- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- 1S-95-453/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00033-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Aloyzas Kruopys, Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- V. D.
- Advokatai
- Ingrida Botyrienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aloyzo Kruopio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Lino Šiukštos,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. D. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 13 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. D. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 21 straipsnį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas organizuota grupe, organizavo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos neteisėtą įgijimą, laikymą ir gabenimą, organizavo rengimąsi padaryti narkotinės medžiagos kontrabandą.
2. Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu V. D. pripažintas įtariamuoju. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi įtariamajam V. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2017 m. rugsėjo 6 d. prokurorės nutarimu paskelbta V. D. paieška. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2017 m. rugsėjo 13 d. V. D. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis, kuria V. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas bei nustatytas suėmimo terminas. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas V. D. buvo tęsiamas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo bei Panevėžio apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi kaltinamajam V. D. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y., kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, ir konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo V. D. gynėja advokatė Ingrida Botyrienė skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį, V. D. iš suėmimo paleisti, paskiriant jam švelnesnes kardomąsias priemones – 25 000 eurų dydžio užstatą, kuris bus įmokėtas į Panevėžio apygardos teismo depozitinę sąskaitą, ir intensyvią priežiūrą, įpareigojant V. D. visą laiką būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus laiką, reikalingą dalyvauti teismo posėdžiuose, nuvykti į gydymo įstaigą ir pas gynėją bei vykdyti darbines funkcijas.
4.1. Gynėja nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas skundžiamą nutartį grindė ne objektyviais duomenimis, bet ankstesnių savo nutarčių argumentais, kuriuos tik pažodžiui perrašė arba nurodė, kad argumentai yra išdėstyti ankstesnėse nutartyse, taip pažeisdamas procesiniam sprendimui keliamus savarankiškumo ir nepriklausomumo reikalavimus bei visiškai neįvertindamas gynybos argumentų dėl nepateisinamai ilgos suėmimo taikymo trukmės (2,5 metų), galimybės skirti V. D. kitas švelnesnes kardomąsias priemones bei neatsižvelgdamas į su tuo susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką. Skunde teigiama, kad skundžiamos nutarties esminiai trūkumai neleido teismui visapusiškai ir objektyviai apsvarstyti, ar pagrįstai V. D. yra taikomas toks ilgalaikis suėmimas. Gynėja kritikuoja teismo nurodytas aplinkybes ir pažymi, kad, pirma, skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kas patvirtina, jog V. D. turi ryšių užsienyje; antra, kiekvienas kontrabandos nusikaltimas yra tarptautinio pobūdžio, o šioje byloje, be kita ko, nėra duomenų, kad V. D. įgijo ir kontrabanda atgabeno narkotines medžiagas į Lietuvą ar, kad jis organizavo šių medžiagų atgabenimą į Lietuvą; trečia, V. D. slapstymasis, kuris, net vertinant jį kaip asmens, kuriam nebuvo pareikšti įtarimai, slapstymąsi, šioje proceso stadijoje, atsižvelgiant į suėmimo taikymo trukmę, nėra pakankamas argumentas galimo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo prognozei.
4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į Panevėžio apygardos teismo nutarties argumentą, kad ši baudžiamoji byla yra sudėtinga ir santykinai didelės apimties. Gynėja nurodo, kad baudžiamoji byla, kurioje nagrinėjamas vienas nusikalstamos veikos epizodas, trukęs vos kelis mėnesius vienos valstybės teritorijoje, iš esmės visą laiką kontroliuojant teisėsaugos pareigūnams, objektyviai negali būti laikoma nei sudėtinga, nei didelės apimties, ką iš esmės pripažino ir teismas, pavartodamas žodį „santykinai“.
4.3. Gynėja atkreipia dėmesį, kad skundžiama nutartis yra grindžiama ir EŽTT praktika, tačiau nenurodomas nei vienas sprendimas, kuriuo būtų pateisinamas ilgalaikis suėmimo taikymas kaltinamajam V. D.. Gynėja teigia mananti, kad Panevėžio apygardos teismas, pateisindamas ilgalaikį suėmimo taikymą viešojo intereso apsauga ir užtikrinimu, nukrypo nuo EŽTT praktikos ir taip grubiai pažeidė Konvencijos 5 straipsnio nuostatas, garantuojančias kiekvieno asmens teisę būti paleistam proceso metu. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad daugumoje EŽTT nagrinėjamų bylų, tais atvejais, kai nebuvo nustatytas Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimas (pavyzdžiui, EŽTT sprendimas Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96; sprendimas Bak prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 7870/04; sprendimas Wrona prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 29345/09), tose bylose buvo didelis skaičius inkriminuojamų nusikalstamos veikos epizodų, daug kaltinamųjų, o kaltinamieji buvo laikomi suimti trumpiau nei nagrinėjamu atveju yra laikomas suimtas V. D., išskyrus byloje Wrona prieš Lenkiją, kur pareiškėjas buvo suimtas 2 metus ir 11 mėnesių). Tačiau gynėja atkreipia dėmesį, kad EŽTT sprendimuose yra suformuota bendra praktika, kad ilgalaikis suėmimas bylose su organizuoto nusikalstamumo elementu yra pateisinamas, kol yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, surašomas kaltinamasis aktas, išklausomi kaltinamieji ir pagrindiniai liudytojai, kas šioje byloje jau yra padaryta. Skunde nurodoma ir tai, kad ilgalaikis suėmimas negali būti pateisinamas ir atsižvelgiant į kaltinimų sunkumą (EŽTT sprendimai Wrona prieš Lenkiją, Bykov prieš Rusiją).
4.4. Gynėja pažymi, kad dėl Lietuvos Respublikoje įvesto karantino, V. D. baudžiamosios bylos nagrinėjimas užtruks neprognozuojamai ilgai, todėl kyla realus pavojus, kad pastarasis bus laikomas suimtas, dėl jo neatliekant jokių procesinių veiksmų. Be to, gynėjos teigimu, esant pandemijai, asmens laikymas suėmime prilygsta suėmimui jo sveikatai tiesioginę grėsmę keliančiomis sąlygomis. Todėl, atsižvelgiant ir į kitų valstybių praktiką, V. D. iš suėmimo turi būti paleistas, taikant jam švelnesnes kardomąsias priemones.
5. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. D. gynėjos advokatės I. Botyrienės skundas atmetamas
6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šie duomenys yra užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, liudytojo R. J., kitų kaltinamųjų G. A., V. B., V. E. parodymuose, kratų, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Šioje proceso stadijoje kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir bylos aplinkybės, paneigiančios ar patvirtinančios kaltinamojo kaltumą, nevertinamos. Tai galės būti padaryta pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus procesinį sprendimą.
7. Teismas kardomąją priemonę suėmimą kaltinamajam V. D. pratęsė nustatęs pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
7.1. Skiriant suėmimą ar partęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
7.2. V. D. kaltinamas padaręs labai sunkų ir rengęsis padaryti sunkų nusikaltimus, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos griežtos ilgalaikės tik su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Šiuo atveju pabėgimo pavojų sustiprina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu V. D. jau buvo pasislėpęs nuo tyrimą atliekančių pareigūnų. V. D. veiksmai tuo metu, kai jis oficialiai buvo pripažintas įtariamuoju ir buvo paskelbta jo paieška (jo kitiems asmenims rašyti laiškai apie ketinimą išvykti į užsienį su jam ruošiamais dokumentais), leidžia daryti išvadą, kad V. D. ketino bėgti ir slėptis nuo teisėsaugos pareigūnų ne tik Lietuvoje. Kad V. D. gali turėti ryšių užsienyje, patvirtina ir jam vienos iš inkriminuojamų nusikalstamų veikų – kontrabandos – tarptautinis pobūdis. Šis argumentas, kaip iš esmės nurodoma ir skunde, negalėtų pats savaime patvirtinti kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) galimybės. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaltinimai V. D. rengusis padaryti kontrabandą, vertinant šią aplinkybę kartu su jo realiais ketinimais bėgti (slėptis) už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, patvirtina, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Kita vertus, byloje esantys ir jau aptarti duomenys apie V. D. slėpimąsi Lietuvoje, jo paieškos paskelbimas, patvirtina ir tai, kad kaltinamasis nuo teismo, paleidus jį iš suėmimo, gali pasislėpti ir neišvykdamas už Lietuvos teritorijos ribų. Išdėstytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad V. D. taikomo suėmimo terminas tęsiamas ne tik dėl jam pareikštų kaltinimų sunkumo, bet ir įvertinus objektyvius byloje esančius duomenis dėl V. D. realių galimybių bėgti (slėptis) nuo teismo, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės.
7.3. Teisėjų kolegija sutinka, kad V. D. suėmimo terminas yra tęsiamas ilgą laiką. Tačiau šiuo atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių suėmimo taikymo terminų, numatytų BPK 127 straipsnio 11 dalyje. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, ilgas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų, tačiau šis teismas savo sprendimuose yra ne kartą pažymėjęs ir tai, jog atsižvelgiant į gana ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymą, ir tokias priežastis skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė - tai bylos sudėtingumas, ką patvirtina V. D. (ir kitiems kaltinamiesiems) inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumas ir mastas (V. D. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe, organizavo labai didelio kiekio (virš 492 kg) narkotinės medžiagos neteisėtą įgijimą, laikymą ir gabenimą, organizavo rengimąsi padaryti narkotinės medžiagos kontrabandą), bylos dalyvių skaičius, o taip pat šios bylos didelė apimtis. Ir nors Panevėžio apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylos didelės apimties pavartojo skunde nurodytą žodį sąlyginai, tokia pasirinkta formuluotė niekaip nepaneigia, kad baudžiamoji byla, kurią sudaro 38 tomai, kaltinimai pareikšti 7 asmenims, o nagrinėjamos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos, veikiant viena iš pavojingiausių bendrininkavimo formų – organizuota grupe, yra ne tik sudėtinga, bet ir didelės apimties.
7.4. Atsakant į skunde nurodytus argumentus, susijusius su suėmimo taikymo trukme, pažymėtina, kad EŽTT priimtuose sprendimuose kaip Konvencijos 5 straipsnio pažeidimas dėl pernelyg ilgos suėmimo taikymo trukmės yra pripažinti ir tokie atvejai, kai pareiškėjai suėmime buvo laikomi trumpesnį laiką nei nagrinėjamu atveju suėmime yra laikomas V. D. (pavyzdžiui, sprendimai Bykov prieš Rusiją, Ignatov prieš Ukrainą, Ramkovski prieš Makedoniją), ir priešingai - minėtas pažeidimas nebuvo nustatytas tais atvejais, kai pareiškėjams suėmimo terminas buvo tęsiamas gerokai ilgesnį laiką nei nagrinėjamoje byloje jis tęsiamas kaltinamajam (pavyzdžiui, sprendimai Luković prieš Serbiją, Štvrteck? prieš Slovakij, kai pareiškėjai suėmime išbuvo daugiau nei 3,5 metų). Visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo termino pagrįstumo, svarbu ne pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, o byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas. Nagrinėjamu atveju – bylos sudėtingumas, didelės jos apimtis bei faktinės aplinkybės, patvirtinančios V. D. pasislėpimo nuo teismo tikimybę, yra tie duomenys, kuriems esant kardomosios priemonės ilgalaikis taikymas V. D. yra pateisinamas tiek nacionalinių teisės aktų, tiek EŽTT praktikos prasme.
8. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje svarbu pažymėti ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad ši byla Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą pakankamai intensyvų teismo posėdžių grafiką, pertraukos tarp teismo posėdžių buvo skelbiamos dėl objektyvių priežasčių, o teismas, neatvykusiems liudytojams paskirdamas procesines prievartos priemones, ėmėsi įmanomų priemonių, kad bylos procesas vyktų kuo sparčiau. Be abejonės, šiuo metu valstybėje paskelbtas karantinas kelia kliūčių bylos nagrinėjimui, dėl ko buvo perkelti ir iš anksto suplanuoti teismo posėdžiai 2020 m. kovo mėnesį, o kitas teismo posėdis dėl paminėtų priežasčių yra numatytas 2020 m. gegužės 13 d. Tačiau šios objektyvios priežastys, vertinant visų aukščiau paminėtu aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad V. D. turi būti paleistas iš suėmimo, jam paskiriant kitas švelnesnes skunde nurodytas kardomąsias priemones. Pažymėtina ir tai, kad nei byloje esantys duomenys, nei viešai prieinama informacija neleidžia teigti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kuriame šiuo metu yra laikomas suimtas V. D., būtų nustatytos pastarojo sveikatai pavojingos sąlygos dėl valstybėje paskelbto karantino dėl Covid-19 viruso.
9. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu, netaikant V. D. kardomosios priemonės – suėmimo ir paskyrus jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nebus užtikrintas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas. Skundžiamą nutartį priėmęs apygardos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam V. D. pratęsimo, o gynėjos skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo ir toliau kaltinamajam V. D. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo gynėjos skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo V. D. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą atmesti.
Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi kaltinamajam V. D. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.