Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo V. L. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2020 m. balandžio 16 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamajam V. L. priklausantį turtą (pinigines lėšas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, V. L. kaltinamas padaręs nusikaltimus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 21 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.

2. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Aidos Japertienės 2017 m. spalio 17 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo V. L. turtui – 15 000 Eur piniginėms lėšoms, rastoms ir paimtoms 2017 m. rugpjūčio 29 d. kratos, atliktos V. L. ir Š. L. priklausančiame neregistruotame pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 19, b. l. 186-198), metu, taikant visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant pinigus valdyti, juos naudoti ir jais disponuoti (t. 20, b. l. 97-98). Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui buvo tęsiamas.

3. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2020 m. balandžio 16 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į nurodytą kaltinamajam V. L. priklausantį turtą – 15 000 Eur pinigines lėšas, uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti šiuo turtu.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo V. L. gynėjas advokatas Linas Belevičius skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį. Nurodo, kad laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas tokį ilgą laiką (nuo 2017 m. spalio 17 d., t. y. jau dvejus su puse metų) yra tęsiamas nesant faktinių ir teisinių pagrindų šios procesinės prievartos priemonės taikymui. Skundžiamoje nutartyje nėra pateikiama jokių konkrečių, faktiniais bylos duomenimis pagrįstų argumentų, kurie leistų manyti, kad šioje byloje kaltinamojo V. L. turtui galėtų būti taikomas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, ir kurie pateisintų ilgalaikį procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą. Todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta bei turi būti panaikinta.

5. Gynėjas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje abstrakčiai nurodoma, jog kaltinamojo V. L. name rastos bei paimtos piniginės lėšos turi BK 72 straipsnyje ar 72³ straipsnyje nurodyto turto požymių ir tai sprendžiama iš visiems kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų pobūdžio bei bylos duomenų. Tačiau nutartyje nėra nurodyta, nei kokių konkrečių konfiskuotino turto požymių neva turi paimtos piniginės lėšos, nei kokie konkretūs bylos duomenys leidžia apie tai spręsti. Iš teismo nuorodų į ankstesnius procesinius sprendimus, kuriais buvo tęsiama ši procesinė prievartos priemonė, galima manyti, kad šis turtas suprantamas kaip galimas nusikalstamos veikos rezultatas. Advokatas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis V. L. būtų dalyvavęs įgyjant narkotinę medžiagą, ją gabenant, pakuojant, slepiant, saugojant kitose vietose ar pan. Iš V. L. pateikto kaltinimo akivaizdu, jog jis jokio atlygio už tai, kad jo sodybos garaže buvo palikti paketai, apskritai negavo. Kaltinamasis iš inkriminuojamos nusikalstamos veikos negavo jokių pajamų, kiti kaltinamieji jokių piniginių lėšų V. L. taip pat neperdavė. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad visą neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos kiekį kratų metu paėmė policijos pareigūnai, todėl joks šios medžiagos kiekis nebuvo realizuotas ir jokios piniginės lėšos ar turtas iš šio nusikaltimo nebuvo gauti. Taigi, kaltinamojo V. L. gyvenamojoje vietoje rastos piniginės lėšos negalėjo būti gautos iš narkotinių medžiagų realizavimo, nes šios medžiagos apskritai nebuvo realizuotos. Gynėjo nuomone, V. L. pareikštų kaltinimų turinys niekaip nepagrindžia galimo turto konfiskavimo ir tuo pagrindu taikomos procesinės prievartos priemonės teisėtumo.

5.1. Advokatas taip pat pažymi, kad bylos medžiagoje esantys faktiniai duomenys įrodo, jog V. L. gyvenamojoje vietoje kratos metu rastos piniginės lėšos buvo gautos teisėtu būdu - paskolos pagrindu. Dar ikiteisminio tyrimo metu buvo akcentuota, kad šios piniginės lėšos apskritai priklauso ne kaltinamajam, o su vykstančiu procesu nesusijusiam asmeniui - V. L. broliui D. L.. Proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme) kaltinamasis V. L. ir liudytojas D. L. parodė, jog kelios dienos iki kratos D. L. paskolino V. L. 15 000 Eur grynaisiais pinigais, kadangi pastarasis norėjo šiuos pinigus perskolinti S. K.. Taigi, kratos metu ir buvo rasti tie pinigai, kuriuos paskolino D. L.. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje du kartus apklaustas D. L. bei jo sutuoktinė, taip pat liudytojas S. K.. Šias aplinkybes patvirtina ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti telefoninių pokalbių įrašai. Be to, teismui buvo pateikti oficialūs dokumentai, patvirtinantys, jog D. L. iki paskolos suteikimo pardavė jam priklausiusį butą ir gautus pinigus (virš 22 000 Eur) iš banko sąskaitos nuėmė grynaisiais pinigais. Pastarieji duomenys patvirtina šių piniginių lėšų teisėtą kilmę ir faktą, kad jie priklausė ne kaltinamajam. Taigi, aptariamų piniginių lėšų kilmė jau yra nustatyta, tai yra teisėtu būdu (kaip paskola) gautos lėšos, kurios neturi jokio ryšio su nagrinėjama nusikalstama veika.

5.2. Be to, aptariamoje baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimas yra iš esmės baigtas - buvo ištirti visi įrodymai, kuriais prokuroras grindžia kaltinimą ir kurie buvo nurodyti kaltinamajame akte, taip pat beveik visi įrodymai, kuriuos papildomai prašė ištirti kiti proceso dalyviai. Taigi, jokie nauji duomenys apie V. L. gyvenamojoje vietoje rastas pinigines lėšas, jų kilmę, jų sąsajas su tiriama nusikalstama veika byloje nebepaaiškės. Nors sprendžiant klausimą dėl taikomų procesinių prievartos priemonių nėra spendžiamas nei asmenų kaltės klausimas, nei turto konfiskavimo klausimas, tai neatleidžia bylą nagrinėjančio teismo, sprendžiančio laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo klausimą, nuo pareigos kiekvieną kartą tinkamai patikrinti taikomos procesinės priemonės pagrįstumą ir tokį sprendimą grįsti faktinėmis bylos aplinkybėmis, o ne formaliais motyvais. Tačiau apygardos teismas, ankstesnėse nutartyse nurodydamas, kad teisminio nagrinėjimo metu dar tik tiriama pinigų kilmė, nesiėmė vertinti ir nutartyje aptarti konkrečių faktinių duomenų, reikšmingą sprendžiant dėl taikomos procesinės prievartos priemonės pagrįstumo. Advokato vertinimu, dabartinėje proceso stadijoje iš teismo ištirtų įrodymų yra besąlygiškai aišku, jog V. L. gyvenamojoje vietoje paimtos piniginės lėšos neatitinka nei BK 72 straipsnyje nei BK 72³straipsnyje nurodytų požymių, t. y. pastarosios lėšos negalės būti konfiskuotos šioje baudžiamojoje byloje.

5.3. Gynėjas pažymi, kad dar ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs V. L. gynėjo skundą, 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje konstatavo, jog tyrimo medžiagoje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad aptariamos piniginės lėšos gali būti gautos iš nusikalstamos veikos. Tačiau tokį trūkumą aukštesnysis teismas pateisino ankstyva ikiteisminio tyrimo stadija ir būtinybe suteikti laiko prokuratūrai surinkti duomenis apie pinigų kilmę. Bylą išnagrinėjus teisme tokių duomenų neatsirado. Buvo ištirti visi įrodymai, kurie vienareikšmiškai patvirtino teisėtą piniginių lėšų kilmę ir paneigė galimybę jas laikyti konfiskuotinu turtu. Todėl tolesnis nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra neproporcingas ir neteisėtas.

III. Atsiliepimo į skundą argumentai

6. Atsiliepime į skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroras Ramūnas Pačebutas prašo atmesti kaltinamojo V. L. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant baudžiamąjį procesą reglamentuojančių normų, o aptariamos procesinės prievartos priemonės tikslingumas ir reikalingumas nekelia abejonių.

6.1. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam V. L. taikomas turint konkretų tikslą - užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. Prokuroro vertinimu, spręsti, ar piniginės lėšos (15 000 Eur), kurios buvo rastos 2017 m. rugpjūčio 29 d. kratos metu V. L. ir Š. L. priklausančiame pastate, yra konfiskuotinas turtas, bus galima tik baigus įrodymų tyrimą, kadangi tai yra baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Todėl tai, ar minėtos piniginės lėšos bus konfiskuojamos, negali būti šio skundo nagrinėjimo dalykas.

6.2. Prokuroro nuomone, nors aptariama procesinė prievartos priemonė kaltinamajam yra taikoma jau pakankamai ilgą laiką, dėl ko jis patiria nepatogumus, tačiau negalima laikyti, jog dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmės bei apimties yra pažeidžiamas proporcingumo principas. Atsižvelgiant į galimai kaltinamojo V. L. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas (15 000 Eur) negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Teismų praktikoje laikoma, jog tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus, o aptariamas nuosavybės neliečiamumo ribojimas yra galimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-56-487/2020, Nr. 1S-57-518/2020).

IV. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Kaltinamojo V. L. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai bylą perdavus teismui laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja.

8.1. Ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

9. Šioje baudžiamojoje byloje V. L. kaltinamas pagal BK 21 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos bei rengėsi narkotinės medžiagos kontrabandai.

10. Gynėjas skunde nurodo, kad kaltinamojo V. L. gyvenamojoje vietoje kratos metu rastos piniginės lėšos negalėjo būti gautos iš narkotinių medžiagų realizavimo, nes šios medžiagos apskritai nebuvo realizuotos. Kaltinamasis iš inkriminuojamos nusikalstamos veikos negavo jokių pajamų, kiti kaltinamieji jokių piniginių lėšų V. L. taip pat neperdavė. Be to, kratos metu buvo rasti pinigai, kurie buvo gauti teisėtu būdu, t. y. šiuos pinigus kaltinamajam paskolino jo brolis D. L.. Šie skundo argumentai atmetami.

10.1. Pažymėtina, kad BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo termino teisėtumą ir pagrįstumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų paties kaltinamojo V. L., kitų kaltinamųjų, liudytojų apklausos protokoluose, kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau aukštesnysis teismas iš esmės nesprendžia kaltės klausimo, taip pat, ar byloje bus taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

10.2. Kaltininko galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir / ar išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 ir 72³ straipsniai). Tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, jog kaltinamajam V. L. priklausančios piniginės lėšos, kurioms šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra šio asmens padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, jos gali būti konfiskuotos BK 72 ar 72³ straipsniuose numatyta tvarka. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu.

10.3. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į V. L. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, yra pagrindas manyti, kad jam gali būti taikomas turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas. Nors labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, kurių disponavimu kaltinamas V. L., kratų metų buvo rastos ir paimtos teisėsaugos pareigūnų, tačiau jis taip pat kaltinamas ir rengęsis šių medžiagų kontrabandai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad organizuotos grupės nariai galimai rengėsi labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandai iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, tuo tikslu buvo ieškomos nusikalstamos veikos padarymo priemonės, įrankiai ir pan. Kaltinamajam V. L. galimai buvo nurodyta paruošti teritoriją bei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), neteisėtam narkotinių medžiagų laikymui bei organizuoti puspriekabės SCHMITZ Cargobull, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su joje įrengta slėptuve, registracijos techninių duomenų - masės (be krovinio) pakeitimą į melagingus masės (be krovinio) techninius duomenis. Be to, kaltinamasis V. D., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir galimo sulaikymo, kartu su V. L. galimai įgijo prietaisą, skirtą blokuoti technines ryšio priemones. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad 15 000 Eur piniginės lėšos, rastos ir paimtos 2017 m. rugpjūčio 29 d. kratos, atliktos V. L. ir Š. L. priklausančiame neregistruotame pastate, galėjo būti gautos ne tik iš nusikalstamų veikų, tačiau ir skirtos papildomų priemonių ir įrankių įgijimui, galimam dokumentų klastojimui ir asmenų papirkimui, siekiant sudaryti tinkamas sąlygas didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandai.

10.4. Kaltinamojo V. L. gynėjo skunde nurodoma, kad aptariamų piniginių lėšų kilmė jau yra nustatyta, tai yra teisėtu būdu (kaip paskola) gautos lėšos, kurios neturi jokio ryšio su nagrinėjama nusikalstama veika. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytojai M. L. ir D. L. parodė, jog pastarasis kaltinamajam V. L. paskolino 15 000 Eur, vienareikšmiškai nepatvirtina, kad aptariamos piniginės lėšos buvo gautos teisėtu būdu. Nagrinėjamu atveju liudytojas D. L. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2017 m. gegužės mėn. pardavė butą ir palaipsniui iš banko sąskaitos nusiėmė pinigus. 2017 m. rugpjūčio mėn. jo brolis V. L. paprašė paskolinti pinigų, tačiau liudytojas neprisimena, kada ir kur tiksliai perdavė grynuosius pinigus V. L.. Jokios rašytinės sutarties jie nesudarė, dėl paskolos susitarė žodžiu (t. 34, b. l. 14-15, 105). Liudytoja M. L., apklausta pirmosios instancijos teisme taipogi parodė, kad pinigus už parduotą butą jos sutuoktinis D. L. paskolino V. L. (t. 34, b. l. 104-105). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Nagrinėjamu atveju nurodytos formos paskolos sutartis teismui pateikta nebuvo. Nors teismui buvo pateikti duomenys, t. y. buto pirkimo-pardavimo sutartis (t. 34, b. l. 45-48), banko sąskaitos išrašai (t. 34, b. l. 49-50), kad liudytojas D. L. turėjo galimybę grynaisiais pinigais paskolinti kaltinamajam V. L. 15 000 Eur, tačiau šiuo metu negalima daryti vienareikšmės išvados, jog piniginės lėšos, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra gautos teisėtu būdu ar kad šios piniginės lėšos apskritai priklauso ne kaltinamajam V. L.. Kaip minėta, šiuos duomenis galutinai įvertins bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, kuris ir nuspręs, ar yra pagrindas kaltinamojo V. L. atžvilgiu taikyti turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.

11. Aukštesniojo teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą proporcingumo principas pažeistas nebuvo. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju - BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. Todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo V. L. turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo V. L. turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas.

11.1. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – kaltinamajam V. L. priklausančioms piniginėms lėšoms varžo jo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų skunde nepateikia ir kaltinamojo gynėjas. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, jog Panevėžio apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo V. L. laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Šiuo metu skundžiamoje nutartyje nurodyti nuosavybės teisės apribojimo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, jų nepaneigia skunde nurodyti kaltinamojo gynėjo argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo V. L. turtui skundžiama nutartimi pratęstas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. L. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.