Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo V. L. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 16 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamajam V. L. priklausantį turtą (pinigines lėšas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, V. L. kaltinamas padaręs nusikaltimus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 21 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.

2. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Aidos Japertienės 2017 m. spalio 17 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo V. L. turtui – 15 000 Eur piniginėms lėšoms, rastoms ir paimtoms 2017 m. rugpjūčio 29 d. kratos, atliktos V. L. ir Š. L. priklausančiame neregistruotame pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 19, b. l. 186-198), metu, taikant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant pinigus valdyti, juos naudoti ir jais disponuoti (t. 20, b. l. 97-98). Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui buvo tęsiamas.

3. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 16 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į nurodytą kaltinamajam V. L. priklausantį turtą – 15 000 Eur pinigines lėšas, uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti šiuo turtu.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo V. L. gynėjas advokatas Linas Belevičius skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį. Nurodo, kad laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas yra tęsiamas nesant faktinių ir teisinių pagrindų šios procesinės prievartos priemonės taikymui. Skundžiamoje nutartyje, be bendro pobūdžio teiginių, nėra pateikiama jokių konkrečių, faktiniais bylos duomenimis pagrįstų argumentų, kurie pateisintų ilgalaikį taikomos procesinės prievartos priemonės teisėtumą. Todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta bei turi būti panaikinta.

5. Gynėjas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje abstrakčiai nurodoma, jog kaltinamojo V. L. name rastos bei paimtos piniginės lėšos turi BK 72 straipsnyje ar 72³ straipsnyje nurodyto turto požymių ir tai sprendžiama iš visiems kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų pobūdžio bei bylos duomenų. Tačiau nutartyje nėra nurodyta, nei kokių konkrečių konfiskuotino turto požymių turi paimtos piniginės lėšos, nei kokie konkretūs bylos duomenys leidžia apie tai spręsti. Iš teismo nuorodų į ankstesnius procesinius sprendimus, kuriais buvo tęsiama ši procesinė prievartos priemonė, galima manyti, kad šis turtas suprantamas kaip galimas nusikalstamos veikos rezultatas. Advokatas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis V. L. būtų dalyvavęs įgyjant narkotinę medžiagą, ją gabenant, pakuojant, slepiant, saugojant kitose vietose ar pan. Iš V. L. pateikto kaltinimo akivaizdu, jog jis jokio atlygio už tai, kad jo sodybos garaže buvo palikti paketai, apskritai negavo. Kaltinamasis iš inkriminuojamos nusikalstamos veikos negavo jokių pajamų, kiti kaltinamieji jokių piniginių lėšų V. L. taip pat neperdavė. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad visą neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos kiekį kratų metu paėmė policijos pareigūnai, todėl joks šios medžiagos kiekis nebuvo realizuotas ir jokios piniginės lėšos ar turtas iš šio nusikaltimo nebuvo gauti. Taigi, kaltinamojo V. L. gyvenamojoje vietoje rastos piniginės lėšos negalėjo būti gautos iš narkotinių medžiagų realizavimo, nes šios medžiagos apskritai nebuvo realizuotos. Gynėjo nuomone, V. L. pareikštų kaltinimų turinys niekaip nepagrindžia galimo turto konfiskavimo ir tuo pagrindu taikomos procesinės prievartos priemonės teisėtumo.

5.1. Advokatas taip pat pažymi, kad iki šiol nebuvo nustatyti jokie konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadas dėl aptariamų piniginių lėšų neteisėtos kilmės. Dar ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys, įrodantys, jog kaltinamojo V. L. gyvenamojoje vietoje kratos metu rastos piniginės lėšos buvo gautos teisėtu būdu, o ne iš nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti kaltinamasis V. L. ir liudytojas D. L. parodė, jog kelios dienos iki kratos D. L. paskolino savo broliui V. L. 15 000 Eur grynaisiais pinigais. Taigi, kratos metu ir buvo rasti tie pinigai, kuriuos kaltinamajam paskolino D. L.. Pastarasis turėjo pakankamai grynųjų pinigų, kadangi buvo pardavęs butą. Gynėjas pažymi, kad viso tyrimo metu šių asmenų parodymai nebuvo paneigti. Be to, byloje nėra nustatyta jokio pagrindo spręsti apie tai, kad liudytojui D. L. priklausantis turtas gali būti kaip nors susijęs su tiriamomis nusikalstamomis veikomis ar gautas kitokiu neteisėtu būdu. Pastarajam nėra pareikšti kaltinimai, jis jokiu būdu nėra susijęs su minėtomis nusikalstamomis veikomis. Advokato nuomone, akivaizdu, jog nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje bei BK 72³ straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti konfiskuojamas kitam asmeniui priklausantis turtas.

6. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad dar ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs V. L. gynėjo skundą, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje konstatavo, jog tyrimo medžiagoje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad aptariamos piniginės lėšos gali būti gautos iš nusikalstamos veikos. Tačiau tokį trūkumą aukštesnysis teismas pateisino ankstyva ikiteisminio tyrimo stadija ir būtinybe suteikti laiko prokuratūrai surinkti duomenis apie pinigų kilmę. Advokato nuomone, jeigu pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje procesinės prievartos priemonės taikymas galėjo būti pateisinamas ir nesant konkrečių duomenų, pagrindžiančių nusikalstamą rastų ir paimtų piniginių lėšų kilmę, tai šiuo metu, bylai jau esant teisme, tokių duomenų trūkumas lemia taikomos procesinės prievartos priemonės neteisėtumą. Gynėjas pažymi, kad sprendimas taikyti teisės į nuosavybę apribojimą nebegali būti pateisinamas abstrakčiomis formuluotėmis bei vykstančiu procesu. Šioje proceso stadijoje jau yra aišku, kad aptariamos piniginės lėšos negalės būti konfiskuotos, todėl tolesnis nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra neproporcingas ir neteisėtas bei turi būti panaikintas.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Kaltinamojo V. L. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai bylą perdavus teismui laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja.

8.1. Ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

9. Šioje baudžiamojoje byloje V. L. kaltinamas pagal BK 21 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos bei rengėsi narkotinės medžiagos kontrabandai.

10. Gynėjas skunde nurodo, kad kaltinamojo V. L. gyvenamojoje vietoje kratos metu rastos piniginės lėšos negalėjo būti gautos iš narkotinių medžiagų realizavimo, nes šios medžiagos apskritai nebuvo realizuotos. Kaltinamasis iš inkriminuojamos nusikalstamos veikos negavo jokių pajamų, kiti kaltinamieji jokių piniginių lėšų V. L. taip pat neperdavė. Be to, kratos metu buvo rasti pinigai, kuriuos kaltinamajam paskolino jo brolis D. L.. Šie skundo argumentai atmetami.

10.1. Pažymėtina, kad BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo termino teisėtumą ir pagrįstumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų paties kaltinamojo V. L., kitų kaltinamųjų, liudytojų apklausos protokoluose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltės klausimo, taip pat, ar byloje bus taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

10.2. Kaltininko galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 72³ straipsniai). Tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, jog kaltinamajam V. L. priklausančios piniginės lėšos, kurioms šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra šio asmens padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, jos gali būti konfiskuotos BK 72 ar 72³ straipsniuose numatyta tvarka. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu.

10.3. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į V. L. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, yra pagrindas manyti, kad jam gali būti taikomas turto konfiskavimas išplėstinis turto konfiskavimas. Nors labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, kurių disponavimu kaltinamas V. L., kratų metų buvo rastos ir paimtos teisėsaugos pareigūnų, tačiau jis taip pat kaltinamas ir rengęsis šių medžiagų kontrabandai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad organizuotos grupės nariai galimai rengėsi labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandai iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, tuo tikslu buvo ieškomos nusikalstamos veikos padarymo priemonės, įrankiai ir pan. Kaltinamajam V. L. galimai buvo nurodyta paruošti teritoriją bei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), neteisėtam narkotinių medžiagų laikymui bei organizuoti puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su joje įrengta slėptuve, registracijos techninių duomenų - masės (be krovinio) pakeitimą į melagingus masės (be krovinio) techninius duomenis. Be to, kaltinamasis V. D., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir galimo sulaikymo, kartu su V. L. galimai įgijo prietaisą, skirtą blokuoti technines ryšio priemones. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad 15 000 Eur piniginės lėšos, rastos ir paimtos 2017 m. rugpjūčio 29 d. kratos, atliktos V. L. ir Š. L. priklausančiame neregistruotame pastate, galėjo būti gautos ne tik iš nusikalstamų veikų, tačiau ir skirtos papildomų priemonių ir įrankių įgijimui, galimam dokumentų klastojimui ir asmenų papirkimui, siekiant sudaryti tinkamas sąlygas didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandai.

10.4. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. L. parodė, jog kaltinamojo V. L. prašymu paskolino pastarajam 15 000 Eur, vienareikšmiškai nepatvirtina, kad aptariamos piniginės lėšos buvo gautos teisėtu būdu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Nagrinėjamu atveju liudytojas D. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neprisimena, kada ir kur perdavė pinigus V. L., pinigų perdavimo niekas nematė, jokios rašytinės sutarties jie nesudarė. Be to, teismui nebuvo pateikti duomenys, t. y. banko sąskaitos išrašai, buto pardavimo sutartis ir pan., įrodantys, kad D. L. turėjo galimybę grynaisiais pinigais paskolinti kaltinamajam V. L. 15 000 Eur. Taigi, šiuo metu negalima daryti vienareikšmės išvados, kad piniginės lėšos, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra gautos teisėtu būdu ar kad šios piniginės lėšos apskritai priklauso ne kaltinamajam V. L..

11. Aukštesniojo teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą proporcingumo principas pažeistas nebuvo. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju - BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. Todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo V. L. turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo V. L. turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas.

11.1. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – kaltinamajam V. L. priklausančioms piniginėms lėšoms varžo jo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų skunde nepateikia ir kaltinamojo gynėjas. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog Panevėžio apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo V. L. laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Šiuo metu skundžiamoje nutartyje nurodyti nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, jų nepaneigia skunde nurodyti kaltinamojo gynėjo argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo V. L. turtui skundžiama nutartimi pratęstas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. L. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.