Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamųjų D. Š. ir P. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2020 m. vasario 2 d. buvo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamųjų D. Š. ir P. Š. banko sąskaitose esančias pinigines lėšas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje P. Š. kaltinama padariusi nusikaltimus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje, o D. Š. kaltinamas padaręs nusikaltimus, nustatytus BK 181 straipsnio 3 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Ikiteisminio tyrimo metu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į D. Š. pinigines lėšas, jo vardu esančias AB „DNB banko“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat į P. Š. pinigines lėšas, jos vardu esančias AB „DNB banko“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą – uždraudžiant piniginėmis lėšomis disponuoti, jas valdyti ir naudoti (t. 7, b. l. 190-198). Vėliau šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.

3. Siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2020 m. vasario 2 d. buvo pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamojo D. Š. vardu AB „DNB banko“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir kaltinamosios P. Š. vardu AB „DNB banko“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, t. y. uždraudžiant piniginėmis lėšomis disponuoti, jas valdyti ir naudoti.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamieji P. Š. ir D. Š. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį ir laikino nuosavybės teisės apribojimo termino į jiems priklausantį turtą nepratęsti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir prieštaraujanti proporcingumo principui.

5. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 7 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas savaime nereiškia, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas bei jo pratęsimų skaičius yra neribojamas ir teismas gali nutartį grįsti formaliais motyvais, nevertindamas konkrečioje baudžiamojoje byloje susidariusios situacijos. BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog prokuroro nutarimu tokia procesinė prievartos priemonė negali būti skiriama ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, o ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis toks terminas gali būti tęsiamas ne ilgiau kaip du kartus po 3 mėnesius. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kiekvienas toks procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo atvejis turi būti vertinamas individualiai. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas to nepadarė.

6. Kaltinamųjų manymu, nuosavybės teisės apribojimai į visas P. Š. ir D. Š. banko sąskaitose esančias pinigines lėšas yra neproporcingi, pažeidžia tiek kaltinamųjų, tiek jų vaikų teises ir teisėtus interesus. Kaltinamieji pažymi, kad D. Š. kiekvieną mėnesį pastoviais mokėjimais iš AB „DNB banke“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą mažamečiams vaikams M. Š. ir P. Š., kurie yra gimę jo pirmoje santuokoje. Laikinai apribojus nuosavybės teisę į šioje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, vaikai prarado ne tik pagrindinį, bet ir vienintelį pragyvenimo šaltinį, nes jų mama D. Š. yra bedarbė. Kaltinamieji nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, uždrausdamas disponuoti aptariamomis piniginėmis lėšomis ir neleisdamas disponuoti per mėnesį pinigų suma, neviršijančia vieno MMA (minimalios mėnesio algos) dydžio, grubiai pažeidė teismų praktikos reikalavimus. Kaltinamiesiems nepaliekama jokių būtinų finansinių išteklių šeimai išlaikyti, tenkinti šeimos būtiniausius poreikius, perkant maistą, drabužius, mokant komunalinius mokesčius ir pan., jie neturi net pragyvenimui reikalingų minimalių piniginių lėšų.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Kaltinamųjų P. Š. ir D. Š. skundas atmetamas.

8. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Priešingai, nei nurodoma kaltinamųjų P. Š. ir D. Š. skunde, bylą perdavus teismui, nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja.

8.1. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

9. Šioje baudžiamojoje byloje D. Š. ir P. Š. kaltinami pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį tuo, kad, veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą bei prievartavo didelės vertės turtą. P. Š. kartu su D. Š. kaltinami užvaldę didelės vertės – 312 000 Eur pinigų sumą, tuo padarydami nukentėjusiajam I. S. turtinę žalą. Be to, D. Š. kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį tuo, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaudmenis.

10. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis I. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 312 000 Eur turtinės žalos ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 53-63).

11. BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo termino teisėtumą ir pagrįstumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų nukentėjusiojo I. S. apklausų protokoluose, sekimo, kratos protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamieji P. Š. ir D. Š. galėjo padaryti jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet iš esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų. Tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl kaltinamiesiems P. Š. ir D. Š. inkriminuojamų nusikalstamų veikų nukentėjusiajam I. S. galėjo būti padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurios atlyginimo užtikrinimui yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamiesiems priklausančiam turtui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji galimai užvaldė didelės vertės (312 000 Eur) svetimą turtą ir byloje pareikštas didelės vertės civilinis ieškinys, BPK 116 straipsnyje ir 151 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai taikyti nuosavybės teisės apribojimą išlieka.

12. Nors aptariama procesinė prievartos priemonė kaltinamiesiems yra taikoma jau pakankamai ilgą laiką, dėl ko jie patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmės bei apimties yra pažeidžiamas proporcingumo principas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į kaltinamiesiems P. Š. ir D. Š. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat į tai, kad pareikštas didelės vertės civilinis ieškinys, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamųjų turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamųjų turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštas didelės vertės civilinis ieškinys ir galimai užvaldytas didelės vertės turtas, BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamųjų piniginėms lėšoms, esančioms nurodytose banko sąskaitose, varžo jų teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti.

13. Kaltinamieji skunde nurodo, kad D. Š. kiekvieną mėnesį pastoviais mokėjimais privalo teikti išlaikymą mažamečiams vaikams M. Š. ir P. Š., kurie yra gimę jo pirmoje santuokoje. Kaltinamiesiems nepaliekama jokių būtinų finansinių išteklių šeimai išlaikyti, tenkinti šeimos būtiniausius poreikius, jie neturi net pragyvenimui reikalingų minimalių piniginių lėšų. Tokie kaltinamųjų skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dar 2017 m. kovo 3 d. nutarimu prokuroras, atsižvelgdamas į gautą P. Š. gynėjo prašymą dėl jos kartu su D. Š. turimų mažamečių vaikų ir dviejų D. Š. vaikų iš jo pirmosios santuokos poreikių tenkinimo bei teisių pažeidimo, panaikino laikiną nuosavybės teisės apribojimą P. Š. vardu AB „Swedbank“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms (t. 7, b. l. 167). Be to, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs įtariamosios P. Š. ir įtariamojo D. Š. gynėjo skundą dėl prokuroro nutarimų panaikinimo, 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi panaikino prokuroro taikytą nuosavybės teisės apribojimą į P. Š. nuosavybės teise priklausančias lėšas – AB „SEB banko“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 30 622 Eur, kurie 2016 m. balandžio 6 d. jai buvo pervesti kaip darbo užmokestis (t. 8, b. l. 115–117). Taigi, skunde nepagrįstai nurodoma, kad kaltinamiesiems nepaliekama jokių būtinų finansinių išteklių šeimai išlaikyti ir šeimos būtiniausiems poreikiams tenkinti.

14. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamųjų P. Š. ir D. Š. laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Šiuo metu skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia skunde nurodyti kaltinamųjų argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamųjų turtui Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi pratęstas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamųjų P. Š. ir D. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.