Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomas Šeškauskas (kolegijos pirmininkas), Artūras Ridikas ir Audronė Kartanienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. A. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniu skundu prašo pakeisti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir G. A., pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti trumpesnę nei dešimt metų laisvės atėmimo bausmę.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde skundžiamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas. Kasatorių įsitikinimu, žemesnės instancijos teismai, nenurodydami išsamių motyvų, netinkamai individualizavo G. A. veiksmus ir neteisingai paskyrė bausmę. Teismai savo sprendimus grindė formaliomis, blanketinėmis frazėmis, neaptarė organizuotos grupės narių veiksmų darant nusikalstamą veiką, todėl padarė procesinį pažeidimą. Iš G. A. veiksmų pavojingumo, jo asmenybės ir padaryto nusikaltimo apibūdinančių aplinkybių manytina, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę. Taigi kasatoriai šios normos netinkamą taikymą sieja su bylos aplinkybių, svarbių skiriant bausmę, vertinimu, teismo išvadų nepakankamu motyvavimu ir prašo jas vertinti dar kartą bei taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Be to, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šį klausimą, išdėstė išsamius motyvus, kuriais pritarė pirmosios instancijos teismo paskirtai bausmei, konstatuodamas, kad paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo.

Nesant teisinių argumentų, paneigiančių žemesnės instancijos teismų išvadas teisės taikymo aspektu, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo G. A. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.