Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos Valdimaro Bavėjano, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Žukausko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. B. gynėjo Lino Belevičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. B. kaltinamas tuo, kad jis veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos bei dalyvavo rengiant padaryti narkotinės medžiagos kontrabandą, o būtent:

1.1. 2017 metais pavasario ir vasaros laikotarpiu susitikimų, telefoninių pokalbių, vykusių Lietuvos Respublikoje metu, V. D., A. D., V. L., V. B., A. B., G. A., V. E., R. J., veikdami organizuotoje grupėje, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą neteisėtai praturtėti, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, susitarė neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

1.2. Nurodytomis aplinkybėmis V. D., A. D., V. L., V. B., A. B., neteisėtai disponuodami labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturėdami leidimo, rengėsi narkotinės medžiagos gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir tuo tikslu ieškojo nusikaltimo priemonių bei įrankių.

1.3. V. D., siekdamas įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, telkė bendrininkus neteisėtai disponuoti narkotine medžiaga, padaryti jos kontrabandą, taip suburdamas organizuotą grupę, parūpino jo ir A. D. naudojamą vilkiką Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), su įrengta slėptuve, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir galimo sulaikymo, kartu su V. L. įgijo prietaisą, skirtą blokuoti technines ryšio priemones, taip pat V. D. parengė nusikalstamas veikas ir joms vadovavo, sudarė veikimo planą, paskirstė organizuotos grupėms nariams vaidmenis bei nurodė: V. B. – siekdamas užtikrinti neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą, paruošti angarą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Velžio seniūnijoje, Panevėžio rajone, bei, siekdamas užtikrinti netrukdomą narkotinės medžiagos neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną – paruošti slėptuvę, esančią puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ir atlikti puspriekabės svorio matavimus; V. L. – paruošti teritoriją bei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone, neteisėtam narkotinių medžiagų laikymui bei organizuoti puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), su joje įrengta slėptuve, registracijos techninių duomenų – masės (be krovinio) pakeitimą į melagingus masės (be krovinio) techninius duomenis; G. A., V. E., R. J. – įgyti transporto priemonę narkotinės medžiagos gabenimui, dalyvauti neteisėtam narkotinės medžiagos įgijimo, laikymo bei gabenimo procese; V. L. kartu su A. D. ir A. B. neteisėtai disponuoti narkotine medžiaga, ją neteisėtai laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir parduoti ar kitaip išplatinti kitiems asmenims.

1.4. 2017 metais tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2017 metų birželio mėnesio pabaigos, iš tyrimo metu nenustatytos vietos ir nenustatytų asmenų, V. B., V. D., A. D., V. L., A. B. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 492 556,035 g kanapių dervos, kurią paslėpę puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), įrengtoje slėptuvėje, neteisėtai atgabeno ir iki 2017 metų rugpjūčio mėnesio 12 dienos laikė aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, Velžio seniūnijoje, Panevėžio rajone.

1.5. V. B. kartu su kitais organizuotos grupės nariais – V. D., A. D., V. L., A. B. 2017 metų vasarą, neteisėtai disponuodami labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – 492 556,035 g kanapių dervos, neturėdami leidimo, rengėsi šios narkotinės medžiagos, paslėptos puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), įrengtoje slėptuvėje, gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. sudarė nusikalstamos veikos planą, sutelkė bendrininkus, kuriems paskirstė užduotis, parūpino įrankius ir priemones.

1.6. V. D., veikdamas pagal jo parengtą planą, 2017 metų birželio mėnesio pabaigoje susitikimų ir telefoninių pokalbių metu, nurodė V. B., atlikti puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), masės matavimus narkotinės medžiagos kontrabandai.

1.7. Po ko, V. B., parūpinęs vilkiką Volvo FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Transgiva“, neteisėtai gabeno puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), įrengtoje slėptuvėje labai didelį kiekį narkotinės medžiagos iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Velžio seniūnijoje, Panevėžio rajone į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur atlikęs transporto priemonių masės matavimus, gabeno minėtą puspriekabę su narkotine medžiaga į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Velžio seniūnijoje, Panevėžio rajone, bei apie puspriekabės su narkotine medžiaga masę, pranešė V. D..

1.8. V. D., tikslu neteisėtai gabenti narkotinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, 2017 m. rugpjūčio mėnesį, susitikimų ir telefoninių pokalbių metu, nurodė V. L. organizuoti puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), registracijos techninių duomenų – masės (be krovinio) pakeitimą į melagingus masės (be krovinio) techninius duomenis. Dėl to, A. D., veikdamas kartu su V. D., 2017 m. rugpjūčio 16 d. iš V. B. gavo puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), registracijos liudijimą, kurį V. D. perdavė V. L..

1.9. Po ko, V. D. nurodymu, V. L., 2017 m. rugpjūčio mėnesį vykusių telefoninių pokalbių, susitikimų metu, organizavo transporto priemonės – puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), tikrų techninių duomenų – masės (be krovinio), pakeitimą į netikrus.

1.10. Taip pat, 2017 m. rugpjūčio 12 d. V. B. ir B. N. (kuris dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra įtariamas), V. D. nurodymu, vilkiko Volvo FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagalba, puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), įrengtoje slėptuvėje labai didelį kiekį narkotinės medžiagos neteisėtai gabeno iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Velžio seniūnijoje, Panevėžio rajone, į V. B. naudojamą angarą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Velžio seniūnijoje, Panevėžio rajone, ir ten šią narkotinę medžiagą V. B., V. D., A. D., V. L. bei A. B. neteisėtai laikė iki 2017 m. rugpjūčio 26 d.

1.11. 2017 m. rugpjūčio mėnesį, ne vėliau nei iki 2017 m. rugpjūčio 26 d., susitikimų metu V. D. nurodė G. A., V. E. ir R. J. įgyti transporto priemonę neteisėtam narkotinių medžiagų gabenimui. 2017 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, V. D., nusikalstamos veikos darymui G. A. perdavė jo parūpintus įrankius ir priemones.

1.12. V. D., vykdydamas organizuotų grupės narių nusikalstamų veikų planą, koordinavo G. A., V. E. ir R. J. veiksmus angare, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Velžio seniūnijoje, Panevėžio rajone, bei stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų G. A., V. E. ir R. J., kurie veikė pagal V. D. planą, naudodami jo duotus įrankius ir priemones, labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 428 180 g kanapių dervos – neteisėtam įgijimui ir perkrovimui iš vilkiko Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. HN096, įrengtos slėptuvės į G. A., V. E. ir R. J. parūpintą automobilį – VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

1.13. Veikdamas pagal parengtą planą, V. D., 2017 m. rugpjūčio 26 d. automobiliu Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lydėjo G. A., V. E. ir R. J. automobilyje VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežamą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 428 180 g kanapių dervos, stebėdamas aplinką ir siekdamas išvengti galimo policijos pareigų sulaikymo, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos į V. L. suteiktą garažą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone. Po ko, V. D. nurodymu, gabentą narkotinę medžiagą, G. A. ir V. E. iškrovė į V. L. suteiktą garažą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone, kuriame šią narkotinę medžiagą V. B., V. D., A. D., V. L., ir A. B., panaudodami V. L. ir V. D. parūpintą prietaisą, skirtą blokuoti technines ryšio priemones, neteisėtai laikė iki 2017 m. rugpjūčio 28 d.

1.14. 2017 m. rugpjūčio 28 d. V. D., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, susitikęs su A. D. ir A. B., Biržuose, nurodė A. D. ir A. B. įgyti transporto priemonę, neteisėtam narkotinių medžiagų gabenimui Lietuvos Respublikoje teritorijoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

1.15. Po to, V. D. kartu su A. D. ir V. L., tęsdami organizuotos grupės narių bendrą sumanymą, 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 16.25 val. iš V. L. garažo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone, sukrovę labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 428 180 g kanapių dervos į A. D. ir A. B. parūpintą transporto priemonę – Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. D. vairuojant šį automobilį, o V. D. automobiliu Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. B. automobiliu Porshe Cayenne, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lydint bei skirtingose kelio atkarpose stebint aplinką, siekiant išvengti galimo policijos pareigūnų sulaikymo, neteisėtai gabeno iš (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Biržuose, ir neteisėtai laikė iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. 12.25 val., kuomet transporto priemonės Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu narkotinę medžiagą surado ir paėmė teisėsaugos pareigūnai.

1.16. V. B. kartu su V. D., A. D., V. L. ir A. B. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 64 376,035 g kanapių dervos neteisėtai laikė puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), įrengtoje slėptuvėje iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. 20.30 val., kuomet puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), stovėjusios angare, (duomenys neskelbtini) kaime, Velžio seniūnijoje Panevėžio rajone, kratos metu šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė teisėsaugos pareigūnai.

1.17. Šiais veiksmais V. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 21 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.

2. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu V. B. pripažintas įtariamuoju. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 rugsėjo 6 d. nutartimi V. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarimu paskelbta įtariamojo V. B. paieška. V. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi palikta galioti ankstesnė šio teismo nutartis, kuria įtariamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams. Atsižvelgęs į nusikaltimų sunkumą, įstatymo sankcijose numatytas griežtas laisvės atėmimo bausmes ir kitas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje V. B., siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujas nusikalstamas veikas, nurodytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

4. Kaltinamojo V. B. gynėjas skunde nurodo, kad skundžiama nutartis priimta, iš esmės pažeidžiant BPK 121, 122 ir 127 straipsnių nuostatas, yra formali ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

4.1. Ilgalaikis suėmimo tęsimas gali būti pateisinamas tik esant išskirtinėms priežastims, t. y. kai suimtas kaltinamasis, būdamas užsienio valstybės piliečiu, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą, kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, kaltinamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas ar itin apsunkintas, kai byloje yra duomenų, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis daro poveikį kitiems proceso dalyviams, nukentėjusiesiems, liudytojams, specialistams, naikina įrodymus ar juos klastoja ir pan. Šios aplinkybės gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymą ilgą laiką Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-267/2014).

4.2. V. B. elgesys, paskelbus jį įtariamuoju (nuo to momento praėjo jau daugiau kaip metai), ir kaltinimų sunkumas ar gresiančios bausmės griežtumas, savaime nėra tokios išskirtinės aplinkybės, kurios gali pateisinti ilgalaikį pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymą, ypač kai byla jau perduota į teismą. V. B. laikomas suimtas jau daugiau kaip metai ir trys mėnesiai, todėl teismas, spręsdamas dėl suėmimo pratęsimo, privalėjo itin kruopščiai patikrinti realios grėsmės, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, bandys išvengti teismo proceso, darys naujus nusikaltimus ar atliks kitus veiksmus, kurie prieštarautų BPK 119 straipsnyje numatytiems kardomųjų priemonių tikslams, egzistavimą šiuo metu. Jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų egzistavimą skundžiamoje teismo nutartyje nenurodoma, nes jų ir nėra.

4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į apeliacinio teismo praktiką, kurioje ne kartą buvo pažymėta, jog pakankamai ilgas suėmimo termino tęsimas padarius ne smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas gali suponuoti išankstinę nuomonę dėl asmens kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 1S-84/2014, 1S-443/2013).

4.4. Sprendžiant, ar įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pirmiausia būtina atsižvelgti į pačioje įstatymo normoje išvardytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai šia aplinkybe remiantis galima padaryti išvadą, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, t. y. tokią išvadą turėtų patvirtinti ir kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės. Tokios praktikos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) (EŽTT sprendimas byloje Tomasi prieš Prancūziją).

4.5. V. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gali būti taikomos kitos, švelnesnės nei suėmimas, kardomosios priemonės. Be to, nors V. B. yra išsiskyręs, tačiau su buvusia sutuoktine veda bendrą ūkį. Atsižvelgiant į proceso stadiją bei į kitų kardomųjų priemonių, tokių kaip intensyvi priežiūra, taikomus suvaržymus, šie socialiniai ryšiai yra pakankamai tampūs, užtikrinti, kad paleidus V. B. iš suėmimo, jis nesislėps (nebėgs) nuo teismo bei kitais būdais netrukdys procesui.

4.6. Gynėjas nesutinka su teismo teiginiu, kad pripažinus V. B. įtariamuoju ir paskelbus jo paiešką, jis buvo sulaikytas tik po dviejų savaičių dėl pareigūnų pastangų, o kratos metu rastose laikmenose esančios fotonuotraukos, leidžia įtarti, kad jis ketino išvykti iš Lietuvos Respublikos. Skunde nurodoma, jog per tas dvi savaites, kol pareigūnai, kaip nurodo teismas, intensyviai ieškojo V. B., pastarasis neišvyko iš Lietuvos ir realiai net nebandė to daryti. Taigi teismo išvada dėl suimtojo ketinimų yra prielaidų pobūdžio. Be to, nuo šių veiksmų praėjo daugiau kaip 15 mėnesių, kaltinamojo elgesys ir jo ketinimai proceso atžvilgiu yra akivaizdžiai pasikeitę. Tai buvo pirminė, žmogiška jo reakcija, tačiau po 15 mėnesių praleistų suėmime V. B. siekia greitesnės proceso pabaigos, o ne atlikti procesui trukdančius veiksmus. Ta aplinkybė, kad kartą V. B. jau buvo sulaikytas, kaip tik atgraso jį nuo bet kokių panašių veiksmų, nes jis suvokia proceso neišvengiamumą.

4.7. Gynėjas nesutinka su teismo išvada dėl suimtojo ryšių užsienyje. Teismo nurodomi V. B. turimi ryšiai užsienyje yra abstraktaus pobūdžio. Nors V. B. praeityje užsienyje dirbo ir atliko bausmę, tačiau byloje nėra nustatyta jokių konkrečių aplinkybių, kad jis turėtų ten kokius nors ryšius, kuriais realiai galėtų pasinaudoti bandydamas bėgti (slėptis) nuo teismo. Gynėjo teigimu, V. B. neturi finansinių galimybių pasislėpti užsienyje.

4.8. Pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, teismas iš esmės rėmėsi tuo, kad V. B. veikė organizuotoje grupėje ir disponavo labai dideliu kiekiu narkotiniu medžiagų kiekiu, be to, pastarasis iki sulaikymo nedirbo. Šios aplinkybės neleidžia spręsti apie tai, kad suimtasis ateityje ir vėl gali nusikalsti. Todėl ši išvada yra nepagrįsta.

4.9. Gynėjo teigimu, byloje turi būti konkretūs duomenys apie jau planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje, tokiu išvadų negalima daryti vien iš buvusio elgesio. Tokios pozicijos laikosi ir EŽTT. Sprendime Sulaoja prieš Estiją EŽTT nurodė, kad grindžiant suėmimą pakartotinio nusikaltimo rizika, būtina pateikti įrodymus dėl realios galimybės padaryti naują nusikaltimą.

4.10. Vien inkriminuojamų veikų skaičius, šių veikų pavojingumas, pobūdis, bendrininkavimo forma, neleidžia spręsti, jog kaltinamasis ir ateityje darys nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju, V. B. kaltinimai yra grindžiami tik pirminiais duomenimis, kurių visapusiškai dar nepatikrino teismas, todėl negalima pagrįstai ir neabejotinai teigti, jog nusikalstamos veikos apskritai buvo padarytos ir, kad kaltinamasis ateityje bus pripažintas kaltu dėl jų padarymo bei nuteistas. Net jei kaltinamasis praeityje ir darė kokias nors veikas, tačiau iš to negalima neabejotinai manyti, jog jis analogiškas veikas darys ir ateityje. Jau pats ilgą laiką vykstantis baudžiamasis procesas daro itin didelį poveikį kiekvienam jo dalyviui. Vien dalyvavimas procese gali keisti kaltinamojo elgesį ateityje. Be to tai, kad nei prokuroras, jau baigęs ikiteisminį tyrimą, kreipdamasis į teismą su prašymu pratęsti kardomosios priemonės terminą, nei šį prašymą tenkinęs teismas, bylai esant teisminio nagrinėjimo stadijoje, be nurodytų abstrakčių, iš proceso įstatymo perkeltų teiginių nesugeba pagrįsti, kas konkrečiai leidžia spręsti apie pagrįstą manymą, jog kaltinamasis V. B. būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus.

4.11. Gynėjas pažymi, kad be suėmimo, baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta eilė kardomųjų priemonių, kurių kiekviena gali atgrasyti asmenį nuo nusikalstamu veikų darymo, suteikiant galimybę teisėsaugos institucijoms pilnai kontroliuoti kaltinamojo elgesį ir nebūnant suimtam. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Šios garantijos turi būti taikomos kiekvienam asmeniui, todėl ypatingai pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam laikotarpiui, turi būti nurodomi pagrįsti ir įtikinami motyvai, kodėl švelnesnės kardomosios priemonės negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai apsvarstoma, o ne atmetama be jokių motyvų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas net nesvarstė galimybės dėl kitų kardomųjų priemonių taikymo. Gynėjo teigimu, V. B. galėtų būti paskirta viena arba net kelios švelnesnės kardomosios priemonės, kurios leis pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.

4.12. Kaltinamojo V. B. gynėjas skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir skirti V. B. vieną švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą ar keletą jų.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė gynėjo skundą atmesti.

6. Kaltinamojo V. B. gynėjo skundas atmetamas.

7. Skiriant V. B. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos.

7.1. Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje bylos medžiagoje yra sąlygos V. B. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

7.2. Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti, tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą. Dėl to gynėjo skundo argumentai, susiję su suimtojo nekaltumu, paliekami nenagrinėti.

7.3. Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti.

7.4. Nors kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies ir neigia žinojęs, kad puspriekabėje laikomos medžiagos yra narkotinės, nežinojo iš kur buvo įsigyti narkotikai, tačiau pateikta baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai teigti, kad V. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties V. B. ir iš dalies liudytojų B. N. (apie vilkiko su puspriekabe nugabenimą į V. B. angarą ir V. B. veiksmus), E. T. (apie V. B. ir V. D. draugiškus santykius) bei kitų kaltinamųjų G. A., A. D., V. E. ir liudytojo R. J. (apie kiekvieno jų atliktus veiksmus neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis) parodymuose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kartų, apžiūrų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, specialistų išvadose bei kitoje bylos medžiagoje.

7.5. Suėmimas V. B. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

7.6. Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo (kaltinamojo) šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

7.7. V. B. kaltinamas padaręs tyčinį labai sunkų nusikaltimą ir besirengiantis padaryti tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą straipsnio sankcijoje nustatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarymą straipsnio sankcijoje nustatyta taip pat gana griežta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą tuo pagrindu, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

7.8. Šios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau pasislėpimo tikimybę sustiprina tai, kad V. B. buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, buvo paskelbta jo paieška. Nors gynėjas skunde bando įtikinti, kad suimtasis ikiteisminio tyrimo metu nesislėpė, tačiau tokie jo teiginiai prieštarauja paties V. B. paaiškinimams bei rašytinei bylos medžiagai. Apie tai, kad buvo pasislėpęs nuo pareigūnų, V. B. patvirtino apklausiamas kaip įtariamasis. Be to, turimais duomenimis V. B. į apklausas neatvyko, savo gyvenamojoje vietoje nesilankė, naudotais mobilaus ryšio telefonais nesinaudojo, jo buvusi žmona, su kuria V. B. kartu gyvena, apie jo buvimo vietą duomenų neturėjo. Šios aplinkybės paneigia gynėjo argumentus dėl paieškos paskelbimo pagrįstumo.

7.9. Nors V. B. išskyręs, tačiau pagal bylos duomenis jis gyvena su buvusia žmona, šeimoje augina sūnų. Byloje taip pat yra duomenų, kad V. B. iki sulaikymo nedirbo, registravosi Darbo biržoje. V. B. 2014 m. gegužės 22 d. buvo nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, naujai nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Šios aplinkybės charakterizuoja suimtąjį ne itin palankiai.

7.10. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad V. B. yra saistomas tvirtais socialiniais ar šeiminiais ryšiais. Šios išvados nepaneigia gynėjo argumentai, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir gyvena su šeima. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, jog yra tokie socialiniai ryšiai, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė.

7.11. Ne mažiau svarbu ir tai, kad nusikaltimas, kurį padaręs kaltinamas V. B., turi tarptautinį pobūdį, nes buvo rengiama labai didelio kiekio narkotinės medžiagos kontrabandą į užsienį. Be to, 2017 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu V. B. nurodė, kad jo sūnus gyvena Danijoje. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad suimtasis turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali slėptis nuo teismo. Atkreipiamas gynėjo dėmesys, jog ryšiai užsienyje nebūtinai turi būti siejami konkrečiai su kaltinamuoju. Tarptautinis nusikalstamų veikų pobūdis rodo tokių ryšių galimai esant. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad suėmimą pratęsęs teismas pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti V. B., siekiant išvengti gresiančios atsakomybės, galint bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7.12. Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

7.13. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

7.14. Pagrįstą teismo manymą, jog V. B. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, sąlygoja jam inkriminuojamų nusikaltimų, susijusių su neteisėtu labai didelio kiekio narkotinės medžiagos disponavimu, rengimusi ją kontrabanda išgabenti į užsienį, pobūdis. Be to, šie nusikaltimai buvo iš anksto suplanuoti ir gerai organizuoti, galimai padaryti veikiant organizuota grupe. Šios aplinkybės, įvertinus paties kaltinamojo vaidmenį dalyvaujant organizuotoje grupėje, jo ankstesnį teistumą (už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis) ir tai, kad jis nedirbo, leidžia pagrįstai manyti, kad visi nusikaltimai buvo savanaudiški ir daromi, turint tikslą gauti neteisėtų pajamų. Taigi inkriminuotų veikų sunkumas, jų pobūdis, galimai iš nusikalstamos veikos pragyvenimo lėšų gavimas teismui leido pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje V. B. gali daryti naujus nusikaltimus.

7.15. Nors kaltinamojo gynėjas skunde teigė, jog šis teismo nustatytas suėmimo pagrindas grindžiamas prielaidomis, tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

7.16. Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių V. B. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė. Gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad V. B. kaltinamas nesmurtinių nusikaltimų padarymu, turi šeimą, neatliko ir neketina atlikti jokių veiksmų, kurie trukdytų procesui, nepaneigia nurodytų aplinkybių dėl pagrindų taikyti kardomąją priemonę – suėmimą buvimo.

7.17. Baudžiamoji byla, kurioje V. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, 2018 m. lapkričio 21 d. perduota Panevėžio apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Iš tiesų V. B. suimtas nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. ir tai gana ilgas laiko tarpas, tačiau pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už V. B. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimų.

7.18. Sutiktina, jog suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Konvencijos 5 straipsnio, Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šiuo metu suimtojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks jo teisių suvaržymas yra pateisinamas.

7.19. Iš tiesų Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose (Letellier prieš Prancūziją, Clooth prieš Belgiją, Miuler prieš Prancūziją ir kt.) yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimto asmens kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolesnį suėmimo taikymą. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo laikymą suimtu, yra V. B. asmenybės pavojingumas (ankstesnis teistumas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, suimtasis iki sulaikymo nedirbo, slapstėsi), jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumas.

7.20. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo V. B. teises, tačiau šiuo atveju jos teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su rengimusi kontrabanda gabenti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir šių medžiagų neteisėtu disponavimu.

7.21. Skundžiamoje bei šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT bei nacionalinių teismų praktiką, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

7.22. Kaltinamojo gynėjas savo skunde nenurodė pagrįstų teiginių, dėl ko ši kardomoji priemonė turėtų būti švelninama, o argumentai dėl Lietuvos apeliacinio teismo praktikos taikymo negali būti pagrindas naikinti skundžiamą nutartį.

7.23. Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. B. gynėjo Lino Belevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi kaltinamajam V. B. 3 (trims) mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 13 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.