- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- 1S-147-487/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00033-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė, Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Egidija Belevičienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės ir Lino Žukausko,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. B. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 21 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos bei rengėsi narkotinės medžiagos kontrabandai, o būtent: 2017 m. pavasario ir vasaros laikotarpiu susitikimų, telefoninių pokalbių, vykusių Lietuvos Respublikoje metu, V. D., A. D., V. L., V. B., A. B., G. A., V. E., R. J., veikdami organizuotoje grupėje, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą neteisėtai praturtėti, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, susitarė neteisėtai įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nurodytomis aplinkybėmis V. D., A. D., V. L., V. B., A. B., neteisėtai disponuodami labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturėdami leidimo, rengėsi narkotinės medžiagos gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir tuo tikslu ieškojo nusikaltimo priemonių bei įrankių. V. D., siekdamas įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, telkė bendrininkus neteisėtai disponuoti narkotine medžiaga, padaryti jos kontrabandą, taip suburdamas organizuotą grupę, parūpino jo ir A. D. naudojamą vilkiką Volvo FH12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su įrengta slėptuve, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir galimo sulaikymo, kartu su V. L. įgijo prietaisą, skirtą blokuoti technines ryšio priemones, taip pat V. D. parengė nusikalstamas veikas ir joms vadovavo, sudarė veikimo planą, paskirstė organizuotos grupėms nariams vaidmenis bei nurodė: V. B. – siekdamas užtikrinti neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą, paruošti angarą, esantį (duomenys neskelbtini), bei, siekdamas užtikrinti netrukdomą narkotinės medžiagos neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną – paruošti slėptuvę, esančią puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir atlikti puspriekabės svorio matavimus; V. L. – paruošti teritoriją bei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), neteisėtam narkotinių medžiagų laikymui bei organizuoti puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su joje įrengta slėptuve, registracijos techninių duomenų – masės (be krovinio) pakeitimą į melagingus masės (be krovinio) techninius duomenis; G. A., V. E., R. J. – įgyti transporto priemonę narkotinės medžiagos gabenimui, dalyvauti neteisėtam narkotinės medžiagos įgijimo, laikymo bei gabenimo procese; A. B. kartu su V. L. ir A. D. neteisėtai disponuoti narkotine medžiaga, ją neteisėtai laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir parduoti ar kitaip išplatinti kitiems asmenims. 2017 m. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei iki 2017 m. birželio mėnesio pabaigos, iš tyrimo metu nenustatytos vietos ir nenustatytų asmenų A. B., V. D., A. D., V. L., V. B., neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 492 556,035 g kanapių dervos, kurią paslėpę puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje, neteisėtai atgabeno ir iki 2017 m. rugpjūčio 12 d. laikė aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). A. B. kartu su kitais organizuotos grupės nariais – V. D., A. D., V. L., V. B., 2017 m. vasarą, neteisėtai disponuodami labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – 492 556,035 g kanapių dervos, neturėdami leidimo, rengėsi šios narkotinės medžiagos, paslėptos puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje, gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. V. D., veikdamas pagal jo parengtą planą, 2017 m. birželio mėnesio pabaigoje susitikimų ir telefoninių pokalbių metu, nurodė V. B., atlikti puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), masės matavimus narkotinės medžiagos kontrabandai. Po ko, V. B., parūpinęs vilkiką Volvo FH 12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteisėtai gabeno puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje labai didelį kiekį narkotinės medžiagos iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), kur atlikęs transporto priemonių masės matavimus, gabeno minėtą puspriekabę su narkotine medžiaga į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), bei apie puspriekabės su narkotine medžiaga masę, pranešė V. D.. V. D., tikslu neteisėtai gabenti narkotinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, 2017 m. rugpjūčio mėnesį, susitikimų ir telefoninių pokalbių metu, nurodė V. L. organizuoti puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos techninių duomenų – masės (be krovinio) pakeitimą į melagingus masės (be krovinio) techninius duomenis. Dėl to, A. D., veikdamas kartu su V. D., 2017 m. rugpjūčio 16 d. iš V. B. gavo puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, kurį V. D. perdavė V. L.. Po ko, V. D. nurodymu, V. L., 2017 metų rugpjūčio mėnesį vykusių telefoninių pokalbių, susitikimų metu, organizavo transporto priemonės - puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tikrų techninių duomenų – masės (be krovinio), pakeitimą į netikrus. Taip pat, V. D. nurodymu, 2017 m. rugpjūčio 12 d., V. B. ir B. N. (kuris dėl nusikalstamos veikos padarymo nėra įtariamas), vilkiko Volvo FH 12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagalba, puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje labai didelį kiekį narkotinės medžiagos neteisėtai gabeno iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), į V. B. naudojamą angarą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten šią narkotinę medžiagą A. B., V. D., A. D., V. L. bei V. B. neteisėtai laikė iki 2017 m. rugpjūčio 26 d. 2017 m. rugpjūčio mėnesį, ne vėliau nei iki 2017 m. rugpjūčio 26 d., susitikimų metu V. D. nurodė G. A., V. E. ir R. J. įgyti transporto priemonę neteisėtam narkotinių medžiagų gabenimui. 2017 m. rugpjūčio 26 d., (duomenys neskelbtini), V. D., nusikalstamos veikos darymui G. A. perdavė jo parūpintus įrankius ir priemones. V. D., vykdydamas organizuotos grupės narių nusikalstamų veikų planą, koordinavo G. A., V. E. ir R. J. veiksmus angare, esančiame (duomenys neskelbtini), bei stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų G. A., V. E. ir R. J., kurie veikė pagal V. D. planą, naudodami jo duotus įrankius ir priemones, labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 428 180 g kanapių dervos – neteisėtam įgijimui ir perkrovimui iš vilkiko Volvo FH12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įrengtos slėptuvės į G. A., V. E. ir R. J. parūpintą automobilį – VW Multivan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Veikdamas pagal parengtą planą, V. D., 2017 m. rugpjūčio 26 d., automobiliu N. J., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lydėjo G. A., V. E. ir R. J. automobilyje – VW Multivan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vežamą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 428 180 g kanapių dervos, stebėdamas aplinką ir siekdamas išvengti galimo policijos pareigų sulaikymo, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos į V. L. suteiktą garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Po ko, V. D. nurodymu, gabentą narkotinę medžiagą, G. A. ir V. E. iškrovė į V. L. suteiktą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame šią narkotinę medžiagą A. B., V. D., A. D., V. L. ir V. B., panaudodami V. L. ir V. D. parūpintą prietaisą, skirtą blokuoti technines ryšio priemones, neteisėtai laikė iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. 2017 m. rugpjūčio 28 d. V. D., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, susitikęs su A. B. ir A. D., (duomenys neskelbtini), nurodė A. B. ir A. D. įgyti transporto priemonę, neteisėtam narkotinių medžiagų gabenimui Lietuvos Respublikoje teritorijoje ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Po to, V. D. kartu su A. D. ir V. L., tęsdami organizuotos grupės narių bendrą sumanymą, 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 16.25 val., iš V. L. garažo, esančio (duomenys neskelbtini), sukrovę labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 428 180 g kanapių dervos į A. B. ir A. D. parūpintą transporto priemonę – F. D., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A. D. vairuojant šį automobilį, o V. D. automobiliu N. J., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir A. B. automobiliu P. C., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lydint bei skirtingose kelio atkarpose stebint aplinką, siekiant išvengti galimo policijos pareigūnų sulaikymo, neteisėtai gabeno iš (duomenys neskelbtini), į teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai laikė iki 2017 m. rugpjūčio 29 d., 12.25 val., kuomet transporto priemonės – F. D., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kratos metu narkotinę medžiagą surado ir paėmė teisėsaugos pareigūnai. A. B. kartu su V. D., A. D., V. L. ir V. B. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 64 376,035 g kanapių dervos neteisėtai laikė puspriekabėje SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įrengtoje slėptuvėje iki 2017 m. rugpjūčio 29 d., 20.30 val., kuomet puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusios angare, (duomenys neskelbtini), kratos metu šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė teisėsaugos pareigūnai.
2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2018 m. vasario 8 d. nutarimu A. B. pripažintas įtariamuoju. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir išduotas Europos arešto orderis. A. B. sulaikytas 2018 m. kovo 30 d. Latvijos Respublikoje, 2018 m. balandžio 2 d. perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi įtariamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo bei Panevėžio apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartimi kaltinamajam A. B. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje kaltinamojo A. B. pasislėpimo rizika gali būti pašalinta, tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę, o kita, švelnesne kardomąja priemone, ar jų kompleksu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo A. B. gynėja advokatė E. Belevičienė skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį.
4.1. Skunde teigia, kad baudžiamosios bylos duomenys neleidžia daryti išvados, jog A. B. buvo susitaręs su kitais asmenimis vykdyti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, taip pat kad jis priklausė organizuotai grupei ir žinojo bei suvokė kitų asmenų atliekamų veiksmų esmę. Gynėjos nuomone, byloje nėra duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti A. B. tyčią, o susidariusi procesinė situacija yra panaši į objektyvųjį apkaltinimą, kuomet asmuo yra kaltinamas dėl veikų, dėl kurių padarymo jis subjektyviai nėra kaltas. Teismas, spręsdamas suėmimo taikymo klausimą, turi analizuoti ar byloje esantys duomenys yra pakankami prieiti išvados, jog galimai egzistuoja visi būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Gynėjos manymu, bylos duomenys nepagrindžia A. B. reiškiamo kaltinimo, todėl nėra ir būtinosios suėmimo taikymo sąlygos.
4.2. Skunde gynėja nurodo ir tai, kad, taikant bet kurią kardomąją priemonę, turi būti vertinamas ne tik įtarimo sunkumas, byloje esantys duomenys, kurie patvirtina įtarimo pagrįstumą, bet ir turi būti nurodyti konkretūs byloje surinkta medžiaga nustatyti duomenys dėl bent vieno būtinojo suėmimo taikymo pagrindo egzistavimo, o ne spėjimai ar prielaidos. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) sprendime, priimtame byloje Jėčius prieš Lietuvą, pabrėžė, kad teismas privalo nustatyti, ar teisminių institucijų nurodyti pagrindai yra „reikšmingi“ ir „pakankami“, kad pateisintų asmens laisvės suvaržymą. BPK 122 straipsnio nuostatos reikalauja, jog, konstatuojant bet kurį iš šiame straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindų, būtų nustatytas objektyvus pagrindas išvadai, jog įtariamasis/kaltinamasis atliks atitinkamus veiksmus, galinčius trukdyti procesui.
4.3. Ilgą laiką besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja griežčiausios kardomosios priemonės pratesimo klausimą svarstantį teismą kiekvieną kartą itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės - teisės į laisvę - suvaržymas yra pateisinamas, ar nepažeidžia Konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. EŽTT ne viename savo sprendime yra pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą (pvz. sprendimas byloje Ilijkov v. Bulgarija), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratesimo) pagrindu (sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją bei kt.). Teismų praktikoje yra konstatuojama, jog net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neišvengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikšmė mažėja, menksta. Todėl kiekvieną kartą siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminą ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neišvengiamumą yra būtina nustatyti vis reikšmingesnius pagrindus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tik išskirtinės priežastys gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo tęsimą ilgą laiką Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu (nutartis byloje Nr. 1S- 267/2014).
4.4. Kaltinamasis A. B. laikomas suimtu vienerius metus ir tris mėnesius, todėl teismas, spręsdamas dėl suėmimo pratesimo dar ilgesniam terminui, privalėjo itin kruopščiai patikrinti realios grėsmės, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, bandys išvengti teismo proceso, darys naujus nusikaltimus ar atliks kitus veiksmus, kurie prieštarautų BPK 119 straipsnyje numatytiems kardomųjų priemonių tikslams, egzistavimą šiuo metu. Gynėjos nuomone, nei A. B. elgesys, paskelbus jį įtariamuoju, nei kaltinimų sunkumas ar gresiančios bausmės griežtumas savaime nėra išskirtinės aplinkybės, kurios gali pateisinti ilgalaikį griežčiausios kardomosios priemonės taikymą, ypač atsižvelgiant į proceso stadiją. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų suėmimo pagrindų egzistavimą.
4.5. Skunde gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinio teismo praktikoje pažymima, jog pakankamai ilgas suėmimo termino tęsimas, padarius nesmurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas gali suponuoti išankstinę nuomonę dėl asmens kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo (nutartys bylose Nr. 1S-84/2014, 1S-443/2013).
4.6. Gynėjos nuomone, pratęsdamas suėmimo terminą BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, teismas išskirtinį dėmesį skyrė kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumu bei gresiančios bausmės griežtumui. EŽTT sprendime Tomasi prieš Prancūziją yra nurodęs, jog įtarimai, padarius nusikaltimą, nėra pakankama priežastis skirti suėmimą - nesvarbu, koks sunkus nusikaltimas tai bebūtų ir kaip įtikinamai atrodo prieš įtariamąjį surinkti įkalčiai. Suėmimo negalima pagrįsti vien remiantis galimos bausmės griežtumu.
4.7. Skunde nurodoma, kad A. B. Lietuvos Respublikoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kartais gyvena ir Latvijos Respublikoje, kur yra jo motinos butas bei gyvena didelė dalis giminaičių. Latvijoje jis ketino plėsti savo verslą. Jis turi sugyventinę, su ja augina du mažamečius vaikus. Tai, kad jis kurį laiką gyveno Latvijos Respublikoje, nepagrindžia išvados, kad tokiu būdu jis pasislėpė nuo teisėsaugos institucijų. Apie A. B. motinai priklausantį butą Latvijoje pareigūnams buvo žinoma, tačiau jis negavo šaukimų atvykti, jo artimieji ir šeimos nariai taip pat negavo jokių nurodymų iš pareigūnų, kad A. B. reikėtų prisistatyti teisėsaugos institucijoms, ar, kad jis yra paieškomas. Jie nebuvo apklausti apie A. B. buvimo vietą. A. B. įtariamuoju pripažintas 2018 m. vasario 8 d., beveik po pusės metu nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. A. B. paieška iki tol nebuvo vykdoma, todėl negalima teigti, jog jis slapstėsi. Ikiteisminio tyrimo metu buvo klausomasi įtariamojo sugyventinės pokalbių telefonu, pasiklausymo, atlikto 2017 m. lapkričio mėnesį, metu užfiksuota, jog Vilniuje gyvenančios įtariamojo sugyventinės pokalbio telefonu metu fone girdisi A. B. balsas. Tai, pasak gynėjos, patvirtina įtariamojo ir jo sugyventinės parodymus, kad A. B. po inkriminuojamo nusikaltimo nesislapstė Latvijoje, o gyveno tiek Latvijoje, tiek ir Lietuvoje.
4.8. Skunde gynėja nurodo ir tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Šios garantijos turi būti taikomos kiekvienam asmeniui, nepriklausomai nuo inkriminuojamų veikų sunkumo, o taip pat nepriklausomai nuo rastos narkotinės medžiagos vertės ar kiekio. Gynėjos nuomone, skundžiamos nutarties argumentas, jog 20 000 eurų užstato, neženklaus dydžio lyginant su kokiu kiekiu ir kokios vertės narkotine medžiaga galimai disponavo suimtasis, taikymas negali pašalinti visos vykstančiam baudžiamajam procesui ir visuomenės, valstybės ar asmenų interesams keliamos grėsmės, neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Šio teismo sprendimuose pažymima, jog galimybė paskirti užstatą labai sumažina pabėgimo tikimybę (byla Stogmuller v. Austria). A. B. artimieji yra sumokėję 20 000 eurų dydžio užstato sumą. Gynėja taip pat nurodo, jog dar ikiteisminio tyrimo metu kitiems įtariamiesiems buvo paskirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Kartu su užstatu A. B. galima taikyti ir kitas kardomąsias priemones, pvz. namų areštą ar intensyvią priežiūrą. Gynėjos nuomone, šių kardomųjų priemonių taikymas eliminuotų bet kokias grėsmes visuomenei ir vykstančiam baudžiamajam procesui bei užtikrintų, kad būtų pasiekti visi BPK 119 straipsnyje įvirtinti kardomųjų priemonių tikslai.
5. Teismo posėdyje kaltinamojo A. B. gynėjas advokatas G. B. prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. B. gynėjos advokatės E. Belevičienės skundas atmetamas
6. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, slapto sekimo, kratų, apžiūrų protokolai, specialisto išvados, liudytojo E. T. parodymai ir kita bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
7. Kaltinamojo gynėja skunde nurodo, kad bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad kaltinimas A. B. yra pagrįstas. Pažymėtina, kad, svarstant dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo bei veikos kvalifikavimo klausimai.
8. Skundžiama apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam A. B. pratęstas, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą – pagrįstai manant, kad, būdamas laisvėje, jis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
8.1. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, esančius Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, skundžiamos nutarties motyvus ir kaltinamojo gynėjos skundo argumentus, pritaria apygardos teismo išvadai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindas šioje proceso stadijoje nėra išnykęs.
8.2. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamais bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.
8.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja tikimybė, kad būdamas laisvėje kaltinamasis A. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
8.4. Bylos duomenimis A. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, vaikų, tačiau vien tokių aplinkybių šiuo atveju nepakanka paneigti išvadą, jog jis gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Skundžiamoje nutartyje vertindamas kaltinamojo pabėgimo riziką, apygardos teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. B. turi ryšių užsienyje, be to, ikiteisminio tyrimo metu slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Teismas taip pat įvertino, kad A. B. kaltinamas padaręs ir rengęsis padaryti nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, o baudžiamasis įstatymas už jam inkriminuojamus nusikaltimus, numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, nustatant aptariamą suėmimo taikymo pagrindą, teismas įvertino BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą. Jau minėta, kad T. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, vaikų ir šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau, kaip apklausų metu nurodė pats kaltinamasis, jis nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. (iki 2018 m. kovo 30 d.), t. y. nemažą laiko tarpą gyveno Latvijoje, jo sugyventinė atvykdavo retai, jis pats Lietuvoje lankydavosi taip pat retai. Todėl šios aplinkybės neleidžia daryti išvados apie ypatingai tvirtus kaltinamojo A. B. socialinius ryšius su gyvenamąja aplinka Lietuvoje. Priešingai nei skunde nurodo kaltinamojo gynėja, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apygardos teismo išvada, jog A. B. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Apygardos teismas įvertino, jog A. B. mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d., t. y. iš karto po to, kai narkotinę medžiagą surado ir paėmė teisėsaugos pareigūnai. Automobilis „P. C.“, kuriuo jis galimai lydėjo narkotinės medžiagos krovinį, buvo parduotas. Deklaruotoje gyvenamojoje vietoje pareigūnai A. B. nerado. Jis 2017 m. rugpjūčio 29 d. išvyko į Latviją, vienas gyveno motinai priklausančiame bute. Sulaikymo metu A. B. teisėsaugos pareigūnų geranoriškai neįsileido, buvo panaudotos specialios priemonės (išlaužtos durys, langas). Be to, pats A. B. parodė, jog žinojo apie paskelbta įtariamųjų A. D. ir V. B. paiešką. Tokios aplinkybės leidžia teigti, jog A. B. buvo pasislėpęs nuo teisėsaugos pareigūnų. Ne mažiau svarbi aplinkybė, kad kaltinamasis ir jo galimi nusikalstamų veikų bendrininkai turi ryšių užsienyje. Kaltinamajam A. B. inkriminuojamas nusikaltimas, susijęs su rengimusi narkotinę medžiagą gabenti per Lietuvos Respublikos sieną, tai leidžia spręsti apie turimus ryšius užsienyje. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ne tik į A. B. inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą bei gręsiančios bausmės griežtumą, t. y. aplinkybes, kurios pagal teismų praktiką priskiriamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytoms kitoms aplinkybėms, bet ir visas kitas minėtoje baudžiamojo proceso įstatymo normoje išvardintas bei šioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamasis A. B., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
9. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
10. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad, kaltinamajam A. B. netaikant kardomosios priemonės – suėmimo, nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Įvertinus bylos duomenų visumą, A. B. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, pobūdį, gresiančią bausmę, asmenybę, ne itin tvirtus socialinius ryšius bei kitus duomenis, darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo A. B. skirti vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat ir 20 000 eurų dydžio užstatą, intensyvią priežiūrą, nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankamos priemonės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.
11. Tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teismų praktikoje pripažįstama, kad besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo konkrečiu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos bei rengimusi ją gabenti kontrabandos būdu. Įvertinus bylos duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurias padaręs ir rengęsis padaryti kaltinamas A. B. pobūdį ir sunkumą, vertinant kartu su šios bylos apimtimi bei sudėtingumu, jam paskirta griežčiausia kardomoji priemonė yra adekvati galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo, nekaltumo prezumpcijos principų bei kitų Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų. Šiuo metu jam taikomos kardomosios priemonės trukmė pateisinama, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Todėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį naikinti dėl kaltinamojo gynėjos skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutarė:
kaltinamojo A. B. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą atmesti.
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartimi kaltinamajam A. B. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.