Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Lino Šiukštos ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. D. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. D. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 21 straipsnį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad, veikdamas organizuota grupe, organizavo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos neteisėtą įgijimą, laikymą ir gabenimą, organizavo rengimąsi padaryti narkotinės medžiagos kontrabandą.

2. Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu V. D. pripažintas įtariamuoju. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi įtariamajam V. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2017 m. rugsėjo 6 d. prokurorės nutarimu paskelbta V. D. paieška. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. D. 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis, kuria V. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas bei nustatytas suėmimo terminas. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas V. D. buvo tęsiamas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo bei Panevėžio apygardos teismo nutartimis.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi kaltinamajam V. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, tai yra, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

II. Skundo argumentai

4. Kaltinamojo V. D. gynėja advokatė Ingrida Botyrienė skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir V. D. iš suėmimo paleisti, paskiriant jam švelnesnes kardomąsias priemones – 25 000 Eur dydžio užstatą, kuris bus įmokėtas į Panevėžio apygardos teismo depozitinę sąskaitą, ir intensyvią priežiūrą, įpareigojant V. D. visą laiką būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus laiką, reikalingą dalyvauti teismo posėdžiuose, nuvykti į gydymo įstaigą ir pas gynėją bei vykdyti darbines funkcijas.

4.1. Gynėja nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas skundžiamą nutartį grindė ne objektyviais duomenimis, bet ankstesnių savo nutarčių argumentais bei V. D. pareikšto kaltinimo turiniu, t. y. jo sunkumu bei gresiančios bausmės griežtumu, o teisiškai reikšmingų aplinkybių (V. D. socialinių ryšių, taikomo suėmimo trukmės) visiškai neįvertino. Gynėja pažymi, kad tokia procesinio sprendimo motyvuojamoji dalis iš esmės prieštarauja imperatyviems baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimams visapusiškai peržiūrėti ir objektyviai įvertinti pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrįstumą. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju V. D. taikomas suėmimas, įvertinus jo trukmę bei taikymo būtinybę pagrindžiančius teismo argumentus, atlieka baudžiamąją, o ne kardomąją funkciją.

4.2. Gynėja atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartis yra grindžiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, tačiau nenurodomas nei vienas sprendimas, kuriuo būtų pateisinamas ilgalaikis suėmimo taikymas kaltinamajam V. D.. Gynėja teigia, kad Panevėžio apygardos teismas jau trejus metus taikomą suėmimo terminą skundžiamoje nutartyje pateisino, kaip nurodyta, išskirtinėmis priežastimis, t. y. V. D. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdžiu, pavojingumu, mastu; V. D. realiais ketinimais bėgti (slėptis) nuo teismo. Tačiau, pasak gynėjos, nei nusikalstamų veikų pobūdis (kaltinimo turinys), nei bėgimo (slėpimosi) nuo teismo realumas nepatenka į EŽTT jurisprudencijoje įtvirtintų išimtinių aplinkybių, pateisinančių asmens laikymą suimtu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, kategoriją. Priešingai nei deklaratyviai nurodyta apygardos teismo nutartyje, trejus metus besitęsiantis suėmimas yra nepateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 5 straipsnio taikomų taisyklių bei EŽTT praktikoje suformuotų pamatinių principų prasme. Skunde nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas V. D. taikomos kardomosios priemonės terminą, nukrypo nuo EŽTT praktikos ir pažeidė Konvencijos 5 straipsnio nuostatas, garantuojančias kiekvieno asmens teisę būti paleistam proceso metu.

4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad daugumoje EŽTT bylų, kuriose buvo nagrinėjami klausimai, susiję su organizuotu nusikalstamumu, ir nebuvo nustatyti Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimai, kaltinamiesiems buvo inkriminuotas didelis skaičius nusikalstamų veikų epizodų, buvo daug kaltinamųjų, tačiau kaltinamieji suimti buvo laikomi kur kas trumpiau nei kaltinamasis V. D. (pvz. EŽTT sprendimai: Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 – pareiškėjas buvo kalinamas 2 metus, 4 mėnesius 3 dienas; Bak prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 7870/04 – pareiškėjas buvo kalinamas 2 metus ir 4 mėnesius; Wrona prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 29345/09 – pareiškėjas buvo kalinamas 2 metus ir 11 mėnesių). Gynėja pažymi, kad nurodytose bei kitose analogiškose EŽTT bylose yra suformuota bendra praktika, kad ilgas kalinimas bylose su organizuoto nusikalstamumo elementu yra pateisinamas kol yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, surašomas kaltinamasis aktas, išklausomi kaltinamieji ir esminiai liudytojai. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje visi šie veiksmai jau yra atlikti, tačiau skundžiamą nutartį priėmęs apygardos teismas į tai neatsižvelgė ir šių aplinkybių nevertino. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad EŽTT bylose Bak prieš Lenkiją, Wrona prieš Lenkiją, Bykov prieš Rusiją konstatuota, kad kaltinamojo sunkumas negali pateisinti ilgos kardomojo kaltinimo trukmės.

4.4. Gynėja nurodo ir tai, kad suėmimo taikymo trukmė yra nuolatos kintanti aplinkybė, todėl kardomosios priemonės taikymas trejus metus negali būti pateisinamas ir grindžiamas tokiais pat argumentais, kokiais jis buvo grindžiamas suėmimo taikymo pradžioje. Be to, ilgalaikis suėmimo taikymas pažeidžia ir Lietuvos teismų praktikos suformuluotas taisykles, kad ilgalaikio suėmimo termino tęsimas, kai yra padaryti nesmurtiniai nusikaltimai, formuoja išankstinę nuomonę dėl asmens kaltumo ir jo nubaudimo; vertindamas galimo bėgimo nuo teismo galimybę, teismas pirmiausiai turi įvertinti kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje; nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, teismas turi ieškoti galimybės taikyti asmeniui švelnesnes kardomąsias priemones. Skunde pažymima, kad Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės vertino tik V. D. galimus ryšius užsienyje, tačiau nevertino itin stiprių V. D. socialinių ryšių, eliminuojančių bėgimo nuo teismo tikimybę. Be to, teismo akcentuojami V. D. ryšiai užsienyje turi būti vertinami ne formaliai – turi būti nustatyta, kad tokių ryšių turėjimas sudarytų realų finansinį pagrindą kaltinamajam slapstytis, kad kaltinamasis turi realią galimybę išvykti į konkrečią užsienio valstybę, kuri galėtų būti vertinama kaip jo turimų ryšių valstybė, o turimi ryšiai – užtikrintų efektyvų kaltinamojo slapstymąsi. Skunde nurodoma, kad V. D. sulaikymas ne jo gyvenamojoje vietoje gali būti vertinamas nevienareikšmiškai: tai gali būti vertinama kaip rengimasis pabėgti, tačiau – ir kaip savanoriškas atsisakymas nuo pirminio sumanymo, nes toks sumanymas nebuvo realizuotas. Teismo cituotame laiške yra išdėstyta tik abejonė dėl pateikto pasiūlymo, nurodant, kad „gal šausiu iki ispanų, o gal ir ne“, kuri, vadovaujantis pamatiniais baudžiamojo proceso principais, turi būti vertinama kaltinamojo naudai. Gynėja pažymi ir tai, kad skundžiamoje nutartyje neįvertinta ir aplinkybė, jog V. D. suėmime išbūtas laikas sudaro 1/3 minimalios bausmės, kuri jam galėtų būti paskirta už sunkiausią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Be to, Panevėžio apygardos teismas nevertino, kad V. D. yra neteistas, iki suėmimo nuolat dirbo ir turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, jis darbinėje ir socialinėje aplinkoje yra charakterizuojamas itin teigiamai, ir tai patvirtina ne tik darbdavio pateikta charakteristika, bet ir išreikštas pasitikėjimas, ne kartą sumokant už V. D. didelio dydžio užstatą.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo V. D. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundas atmetamas.

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

6. Teisėjų kolegijos vertinimu Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pratęsdamas V. D. taikomo suėmimo terminą dar trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei suėmimui pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje tokių duomenų yra. Tai duomenys užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, liudytojo R. J., kitų kaltinamųjų G. A., V. B., V. E. parodymuose, kratų, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Šioje proceso stadijoje kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir bylos aplinkybės nevertinamos. Tai galės būti padaryta pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus procesinį sprendimą.

8. Panevėžio apygardos teismas kardomąją priemonę ‑ suėmimą kaltinamajam V. D. pratęsė nustatęs pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y., pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

8.1. Skiriant suėmimą ar partęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

8.2. V. D. kaltinamas padaręs labai sunkų ir rengęsis padaryti sunkų nusikaltimus, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos griežtos ilgalaikės tik su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Įvertinus kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pobūdį bei padarymo aplinkybes, galima teigti, kad galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, o buvo iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, veikiant su kitais asmenimis. V. D. vaidmuo, galimai padarant inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nebuvo antraeilis, jis galimai buvo organizuotos grupės lyderis. Tačiau nagrinėjamu atveju apie pabėgimo (pasislėpimo) nuo teismo pavojų sustiprina ne V. D. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis ir gresianti ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, bet būtent kiti byloje esantys ir skundžiamoje nutartyje aptarti objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad ikiteisminio tyrimo metu V. D. jau buvo pasislėpęs nuo tyrimą atliekančių pareigūnų Lietuvoje. Be to, V. D. veiksmai tuo metu, kai jis oficialiai buvo pripažintas įtariamuoju ir buvo paskelbta jo paieška (jo kitiems asmenims rašyti laiškai apie ketinimą išvykti į užsienį su jam ruošiamais dokumentais), leidžia daryti ir išvadą, kad V. D. ketino bėgti ir slėptis nuo teisėsaugos pareigūnų ne tik Lietuvoje. Kad V. D. gali turėti ryšių užsienyje, patvirtina ir jam vienos iš inkriminuojamų nusikalstamų veikų – kontrabandos – tarptautinis pobūdis. Šis argumentas negalėtų pats savaime patvirtinti kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) galimybės, tačiau nagrinėjamu atveju kaltinimai, kad V. D. rengėsi padaryti kontrabandą, vertinant šią aplinkybę kartu su jo ketinimais bėgti (slėptis) už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, taip pat patvirtina, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Pažymėtina tai, kad, priešingai nei nurodyta skunde, BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių būtų galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Kita vertus, byloje esantys ir jau aptarti duomenys apie V. D. slėpimąsi Lietuvoje, jo paieškos paskelbimas, patvirtina, kad kaltinamasis nuo teismo, paleidus jį iš suėmimo, gali pasislėpti ir neišvykdamas už Lietuvos teritorijos ribų.

9. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su skundo argumentu, kad suėmimas V. D. taikomas ilgą laiką – trejus metus. Tačiau aptariamu atveju suėmimo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytos 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama ši byla ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Neabejotinai griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo judėjimo laisvę, teisę į darbą ir kitas teises, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo, švelnesnėmis kardomosiomis priemonės (tarp jų ir užstatu bei intensyvia priežiūra) neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

10. Atsakant į skunde nurodytus argumentus, susijusius su suėmimo taikymo trukme, kaip ir ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse dar kartą pažymėtina, kad EŽTT priimtuose sprendimuose kaip Konvencijos 5 straipsnio pažeidimas dėl pernelyg ilgos suėmimo taikymo trukmės yra pripažinti ir tokie atvejai, kai pareiškėjai suėmime buvo laikomi trumpesnį laiką nei nagrinėjamu atveju suėmime yra laikomas V. D. (pavyzdžiui, EŽTT sprendimai Bykov prieš Rusiją, Ignatov prieš Ukrainą, Ramkovski prieš Makedoniją), ir priešingai – minėtas pažeidimas nebuvo nustatytas tais atvejais, kai pareiškėjams suėmimo terminas buvo tęsiamas ir ilgesnį laiką nei nagrinėjamoje byloje jis tęsiamas kaltinamajam (pavyzdžiui, EŽTT sprendimai Luković prieš Serbiją, Štvrteck? prieš Slovakij, kai pareiškėjai suėmime išbuvo daugiau nei 3,5 metų). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad EŽTT ne kartą yra pabrėžęs, jog baudžiamosios bylos dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės padarytų nusikalstamų veikų savaime yra sudėtingesnės, nes dažniausiai tiriamos (nagrinėjamos) tokių veikų padarymo aplinkybės, kurios savo mastu ir dalyvių skaičiumi negali lygintis su pavienių nusikaltimų nagrinėjimo ypatumais. Tokios veikos dažniausiai būna gerai suplanuotos, trunka ilgą laiko trapą, įtariamieji būna pasiskirstę vaidmenimis. Tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimas paprastai užtrunka ilgiau, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo institucijoms, tiek teismui reikia nustatyti visas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, surinkti bei ištirti įrodymus ir nustatyti kiekvieno nusikalstamos grupuotės nario atsakomybės ribas. Kadangi tokią bylą nagrinėjančiam teismui reikia ištirti daug įrodymų, išklausyti daug liudytojų, akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti. Todėl tokio pobūdžio bylose, ilgesnis kaltininkų izoliavimas vienas nuo kito, siekiant išvengti jų slėpimosi nuo tyrimo, dažniau nei kitais atvejais, gali būti pripažintas pateisinamu Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies prasme (sprendimas Bak prieš Lenkija, pareiškimo Nr. 7870/04, sprendimas Wrona prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 29345/09). Nepaisant to, kad asmuo yra suimtas, teismas turi tinkamai ištirti byloje surinktus įrodymus, nustatyti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes tam, kad būtų tinkamai išspręstas kaltinamų asmenų kaltės klausimas (sprendimas Bak prieš Lenkija, pareiškimo Nr. 7870/04). Visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo termino pagrįstumo, svarbu ne pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, o byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas. Nagrinėjamu atveju – galimai įvykdytų nusikaltimų pobūdis ir jų padarymo aplinkybės (V. D. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, organizavo labai didelio kiekio (virš 492 kg) narkotinės medžiagos neteisėtą įgijimą, laikymą ir gabenimą, organizavo rengimąsi padaryti narkotinės medžiagos kontrabandą), bylos sudėtingumas ir didelė jos apimtis (kaltinamųjų ir liudytojų skaičius (7 kaltinamieji, 35 liudytojai), atliktų procesinių veiksmų skaičius, baudžiamosios bylos medžiagos apimtis – baudžiamąją bylą sudaro 40 bylos tomų) bei nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios V. D. pasislėpimo nuo teismo tikimybę yra tie duomenys, kuriems esant kardomosios priemonės ilgalaikis taikymas V. D. yra pateisinamas tiek nacionalinių teisės aktų, tiek EŽTT praktikos prasme.

11. Tęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą, apygardos teismo nutartyje aptarta ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo eiga. Nors nuo šių metų kovo mėnesio vidurio bylos nagrinėjimas buvo apribotas dėl valstybėje paskelbto karantino, tačiau šiuo metu bylos nagrinėjimas toliau vyksta, numatyti dar du teisiamieji posėdžiai, per kuriuos planuojama baigti byloje įrodymų tyrimą, išklausyti baigiamąsias kalbas ir kaltinamųjų paskutinius žodžius.

12. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą kad šiuo metu, netaikant V. D. kardomosios priemonės – suėmimo, o paskyrus jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nebus užtikrintas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas. Skundžiamą nutartį priėmęs apygardos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam V. D. pratęsimo. Gynėjos skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo kaltinamajam V. D. ir toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo gynėjos skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. D. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą atmesti.

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi kaltinamajam V. D. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.