Prieš kelionę į Rusiją išsinuomojo garažą ir jame kartu su V. L. supakavo iš G. S. gautą hašišą ir jį sudėjo į automobilyje Volvo įrengtas slėptuves. Iš karto po to sutarė su V. L., kad lapkričio pirmą dieną važiuos į Rusiją į Sankt Peterburgą, veš hašišą.

45. Apklausiamas teisme, L. K. parodė, kad iš pažįstamo G. S. nuomojo automobilį „Volvo“, mokėdamas jam po 1000 eurų už reisą. Dėl nusikaltimų, susijusių su G. S. perduotais narkotikais, paaiškino, kad G. S. prašymu jis S. B. vežė juos 2 ar 3 kartus. S. B. buvo G. S. ir jo bendras pažįstamas Sankt Peterburge. Tą kartą jie susitiko Sugiharos gatvėje. G. S. paprašė nuvežti narkotikus, o jis pasakė, kad sutinka. Susitarė po 2 - 3 valandų susitikti Žirmūnuose prie stotelės, ten, kur V. L. paliko automobilį. Tada paskambino V. L., pasakė, kad išeitų, nes žmonės atveš. Koks kiekis bus – nesakė, nes nežinojo. V. L. pasakė, kad paimtų ir pasidėtų į mašiną kol kas. Atvažiavo automobilis Audi A3, išlipo jaunuolis ir V. L. padavė paketą, kurį šis padėjo į automobilį. Tada jis V. L. paleido namo. G. S. paprašė sužinoti, kiek pakete yra. Kitą dieną V. L. pažiūrėjo ir pasakė, kad iš viso yra 7 kg 300 gramų briketais po 100 gramų. Tas paketas apie savaitę gulėjo pas V. L. mašinoje. Jis pats išvažiavo į Rusiją pasiimti pinigų paskutiniam reisui. Jam grįžus su pinigais, V. L. atvažiavo su savo mašina iki „Maximos“ ir padavė tą paketą. Jis paketą padėjo po krūmu, ir po to jie išvažiavo į Ispaniją. Ispanijoje supakavo ir pasikrovė ten nupirktus 90 kg. Atvažiavę į Vilnių, kartu su V. L., jo (L. K.) išsinuomotame servise supakavo ir sudėjo į mašiną tuos 7 kg 300 gramų, kuriuos davė G. S., ir išvažiavo į Rusiją. Už tų 7 kg 300 gramų nuvežimą G. S. iš jo neėmė pinigų už automobilio nuomą. Taip ir atsiskaitė.

46. 2017 m. gruodžio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad iš pateiktų atpažinimui asmenų L. K. atpažino asmenį Nr. 5, t. y. G. S.. Jį pažįsta kaip G, kuris gyvena Vilniuje, apie jį davė parodymus. Jis davė 7,3 kg hašišo, kad nuvežtų į Rusiją S. B.. Kaip tik šis hašišas buvo automobilyje „Volvo“, kai 2017 m. lapkričio 1 d. jį sustabdė ir sulaikė policijos pareigūnai. Jį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus. Taip pat iš šio Gražvydo jis už 1000 eurų vienam nuvažiavimui iki Ispanijos, atgal į Lietuvą, vėliau į Rusiją ir atgal, išnuomojo automobilį „Volvo“ (t. 11, b. l. 91 - 93).

47. G. S. kaltę rengiantis įvykdyti sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje bei veikimą organizuota grupe vykdant labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, įrodo ne tik nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto L. K. parodymai bet ir kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai.

48. Apklaustas teisme nuteistasis G. S. nurodė, kad L. K. pažinojo eilę metų. Kai L. K. pasakė, jog jam reikalingas automobilis su slėptuvėmis, jis žinojo, kur tokį galima įsigyti. Nupirko Baltarusijoje už 4000 Eur ir perdavė L. K., su kuriuo sutarė, jog už tą „Volvo S80“ šis mokės po 1000 eurų per mėnesį. Taip pat jis buvo paėmęs remontuoti automobilį BMW X6, atgabentą iš Rusijos. Remontas kainavo labai brangiai ir automobilio savininkas neturėjo pinigų atsiskaityti, o po to ir visai prapuolė. Automobilio dokumentai liko pas savininką, todėl iškilo problema jį parduoti, siekiant atgauti pinigus. Atsirado pirkėjas iš Baltarusijos, kuris davė užstatą ir pasakė, kad atsiskaitys vėliau. Po to pradėjo siūlyti mainus ir pasiūlė atsiskaityti narkotinėmis medžiagomis. G. S. pakalbėjo su L. K., ar šis gali tuos narkotikus parduoti, o jam atiduoti pinigus. L. K. nurodė aikštelės adresą Vilniuje ir jis automobilio pirkėjui pasakė, kur reikia nuvežti tuos narkotikus. Jų turėjo būti apie 7 kg, bet jis pats jų tiesiogiai nei matė, nei svėrė. Iškeitė automobilį į narkotines medžiagas tam, kad susigrąžintų pinigus. Kur L. K. narkotikus turėjo parduoti ir kiek gauti pinigų, jis nežinojo. L. K. neprašė tų narkotikų vežti S. B. į Rusiją. S. B. pažįsta seniai, nes anksčiau su juo sportavo. A. B. žino tik iš matymo, bet su juo nėra bendravęs. Šie nuteistojo parodymai patvirtina, kad jis parūpino L. K. narkotines medžiagas, kurias realizavus norėjo atgauti pinigus. Nuteistojo paaiškinimai iš dalies atitinka L. K. parodymus ir jiems neprieštarauja. Šios G. S. nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis savo veiksmais – perduodamas įgytas narkotines medžiagas prisidėjo prie jau suplanuotos nusikalstamos veikos, kurią atliko L. K., V. L. bei kiti asmenys, tuo pačiu žinojo, kad ji bus atliekama, nes perdavė narkotines medžiagas realizuoti ir taip prisidėjo prie jos įgyvendinimo bei dalyvavo organizuotos grupės veikloje.

49. Kaip minėta, aplinkybė, kad asmuo dalyvavo ne visose iš grupei inkriminuotų veikų, bendravo tik su veikos organizatoriumi ir nepažinojo kiekvieno grupės nario, nėra teisinė kliūtis pripažinti tokio asmens dalyvavimo organizuotoje grupėje fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-51-788/2021). Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, Nr. 2K-35/2013, Nr. 2K-301/2015, Nr. 2K-60-942/2019), be to, organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas, kuriam būdingas nevienkartinis pobūdis. Vaidmenų pasiskirstymas esant organizuotai grupei nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai ar iš dalies realizuotų nusikaltimo sudėtį. Nors G. S. skunde teigia nežinojęs, kokiu būdu L. K. parduos narkotines medžiagas ir šių narkotinių medžiagų neprašė vežti S. B., taip pat nedalyvavęs organizuotos grupės veikloje, nes jo veiksmai neatitiko tokios veikos organizacinio pavojingumo ir toks atvejis su narkotinėmis medžiagomis buvo vienkartinis, tačiau tokią nuteistojo poziciją paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

49.1. 2018 m. kovo 15 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuotas 2018 m. vasario 7 d. vykęs pokalbis tarp L. K. ir G. S.. Pokalbio metu L. K. pergyvena, kad kratos metu paimtame telefone yra išlikusi SMS žinutė G. S., kurioje jis rašo 7300, t. y. hašišo kiekį, kurį jis pasikrovė Lietuvoje G. S. prašymu. G. S. siūlo versijas, kaip L. K. galėtų policijos pareigūnams paaiškinti, ką reiškia tie skaičiai, siūlo pasakyti, kad A Lietuvoje prašė papildomai pasikrauti 7300 g heroino ir atvežti jam į Rusiją. G. S. ir L. K. kalbasi apie tai, kad telefonais naudotis nesaugu, reikėjo naudotis „BlackBeery“, kaip siūlė S. B.. G. S. siūlo, kad reiktų pasikalbėti su V. L. ir sužinoti, kokius parodymus davė. G. S. siūlo surasti V. L. naują advokatą, per kurį galėtų sužinoti jo parodymus. G. S. pasakojo apie savo draugą, kuris taip pat suimtas už narkotinių medžiagų kontrabandą. G. S. ir L. K. kalbasi apie tai, kaip vėliau, kai L. K. nuims apykoję, jie veš narkotinių medžiagų kontrabandą. G. S. prašo L. K. pasikalbėti su A ir G. L., kad šie pirktų narkotines medžiagas iš S. B. (t. 5, b. l. 38-80).

49.2. 2018 m. birželio 22 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuotas 2018 m. kovo 16 d. vykęs pokalbis tarp L. K. ir G. S.. Pokalbio metu G. S. klausia, ar L. K. galėtų nurodyti žmogų, kuris įrenginėja slėptuves, kad jam taip pat reikia. L. K. sako, kad pats asmeniškai to žmogaus nepažįsta, todėl niekuo negali padėti. G. S. pasakoja, kad A. B. nori vykti į Ukrainą pasigaminti netikrą pasą, kad jis ir S. B. padeda jam surinkti 25 000 eurų paso pirkimui, nes jie taip pat prisidėję prie nusikaltimo, dėl kurio A. B. teko išvykti į užsienį ir slapstytis. Sako, kad po L. K. sulaikymo visiems sustojo narkotinių medžiagų kontrabandos verslas, kad nėra kas veža (t. 5, b. l. 99-124).

49.3. 2018 m. birželio 22 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuotas 2018 m. vasario 11 d. vykęs pokalbis tarp L. K. ir G. S.. Pokalbio metu L. K. sako, kad jam skambino G. L., sakė, kad atvyks. G. S. pergyvena, kad jo nesulaikytų, prašo susitikimo metu dar kartą paklausti, ar jo nedomintų S. B. narkotinės medžiagos (t. 5, b. l. 125-145).

49.4. 2018 m. birželio 22 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuotas 2018 m. kovo 4 d. vykęs pokalbis tarp L. K. ir G. S.. Pokalbio metu G. S. pasakoja, kad A. B. pakeitė gyvenamąją vietą, kad jam dabar labai sunku. G. S. pasakoja, kad S. B. viskas gerai (t. 5, b. l. 146-152).

49.5. 2018 m. rugsėjo 14 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuotas 2018 m. balandžio 6 d. vykęs pokalbis tarp L. K. ir G. S.. Pokalbio metu G. S. pasakoja, kad buvo S. B. gimimo diena, kad jo žmona su vaikais buvo nuvykusi į Rusiją. Sako, kad S. B. baigėsi vizos galiojimo laikas. G. S. siūlo užsidirbti, tarpininkaujant G. S., parduodant narkotines medžiagas G. L.. Aptarinėja kainas. G. S. sako, kad A. B. jau turėtų vykti į Ukrainą gamintis paso, kad jie surinko reikiamą sumą pinigų pasui ir pragyvenimui (t. 5, b. l. 153-177).

50. Šių pokalbių turinys patvirtina, kad G. S. veiksmai, disponuojant narkotinėmis medžiagomis, nebuvo atsitiktiniai ar vienkartinis atvejis. Jis, net ir žinodamas, kad L. K. buvo sulaikytas, toliau bandė derinti veiksmus dėl narkotinių medžiagų prekybos, siūlė L. K. užsidirbti, tarpininkaujant G. S. parduodant narkotines medžiagas, planavo ateityje užsiimti ta pačia veikla. Be to, iš pokalbių matyti, kad G. S. nuolatos kontaktavo ir palaikė ryšį su A. B. ir S. B., nes žinojo apie jų savijautą, nuotaiką, aktualius įvykius (gimtadienis, vizos galiojimo pabaiga, slapstymasis ir t.t.). Jis net kelis kartus prašė L. K. pateirauti A ir G. L., ar šie nenorėtų pirkti narkotinių medžiagų iš S. B.. Tokiu būdu, pokalbiuose užfiksuotos aplinkybės patvirtina L. K. parodymus apie G. S. įsitraukimą į organizuotos grupės veiklą ir vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, jo santykį su S. B. bei A. B., veikiant S. B. naudai, o taip pat jam su S. B. renkant lėšas A. B. padirbto paso pirkimui.

51. Glaudų G. S., S. B. ir A. B. santykį patvirtina ir 2018 m. birželio 11 d. kratos metu pas G. S. rastos ir paimtos informacinės laikmenos – kaupiklio „Toshiba“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) turinys. 2018 m. rugsėjo 27 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus laikmeną, viduje rastos nuotraukos, kuriose užfiksuoti G. S., S. B. ir A. B. (t. 4, b. l. 54-58).

52. Šių įrodymų visuma leidžia pagrįstai tvirtinti, kad G. S. suvokė veikęs organizuotoje grupėje, kuri užsiima narkotinių medžiagų kontrabanda ir aktyviai dalyvavo jos veikloje. G. S. pasirinkta pozicija, kad jis nežinojo, kaip L. K. realizuos jo perduotus narkotikus, atmestina, kaip pasirinkta gynybinė taktika. Iš aukščiau aptartų įrodymų akivaizdu, kad G. S. žinojo, kad L. K. pats narkotinių medžiagų nepardavinėja, todėl 2017 m. spalio mėnesį perduodamas jas realizuoti L. K. suvokė, kad jos bus kontrabandos būdu gabenamos į Rusiją. Nors G. S. gautos narkotinės medžiagos L. K. buvo perduotos dar iki jo išvykimo į Ispaniją, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad G. S. žinojo, jog narkotinės medžiagos galiausiai bus gabenamos į Rusiją ir, tokiu būdu pateikdamas papildomą narkotinių medžiagų kiekį, prisidėjo prie nusikalstamos veikos. G. S. vaidmuo organizuotos grupės veikloje panašus į asmens, kurio atžvilgiu tyrimas buvo išskirtas, kuris Ispanijoje už L. K. perduotas pinigų sumas įgydavo narkotines medžiagas ir perduodavo jas gabenti į Rusiją. Skirtumas tik tas, kad šias narkotines medžiagas G. S. įgijo Lietuvoje ir perdavė L. K. realizuoti – gabenti į Rusiją. Taigi G. S. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį 199 straipsnio 3 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį.

53. Apelianto skunde teigiama, kad pats S. B. byloje nėra apklaustas ir jo buvimo vieta nėra žinoma, nėra žinoma šio asmens pozicija dėl inkriminuotų aplinkybių. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija gynybos prašymu nutarė atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti S. B. dėl G. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių. Gynybai pateikus dokumentus, kad S. B. yra suimtas Rusijos Federacijoje, teisėjų kolegija 2021 m. birželio 23 d. nutartimi kreipėsi į Rusijos Federacijos teisingumo įstaigą, prašydama suorganizuoti vaizdo konferenciją S. B. apklausai, o nesant tam techninės galimybės – suorganizuoti S. B. apklausą pas teisėją Rusijos Federacijos teisingumo įstaigoje. 2021 m. liepos 8 d. prašymas dėl teisinės pagalbos buvo išsiųstas Rusijos Federacijos teisingumo įstaigai. 2022 m. sausio 24 d. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato gautas pranešimas, kad 2021 m. gruodžio 22 d. Maskvos miesto teismas S. B. nuteisė devynerių metų aštuonių mėnesių bausme už nusikaltimo, numatyto Rusijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 3 dalies, 228.1 straipsnio 5 dalies (neteisėta prekyba narkotikais) įvykdymą. Į nevienkartinius užklausimus iš Rusijos Federacijos institucijų nebuvo gauta jokio atsakymo dėl teisinės pagalbos prašymo vykdymo ar nevykdymo priežasčių. Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso dėl minėto prašymo įgyvendinimo eigą, dėtas maksimalias pastangas, konstatavo, kad, Rusijos Federacijos teisingumo įstaigai nebendradarbiaujant, S. B. apklausa negalima. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad šiame procesiniame sprendime išvadų dėl S. B. veiksmų nedaro, o dėl jo pasisakė tik ta apimtimi, kiek jis dėl G. S. minimas kituose baudžiamojoje byloje ištirtuose įrodymų šaltiniuose.

54. Skunde argumentuojama ir dėl to, kad teismo išvados dėl G. S. automobilio nuomos L. K. neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apelianto manymu, byloje nebuvo paneigti parodymai apie tai, kad minėtą automobilį G. S. įgijo Baltarusijoje už 4 000 Eur, o Lietuvoje jį pardavė L. K. už 8 000 Eur, kuriuos pastarasis jam mokėjo dalimis (po 1 000 Eur kas mėnesį). Automobilis Lietuvoje buvo registruotas L. K. ir jo bendrininko V. L. iniciatyva, jų pasirinkto asmens vardu, o pats V. L. buvo įregistruotas kaip šio automobilio valdytojas. L. K. ir V. L. pilnai savo nuožiūra disponavo automobiliu, kas paneigia nuomos santykius ir patvirtina, kad G. S. automobilį L. K. pardavė. Teisėjų kolegija pažymi, kad veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kokie teisiniai santykiai (nuomos ar pirkimo pardavimo) kilo tarp G. S. ir L. K. perdavus automobilį Volvo. Esminė veikų kvalifikavimui reikšminga aplinkybė yra tai, kad G. S. surado automobilį su slėptuvėmis kontrabandai gabenti ir tai žinodamas perdavė (išnuomojo/pardavė) šį automobilį L. K.. Tokias aplinkybes nurodė L. K., o jas patvirtino ir G. S.. Be to, G. S. nėra inkriminuotos aplinkybės dėl automobilio Volvo perdavimo L. K. kontrabandai gabenti. Pareikštame kaltinime ir nustatytose nusikalstamų veikų faktinėse aplinkybėse nurodyta, kad L. K. ne vėliau kaip 2017 metų vasario mėnesį įsigijo automobilį „Volvo S80“, v. n. (duomenys neskelbtini), su jo kėbule ir salone specialiai įrengtomis slėptuvėmis narkotinių medžiagų gabenimui. Kadangi minėto automobilio įgijimo aplinkybės nedetalizuojamos, teisėjų kolegija dėl G. S. skundo argumentų, susijusių su automobilio Volvo įgijimo ar priklausomumo, plačiau nepasisako. Pažymėtina ir tai, kad šios aplinkybės G. S. baudžiamosios atsakomybės apimčiai neturi jokios įtakos.

55. Skunde pabrėžiama, kad buvo netinkamai nustatytas nusikalstamos veikos dalykas, nes teismas netiksliai apskaičiavo G. S. inkriminuotų narkotinių medžiagų kiekį. Teismas darė prielaidą, kad G. S. neteisėtai disponavo 7,628 kg narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo patikimai nustatyta, nei koks tikslus kiekis narkotinės medžiagos buvo pakrautas Ispanijoje, nei koks tikslus kiekis buvo gautas iš G. S. ir pakrautas į bendrą krovinį. Nesant objektyvių galimybių nustatyti ir identifikuoti, kokia bendrai rasto krovinio kiekio 93 232,32 g kanapių dervos dalis buvo gauta iš G. S., teismas turėjo nustatyti, kad G. S. perdavė ne mažiau nei 3 232,32 g (93 232,32 (rastas kiekis) - 90 000 (iš Ispanijos atgabentas kiekis) = 3232,32 g) kanapių dervos, t. y. jam inkriminuota tik ta dalis, kuri buvo patikimai ir objektyviai nustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie skundo argumentai pagrįsti tik iš dalies.

56. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, atlikus kratą V. L. vairuojamame automobilyje „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo surasta 219 vnt. įvairaus dydžio suvakuumuotų įpakavimų su kieta, augalinės kilmės medžiaga, o 2017 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(6537)-IS1-7980 nurodyta, jog rudos spalvos, sausa, supresuota augalinės kilmės medžiaga iš 219 vnt. paketų (916 vnt. plytelių), yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė 93232,32 g. Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad tyrimui buvo pateikta 883 vnt. šios medžiagos plytelių su įspaudais „START“, 5 vnt. plytelių su įspaustu euro (€) simboliu ir 73 vnt. plytelių su euro (€*) simboliu, kurių masė sudarė atitinkamai 85604,20 g, 484,34 ir 7143,78 g (t. 1, b. l. 108 - 111). Teismas konstatavo, kad kanapių dervos plytelės (883 vnt.) su įspaudais „START“ yra atvežtos iš Ispanijos Karalystės, o likusios kanapių dervos plytelės 5 vnt. su įspaustu euro (€) simboliu ir 73 vnt. su euro (€*) simboliu buvo pakrautos Lietuvoje ir buvo gautos iš G. S.. Tokiu būdu teismas nustatė, kad G. S. disponavo 7 628 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos (484,34g + 7143,78 g = 7 628 g). Pirmosios instancijos teismas nustatydamas nusikalstamos veikos dalyką – kanapių dervos kiekį, kuriuo disponavo G. S., nepakankamai tiksliai įvertino reikšmingas aplinkybes ir preziumavo, kad panaši rastų narkotinių medžiagų plytelių išvaizda (su panašiais € ir €* įspaudais) rodo, kad būtent šios medžiagos buvo perduotos G. S.. Toks teismo pasirinktas narkotinių medžiagų identifikavimo būdas neatitinka kitų byloje nustatytų aplinkybių.

57. V. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. sausio 9 d. papildomoje apklausoje dėl Lietuvoje pakrauto kanapių dervos kiekio paaiškino, kad L. K. pasakė, jog į maišą ne viskas sudėta ir liepė jam nueiti ir paskaičiuoti, kiek maiše yra hašišo. Jis nuėjo, atidarė bagažinę, atrišo maišą, kuris buvo plastikinis, nuo šiukšlių, jame pamatė dar vieną plastikinį „bulvių“ maišą, jo viduje buvo dar vienas šiukšlių maišas. Atidaręs trečią maišą, viduje pamatė hašišo briketus. Briketai buvo sufasuoti po pusę kilogramo, tai yra po penkias plyteles, kuriose po 100 gramų. Tai žino iš patirties, nes viena plytelė yra 100 gramų svorio. Tos penkios plytelės buvo apsuktos geltonos spalvos lipnia juosta, Suskaičiavo 6 kilogramus po pusę kilogramo hašišo. Dar buvo du vakuuminiai maišai, tačiau dar nesuvakuumuoti, viename buvo 7 plytelės hašišo, kitame maiše buvo 6 plytelės hašišo. Iš viso maiše buvo 7 kilogramai 300 gramų hašišo. Suskaičiavęs hašišą jis užrišo maišą, ir nuėjo pasakyti Li, kiek viduje yra hašišo. Iš šių parodymų matyti, kad iš G. S. gautų narkotinių medžiagų kiekis buvo 73 vnt. plytelių kanapių dervos. Šiuos V. L. parodymus dėl suskaičiuoto narkotinių medžiagų kiekio patvirtina L. K. G. S. išsiųsta SMS žinutė su tekstu 7.300 (t. 3, b. l. 51-72), kuria, kaip buvo nurodyta anksčiau, pateikta informacija apie maiše esantį narkotinių medžiagų kiekį. Kaip minėta, automobilio kratos metu buvo rasta 73 vnt. plytelių su €* įspaudu. Šie duomenys tarpusavyje sutampa ir papildo vienas kitą, rastų narkotinių medžiagų kiekis plytelėmis sutampa su kitais bylos įrodymais nustatytomis aplinkybėmis. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. S. perduotų narkotinių medžiagų kiekis buvo 73 vnt. plytelių su €* įspaudu, t. y. ne mažiau nei 7143,78 g kanapių dervos (specialisto išvadoje nustatyta, kad būtent toks grynasis medžiagos kiekis buvo 73 plytelėse), o ne 7628,12 g, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas.

58. Todėl L. K., veikiant organizuota grupe su G. S. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, nusikalstamų veikų – neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapių dervos ir jų kontrabandos iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, aplinkybės patikslinamos neteisėtai disponuotų labai didelio narkotinės medžiagos kiekio dalyje, nustatant, kad L. K., G. S. ir V. L. organizuota grupe su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai išskirti, rengėsi daryti narkotinių medžiagų kontrabandą ir disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu – ne mažiau nei 7143,78 g. Pažymėtina ir tai, kad narkotinių medžiagų kiekio patikslinimas neturi jokios įtakos G. S. veikos kvalifikavimui, nes patikslintas jo perduotas kanapių dervos kiekis viršija rekomendacijose nustatytą labai didelio kiekio ribą daugiau nei 57 kartus (7143,78 g / 125 g = 57.15).

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde nepagrįstai tvirtinama, jog pagal L. K. parodymus, visas gabentas kiekis turėjo būti 97,3 kg, o rasta tik 93,2 kg, todėl vertinama, kad 4 kg kanapių dervos nenustatytomis aplinkybėmis dingo. Šis neatitikimas iš dalies atsirado dėl to, kad minėtoje specialisto išvadoje vidutinė plytelės masė nurodyta kaip 96,947 g, o L. K. įsitikinimu viena plytelė svėrė 100 g. Visas rastų kanapių dervos plytelių skaičius yra 961, todėl laikant, kad vienos plytelės masė yra 100 gramų, nuteistieji galėjo tikėtis, kad gabenamų narkotinių medžiagų kiekis yra bent jau 96,100 kg. L. K. paaiškino, kad kiekio, kurį jiems parduodavo, niekada netikrino, pasitikėjo, kad pakuotėse būtent tas svoris, kurį perka. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad iš Ispanijos Karalystės atgabentų narkotinių medžiagų kiekis turėjo būti lygus 90 kg, o visas bendras kiekis su Lietuvoje papildomai pridėtomis narkotinėmis medžiagomis turėjo būti 97,3 kg. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais narkotinių medžiagų kiekis nustatytas pagal faktiškai rastų ir ištirtų medžiagų grynąjį kiekį.

60. Apeliaciniame skunde nesutinkama su G. S. paskirta bausme. Apeliantas mano, kad teismas tinkamai neįvertino jo vaidmens darant nusikalstamą veiką, įvykdytos veikos pavojingumo, sveikatos būklės, šeiminių aplinkybių, paskirtos bausmės įtakos socialiniams, ekonominiams ryšiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, G. S. paskirtos bausmės (laisvės atėmimas trejiems metams ir dešimčiai metų trims mėnesiams) bei subendrinta galutinė bausmė (laisvės atėmimas dešimt metų trims mėnesiams) nei rūšimi, nei dydžiu, nėra aiškiai per griežta, šios bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, todėl šią bausmę keisti nėra pagrindo.

60.1. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – už BK 199 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 7 d. įst. Nr. XII-1674, įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d. redakcija) numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, o už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatytas laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų. Šių straipsnių sankcijos alternatyvių bausmės rūšių nenumato, todėl apygardos teismas pagrįstai G. S. parinko laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų kaltės formą – tyčinės nusikalstamos veikos, iš kurių viena yra baigta, o kita pasibaigė rengimosi stadijoje. Teismas atsižvelgė, kad G. S. atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimus jis padarė, veikdamas organizuota grupe. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių apygardos teismas nenustatė. Teismas įvertino G. S. asmenybę apibūdinančias aplinkybes bei jį charakterizuojančius duomenis. G. S. išsituokęs ir turi 4 nepilnamečius vaikus. Nuo 2005 iki 2017 buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Praeityje teistas, teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba ir užsiima individualia veikla, dalyvauja sportinių ir visuomeninių organizacijų veikloje, charakterizuojamas itin teigiamai. Turi neurologinių ir kardiologinių sveikatos problemų. Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir paskyrė G. S. laisvės atėmimo bausmes, neperžengdamas BK 199 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies sankcijų ribų. Pirmosios instancijos teismas G. S. už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą skyrė bausmes, kurios savo dydžiu yra artimos straipsnių sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmių minimumui.

60.2. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad net ir minimali BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bausmė prieštarauja teisingumo principui ir yra sąlygos nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismų praktikoje suformuota, kad aiškus prieštaravimas teisingumo principui skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas susijęs su šiame straipsnyje nurodytų konkrečių sąlygų buvimu. Šioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio nuostatoms taikyti būtinos sąlygos nenustatytos.

60.3. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Šiuo atveju nei apygardos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo G. S. sušvelninti paskirtą bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

60.4. Skunde nepagrįstai teigiama, kad G. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės rodo mažesnį jos pavojingumą nei tipinės šiuo BK straipsniu uždraustos veikos. Kaip minėta, anksčiau aptarti L. K. ir G. S. pokalbiai rodo, kad G. S. nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Perduotų neteisėtai disponuoti narkotinių medžiagų kiekis daug kartų (57 kartus) viršijo rekomendacijose nustatytą labai didelio kiekio ribą. Šios aplinkybės paneigia poziciją apie padarytų veikų mažesnį pavojingumą. Tai, kad narkotinės medžiagos buvo rastos pareigūnų ir nepateko į rinką bei nesukėlė žalos BK 260 straipsnyje saugomiems gėriams, išskirtinai nemažina veikos pavojingumo, nes daugeliu panašių nusikalstamų veikų atveju narkotinės medžiagos būna surastos policijos pareigūnų ir į rinką nepatenka ne dėl kaltininkų savanoriškų veiksmų (atsisakymo tęsti nusikalstamą veiką). Ši aplinkybė, taip pat kaip ir dalinis kaltės pripažinimas, įvertintos individualizuojant nuteistajam skirtiną bausmę, kurios dydis parinktas artimas sankcijoje numatytam bausmės minimumui.

60.5. Skunde nurodomos G. S. asmeninės savybės nerodo ir jo asmenybės mažesnio pavojingumo BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Nuteistojo šeiminės aplinkybės nėra išskirtinės. Aplinkybė, kad jis yra keturių vaikų tėvas, kartu su faktine sutuoktine augina du mažamečius vaikus, taip pat turi du vaikus iš ankstesnės santuokos, jo išskirtinai teigiamai necharakterizuoja. Tai, kad jam paskirta bausmė sukels neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimai, yra tiesioginis G. S. neteisėto elgesio rezultatas. Skunde pabrėžiama, kad G. S. turi sveikatos problemų. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nei turimos sveikatos problemos, nei puoselėjami santykiai su šeimos nariais nesustabdė G. S. nuo nagrinėjamų nusikalstamų veikų atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad esant būtinumui nuteistajam gydytis, laisvės atėmimo vietose yra gydymo įstaigos, teikiančios gydymo paslaugas – laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai (Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 2 dalis).

60.6. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 4, 5 dalys). Taigi laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam yra garantuojama tinkama sveikatos priežiūra ir gydymas.

60.7. Todėl skundo argumentai dėl G. S. sveikatos būklės nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Visi šie motyvai duoda pagrindą išvadai, kad G. S. paskirta teisinga bausmė, kuri yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybei, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, ją mažinti ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra įstatyme numatytų sąlygų ir teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo V. L. apeliacinio skundo argumentų

61. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. L. paskyrė neteisingą bausmę. Skunde dėstoma pozicija, kad V. L. iš karto sulaikytas davė nuoširdžius parodymus ir nuosekliai jų laikėsi viso baudžiamojo proceso metu, jo parodymai padėjo ikiteisminiam tyrimui ir po to teismui, tačiau ši aplinkybė pirmos instancijos teismo liko neįvertinta. Teisėjų kolegija sutinka su šiais skundo argumentais.

62. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad V. L. padarė keturis tyčinius nusikaltimus, kurių du priskiriami sunkiems ir du labai sunkiems nusikaltimams. Trys nusikaltimai yra baigti ir vienas nusikaltimas pasibaigė rengimosi stadijoje. Teismas atsižvelgė, kad V. L. atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimus jis padarė, veikdamas organizuota grupe. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad V. L. visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus. Teismas įvertino V. L. asmenybę apibūdinančias aplinkybes bei jį charakterizuojančius duomenis. V. L. turi nepilnametį vaiką, kuris gyvena su motina, nedirba, nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, buvusioje darbo vietoje ir kaimynų charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, paskyrė V. L. laisvės atėmimo bausmes, neperžengdamas BK 199 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies sankcijų ribų.

63. Pirmosios instancijos teismas V. L. už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą skyrė bausmes, kurios savo dydžiu yra artimos straipsnių sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmių minimumui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo skundžiamame nuosprendyje lakoniškai išdėstyti bausmių V. L. skyrimo motyvai neduoda pagrindo išvadai, jog šiam nuteistajam paskirtos bausmės tinkamai individualizuotos tiek pagal nagrinėjamoje byloje nustatytų jo nusikalstamų veiksmų apimtį, vaidmenį jų padaryme, tiek pagal nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad net ir minimalios V. L. paskirtos bausmės nagrinėjamu atveju būtų per griežtos ir neatitiktų teisingumo principo. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

64. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog V. L. prisipažinimas, ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti nuoseklūs parodymai apie savo ir jam žinomas kitų nusikalstamų veikų padaryme dalyvavusių asmenų veiksmus, šių asmenų atpažinimai ir paaiškintos aplinkybės suteikė reikšmingą pagalbą ikiteisminio tyrimo institucijoms bei esmingai prisidėjo prie išsamaus bylos ištyrimo, o vėliau ir sklandaus baudžiamojo proceso pirmosios instancijos teisme. V. L. 2017 m. lapkričio 2 d., betarpiškai po sulaikymo apklaustas įtariamuoju, davė parodymus apie darytas nusikalstamas veikas ir jų darymo schemą, paaiškino tyrimui reikšmingas aplinkybes, kurias vėlesnių apklausų metu papildė. Nuteistojo V. L. vaidmuo organizuotos grupės veikloje, kaip vykdytojo, buvo mažesnės apimties ir intensyvumo – jis buvo tik pasamdytas ir taip įtrauktas į organizuotą grupę automobiliu pargabenti narkotines medžiagas, kurias parvežus į Lietuvą, jomis toliau disponavo L. K..

65. V. L. prisipažino ir gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, iki šiol nėra atlikęs realios laisvės atėmimo bausmės bei nepatyręs dėl šios bausmės taikymo kylančių sunkių padarinių, todėl apygardos teismo jam paskirtos tokio paties dydžio bausmės, kaip ir kitiems nusikalstamos veikos bendrininkams, kurie neigė dalyvavę nusikalstamų veikų padaryme, kitų V. L. bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste neatitinka teisingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo V. L. vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme, asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, jo pozicija baudžiamojo proceso metu, pripažįstant savo kaltę, dalyvavus nusikalstamų veikų padaryme, ne dėl byloje ištirtų įrodymų, o betarpiškai po sulaikymo ir nuoširdžiai besigailint, sudaro pagrindą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajam V. L. sumažinti paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės dydį – skiriant mažesnės trukmės, negu įstatyme numatyta minimali, tačiau realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmes. Todėl V. L. už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina 3 metų laisvės atėmimo bausmė (bausmė sumažinta 6 mėnesiais), už BK 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina septynerių metų laisvės atėmimo bausmė (bausmė sumažinta trejais metais). Šias bausmes BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 dalies 1 punkto pagrindu subendrinus bausmių apėmimo būdu, V. L. nustatytina septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. Už BK 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmė sumažinta 6 mėnesiais), už BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina šešerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmė sumažinta ketveriais metais). Paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 dalies 1 punkto pagrindu subendrinus bausmių apėmimo būdu, V. L. nustatytina šešerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Galiausiai BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu minėtas subendrintas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, V. L. skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams.

Dėl L. K. teisinės padėties vertinimo

66. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių L. K. įtariamojo apklausų bei veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolų turinį, taip pat išsamius ir nuoseklius L. K. parodymus teisme, konstatavo, kad L. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, visiškai pripažino savo kaltę padaręs visus jam inkriminuojamus nusikaltimus ir aktyviai padėjo atskleisti dviejų organizuotų grupių narių padarytas nusikalstamas veikas. L. K. nurodė faktines nusikalstamų veikų darymo aplinkybes, įvardijo asmenis, kurių naudai jis veikė ir kurių atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai yra tęsiami. Teismas darė pagrįstą išvadą, kad be L. K. pagalbos nebūtų galima nustatyti kitų nusikalstamose veikose dalyvavusių asmenų, ypač organizatorių ir veiklos mechanizmų. Teismas vertino, kad L. K. organizuotų grupių nusikalstamoje veikloje užėmė ne pagrindinį (organizatoriaus ar vadovo) vaidmenį, o buvo tarpininku (vykdytoju) tarp narkotinių medžiagų įgijėjų (pardavėjų) Ispanijoje ir jų užsakovų (gavėjų) Rusijoje. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, tenkino prokuroro pateiktą prašymą atleisti L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės jam aktyviai padėjus atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas.

67. Nuteistųjų G. V., G. S. ir V. L. apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atleisti L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės. Skunduose dėstoma pozicija, kad apygardos teismas neteisingai įvertino L. K. vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme. Pabrėžiama, kad L. K. vaidmuo nusikalstamose veikose buvo pagrindinis ir pasižymėjo savarankišku vadovaujančių ir organizacinių funkcijų atlikimu. Be L. K. dalyvavimo nusikalstamos veikos nebūtų atliktos. L. K. parodymai, apeliantų nuteistųjų manymu, yra jo gynybinė pozicija ir siekis gauti procesines nuolaidas, proceso metu jis melavo, bandė sumenkinti savo vaidmenį ir siekė apkaltinti kitus nuteistuosius. Nuteistieji mano, kad, nustačius organizacinius ir vadovaujančius L. K. veiksmus, jis negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės aptariamu pagrindu, t. y. teismas, taikydamas BK 39¹ straipsnio nuostatas L. K. atžvilgiu, netinkami taikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl šio asmens vaidmens byloje nagrinėjamų nusikaltimų įvykdyme.

68. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl L. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. L. K. parodymų nuoseklumas viso proceso metu tinkamai nustatytas įvertinus jų turinį. Žymus L. K. indėlis į organizuotos grupės narių ir jų daromų nusikalstamų veikų atskleidimą ir išaiškinimą lėmė jo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Kitų nuteistųjų įsitikinimas, kad L. K. buvo nusikalstamos veikos organizatorius, prieštarauja byloje nustatytų aplinkybių visumai (užsiėmė tik narkotinių medžiagų pergabenimu; nebuvo nei šių narkotinių medžiagų pardavėjas, nei gavėjas; narkotines medžiagas užsakydavo gabenti kiti asmenys; pinigus narkotinėms medžiagoms įgyti gaudavo iš kitų asmenų esančių Rusijoje ir kt.) ir nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas, taikydamas BK 39¹ straipsnio nuostatas L. K. atžvilgiu, netinkami taikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija nenustatė iš esmės skirtingų faktinių aplinkybių dėl L. K. vaidmens organizuotos grupės veikloje, taigi nėra pagrindo taikyti ir BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d) papunktį, kuriame numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti teismui, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.

69. Nuteistųjų skundais prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl L. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Taigi L. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumas pagal nuteistųjų skundus negali būti vertinamas. Nagrinėjamu atveju nesant prokuroro skundo dėl L. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir negalint sunkinti asmens, kuriam byla nutraukta, teisinės padėties, apeliacinės instancijos teismas negali pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl L. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

70. Skunduose dėstomi argumentai, kad L. K. nurodė ne visas aplinkybes ir dalį jų nutylėjo, nes nepapasakojo apie tai, kad ne vieną kartą važiuodamas į Ispaniją tikslu gabenti kontrabandą, kartu vežėsi ir savo šeimą, kaip teisme nurodė V. L.. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nesumenkina L. K. parodymų patikimumo ir įrodomosios reikšmės, nes byloje nėra pateikta jokių duomenų apie L. K. artimųjų įsitraukimą į nusikalstamų veikų padarymą, taip pat baudžiamojoje byloje įtarimai ar kaltinimai L. K. sutuoktinei nebuvo reiškiami. Ši aplinkybė nėra reikšminga ir nusikalstamų veikų kvalifikavimui, todėl teisėjų kolegija papildomai šių skundų argumentų nevertina.

Dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. skundo argumentų

71. Apeliaciniame skunde nesutinkama su L. K. turto – automobilio Mercedes Benz 350GLS, v. n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, todėl prašoma šią nuosprendžio dalį pakeisti. Skunde nurodoma, kad automobilis Mercedes Benz 350GLS nebuvo įsigytas iš nusikalstamų būdu gautų lėšų, o iš teisėtu būdu sutaupytų ir skolintų lėšų. Automobilis buvo įsigytas prieš nusikalstamos veikos padarymą. Be to, anot apelianto, automobilis negali būti konfiskuojamas, nes yra šeimos turtas, priklausantis jam ir sutuoktinei bendrąja jungtine nuosavybe. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

72. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad L. K. įsigijo automobilį „Mercedes Benz 350 GLS“ įgijo iš nusikalstamu būdu gautų lėšų, todėl šį turtą konfiskavo, kaip uždraustos veikos rezultatą (BK 72 straipsnio 2 dalis).

73. BK 72 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje keliamų klausimų aspektu yra aktualus ir turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016). Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

74. Skunde argumentuojama, kad L. K. disponavo piniginėmis lėšomis 85 500 Eur, kurios buvo skirtos narkotinėms medžiagoms Ispanijoje įsigyti ir kontrabandos veiksmams finansuoti. Šie pinigai buvo panaudoti nusikalstamos veikos įgyvendinimui, todėl jie negalėjo būti panaudoti Mercedes Benz 350GLS įsigijimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ir nėra teigiama, kad Mercedes Benz 350GLS buvo įsigytas iš Rusijoje L. K. duotų pinigų narkotinių medžiagų kontrabandai vykdyti. L. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paaiškino, kad gavus pasiūlymą daryti nusikalstamas veikas, buvo sutarta dėl atlygio, kurio dydis 15 procentų nuo narkotinių medžiagų svorio. Jis gaudavo 15 procentų nuo svorio, 150 eurų už kilogramą. 13 500 Eur gaudavo visi už reisą. 4000-4300 eurų gaudavo V. L., 6000 Eur išeidavo kelionei, jam likdavo 2700-3000 eurų už kiekvieną reisą, atmetus sąnaudas, kaskart skirtinga suma. Didelės išlaidos kelionei išeidavo, kiekvienai mašinai nuvažiuoti iki Ispanijos kainuodavo apie 500 eurų. Už akcijas jis gaudavo 1000-1500 eurų per mėnesį. Dabar supranta, kad dėl 2700-3000 Eur nebuvo verta rizikuoti. L. K. nurodė, kad reisų, kurių metu buvo pervežama narkotinių medžiagų kontrabanda buvo apie 12 ir tokia veikla jie užsiėmė apie pusantrų metų. Nors skunde teigiama, kad L. K. iš nusikalstamų veikų neturėjo jokios naudos, tačiau tokia pozicija prieštarauja jo paties aukščiau aptartiems parodymams. Tai, kad paskutinis narkotinių medžiagų kontrabandos pervežimas buvo nesėkmingas ir L. K. iš jo negavo jokios finansinės naudos, neleidžia konstatuoti, kad dalyvavimas organizuotos grupės veikloje (ankstesni narkotinių medžiagų kontrabandos pervežimo atvejai) jam buvo nepelningas ir neatnešė finansinės naudos. Taigi daroma objektyvi išvada, kad Mercedes Benz 350GLS buvo įsigytas už pinigus, kurie gauti dalyvavus organizuotos grupės nusikalstamoje veikloje (sistemingai gabenant narkotinių medžiagų kontrabandą).

75. Skunde argumentuojama, kad automobilis Mercedes Benz 350GLS buvo įgytas 2017 m. rugsėjo 15 d., o įvykis, dėl kurio nagrinėjama baudžiamoji byla, buvo vykdomas tik nuo 2017 m. spalio 20 d, todėl automobilio įsigijimas nėra susijęs su nusikalstamomis veikomis. Kaip minėta, atsižvelgus į L. K. parodymus, narkotinių medžiagų kontrabandos gabenimas nebuvo vienkartinis atvejis. Tai, kad automobilis buvo įsigytas iki inkriminuotos nusikalstamos veikos pradžios, nesudaro pagrindo išvadai, jog Mercedes Benz 350GLS nebuvo įsigytas iš neteisėtu būdu gautų lėšų – gautų dalyvaujant ankstesnėse organizuotos grupės įvykdytose nusikalstamose veikose. Automobilis Mercedes Benz 350GLS buvo įgytas kaip tik tuo metu, kai L. K. aktyviai dalyvavo organizuotos grupės veikloje.

76. Skunde tvirtinama, kad pinigus automobiliui L. K. įgijo ir sukaupė teisėtu būdu, prekiaudamas daržovėmis Rusijoje. Iš 2017 m. lapkričio 15-17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos atliktos L. K. pajamų, turto, išlaidų analizės matyti, kad L. K. tyrimo metu niekur nedirbo. Nėra teikęs pajamų deklaracijų, neturi sąskaitų bankuose. L. K. pagal dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dovanų yra gavęs gyvenamąjį namą ir pirtį Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Nemėžio k., (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teise valdo kilnojamąjį turtą už 8 300 Eur.: automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis MB (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis MB S320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). L. K. bendra faktiškai valdomo turto vertė sudaro 104 600 Eur. Bendros L. K. teisėtos (deklaruotos) pajamos sudaro 31 324 Eur. L. K. išlaidos valdomam turtui įsigyti bei kitos išlaidos ne mažiau kaip 73 276 Eur viršija deklaruotas (teisėtas) pajamas (Proceso dalyvių asmens duomenys t. 2, b. l. 9-13). Įvertinus šiuos duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad lėšas automobiliui L. K. galėjo įgyti ir sukaupti iš teisėtų šaltinių.

77. Skunde teigiama, kad automobilis Mercedes Benz 350GLS negali būti konfiskuotas, nes tai yra santuokoje su žmona I. K. įgytas turtas, priklausantis jiems bendra jungtine nuosavybe. Byloje nustatyta, kad L. K. įgytas automobilis Mercedes Benz 350GLS yra nusikalstamos veikos rezultatas (įgytas iš neteisėtu būdu gautų lėšų), todėl vien tai, kad automobilis iš tokių lėšų įgytas santuokos su sutuoktine metu nepaneigia pagrindo nusikalstamos veikos rezultato konfiskavimui. Atsižvelgiant į iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį reikalavimą paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda), pagal kurį niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo, konstatuotina, kad asmeniui, kuris pagrįstai kaltintas nusikalstamos veikos padarymu, neturi būti sudarytos prielaidos disponuoti neteisėtai įgytu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-942/2021).

78. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta techninė klaida ir L. K., G. S. bei V. L. veiksmai kvalifikuoti su nuoroda į BK 22 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką). Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje apie pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką nėra užsimenama ir argumentuojama, kad BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika pasibaigė rengimosi stadijoje. Taigi nuosprendžio rezoliucinė dalis taisytina, nurodant, kad G. S. ir V. L. pripažinti kaltais padarę nusikaltimą numatytą BK 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674, įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d. redakcija) (rengimasis daryti narkotinių medžiagų kontrabandą) padarė veikas, o L. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu už veiką, numatytą BK 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674, įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d. redakcija) (rengimasis daryti narkotinių medžiagų kontrabandą).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2020 rugpjūčio 25 d. nuosprendį pakeisti.

- pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. Nr. XII-1674, įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d. redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

- pripažintam kaltu pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir G. V. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

- pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 7 d. įst. Nr. XII-1674, įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d. redakcija) (narkotinių medžiagų kontrabanda organizuotoje grupėje), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

- pripažintam kaltu pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu organizuotoje grupėje, veikiančioje užsienio valstybėse ir Lietuvos Respublikoje), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir V. L. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

- pripažintam kaltu pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2015 m. gegužės 7 d. įst. Nr. XII-1674, įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d. redakcija) (rengimasis daryti narkotinių medžiagų kontrabandą organizuotoje grupėje), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu organizuotoje grupėje), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 6 (šešerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir V. L. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas apėmimo būdu subendrintas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir V. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo G. S., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. apeliacinius skundus atmesti.