Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Lino Šiukštos ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. B. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. B. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 21 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. V. B. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos bei dalyvavo rengiant padaryti narkotinės medžiagos kontrabandą.

2. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu V. B. pripažintas įtariamuoju. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 rugsėjo 6 d. nutartimi V. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarimu paskelbta įtariamojo V. B. paieška. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. B. 2017 m. rugsėjo 13 d. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi palikta galioti ankstesnė šio teismo nutartis skirti įtariamajam V. B. kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo bei Panevėžio apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teismas padarė išvadą, kad V. B. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

4. Kaltinamojo V. B. gynėjas advokatas L. Belevičius skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį ir paskirti V. B. kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, ar kitas, už suėmimą švelnesnes kardomąsias priemones.

4.1. Skunde nurodo, kad vienas iš esminių procesinės prievartos priemonių taikymo teisėtumo kriterijų - tai, kad bet kokia procesinė prievarta būtų taikoma tik griežtai ir tiksliai laikantis įstatyme įtvirtintos tvarkos ir procedūrų. Taikant bet kurią kardomąją priemonę, o ypatingai griežčiausią, turi būti vertinamas ne tik įtarimo sunkumas, ne tik byloje esantys duomenys, kurie patvirtina įtarimo pagrįstumą, bet ir turi būti nurodyti konkretūs duomenys, pagrįsti byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) sprendime, priimtame byloje Jėčius prieš Lietuvą, pabrėžė, kad teismas privalo nustatyti ar teisminių institucijų nurodyti pagrindai yra „reikšmingi“ ir „pakankami“, kad pateisintų asmens laisvės suvaržymą. Ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja griežčiausios kardomosios priemonės pratesimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės - teisės į laisvę - suvaržymas yra šiuo konkrečiu atveju pateisinamas, ar nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. EŽTT ne viename savo sprendime yra pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonė skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą (sprendimas byloje Ilijkov v. Bulgarija), o inkriminuojamos nusikalstamos veik sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratesimo) pagrindu (sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją bei kt.). Teismų praktikoje konstatuojama, jog net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, taikant ilgalaikį suėmimą, jis gali būti pateisinamas tik esant išskirtinėms priežastims (nutartis byloje Nr. 1S- 267/2014).V. B. yra kalinamas jau pusantrų metu, todėl teismas privalėjo itin kruopščiai patikrinti realios grėsmės, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, bandys išvengti teismo proceso, darys naujus nusikaltimus ar atliks kitus veiksmus, kurie prieštarautų BPK 119 straipsnyje numatytiems kardomųjų priemonių tikslams, egzistavimą šiuo metu. Nei jo elgesys, paskelbus jį įtariamuoju, nei kaltinimų sunkumas ar gresiančios bausmės griežtumas, savaime nėra išskirtinės aplinkybės, kurios gali pateisinti ilgalaikį griežčiausios kardomosios priemonės taikymą, ypač atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama teisme. Skundžiamoje nutartyje nenurodoma konkrečių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų egzistavimą. Be to, Apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad pakankamai ilgas suėmimo termino tęsimas padarius ne smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas gali suponuoti išankstinę nuomonę dėl asmens kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo (nutartys bylose Nr. 1S-84/2014, 1S-443/2013).

4.2. Apygardos teismas, grįsdamas suėmimo taikymą BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, išimtinį dėmesį skyrė kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumui bei gresiančios bausmės griežtumui. Gynėjas pažymi, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje jam gali būti taikomos kitos kardomosios priemonės. V. B., nors ir yra išsiskyręs, su buvusia sutuoktine veda bendrą ūkį. Šie socialiniai ryšiai yra pakankamai tamprūs, kad užtikrinti, jog paleidus V. B. iš suėmimo jis nesislėps (nebėgs) nuo teismo bei kitais būdais netrukdys procesui. Skundžiamoje nutartyje tokios aplinkybės nebuvo įvertintos. Gynėjas nurodo ir tai, kad per dvi savaites, kai buvo paskelbta V. B. paieška, jis neišvyko iš Lietuvos ir net nebandė to daryti. Be to, nuo šių veiksmų praėjo daugiau kaip 18 mėnesių, kaltinamojo elgesys ir jo ketinimai proceso atžvilgiu yra akivaizdžiai pasikeitę. Todėl ši aplinkybė, nors ir buvo reikšminga pirminėje proceso stadijoje, šiuo metu yra praradusi aktualumą. Teismo nurodomi kaltinamojo ryšiai užsienyje yra abstraktaus pobūdžio. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, todėl V. B. neturėtų net teorinių galimybių slapstytis užsienyje, nes neturėtų tam lėšų.

4.3. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą apygardos teismas grindė V. B. inkriminuojama bendrininkavimo forma, inkriminuojamų veikų pobūdžiu ir tuo, kad iki suėmimo jis nedirbo. Gynėjo nuomone, šios aplinkybės, atsižvelgiant baudžiamosios bylos į proceso stadiją, nėra pakankamos konstatuoti šiam suėmimo pagrindui. EŽTT byloje Sulaoja prieš Estiją nurodė, kad grindžiant suėmimą pakartotinio nusikaltimo rizika, būtina pateikti įrodymus dėl realios galimybės padaryti naują nusikaltimą. Be to, šioje baudžiamojo proceso stadijoje asmuo yra tik kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, todėl negalima pagrįstai ir neabejotinai teigti, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos ir kad kaltinamasis ateityje bus pripažintas kaltu dėl jų padarymo bei nuteistas. Net jei kaltinamasis praeityje ir darė kokias nors veikas, tai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad jis analogiškas veikas darys ir ateityje. Skundžiamoje nutartyje be abstrakčių teiginių nėra nurodyta kas konkrečiai leidžia spręsti apie pagrįstą manymą, jog kaltinamasis V. B., būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, o tai tik patvirtina, kad tokia grėsmė yra nebent tik teorinio lygmens. Be to, švelnesnės kardomosios priemonės gali būti taikomos ir siekiant atgrasyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, suteikiant galimybę teisėsaugos institucijoms kontroliuoti kaltinamojo elgesį ir nebūnant suimtam.

4.4. Apygardos teismas net nesvarstė galimybės taikyti kaltinamajam V. B. kitas kardomąsias priemones. Skundžiamoje nutartyje nurodyti bendro pobūdžio teiginiai negali pateisinti ilgalaikio kaltinamojo laisvės suvaržymo. Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra reikšmingai apriboja kaltinamojo laisvę ir leidžia jį kontroliuoti, todėl taikant šią kardomąją priemonę būtų užtikrinta ne tik tai, kad būdamas laisvėje V. B. negalės bėgti (slėptis) nuo teismo bei nedarys naujų nusikaltimų, bet ir jokiais kitais būdais nepakenks vykstančiam procesui. Ši priemonė, nustačius tinkamas jos taikymo sąlygas, būtų adekvati kaltinamajam inkriminuojamų veikų sunkumui ir pavojingumui, bei nevaržytų jo teisių labiau, nei tai yra būtina pasiekti proceso tikslams. Gynėjo nuomone, šiuo atveju griežčiausios kardomosios priemonės taikymas nebėra būtinas ir neišvengiamas, nes kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti taikant kitas kardomąsias priemones.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Kaltinamojo V. B. gynėjo advokato L. Belevičiaus skundas atmetamas

6. Kardomosios priemonės, skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamais galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma – iš dalies paties kaltinamojo V. B. parodymai, iš dalies liudytojo B. N., kitų kaltinamųjų parodymai, tarnybiniai pranešimai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kratų, apžiūrų protokolai, specialisto išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

7. Kardomosios priemonės - suėmimo terminas kaltinamajam V. B. skundžiama nutartimi pratęstas nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

7.1. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad būdamas laisvėje V. B. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. V. B. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą bei pasikėsinęs padaryti sunkų nusikaltimą, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos tik itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Šiuo atveju pabėgimo pavojų sustiprina tai, kad V. B. buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, buvo paskelbta jo paieška. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis V. B. parodė, kad kartu su V. D. buvo pasislėpęs nuo atliekamo tyrimo. Pasislėpimo tikimybę sustiprina ir tai, kad V. B. nesaistomas itin tvirtų socialinių ryšių. Jis yra teistas, nevedęs, iki sulaikymo nedirbo, nors turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su buvusia sutuoktine, tačiau šie suimtojo turimi ryšiai nevertinti kaip galintys jį sulaikyti nuo galimybės bėgti (slėptis), siekiant išvengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės. Skundžiamoje nutartyje įvertintos aplinkybės, jog kaltinamasis praeityje buvo teistas užsienio valstybėje, be to yra dirbęs užsienyje, nors šios aplinkybės nėra pakankamos daryti vienareikšmę išvadą, kad kaltinamasis turi glaudžių ryšių užsienyje, kita vertus, jau minėti baudžiamosios bylos duomenys apie tai, kad kaltinamasis nesaistomas itin tvirtais socialiniais ryšiais, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios bausmės, V. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Nėra pagrindo sutikti su gynėjo skundo argumentu, jog apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą, sureikšmino kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą bei gresiančios bausmės griežtumą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas įvertino visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, nei vienai jų nesuteikė išskirtinės reikšmės.

7.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

7.3. V. B. kaltinamas nusikaltimų, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą sąrašą, padarymu. Jis praeityje teistas, naujas nusikalstamas veikas kaltinamas padaręs ir pasikėsinęs padaryti, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Pagal jam pareikštus kaltinimus, nusikalstami veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, galimai buvo padaryti veikiant organizuota grupe. Iki sulaikymo kaltinamasis nedirbo, o iš pareikštų kaltinimų matyti, kad galimai darydamas nusikalstamas veikas kaltinamasis galėjo siekti gauti neteisėtų pajamų. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. B. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

8. Kaltinamajam V. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati V. B. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo, nekaltumo prezumpcijos principų. Apygardos teismas įvertinęs visus reikšmingus baudžiamosios bylos duomenis padarė išvadą, kad kitų kardomųjų priemonių taikymas neužtikrins, kad būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria. Įvertinus V. B. asmenybę, netvirtus socialinius ryšius, inkriminuotų nusikaltimų pobūdį, mastą ir sunkumą, ankstesnį teistumą bei kitus duomenis, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą kaltinamąjį į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat ir gynėjo prašomą paskirti intensyvią priežiūrą, nes nė viena jų, ar jų kompleksu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Šiuo metu toks kaltinamojo V. B. teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. B. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartimi kaltinamajam V. B. trims mėnesiams pratęstos kardomosios priemonės suėmimo terminą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.