Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-155-449/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-21Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-03Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-13Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2019-03-27Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2019-04-05Lietuvos apeliacinis teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2019-04-25Lietuvos apeliacinis teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-21Lietuvos apeliacinis teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2019-07-03Lietuvos apeliacinis teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2019-07-04Lietuvos apeliacinis teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-03Lietuvos apeliacinis teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-13Lietuvos apeliacinis teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2020-03-23Lietuvos apeliacinis teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-01Lietuvos apeliacinis teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2020-05-11Lietuvos apeliacinis teismas
  15. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-29Lietuvos apeliacinis teismas
  16. Atskirasis skundasNutartis · 2020-06-30Lietuvos apeliacinis teismas
  17. Atskirasis skundasNutartis · 2020-09-24Lietuvos apeliacinis teismas
  18. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-12-04Panevėžio apygardos teismas
  19. ApeliacijaNutartis · 2021-04-21Lietuvos apeliacinis teismas
  20. ApeliacijaNuosprendis · 2022-10-25Lietuvos apeliacinis teismas
  21. KasacijaNutartis · 2023-01-19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  22. KasacijaNutartis · 2023-02-02Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  23. KasacijaNutartis · 2023-06-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  24. ApeliacijaNuosprendis · 2023-11-22Lietuvos apeliacinis teismas
  25. TS-3-1254/2026Nutartis · 2026-03-13Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-03
Bylos Nr.
1S-155-449/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00033-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Šiukšta, Jolanta Čepukėnienė, Laima Garnelienė
Kaltinamasis
V. B.
Advokatai
Linas Belevičius
Byla Nr. 1S-155-449/2019
Proceso Nr. 1-01-2-00033-2018-1Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Laimos Garnelienės ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. B. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 13 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. B. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 21 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. V. B. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos bei dalyvavo rengiant padaryti narkotinės medžiagos kontrabandą, o būtent: 2017 metais pavasario ir vasaros laikotarpiu susitikimų, telefoninių pokalbių, vykusių Lietuvos Respublikoje metu, V. D., A. D., V. L., V. B., A. B., G. A., V. E., R. J., veikdami organizuotoje grupėje, dėl savanaudiškų paskatų - turėdami tikslą neteisėtai praturtėti, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, susitarė neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nurodytomis aplinkybėmis V. D., A. D., V. L., V. B., A. B., neteisėtai disponuodami labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturėdami leidimo, rengėsi narkotinės medžiagos gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir tuo tikslu ieškojo nusikaltimo priemonių bei įrankių. V. D., siekdamas įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, telkė bendrininkus neteisėtai disponuoti narkotine medžiaga, padaryti jos kontrabandą, taip suburdamas organizuotą grupę, parūpino jo ir A. D. naudojamą vilkiką Volvo FH12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su įrengta slėptuve, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir galimo sulaikymo, kartu su V. L. įgijo prietaisą, skirtą blokuoti technines ryšio priemones, taip pat V. D. parengė nusikalstamas veikas ir joms vadovavo, sudarė veikimo planą, paskirstė organizuotos grupėms nariams vaidmenis bei nurodė: V. B. - siekdamas užtikrinti neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą, paruošti angarą, esantį (duomenys neskelbtini), bei, siekdamas užtikrinti netrukdomą narkotinės medžiagos neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną – paruošti slėptuvę, esančią puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir atlikti puspriekabės svorio matavimus; V. L. - paruošti teritoriją bei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), neteisėtam narkotinių medžiagų laikymui bei organizuoti puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su joje įrengta slėptuve, registracijos techninių duomenų - masės (be krovinio) pakeitimą į melagingus masės (be krovinio) techninius duomenis; G. A., V. E., R. J. - įgyti transporto priemonę narkotinės medžiagos gabenimui, dalyvauti neteisėtam narkotinės medžiagos įgijimo, laikymo bei gabenimo procese; V. L. kartu su A. D. ir A. B. neteisėtai disponuoti narkotine medžiaga, ją neteisėtai laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir parduoti ar kitaip išplatinti kitiems asmenims. 2017 metais tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2017 metų birželio mėnesio pabaigos, iš tyrimo metu nenustatytos vietos ir nenustatytų asmenų, V. B., V. D., A. D., V. L., A. B. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 492 556,035 g kanapių dervos, kurią paslėpę puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje, neteisėtai atgabeno ir iki 2017 metų rugpjūčio mėnesio 12 dienos laikė aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). V. B. kartu su kitais organizuotos grupės nariais - V. D., A. D., V. L., A. B. 2017 metų vasarą, neteisėtai disponuodami labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos - 492 556,035 g kanapių dervos, neturėdami leidimo, rengėsi šios narkotinės medžiagos, paslėptos puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje, gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t.y., sudarė nusikalstamos veikos planą, sutelkė bendrininkus, kuriems paskirstė užduotis, parūpino įrankius ir priemones. V. D., veikdamas pagal jo parengtą planą, 2017 metų birželio mėnesio pabaigoje susitikimų ir telefoninių pokalbių metu, nurodė V. B., atlikti puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), masės matavimus narkotinės medžiagos kontrabandai. Po ko, V. B., parūpinęs vilkiką Volvo FH 12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai gabeno puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje labai didelį kiekį narkotinės medžiagos iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), kur atlikęs transporto priemonių masės matavimus, gabeno minėtą puspriekabę su narkotine medžiaga į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), bei apie puspriekabės su narkotine medžiaga masę, pranešė V. D.. V. D., tikslu neteisėtai gabenti narkotinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, 2017 metų rugpjūčio mėnesį, susitikimų ir telefoninių pokalbių metu, nurodė V. L. organizuoti puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos techninių duomenų - masės (be krovinio) pakeitimą į melagingus masės (be krovinio) techninius duomenis. Dėl to, A. D., veikdamas kartu su V. D., 2017 metų rugpjūčio mėnesio 16 dieną iš V. B. gavo puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, kurį V. D. perdavė V. L.. Po ko, V. D. nurodymu, V. L., 2017 metų rugpjūčio mėnesį vykusių telefoninių pokalbių, susitikimų metu, organizavo transporto priemonės - puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tikrų techninių duomenų - masės (be krovinio), pakeitimą į netikrus. Taip pat, 2017 metų rugpjūčio mėnesio 12 dieną, V. B. ir B. N. (kuris dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra įtariamas), V. D. nurodymu, vilkiko Volvo FH 12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagalba, puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje labai didelį kiekį narkotinės medžiagos neteisėtai gabeno iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) į V. B. naudojamą angarą, esantį (duomenys neskelbtini) ir ten šią narkotinę medžiagą V. B., V. D., A. D., V. L. bei A. B. neteisėtai laikė iki 2017 metų rugpjūčio mėnesio 26 dienos. 2017 metų rugpjūčio mėnesį, ne vėliau nei iki 2017 metų rugpjūčio mėnesio 26 dienos, susitikimų metu V. D. nurodė G. A., V. E. ir R. J. įgyti transporto priemonę neteisėtam narkotinių medžiagų gabenimui. 2017 metų rugpjūčio mėnesio 26 dieną, (duomenys neskelbtini), V. D., nusikalstamos veikos darymui G. A. perdavė jo parūpintus įrankius ir priemones. V. D., vykdydamas organizuotų grupės narių nusikalstamų veikų planą, koordinavo G. A., V. E. ir R. J. veiksmus angare, esančiame (duomenys neskelbtini), bei stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų G. A., V. E. ir R. J., kurie veikė pagal V. D. planą, naudodami jo duotus įrankius ir priemones, labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 428180 g kanapių dervos – neteisėtam įgijimui ir perkrovimui iš vilkiko Volvo FH12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įrengtos slėptuvės į G. A., V. E. ir R. J. parūpintą automobilį - VW Multivan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Veikdamas pagal parengtą planą, V. D., 2017 metų rugpjūčio mėnesio 26 dieną, automobiliu N. J., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), lydėjo G. A., V. E. ir R. J. automobilyje - VW Multivan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vežamą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - 428180 g kanapių dervos, stebėdamas aplinką ir siekdamas išvengti galimo policijos pareigų sulaikymo, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos į V. L. suteiktą garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Po ko, V. D. nurodymu, gabentą narkotinę medžiagą, G. A. ir V. E. iškrovė į V. L. suteiktą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame šią narkotinę medžiagą V. B., V. D., A. D., V. L., ir A. B., panaudodami V. L. ir V. D. parūpintą prietaisą, skirtą blokuoti technines ryšio priemones, neteisėtai laikė iki 2017 metų rugpjūčio mėnesio 28 dienos. 2017 metų rugpjūčio mėnesio 28 dieną V. D., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, susitikęs su A. D. ir A. B., Biržuose, nurodė A. D. ir A. B. įgyti transporto priemonę, neteisėtam narkotinių medžiagų gabenimui Lietuvos Respublikoje teritorijoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Po to, V. D. kartu su A. D. ir V. L., tęsdami organizuotos grupės narių bendrą sumanymą, 2017 metais rugpjūčio mėnesio 28 dieną, apie 16.25 val., iš V. L. garažo, esančio (duomenys neskelbtini), sukrovę labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 428 180 g kanapių dervos į A. D. ir A. B. parūpintą transporto priemonę - F. D., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A. D. vairuojant šį automobilį, o V. D. automobiliu N. J., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir A. B. automobiliu P. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lydint bei skirtingose kelio atkarpose stebint aplinką, siekiant išvengti galimo policijos pareigūnų sulaikymo, neteisėtai gabeno iš (duomenys neskelbtini) į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai laikė iki 2017 metų rugpjūčio mėnesio 29 dienos, 12.25 val., kuomet transporto priemonės - F. D., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kratos metu narkotinę medžiagą surado ir paėmė teisėsaugos pareigūnai. V. B. kartu su V. D., A. D., V. L. ir A. B. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 64 376,035 g kanapių dervos neteisėtai laikė puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje iki 2017 metų rugpjūčio 29 dienos, 20.30 val., kuomet puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusios angare, (duomenys neskelbtini), kratos metu šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė teisėsaugos – pareigūnai.

2. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu V. B. pripažintas įtariamuoju. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 rugsėjo 6 d. nutartimi V. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarimu paskelbta įtariamojo V. B. paieška. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. B. 2017 m. rugsėjo 13 d. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi palikta galioti ankstesnė šio teismo nutartis skirti įtariamajam V. B. kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo bei Panevėžio apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesne kardomąja priemone, ar jų kompleksu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.

Šalies argumentai

4. Kaltinamojo V. B. gynėjas advokatas L. Belevičius skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį ir paskirti V. B. kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, ar kitas, už suėmimą švelnesnes, kardomąsias priemones.

4.1. Gynėjo nuomone, skundžiama nutartis, kurioje atkartoti ankstesnių teismo nutarčių, kuriomis V. B. buvo tęsiamas suėmimo terminas, argumentai, yra formalizuota, joje išdėstyti motyvai nebėra pakankami, kad pagrįstų ilgalaikį griežčiausios kardomosios priemonės taikymą kaltinamajam.

4.2. Skunde nurodo, jog taikant kardomąją priemonę turi būti vertinamas ne tik įtarimo sunkumas, ne tik byloje esantys duomenys, kurie patvirtina įtarimo pagrįstumą, bet ir turi būti nurodyti konkretūs duomenys, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) sprendime, priimtame byloje Jėčius prieš Lietuvą, pabrėžė, kad teismas privalo nustatyti ar teisminių institucijų nurodyti pagrindai yra „reikšmingi“ ir „pakankami“, kad pateisintų asmens laisvės suvaržymą. Ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja šios kardomosios priemonės pratesimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis asmens teisės į laisvę suvaržymas yra šiuo konkrečiu atveju pateisinamas, ar nepažeidžia Konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. EŽTT ne viename savo sprendime yra pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagristo įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą, o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratesimo) pagrindu (sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją bei kt.). Teismų praktikoje yra konstatuojama, jog net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. EŽTT yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą, spręsti ar neišnyko šios priemonės neišvengiamumas proceso tikslams pasiekti įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės tęsimą ilgą laiką Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu (nutartis byloje Nr. 1S-267/2014). Be to, Apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad pakankamai ilgas suėmimo termino tęsimas padarius nesmurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas gali suponuoti išankstinę nuomonę dėl asmens kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo (nutartys bylose Nr. 1S-84/2014, 1S-443/2013). Skundžiama nutartimi pratęsdamas kaltinamajam V. B. suėmimo, taikomo jau daugiau nei 1 metus ir 9 mėnesius, terminą dar trims mėnesiams, teismas neišdėstė išsamių ir bent minimaliai įtikinamų motyvų kodėl V. B. ir toliau turi būti taikoma griežčiausia kardomoji priemonė. Nutartyje nurodyta, jog suėmimo taikymo pagrindus ir aplinkybes apie jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, socialinius ryšius ir kt., o taip pat galimybę pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintus kardomųjų priemonių tikslus švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, teismas nurodė jau ankstesnėse nutartyse. Gynėjas pabrėžia, kad teismas, sprendžiantis dėl ilgalaikio suėmimo taikymo, negali apsiriboti savo ankstesniais procesiniais sprendimais, o turi vertinti realią būtinybę ir realų suėmimo pagrindų egzistavimą konkretaus sprendimo priėmimo metu. Teismas nesilaikė ir reikalavimo kas kartą vertinti ar kardomųjų priemonių tikslų, įtvirtintų BPK 119 straipsnyje, pasiekimas negali būti užtikrintas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Bylą nagrinėjantis teismas nuo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties atkartoja tuos pačius formalius suėmimo pratesimo motyvus, tęsdamas suėmimo terminą V. B. nevertina nei pasikeitusio teisminio nagrinėjimo etapo, nei teismo jau ištirtų duomenų turinio, nei realaus pavojaus, kad V. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Toks formalus sprendimas pratęsti ilgalaikį suėmimo taikymo terminą, vien dėl jo motyvacijos ydingumo negali būti laikomas teisėtu. Skundžiamoje nutartyje nenurodoma konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų egzistavimą šioje proceso stadijoje.

4.3. Gynėjas teigia, kad skundžiamoje nutartyje, grindžiant suėmimo skyrimą BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, išimtinis dėmesys skiriamas kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumui bei gresiančios bausmės griežtumui. EŽTT sprendime Tomasi prieš Prancūziją yra nurodęs, jog įtarimai padarius nusikaltimą nėra pakankama priežastis skirti suėmimą - nesvarbu, koks sunkus nusikaltimas tai bebūtų ir kaip įtikinamai atrodo prieš įtariamąjį surinkti įkalčiai. Gynėjas pažymi, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gali būti taikomos kitos, mažiau nei suėmimas jo laisvę ribojančios kardomosios priemonės. V. B. nors ir yra išsiskyręs, su buvusia sutuoktine veda bendrą ūkį. Atsižvelgiant į proceso stadiją bei į galimų kardomųjų priemonių, tokių kaip intensyvi priežiūra, taikomus suvaržymus, šie socialiniai ryšiai yra pakankamai tamprūs, užtikrinti, kad paleidus V. B. iš suėmimo jis nesislėps (nebėgs) nuo teismo bei kitais būdais netrukdys proceso sėkmei, tačiau jų teismas, formaliai pratęsdamas suėmimo taikymo terminą nevertino. Šiuo atveju Panevėžio apygardos teismas, nesuteikė reikšmės BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytoms kaltinamąjį teigiamai apibūdinančioms aplinkybėms. Nutartyje akcentuojama tai, jog paskelbus V. B. įtariamuoju ir paskelbus jo paiešką jis buvo sulaikytas tik po dviejų savaičių dėl pareigūnų pastangų, o kratos metu rastose laikmenose esančios fotonuotraukos leidžia įtarti, kad jis ketino išvykti iš Lietuvos Respublikos. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad per tas dvi savaites, kol pareigūnai, kaip nurodo teismas, jo intensyviai ieškojo, kaltinamasis neišvyko iš Lietuvos ir net nebandė to daryti, todėl tokios esą buvusios jo intencijos yra tik prielaida. Be to, nuo šių veiksmų praėjo daugiau kaip 21 mėnesis, kaltinamojo elgesys ir jo ketinimai dėl proceso yra akivaizdžiai pasikeitę. Jei pirminėje proceso stadijoje ši aplinkybė buvo iš tiesų reikšminga sprendžiant dėl būtinybės skirti suėmimą, šiuo metu, kai jau vyksta bylos teisminis nagrinėjimas, ši teismo nurodyta aplinkybė yra praradusi aktualumą. Tokie kaltinamojo veiksmai buvo pirminė, žmogiška jo reakcija, tačiau po daugiau nei 21 mėnesio praleisto suėmime jis siekia greitesnės proceso pabaigos ir teisingo bylos išsprendimo, o ne atlikti procesui trukdančius veiksmus. Be to, tai, kad kartą jis jau buvo sulaikytas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kaip tik atgraso jį nuo bet kokių panašių veiksmų, nes jis suvokia proceso neišvengiamumą. Gynėjas nurodo ir tai, kad be fakto dėl V. B. ankstesnio buvimo užsienyje (atliekant bausmę bei dirbant) nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad jis turėtų ten kokius nors ryšius, kuriais realiai galėtų pasinaudoti bandydamas bėgti (slėptis) nuo teismo. Teismo posėdyje buvo apklausta V. B. sutuoktinė, kuri nurodė, jog jų šeima paskutinį kartą užsienio valstybėse lankėsi prieš keliolika metų ir jokioje užsienio valstybėje neturi jokių ryšių. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į sunkią kaltinamojo turtinę padėtį - V. B. neturėtų net teorinių galimybių slapstytis užsienyje, nes neturėtų lėšų.

4.4. Skunde nurodoma ir tai, kad nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, teismas vertino V. B. inkriminuojamą bendrininkavimo formą, nusikalstamų veikų pobūdį bei tai, kad iki suėmimo jis nedirbo. Gynėjo nuomone, šios aplinkybės, atsižvelgiant baudžiamosios bylos proceso stadiją, nėra pakankamos konstatuoti šiam suėmimo pagrindui. Šis pagrindas įstatymo normoje formuluojamas kaip spėjimas apie būsimą kaltinamojo elgesį, t. y. byloje turi būti konkretūs duomenys apie jau planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje, tokių išvadų negalima daryti vien iš buvusio elgesio. Tokios pozicijos laikosi ir EŽTT, byloje Sulaoja prieš Estiją šis teismas nurodė, kad grindžiant suėmimą pakartotinio nusikaltimo rizika, būtina pateikti įrodymus dėl realios galimybės padaryti naują nusikaltimą. Vien kaltinamajam inkriminuojamų veikų skaičius, šių veikų pavojingumas, pobūdis, bendrininkavimo forma, taikant suėmimą ilgą laiką, nebegali pagrįsti neabejotino teiginio, kad kaltinamasis ir ateityje darys nusikalstamas veikas. Visų pirma, šioje baudžiamojo proceso stadijoje asmuo yra tik kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, šie kaltinimai yra grindžiami tik pirminiais duomenimis, kurių visapusiškai dar nepatikrino teismas, todėl negalima pagrįstai ir neabejotinai teigti, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos ir kad kaltinamasis ateityje bus pripažintas kaltu dėl jų padarymo bei nuteistas. Antra, net jei kaltinamasis praeityje ir darė kokias nors veikas, iš to negalima neabejotinai manyti, jog jis analogiškas veikas darys ir ateityje. Jau pats ilgą laiką vykstantis baudžiamasis procesas daro itin didelį poveikį kiekvienam jo dalyviui, tiek dėl buvimo kaltinamojo procesiniame statuse, tiek dėl taikomų ilgalaikių griežtų prievartos priemonių, todėl jau vien dalyvavimas procese gali keisti kaltinamojo elgesį ateityje. Be to, tai, kad teismas be abstrakčių teiginių, nepagrindė, kas leidžia spręsti apie pagrįstą manymą, jog kaltinamasis V. B., būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, tik patvirtina, kad tokia grėsmė yra nebent tik teorinio lygmens. Baudžiamojo proceso įstatyme yra numatytos kitos kardomosios priemonės, kurių kiekviena gali būti taikoma ir siekiant atgrasyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, suteikiant galimybę teisėsaugos institucijoms kontroliuoti kaltinamojo elgęsi ir nebūnant suimtam.

4.5. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam laikotarpiui, turi būti nurodomi pagrįsti ir įtikinami motyvai kodėl švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos. Šiuo atveju teismas net nesvarstė galimybės taikyti kaltinamajam V. B. kitas kardomąsias priemones. Vien tik vykdomas baudžiamas persekiojimas savaime nesuponuoja būtinybės taikyti V. B. griežčiausią kardomąją priemonę. Nutartyje nurodyti bendro pobūdžio teiginiai negali ir toliau pateisinti ilgalaikio kaltinamojo laisvės suvaržymo. Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra reikšmingai apriboja kaltinamojo laisvę ir leidžia jį kontroliuoti, todėl ją taikant būtų užtikrinta ne tik tai, kad būdamas laisvėje V. B. negalės bėgti (slėptis) nuo teismo bei nedarys naujų nusikaltimų, bet ir kitais būdais nepakenks vykstančiam procesui. Ši priemonė būtų adekvati kaltinamajam inkriminuojamų veikų sunkumui ir pavojingumui, bei nevaržytų jo teisių labiau, nei tai yra būtina pasiekti proceso tikslams. Gynėjo nuomone, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas nebėra būtinas ir neišvengiamas, nes kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti taikant kitas kardomąsias priemones.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. B. gynėjo advokato L. Belevičiaus skundas atmetamas

6. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog kaltinamasis V. B. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šią išvadą pagrindžia bylos duomenys: iš dalies paties kaltinamojo V. B., kitų kaltinamųjų parodymai, iš dalies liudytojo B. N. parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, kratų, apžiūrų protokolai, specialisto išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

7. Apygardos teismas pratęsė kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

7.1. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.

7.2. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nors yra išsituokęs, su buvusia sutuoktine veda bendrą ūkį, tačiau vien šios aplinkybės negali paneigti išvados, jog V. B. gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Apygardos teismas, konstatuodamas šio suėmimo taikymo pagrindo buvimą, atsižvelgė ir į tai, kad V. B. buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, buvo paskelbta jo paieška. Teismas įvertino ir tai, kad V. B. kaltinamas padaręs ir rengęsis padaryti nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, o baudžiamasis įstatymas už jam inkriminuojamus nusikaltimus, numato tik itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Apygardos teismas pažymėjo, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Nustatant aptariamą suėmimo taikymo pagrindą būtina įvertinti BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą. V. B. teistas, iki sulaikymo nedirbo. Jau minėta, kad V. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia teigti, jog kaltinamasis saistomas ypatingai tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje. Skundžiamoje nutartyje įvertintos aplinkybės susijusios su kaltinamojo turimais ryšiais užsienyje - kaltinamasis praeityje buvo teistas užsienio valstybėje, yra dirbęs užsienyje. Ne mažiau svarbu, kad ryšių užsienyje turi ir jo galimi nusikalstamų veikų bendrininkai. Skunde nurodoma, kad paskelbus V. B. paiešką, per dvi paieškos savaites jis neišvyko iš Lietuvos, be to nuo šių veiksmų praėjo jau daugiau kaip 21 mėnesis, tačiau šios aplinkybės savaime nepaneigia skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, susijusios su kaltinamojo galimybėmis būnant laisvėje bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, V. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

7.3. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

7.4. Sunkus ir labai sunkus nusikaltimai, kuriuos į padaręs ir rengęsis padaryti kaltinamas V. B. patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Iš jam pareikštų kaltinimų matyti, kad jo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, galimai padaryti veikiant organizuota grupe, o jo vaidmuo nebuvo antraeilis. Pagal inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, V. B. jas galimai padarė iš savanaudiškų paskatų, tokiu būdu siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Iki sulaikymo kaltinamasis nedirbo, praeityje buvo teistas, naujas nusikalstamas veikas galimai padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, konstatuoja, būdamas nesuimtas kaltinamasis V. B. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

8. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus. Nors V. B. laikomas suimtu nuo 2017 m. rugsėjo 13 d., šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį suėmimo taikymą, yra kaltinamojo V. B. asmenybės pavojingumas, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, mastas. Kaltinamajam V. B. taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms. Papildomai pažymėtina, kad viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Viešasis interesas išsamiai ir visapusiškai ištirti nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos bei rengimusi ją gabenti kontrabandos būdu, nubausti kaltuosius asmenis yra svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Įvertinus V. B. asmenybę, ne itin tvirtus socialinius ryšius, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, pobūdį, mastą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, gresiančią bausmę, ryšius užsienyje bei kitus duomenis, daroma išvada, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (taip pat ir intensyvia priežiūra) nebus įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą V. B. į laisvę bei skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos priemonės užtikrinti, jog kaltinamasis dalyvaus baudžiamajame procese bei nedarys naujų nusikaltimų. Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Todėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį naikinti dėl kaltinamojo gynėjo skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. B. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti.

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi kaltinamajam V. B. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėLaima GarnelienėLinas Šiukšta