Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamosios P. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2020 m. vasario 2 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į P. Š. priklausantį turtą – transporto priemonę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, P. Š. kaltinama padariusi nusikaltimus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje.

2. Siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Nerijaus Puškoriaus 2017 m. vasario 6 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas P. Š. turtui – jos vardu registruotai transporto priemonei „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismų nutartimis.

3. Siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2020 m. vasario 2 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamajai P. Š. priklausantį turtą – transporto priemonę „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, t. y. leidžiant P. Š. naudoti šią transporto priemonę, tačiau draudžiant šį turtą valdyti ir disponuoti, t. y. atlikti veiksmus, kurie kokiu nors būdu sumažintų to turto vertę, taip pat šį turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamoji P. Š. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį ir laikino nuosavybės teisės apribojimo termino į jai priklausantį turtą nepratęsti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir prieštaraujanti proporcingumo principui.

5. Kaltinamoji atkreipia dėmesį, kad apribojus nuosavybės teises į jai priklausantį automobilį, sumažėjo galimybės lankyti sveikatos problemų turintį tėvą, taip pat nuvežti mažametę dukrą į gimnaziją, baseiną, polikliniką, pas psichologę. Automobilis taip pat naudojamas užtikrinti mažamečio sūnaus poreikius. Kaltinamoji pažymi, kad ribojimas atlikti veiksmus, kurie kokiu nors būdu sumažintų automobilio vertę, P. Š. kelia didžiulį nerimą, kad automobilis be jos valios nebūtų apgadintas, pavogtas, todėl jo naudojimas sukelia daug nepatogumų.

6. Kaltinamoji mano, kad skundžiama nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį automobilį turi būti vertinamas kartu su kitais kaltinamiesiems P. Š. ir D. Š. taikomais nuosavybės teisės apribojimais. Kaltinamoji pažymi, kad yra apribotos nuosavybės teisės į visas P. Š. ir D. Š. bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas, taip pat kratos metu paimtus pinigus. Tokiu būdu pažeidžiamas proporcingumo principas, kaltinamųjų ir jų vaikų teisės bei teisėti interesai. Kaltinamoji pažymi, kad D. Š. kiekvieną mėnesį pastoviais mokėjimais iš AB „DNB banke“ esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą mažamečiams vaikams M. Š. ir P. Š., kurie yra gimę jo pirmoje santuokoje. Laikinai apribojus nuosavybės teisę į šioje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, vaikai prarado ne tik pagrindinį, bet ir vienintelį pragyvenimo šaltinį, nes jų mama D. Š. yra bedarbė. Kaltinamoji nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, uždrausdamas disponuoti aptariamomis piniginėmis lėšomis ir neleisdamas disponuoti per mėnesį pinigų suma, neviršijančia vieno MMA (minimalios mėnesio algos) dydžio, grubiai pažeidė teismų praktikos reikalavimus. Kaltinamosios vertinimu, nuosavybės teisės apribojimas į P. Š. priklausantį automobilį dar labiau varžo šeimos finansinę būklę. P. Š. ir D. Š. nepaliekama jokių būtinų finansinių išteklių šeimai išlaikyti, tenkinti šeimos būtiniausius poreikius perkant maistą, drabužius, mokant komunalinius mokesčius ir pan., jie neturi net pragyvenimui reikalingų minimalių piniginių lėšų.

7. Kaltinamoji taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 7 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas savaime nereiškia, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas bei jo pratęsimų skaičius yra neribojamas ir teismas gali nutartį grįsti formaliais motyvais, nevertindamas konkrečioje baudžiamojoje byloje susidariusios konkrečios situacijos. BPK 151 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog prokuroro nutarimu tokia procesinė prievartos priemonė negali būti skiriama ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, o ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis toks terminas gali būti tęsiamas ne ilgiau kaip du kartus po 3 mėnesius. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kiekvienas toks procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo atvejis turi būti vertinamas individualiai. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas to nepadarė.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

8. Kaltinamosios P. Š. skundas atmetamas.

9. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Priešingai nei skunde nurodo kaltinamoji P. Š., nei BPK 151 straipsnis, nei kiti procesiniai įstatymai bylą perdavus teismui laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo trukmės neapriboja.

9.1. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

10. Šioje baudžiamojoje byloje P. Š. kaltinama pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupėje su sutuoktiniu D. Š., neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą bei prievartavo didelės vertės turtą. P. Š. kartu su D. Š. kaltinami užvaldę didelės vertės – 312 000 Eur pinigų sumą, tuo padarydami nukentėjusiajam I. S. turtinę žalą.

11. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis I. S. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 312 000 Eur turtinės žalos ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 53-63).

12. BPK X dalyje nustatyta tvarka skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas patikrina tik skundžiamos nutarties pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimo termino teisėtumą ir pagrįstumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų nukentėjusiojo I. S. apklausų protokoluose, sekimo, kratos protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamoji P. Š. galėjo padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Be to, nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet iš esmės nesprendžia kaltės bei civilinio ieškinio pagrįstumo klausimų. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl P. Š. inkriminuojamų nusikalstamų veikų nukentėjusiajam I. S. galimai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurios atlyginimo užtikrinimui yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai priklausančiam turtui. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji kartu su D. Š. galimai užvaldė didelės vertės (312 000 Eur) svetimą turtą ir byloje pareikštas didelis civilinis ieškinys, BPK 116 straipsnyje ir BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai taikyti nuosavybės teisių apribojimą išlieka.

13. Nors aptariama procesinė prievartos priemonė kaltinamajai yra taikoma jau pakankamai ilgą laiką, dėl ko ji patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmės bei apimties yra pažeidžiamas proporcingumo principas. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju - BPK ir yra galimi. Šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į galimai kaltinamosios P. Š. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat į tai, kad pareikštas didelis civilinis ieškinys, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios P. Š. turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamosios turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymas.

14. Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštas didelis civilinis ieškinys ir galimai užvaldytas didelės vertės turtas, BPK 151 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – kaltinamosios vardu registruotai transporto priemonei varžo jos teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų skunde nepateikia ir kaltinamoji. Kaltinamoji skunde nurodo, kad apribojus nuosavybės teises į automobilį, jai sumažėjo galimybės lankyti sveikatos problemų turintį tėvą, taip pat nuvežti mažametę dukrą į gimnaziją, baseiną, polikliniką, pas psichologę. Automobilis taip pat naudojamas užtikrinti mažamečio sūnaus poreikius. Aukštesnysis teismas pažymi, kad aptariamam kaltinamosios turtui yra nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, leidžiant P. Š. naudoti šią transporto priemonę, tačiau draudžiant šį turtą valdyti ir disponuoti, t. y. atlikti veiksmus, kurie kokiu nors būdu sumažintų to turto vertę, taip pat šį turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę. Kaltinamosios skunde nurodomos aplinkybės, jog P. Š. kelia nerimą tai, kad automobilis be jos valios nebūtų apgadintas, pavogtas, nesudaro pagrindo panaikinti taikomą procesinės prievartos priemonę. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

15. Aukštesnysis teismas taip pat atmeta skundo argumentus, susijusius su taikomu laikinu nuosavybės teisės apribojimu į kaltinamiesiems P. Š. ir D. Š. priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, bei kratos metu paimtus pinigus. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl procesinės prievartos priemonės taikymo kaltinamosios P. Š. vardu registruotam automobiliui, o ne banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms ar kratos metu paimtiems pinigams. Kaltinamoji skunde nurodo, kad jai ir D. Š. nepaliekama jokių būtinų finansinių išteklių šeimai išlaikyti, tenkinti šeimos būtiniausius poreikius perkant maistą, drabužius, mokant komunalinius mokesčius ir pan., jie neturi net pragyvenimui reikalingų minimalių piniginių lėšų. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog dar 2017 m. kovo 3 d. nutarimu, atsižvelgdamas į P. Š. gynėjo gautą prašymą dėl jos kartu su D. Š. turimų mažamečių vaikų ir D. Š. dviejų vaikų iš pirmosios santuokos poreikių tenkinimo bei teisių pažeidimo, prokuroras panaikino laikiną nuosavybės teisės apribojimą P. Š. vardu AB „Swedbank“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms (t. 7, b. l. 167). Be to, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs įtariamosios P. Š. ir įtariamojo D. Š. gynėjo skundą dėl prokuroro nutarimų panaikinimo, 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi panaikino prokuroro taikytą nuosavybės teisės apribojimą į P. Š. nuosavybės teise priklausančias lėšas – AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 30 622 Eur, kuriuos bendrovė 2016 m. balandžio 6 d. jai pervedė kaip darbo užmokestį (t. 8, b. l. 115–117). Taigi, skunde nepagrįstai nurodoma, kad kaltinamiesiems nepaliekama jokių būtinų finansinių išteklių šeimai išlaikyti ir tenkinti šeimos būtiniausius poreikius.

16. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamosios P. Š. laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Šiuo metu skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia skunde nurodyti kaltinamosios argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamosios turtui Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi pratęstas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamosios P. Š. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.