Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. K. (D. K.) gynėjo advokato Auksano Čiupailos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. K. pratęstas kardomosios priemonės suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2013 m. spalio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, D. K. buvo sulaikytas 2011 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi D. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis to paties teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas D. K. buvo tęsiamas.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 3 d. nutartimi kaltinamajam D. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad jis kaltinamas padaręs septynias nusikalstamas veikas, iš kurių trys – labai sunkūs nusikaltimai, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, anksčiau teistas. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Kaltinamojo D. K. gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį, kaip nepagrįstą.

Kaltinamojo gynėjo teigimu, teismas D. K. pratęsė suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, motyvuodamas tik jam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumu. Gynėjas pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo taikymo pagrindu. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis neturi jokių motyvų slėptis nuo teismo, nes yra saistomas tvirtais socialiniai ryšiais Lietuvoje – gyvena su drauge, veda bendrą ūkį, laisvėje turėtų galimybę įsidarbinti.

Skunde nurodoma, kad suėmimo terminas D. K. nepagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Gynėjas teigia, kad D. K. veda bendrą ūkį su drauge, kuri dirba ir gauna atlyginimą, jų šeima gyvena iš legalių lėšų, todėl nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis darys naujas nusikalstamas veikas.

Motyvuojamoji dalis

Gynėjo advokato Auksano Čiupailos skundas tenkinamas iš dalies.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys – kaltinamojo O. R., liudytojo A. V. parodymai, kratos protokolai, specialistų išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia manyti, kad D. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Be to, BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo (įtariamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, kad BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam D. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri yra vienas iš teisės šaltinių, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos taip pat gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tokia nuostata suformuota ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose.

Tačiau Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis) tik dėl to, jog yra kaltinamas (įtariamas) sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl to jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją). Apeliacinio teismo nuomone, pakankamai ilgas suėmimo termino tęsimas padarius ne smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas gali suponuoti išankstinę nuomonę dėl asmens kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymą šiuo pagrindu negali nulemti nei didelė bylos apimtis nei ypatingas bylos sudėtingumas. Remiantis pateikta bylos medžiaga matyti, kad kaltinamajam kardomoji priemonė – suėmimas paskirta ir tęsiama laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 5 d. iki 2014 m. sausio 5 d., t. y. suėmimas trunka daugiau kaip dvejus metus. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad ši baudžiamoji byla bus nagrinėjama dar ilgą laiko tarpą, nes teisiamieji posėdžiai numatyti net iki 2014 m. kovo 26 d. Esant šioms aplinkybėms didėja tikimybė, kad ilgą laiką laikant asmenį suėmime bus pažeistos BPK, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos. Todėl Apeliacinio teismo nuomone, šiuo atveju vien tik bausmės griežtumas nėra pakankamas pagrindas pratęsti D. K. suėmimo terminą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nes byloje yra kitų reikšmingų aplinkybių, kurios sumažina tokią galimybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis D. K. turi gyvenamąją vietą, veda bendrą ūkį su sugyventine, turi galimybę įsidarbinti, sugyventinė yra sumokėjusi į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 50 000 Lt. Taip pat byloje nėra jokių neginčijamų duomenų apie kaltinamojo nelegalias pajamas, o vien tik spėjimais šių duomenų pagrįsti negalima. Be to, bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis praeityje bėgo (slėpėsi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Todėl, vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, jog neužtikrinus D. K. izoliacijos kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Apeliacinis teismas taip pat nesutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Nors skundžiamojoje nutartyje teisingai nurodyta, kad D. K. inkriminuojami nusikaltimai priskiriami labai sunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau kaltinamajam šiuo metu tęsiant suėmimo terminą virš dviejų metų vien šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad suimtasis darys naujas nusikalstamas veikas. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. anksčiau teistas, tačiau bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis planuoja daryti naujas konkrečias nusikalstamas veikas. Pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimas negali būti grindžiamas kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikuojančiais požymiais, t. y. organizavimu, vadovavimu ar dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje, nes jos yra nusikaltimo sudėties požymiai.

Apeliacinio teismas pažymi, kad D. K. panaikinus kardomąją priemonę – suėmimą, jam gali būti efektyviai taikomos kelios tarpusavyje suderintos švelnesnės kardomosios priemonės. Esant šioms aplinkybėms, D. K. šiuo metu toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą nėra pagrindo, o BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti jam taikant kitas švelnesnes kardomąsias priemones.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš suėmimo paleisti.

50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) užstatą, kurį į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įnešė E. L.;

rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios Tuskulėnų g. 44-13, Vilniuje, be Vilniaus apygardos teismo leidimo ir įpareigoti jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) paėmimą.

Šios nutarties vykdymą pavesti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (Birželio 23-osios g. 10, Vilnius).

Išaiškinti D. K. BPK 133 straipsnio 4 dalyje numatytas pareigas, t. y. kad jis privalo šaukiamas atvykti pas teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigai, nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Išaiškinti užstato davėjai E. L., kad kaltinamajam D. K. pažeidus BPK 133 straipsnio 4 dalies reikalavimus, užstatas pereis valstybei.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.