Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. B. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 21 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos bei dalyvavo rengiant padaryti narkotinės medžiagos kontrabandą, o būtent:

2017 metais pavasario ir vasaros laikotarpiu susitikimų, telefoninių pokalbių, vykusių Lietuvos Respublikoje metu, V. D., A. D., V. L., V. B., A. B., G. A., V. E., R. J., veikdami organizuotoje grupėje, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą neteisėtai praturtėti, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, susitarė neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nurodytomis aplinkybėmis V. D., A. D., V. L., V. B., A. B., neteisėtai disponuodami labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturėdami leidimo, rengėsi narkotinės medžiagos gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir tuo tikslu ieškojo nusikaltimo priemonių bei įrankių. V. D., siekdamas įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, telkė bendrininkus neteisėtai disponuoti narkotine medžiaga, padaryti jos kontrabandą, taip suburdamas organizuotą grupę, parūpino jo ir A. D. naudojamą vilkiką Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įrengta slėptuve, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir galimo sulaikymo, kartu su V. L. įgijo prietaisą, skirtą blokuoti technines ryšio priemones, taip pat V. D. parengė nusikalstamas veikas ir joms vadovavo, sudarė veikimo planą, paskirstė organizuotos grupėms nariams vaidmenis bei nurodė: V. B. – siekdamas užtikrinti neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą, paruošti angarą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Panevėžio rajone, bei, siekdamas užtikrinti netrukdomą narkotinės medžiagos neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną – paruošti slėptuvę, esančią puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atlikti puspriekabės svorio matavimus; V. L. – paruošti teritoriją bei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone, neteisėtam narkotinių medžiagų laikymui bei organizuoti puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su joje įrengta slėptuve, registracijos techninių duomenų – masės (be krovinio) pakeitimą į melagingus masės (be krovinio) techninius duomenis; G. A., V. E., R. J. – įgyti transporto priemonę narkotinės medžiagos gabenimui, dalyvauti neteisėtam narkotinės medžiagos įgijimo, laikymo bei gabenimo procese; V. L. kartu su A. D. ir A. B. neteisėtai disponuoti narkotine medžiaga, ją neteisėtai laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir parduoti ar kitaip išplatinti kitiems asmenims. 2017 metais tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2017 metų birželio mėnesio pabaigos, iš tyrimo metu nenustatytos vietos ir nenustatytų asmenų, V. B., V. D., A. D., V. L., A. B. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 492 556,035 g kanapių dervos, kurią paslėpę puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje, neteisėtai atgabeno ir iki 2017 metų rugpjūčio 12 d. laikė aikštelėje, esančioje kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Panevėžio rajone. V. B. kartu su kitais organizuotos grupės nariais – V. D., A. D., V. L., A. B. 2017 metų vasarą, neteisėtai disponuodami labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – 492 556,035 g kanapių dervos, neturėdami leidimo, rengėsi šios narkotinės medžiagos, paslėptos puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje, gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. sudarė nusikalstamos veikos planą, sutelkė bendrininkus, kuriems paskirstė užduotis, parūpino įrankius ir priemones. V. D., veikdamas pagal jo parengtą planą, 2017 m. birželio mėnesio pabaigoje susitikimų ir telefoninių pokalbių metu, nurodė V. B., atlikti puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), masės matavimus narkotinės medžiagos kontrabandai. Po ko, V. B., parūpinęs vilkiką Volvo FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai gabeno puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje labai didelį kiekį narkotinės medžiagos iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Panevėžio rajone į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur atlikęs transporto priemonių masės matavimus, gabeno minėtą puspriekabę su narkotine medžiaga į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Panevėžio rajone, bei apie puspriekabės su narkotine medžiaga masę, pranešė V. D.. V. D., tikslu neteisėtai gabenti narkotinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, 2017 m. rugpjūčio mėnesį, susitikimų ir telefoninių pokalbių metu, nurodė V. L. organizuoti puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos techninių duomenų – masės (be krovinio) pakeitimą į melagingus masės (be krovinio) techninius duomenis. Dėl to, A. D., veikdamas kartu su V. D., 2017 m. rugpjūčio 16 d. iš V. B. gavo puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, kurį V. D. perdavė V. L.. Po ko, V. D. nurodymu, V. L., 2017 m. rugpjūčio mėnesį vykusių telefoninių pokalbių, susitikimų metu, organizavo transporto priemonės – puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikrų techninių duomenų – masės (be krovinio), pakeitimą į netikrus. Taip pat 2017 m. rugpjūčio 12 d. V. B. ir B. N. (kuris dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra įtariamas), V. D. nurodymu, vilkiko Volvo FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagalba, puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje labai didelį kiekį narkotinės medžiagos neteisėtai gabeno iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Panevėžio rajone į V. B. naudojamą angarą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Panevėžio rajone ir ten šią narkotinę medžiagą V. B., V. D., A. D., V. L. bei A. B. neteisėtai laikė iki 2017 m. rugpjūčio 26 d. 2017 m. rugpjūčio mėnesį, ne vėliau nei iki 2017 m. rugpjūčio 26 d., susitikimų metu V. D. nurodė G. A., V. E. ir R. J. įgyti transporto priemonę neteisėtam narkotinių medžiagų gabenimui. 2017 m. rugpjūčio 26 d., (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, V. D., nusikalstamos veikos darymui G. A. perdavė jo parūpintus įrankius ir priemones. V. D., vykdydamas organizuotų grupės narių nusikalstamų veikų planą, koordinavo G. A., V. E. ir R. J. veiksmus angare, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Panevėžio rajone, bei stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų G. A., V. E. ir R. J., kurie veikė pagal V. D. planą, naudodami jo duotus įrankius ir priemones, labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 428 180 g kanapių dervos – neteisėtam įgijimui ir perkrovimui iš vilkiko Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtos slėptuvės į G. A., V. E. ir R. J. parūpintą automobilį – VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Veikdamas pagal parengtą planą, V. D., 2017 m. rugpjūčio 26 d., automobiliu Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lydėjo G. A., V. E. ir R. J. automobilyje – VW Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežamą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 428 180 g kanapių dervos, stebėdamas aplinką ir siekdamas išvengti galimo policijos pareigų sulaikymo, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos į V. L. suteiktą garažą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone. Po ko, V. D. nurodymu, gabentą narkotinę medžiagą, G. A. ir V. E. iškrovė į V. L. suteiktą garažą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone, kuriame šią narkotinę medžiagą V. B., V. D., A. D., V. L., ir A. B., panaudodami V. L. ir V. D. parūpintą prietaisą, skirtą blokuoti technines ryšio priemones, neteisėtai laikė iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. 2017 m. rugpjūčio 28 d. V. D., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, susitikęs su A. D. ir A. B. Biržuose, nurodė A. D. ir A. B. įgyti transporto priemonę, neteisėtam narkotinių medžiagų gabenimui Lietuvos Respublikoje teritorijoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Po to, V. D. kartu su A. D. ir V. L., tęsdami organizuotos grupės narių bendrą sumanymą, 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 16.25 val. iš V. L. garažo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone, sukrovę labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 428 180 g kanapių dervos į A. D. ir A. B. parūpintą transporto priemonę – Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. D. vairuojant šį automobilį, o V. D. automobiliu Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir A. B. automobiliu P. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lydint bei skirtingose kelio atkarpose stebint aplinką, siekiant išvengti galimo policijos pareigūnų sulaikymo, neteisėtai gabeno iš (duomenys neskelbtini) kaime, Panevėžio rajone, į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Biržuose, ir neteisėtai laikė iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. 12.25 val., kuomet transporto priemonės – Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kratos metu narkotinę medžiagą surado ir paėmė teisėsaugos pareigūnai. V. B. kartu su V. D., A. D., V. L. ir A. B. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 64 376,035 g kanapių dervos neteisėtai laikė puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje iki 2017 m. rugpjūčio 29 d. 20.30 val., kuomet puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusios angare, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Panevėžio rajone, kratos metu šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė teisėsaugos pareigūnai.

2. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu V. B. pripažintas įtariamuoju. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 rugsėjo 6 d. nutartimi V. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarimu paskelbta įtariamojo V. B. paieška. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. B. 2017 m. rugsėjo 13 d. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi palikta galioti ankstesnė šio teismo nutartis, kuria įtariamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas jos terminas trims mėnesiams. Vėlesnėmis teismų nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad nė viena švelnesnė kardomoji priemonė neužkirs galimybės kaltinamajam pabėgti (pasislėpti) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, t. y. nebus įgyvendinti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai.

4. Kaltinamojo V. B. gynėjas skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir suėmimą pakeisti keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

4.1. Skunde teigiama, kad apygardos teismo nutartis priimta, iš esmės pažeidžiant BPK 121, 122 ir 127 straipsnių nuostatas, yra formali ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

4.2. BPK 119 straipsnyje numatytų tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Pratęsdamas griežčiausios kardomosios priemonės taikymą, teismas turi nurodyti ne formalius pagrindus, o objektyvias aplinkybes dėl kiekvieno iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų buvimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. B. pasinaudos turimais ryšiais užsienyje, kad pabėgti, bei darys naujus nusikaltimus.

4.3. Ilgalaikis suėmimo tęsimas gali būti pateisinamas tik esant išskirtinėms priežastims, t. y. kai suimtas kaltinamasis, būdamas užsienio valstybės piliečiu, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą, kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, kaltinamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas ar itin apsunkintas, kai byloje yra duomenų, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis daro poveikį kitiems proceso dalyviams, nukentėjusiesiems, liudytojams, specialistams, naikina įrodymus ar juos klastoja ir pan. Šios aplinkybės gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymą ilgą laiką Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-267/2014).

4.4. Skundžiama nutartimi pratęsdamas kaltinamajam V. B. suėmimo, taikomo jau daugiau nei dvejus metus ir tris mėnesius, terminą dar trims mėnesiams, teismas neišdėstė išsamių ir įtikinamų motyvų, kodėl V. B. ir toliau turi būti taikoma griežčiausia kardomoji priemonė. Teismas, sprendžiantis dėl ilgalaikio suėmimo taikymo, negali apsiriboti savo ankstesniais procesiniais sprendimais, o turi vertinti realią būtinybę ir realų suėmimo pagrindų egzistavimą konkretaus sprendimo priėmimo metu. Teismas nesilaikė reikalavimo kas kartą vertinti ar kardomųjų priemonių tikslų, įtvirtintų BPK 119 straipsnyje, pasiekimas negali būti užtikrintas švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Bylą nagrinėjantis teismas nuo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties atkartoja tuos pačius formalius suėmimo pratesimo motyvus, tęsdamas suėmimo terminą V. B. nevertina nei pasikeitusio teisminio nagrinėjimo etapo, nei teismo jau ištirtų duomenų turinio, nei realaus pavojaus, kad V. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus.

4.5. Skundžiamoje nutartyje, grindžiant suėmimo skyrimą BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, išimtinis dėmesys skiriamas kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumui bei gresiančios bausmės griežtumui. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) sprendime Tomasi prieš Prancūziją yra nurodęs, jog įtarimai padarius nusikaltimą nėra pakankama priežastis skirti suėmimą – nesvarbu, koks sunkus nusikaltimas tai bebūtų ir kaip įtikinamai atrodo prieš įtariamąjį surinkti įkalčiai. Gynėjas pažymi, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gali būti taikomos kitos, mažiau nei suėmimas jo laisvę ribojančios kardomosios priemonės. Nors V. B. ir yra išsiskyręs, tačiau su buvusia sutuoktine veda bendrą ūkį ir kartu rūpinasi vaikais. V. B. iki sulaikymo nuolat vertėsi transporto priemonių remontu ir turėjo lėšų pargyvenimui. Byloje nėra jokių duomenų apie jo neteisėtai gautas pajamas. Nutartyje nepagrįstai akcentuojama tai, jog pripažinus V. B. įtariamuoju ir paskelbus jo paiešką, jis buvo sulaikytas tik po dviejų savaičių, o kratos metu rastose laikmenose esančios fotonuotraukos leidžia įtarti, kad jis ketino išvykti iš Lietuvos. Kaltinamasis neišvyko iš Lietuvos ir net nebandė to daryti.

4.6. Gynėjas skunde taip pat kritikuoja pirmosios instancijos teismo nutarties išvadą dėl kaltinamojo turimų ryšių užsienyje. Pasak gynėjo, darydamas tokią išvadą, teismas rėmėsi prielaidomis, nes ankstesni teistumai ir darbas užsienyje neįrodo, kad tokie ryšiai aplamai yra. Teismo posėdyje buvo apklausta V. B. sutuoktinė, kuri nurodė, jog jų šeima paskutinį kartą užsienio valstybėse lankėsi prieš keliolika metų ir užsienyje neturi jokių ryšių.

4.7. Nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, teismas vertino V. B. inkriminuojamą bendrininkavimo formą, nusikalstamų veikų pobūdį bei tai, kad veikos buvo gerai organizuotos ir suplanuotos. Gynėjo nuomone, šios aplinkybės, atsižvelgiant baudžiamosios bylos proceso stadiją, nėra pakankamos konstatuoti šiam suėmimo pagrindui. Byloje nustatyta, kad V. B. atliko vien techninio pobūdžio pagalbinius veiksmus – jis V. D. prašymu nugabeno puspriekabę pasverti ir atliko jos techninę apžiūrą. V. B. nebuvo nei organizatorius, nei aktyvus dalyvis, už savo darbą jis negavo jokio atlygio. Pasak gynėjo, šis pagrindas įstatymo normoje formuluojamas kaip spėjimas apie būsimą kaltinamojo elgesį, tačiau byloje turi būti konkretūs duomenys apie jau planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje. Tokių išvadų negalima daryti vien iš buvusio kaltinamojo elgesio. Tokios pozicijos laikosi ir EŽTT. Byloje Sulaoja prieš Estiją teismas nurodė, kad grindžiant suėmimą pakartotinio nusikaltimo rizika, būtina pateikti įrodymus dėl realios galimybės padaryti naują nusikaltimą. Vien kaltinamajam inkriminuojamų veikų skaičius, šių veikų pavojingumas, pobūdis, bendrininkavimo forma, taikant suėmimą ilgą laiką, nebegali pagrįsti neabejotino teiginio, kad kaltinamasis ir ateityje darys nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad V. B. ruošiasi atlikti kokius nors nusikalstamus veiksmus. Vien tai, kad suimtasis praeityje buvo teistas, nerodo jo ketinimus tokius veiksmus atlikti ateityje.

4.8. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam laikotarpiui, turi būti nurodomi pagrįsti ir įtikinami motyvai, kodėl švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos. Šiuo atveju teismas net nesvarstė galimybės taikyti kaltinamajam V. B. kitas kardomąsias priemones. Gynėjas pažymi, kad į teismo sąskaitą buvo įmokėtas 10 000 Eur dydžio užstatas ir teismui pateiktas mokėjimą patvirtinantis dokumentas. Ši suma yra didelė kaltinamojo šeimai, todėl bus pakankama, kad užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Teismas į šią aplinkybę net neatsižvelgė ir nepasisakė, kodėl tokia kardomoji priemonė negali būti skiriama. Gynėjo teigimu, kartu su užstatu gali būti skiriamos ir kelios kitos kardomosios priemonės.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė gynėjo skundą atmesti.

6. Kaltinamojo V. B. gynėjo skundas atmetamas.

7. Panevėžio apygardos teismas, 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalies, nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų.

7.1. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Aukštesniajam teismui pateikti baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

7.2. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – iš dalies paties V. B. ir iš dalies liudytojų parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kartų, apžiūrų protokolai, tarnybiniai pranešimai, specialistų išvados, kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis V. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

7.3. V. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

7.4. Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.

7.5. Kardomosios priemonės suėmimo terminas V. B. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai.

7.6. V. B. kaltinamas padaręs tyčinį labai sunkų nusikaltimą ir besirengiantis padaryti tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą straipsnio sankcijoje nustatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų. Už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarymą straipsnio sankcijoje nustatyta taip pat gana griežta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Nagrinėjamu atveju visi nusikaltimai galimai padaryti, veikiant organizuota grupe, neatsitiktiniai, iš anksto suplanuoti ir gerai organizuoti, padaryti dėl savanaudiškų tikslų. Taigi, kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.

7.7. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšmingos ir kitos aplinkybės. Nors V. B. yra išskyręs, tačiau pagal bylos duomenis jis gyvena su buvusia žmona, šeimoje augina sūnų. Byloje taip pat yra duomenų, kad V. B. iki sulaikymo nedirbo, registravosi Darbo biržoje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad V. B. yra saistomas tokiais tvirtais socialiniais ar šeiminiais ryšiais, kurie jį sulaikytų nuo bėgimo (slėpimosi). Šios išvados nepaneigia gynėjo argumentai, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir gyvena su šeima. Suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos galimai padaręs ir pasikėsinęs padaryti jis įtariamas, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir labai griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai nei nurodo gynėjas, nesumažina V. B. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės.

7.8. Ne mačiau svarbu tai, kad V. B. buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dėl ko buvo paskelbta jo paieška. Nors gynėjas skunde bando įtikinti, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nesislėpė, tačiau tokie jo teiginiai prieštarauja paties V. B. paaiškinimams bei rašytinei bylos medžiagai. Apie tai, kad buvo pasislėpęs nuo pareigūnų, V. B. patvirtino apklausiamas kaip įtariamasis. Be to, turimais duomenimis V. B. į apklausas neatvyko, savo gyvenamojoje vietoje nesilankė, naudotais mobilaus ryšio telefonais nesinaudojo, jo buvusi žmona, su kuria V. B. kartu gyvena, apie jo buvimo vietą duomenų neturėjo. Šios aplinkybės paneigia gynėjo argumentus dėl paieškos paskelbimo pagrįstumo. Gynėjo skundo argumentai dėl vykdytos paieškos trukmės nepaneigia šios teismo išvados.

7.9. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. B. turi ryšių užsienyje. Apie tai, kad užsienyje gyvena jo sūnus, 2017 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu nurodė pats suimtasis. Be to, kaltinamasis praeityje buvo teistas užsienio valstybėje, taip pat buvo dirbęs užsienyje. Nusikaltimas, kurį padaręs kaltinamas V. B., turi tarptautinį pobūdį, nes buvo rengiama labai didelio kiekio narkotinės medžiagos kontrabandą į užsienį. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad suimtasis turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali slėptis nuo teismo.

7.10. Byloje iš tiesų nėra duomenų, kad V. B. ruoštųsi ar būtų ruošęsis bėgti (slėptis), tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad įtariamasis (kaltinamasis), būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo mėgino bėgti (slėptis) ar rengiasi, planuoja bėgti (slėptis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ne tik į gresiančios bausmės griežtumą, tačiau ir į kitus svarbius veiksnius, patvirtinančius slėpimosi pavojų, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

7.11. Aukštesniojo teismo nuomone, suėmimo terminas kaltinamajam V. B. pagrįstai pratęstas nustačius ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus.

7.12. Nusikaltimai, kurių padarymu, kaltinamas V. B. patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Inkriminuojamas nusikalstamas veikas suimtasis galimai padarė būdamas teistas, 2014 m. gegužės 22 d. buvo nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, naujai nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Priešingai nei skunde nurodo gynėjas, ankstesnis suimtojo teistumas privalo būti vertinamas sprendžiant dėl naujų nusikalstamų veikų padarymo rizikos. V. B. inkriminuoti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, galimai padaryti veikiant organizuota grupe. Ne mažiau svarbu tai, kad V. B. iki sulaikymo nedirbo. Šios aplinkybės, įvertinus paties kaltinamojo vaidmenį dalyvaujant organizuotoje grupėje, jo ankstesnį teistumą (už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis) ir tai, kad jis nedirbo, leidžia pagrįstai manyti, kad visi nusikaltimai buvo savanaudiški ir daromi, turint tikslą gauti neteisėtų pajamų.

7.13. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, susijusios su ankstesniu teistumu, kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, rodo didesnį asmenybės pavojingumą visuomenei bei patvirtina tikimybę, jog paleistas iš suėmimo V. B. gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Šios išvados nepaneigia skunde nurodoma aplinkybė, jog kaltinamasis iki sulaikymo remontavo automobilius ir turėjo pajamų pragyvenimui (nors ir neoficialių).

7.14. Nors kaltinamojo gynėjas skunde teigė, jog šis teismo nustatytas suėmimo pagrindas grindžiamas prielaidomis, tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

7.15. Baudžiamoji byla, kurioje V. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nuo 2018 m. lapkričio 21 d. nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už V. B. griežčiausią inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimų.

7.16. Sutiktina, jog suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Konvencijos 5 straipsnio, Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. EŽTT savo sprendimuose ne kartą nurodė, kad besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas.

7.17. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti visuomenei labai pavojingas organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimu bei jų kontrabanda. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą.

7.18. EŽTT taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad baudžiamosios bylos dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės padarytų nusikalstamų veikų savaime yra sudėtingesnės, nes dažniausiai tiriamos (nagrinėjamos) tokių veikų padarymo aplinkybės, kurios savo mastu ir dalyvių skaičiumi negali lygintis su pavienių nusikaltimų nagrinėjimo ypatumais. Tokios veikos dažniausiai būna gerai suplanuotos, trunka ilgą laiko trapą, įtariamieji būna pasiskirstę vaidmenimis. Tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimas paprastai užtrunka ilgiau, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms, tiek teismui reikia nustatyti visas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, surinkti bei ištirti įrodymus ir nustatyti kiekvieno nusikalstamos grupuotės nario atsakomybės ribas. Todėl tokio pobūdžio bylose, ilgesnis kaltininkų izoliavimas vienas nuo kito, siekiant išvengti jų slėpimosi nuo tyrimo, dažniau nei kitais atvejais, gali būti pripažintas pateisinamu Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme (sprendimas Bąk prieš Lenkija, pareiškimo Nr. 7870/04, 2007-01-16; sprendimas Wrona prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 29345/09).

7.19. Atsakant į gynėjo argumentus, pažymėtina ir tai, jog nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro aplinkybė, kad joje pasikartoja argumentai ir motyvai iš ankstesnių šio teismo priimtų nutarčių, kuriomis buvo V. B. pratęstas suėmimo terminas. Teisėjų kolegija atkreipia gynėjo dėmesį, kad tuo atveju, kai tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali būti, jog teismo išvados bus ne tik tos pačios, bet ir grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais. Tačiau tai nereiškia, kad aktualūs duomenys iš naujo neapsvarstyti ir nevertinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. B. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi kaltinamajam V. B. trims mėnesiams pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.