Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės ir Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo V. B. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 13 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. B. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 21 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. V. B. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos bei dalyvavo rengiant padaryti narkotinės medžiagos kontrabandą:

4.8. Pasak gynėjo, šis pagrindas įstatymo normoje formuluojamas kaip spėjimas apie būsimą kaltinamojo elgesį, tačiau byloje turi būti konkretūs duomenys apie jau planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje. Tokių išvadų negalima daryti vien iš buvusio kaltinamojo elgesio. Priešingai nei deklaratyviai nurodoma skundžiamoje nutartyje, ištyrus visus bylos įrodymus, jokių duomenų apie bet kokias V. B. nusikalstamas pajamas byloje nėra. Vien kaltinamajam inkriminuojamų veikų skaičius, šių veikų pavojingumas, pobūdis, bendrininkavimo forma, taikant suėmimą ilgą laiką, nebegali pagrįsti neabejotino teiginio, kad kaltinamasis ir ateityje darys nusikalstamas veikas. Byloje nėra duomenų, kad V. B. ruošiasi atlikti kokius nors nusikalstamus veiksmus. Vien tai, kad suimtasis praeityje buvo teistas, nerodo jo ketinimų tokius veiksmus atlikti ateityje.

4.11. Tokiu būdu, teigiama, kad pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas nėra būtinas ir neišvengiamas, nes kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti, taikant ir kitas kardomąsias priemones. Savo ruožtu taikomu ilgu suėmimo terminu, jį pratęsiant vien formaliais pagrindais ir tinkamai nemotyvuojant, yra nepagrįstai ir neproporcingai varžomos kaltinamojo teisės.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. B. gynėjo advokato L. Belevičiaus skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenis ir įvertinusi skundo argumentus, daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismas, 2020 m. kovo 10 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam V. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalies, nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įžvelgė kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo ir naujų nusikalstamų veikų darymo rizikas bei pratęsdamas kaltinamojo V. B. suėmimo terminą trims mėnesiams, kaltinamojo teisių nesuvaržė labiau, nei tai leidžia paminėtų teisės aktų nuostatos.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių kaltinamojo kaltę, nevertina, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus bylą iš esmės. Baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma – kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, iš dalies paties V. B. ir liudytojų parodymai, kratų, apžiūros protokolai, specialistų išvados, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad šioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant teismo nuosprendį.

8. Suėmimas gali būti taikomas tuomet, kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. V. B. pareikšto kaltinimo sunkumas ir įstatyme numatytos sankcijos leidžia taikyti suėmimą (pratęsti jo terminą) byloje, jei tam yra įstatyme numatyti šios kardomosios priemonės pagrindai.

9. Teismas kardomąją priemonę suėmimą kaltinamajam V. B. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Pratęsdamas suėmimo terminą minėtu pagrindu, t. y. įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo riziką, apygardos teismas tinkamai įvertino kaltinamajam įstatyme numatytos gresiančios bausmės dydį, kaltinamojo ryšius. V. B. kaltinamas padaręs labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką bei rengęsis padaryti sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką. Už jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, nustatant aptariamą suėmimo taikymo pagrindą, teismas įvertino BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą.

9.1. Bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu V. B. buvo pasislėpęs nuo tyrimą atliekančių pareigūnų. 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo paskelbta V. B. paieška. Jis sulaikytas 2017 m. rugsėjo 13 d. Kratos metu rastose laikmenose taip pat buvo surastos kaltinamojo fotonuotraukos, galimai skirtos asmens dokumentams pasidaryti galimam išvažiavimui į užsienį. Bylos duomenys patvirtina, kad V. B. buvo pasislėpęs nuo vykstančio ikiteisminio tyrimo proceso – į apklausas neatvyko, savo gyvenamojoje vietoje nesilankė, naudotais mobiliojo ryšio telefonais nesinaudojo, buvusi sutuoktinė apie jo buvimo vietą duomenų neturėjo – šias aplinkybes jis pats patvirtino, ir apklausiamas įtariamuoju. Pagal V. B. pareikštame kaltinime nurodomas aplinkybes spręstina, kad jis gali turėti ryšių užsienyje, t. y. padaryta veika turi tarptautinį pobūdį, nes galimai buvo rengiama labai didelio kiekio narkotinės medžiagos kontrabanda į užsienį. Be to, V. B. nurodė, kad užsienyje gyvena jo sūnus. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis dirbo ir buvo teistas užsienio valstybėje. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad suimtasis turi ryšių užsienyje, kuriais gali pasinaudoti.

9.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje nėra detalizuojama, kokio pobūdžio asmens ryšiai užsienyje turi būti, dėl kurių būtų galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Apie kaltinamojo ryšius nagrinėjamu atveju pagrįstai spręsta, įvertinus tarptautinį nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamojo praleistą laiką užsienio valstybėje. Vertinant grėsmę, jog kaltinamasis gali vengti baudžiamojo persekiojimo, atsižvelgtina ir į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, o būtent, kad iki sulaikymo kaltinamasis nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje, 2014 m. gegužės 22 d. buvo nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, jam inkriminuojama nusikalstama veika galimai padaryta, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui.

9.3. Gynėjo skunde akcentuojami kaltinamojo V. B. socialiniai ryšiai: nors išsituokęs, tačiau kartu gyvena su buvusia žmona, rūpinasi vaikais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Šie duomenys neabejotinai reikšmingi, tačiau nepaneigia pirmiau aptartų bylos duomenų visumos (ankstesnis elgesys – pasislėpimas nuo tyrimą atliekančių pareigūnų, ryšiai užsienyje, inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas ir gresianti bausmė) ir laikytini nepakankamais paneigti egzistuojančią riziką, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su galimai padarytų nusikaltimų pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir griežtos bausmės grėsme, priešingai nei nurodoma, nesumažina V. B. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės.

9.4. Pažymėtina ir tai, kad skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą, atsižvelgiama ne į vieną konkrečią aplinkybę, o jų visumą. Būtent tai, nagrinėjamu atveju teismo ir buvo padaryta. Apygardos teismas tinkamai atsižvelgė į baudžiamosios bylos stadiją, duomenis dėl kaltinamajam įkaltintos veikos, jos pobūdžio, patį V. B. charakterizuojančius duomenis. Šių aplinkybių kontekste taip pat pabrėžtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamas asmuo, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis).

9.5. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytų veiksnių, patvirtinančius slėpimosi pavojų, visumą, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Skunde išdėstyti patikinimai, jog kaltinamasis V. B. nebėgs (nesislėps) nuo teismo, savaime nepaneigia šio suėmimo taikymo pagrindo ir nėra pakankamas pagrindas taikomą kardomąją priemonę pakeisti kita, švelnesne.

10. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, suėmimo terminas kaltinamajam V. B. pagrįstai pratęstas, nustačius ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Nusikaltimas, kurio padarymu, kaltinamas V. B., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Inkriminuotą nusikalstamą veiką suimtasis galimai įvykdė organizuotoje grupėje, kas leidžia teigti, kad nusikalstama veika galimai nebuvo atsitiktinė, o buvo gerai organizuota. Įvertinus, kad V. B. iki sulaikymo nedirbo, jo vaidmenį nusikalstamoje veikoje, jo ankstesnį teistumą (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis), galima įtarti, kad galimai nusikaltimai buvo savanaudiški ir galėjo būti daromi, siekiant gauti neteisėtų pajamų. Nagrinėjamu aspektu įvertintina ir tai, kad V. B. kaltinamas naujų nusikalstamų veikų padarymu, neišnykus ankstesniam teistumui. Visos šios aplinkybės teismui leido pagrįstai manyti, kad, būdamas laisvas, kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju pabrėžtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

11. Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių V. B. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

12. Baudžiamoji byla, kurioje V. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, 2018 m. lapkričio 21 d. perduota Panevėžio apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. V. B. suimtas nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. ir tai gana ilgas laiko tarpas, tačiau pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgus į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už V. B. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, laikytina, kad BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimas, taikant suėmimą, nepažeistas.

13. Pratęsta kardomąja priemone V. B. teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. V. B. laikomas suimtu jau pakankamai ilgą laiką, tačiau šiuo atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, ilgas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Iš tiesų Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra ne kartą pažymėjęs, jog, atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymą. Teisėjų kolegija nesutinka su gynėjo skundo argumentu, kad šioje byloje nėra išskirtinių priežasčių, kurios pateisintų V. B. laikymą suėmime. Išskirtinės priežastys pateisinančios tolimesnį suėmimo taikymą yra V. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumas ir mastas, o taip pat šios bylos sudėtingumas (kaltinimai pareikšti 7 asmenims, byloje yra 35 liudytojai) bei didelė bylos apimtis (baudžiamosios bylos 38 tomai). Šiuo metu suimtojo teisės suvaržytos, laikantis Baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų, esant suėmimo taikymo sąlygoms ir pagrindui. Toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas.

14. Baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti V. B., nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų, padarytų veikiant organizuota grupe, pareikšti septyniems asmenims, taigi byla sudėtinga atsižvelgiant į kaltinamųjų skaičių bei didelės apimties įrodinėjimo procesą. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Baudžiamoji byla 2018 m. gruodžio 6 d. perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad posėdžiai buvo suplanuoti 2019 m. sausio 18 d., 2019 m. vasario 25 d., 2019 m. vasario 27 d. (posėdis atšauktas, nes į šį posėdį kviečiamiems liudytojams šaukimai neįteikti), 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. kovo 13 d., 2019 m. kovo 25 d., 2019 m. balandžio 18 d (posėdis atšauktas dėl teisėjos ligos), 2019 m. gegužės 14 d., 2019 m. gegužės 16 d. (neatvyko kaltinamojo G. A. gynėjas), 2019 m. gegužės 27 d., 2019 m. birželio 27 d. (neatvyko kaltinamojo V. D. gynėja advokatė I. Botyrienė), 2019 m. rugsėjo 2 d., 2019 m. rugsėjo 27 d., 2019 m. spalio 1 d., 2019 m. spalio 16 d., 2019 m. lapkričio 8 d. (neatvyko gynėja advokatė L. Belevičienė), 2019 m. gruodžio 20 d. Atsižvelgiant į kaltinamųjų gynėjų užimtumą kiti teismo posėdžiai numatyti 2020 m. sausio 10 d., 2020 m. sausio 14 d., 2020 m. vasario 27 d., 2020 m. kovo 16 d., 2020 m. kovo 24 d., 2020 m, balandžio 1 d. 2020 m. gegužės 13 d. Nors gynėjo skunde nurodoma apie teisminio proceso stadiją – apklausti visi kaltinamieji, liudytojai, nurodyti kaltinamajame akte, ištirti įrodymai, tačiau iš turimų duomenų matyti ir tai, kad teismas nutarė tenkinti prokuroro ir gynybos prašymus bei į kitą posėdį iškviesti specialistus, liudytojus ir tyrėją, siekiant pašalinti kilusias abejones. Taigi byla nagrinėjama teisiamajame posėdyje pagal iš anksto nustatytą pakankamai intensyvų teismo posėdžių grafiką, teisiamojo posėdžio pertraukos susijusios su objektyviomis priežastimis (šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2020 m. kovo 16 d. ir 2020 m. kovo 24 d. teisiamieji posėdžiai yra atšaukti dėl covid-19 grėsmės), o teismas ėmėsi įmanomų priemonių, kad bylos procesas vyktų kuo sparčiau.

15. Kaltinamojo gynėjas skunde prašo paskirti kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones – į Panevėžio apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą 10 000 Eur dydžio užstatą ir intensyvią priežiūrą. Įvertinus V. B. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, pobūdį, mastą, vaidmenį, darant jam inkriminuotas veikas, gresiančią bausmę, ryšius užsienyje bei kitus duomenis, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo V. B. panaikinti pratęstą griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo metu netaikant kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrus kaltinamajam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat ir gynėjo prašomą paskirti užstatą, intensyvią priežiūrą ar kt., nebus užtikrintas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas. Švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos pašalinti kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo riziką.

16. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam V. B. pratęsimo. Šiuo metu kaltinamojo V. B. teisės suvaržytos, laikantis Baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų. Gynėjo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo ir toliau kaltinamajam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

17. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro aplinkybė, kad joje pasikartoja argumentai ir motyvai iš ankstesnių šio teismo priimtų nutarčių, kuriomis buvo V. B. pratęstas suėmimo terminas. Pastebėtina, jog tuo atveju, kai tam tikri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali būti, jog teismo išvados bus ne tik tos pačios, bet ir grindžiamos (aiškinamos, motyvuojamos) tais pačiais teiginiais. Tačiau tai nereiškia, kad aktualūs duomenys iš naujo nebuvo apsvarstyti ir nevertinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. B. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą atmesti.

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi kaltinamajam V. B. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.