Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aloyzo Kruopio ir Lino Žukausko,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. D. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. D. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 21 straipsnyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. V. D. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, organizavo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos neteisėtą įgijimą, laikymą ir gabenimą, organizavo rengimąsi padaryti narkotinės medžiagos kontrabandą.

2. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu V. D. pripažintas įtariamuoju. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi įtariamajam V. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2017 m. rugsėjo 6 d. prokurorės nutarimu paskelbta V. D. paieška. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2017 m. rugsėjo 13 d. V. D. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis, kuria V. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas bei nustatytas suėmimo terminas. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas V. D. buvo tęsiamas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo bei Panevėžio apygardos teismo nutartimis.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi kaltinamajam V. D. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad užtikrinti kaltinamojo V. D. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, galima tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

4. Kaltinamojo V. D. gynėja advokatė I. Botyrienė skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį, V. D. iš suėmimo paleisti ir paskirti jam kardomąsias priemones – 25 000 eurų dydžio užstatą, kuris yra įmokėtas į Panevėžio apygardos teismo depozitinę sąskaitą, ir intensyvią priežiūrą, įpareigojant V. D. visą laiką būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus laiką, reikalingą dalyvauti teismo posėdžiuose, nuvykti į gydymo įstaigą ir pas gynėją bei vykdyti darbines funkcijas.

4.1. Gynėja nurodo, kad įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai, V. D., pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - ir Konvencija) 5 straipsnyje įtvirtintas pamatines žmogaus teises bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) praktikoje suformuluotas šios teisės normos taikymo taisykles, būtų laikomas suėmime 2 metus ir 6 mėnesius, o tai, vertinant šios baudžiamosios bylos, kurioje buvo tiriama ir yra nagrinėjama viena nusikalstama veika, kontekste, yra nepateisinama nei kardomųjų priemonių tikslų aspektu, nei Konvencijoje įtvirtintų pamatinių žmogaus teisių aspektu.

4.2. Gynėja atkreipia dėmesį, jog skundžiama nutartis grindžiama ne objektyviais faktiniais baudžiamosios bylos duomenimis, kurie patvirtintų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo egzistavimą, bet kiekvienoje nutartyje pasikartojančiais, iš esmės identiškais argumentais. Tai rodo, kad teismas, turintis pareigą kruopščiai ir visapusiškai patikrinti tolimesnio griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrįstumą ir būtinumą, tokios pareigos nevykdė. Nepateisinamai ilgai besitęsiantį suėmimo laikotarpį V. D. yra laikomas režimu, kuris savo esme prilygsta kalėjimo režimui. Jau beveik dvejus su pusę metų besitęsiantis V. D. suėmimas įgyja baudžiamąjį pobūdį ir prilygsta kriminalinės bausmės taikymui nesant kaltinamojo atžvilgiu įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio. Atsižvelgus į EŽTT jurisprudencijoje įtvirtintą nuostatą, kad suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, galima tik išskirtiniais atvejais (sprendimas Chodorkovskis v. Rusija), tolimesnis V. D. laikymas suimtu yra nepateisinamas. Be to, nusikalstamos veikos, kurių padarymu jis yra kaltinamas, yra ne smurtinio pobūdžio nusikaltimai, o tai leidžia teigti, kad V. D. atvejis neatitinka išimtinio atvejo kategorijos. Išskirtinės aplinkybės, kurios leistų V. D. atvejį vertinti kaip išimtinį, nėra nurodytos ir skundžiamoje teismo nutartyje. Skundžiamoje nutartyje išdėstyta argumentacija rodo, jog teismas nesivadovavo Lietuvos teismuose formuojama praktika, kad labai ilgas suėmimo terminas pats savaime sudaro pagrindą griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę (Lietuvos apeliacinis teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartis bei nutartys bylose Nr. 1S-330/2012, Nr. 1S-402/2013). Gynėjos nuomone, vien dėl nepateisinamai ir nepagrįstai ilgo suėmimo termino V. D. tolimesnis laikymas suėmime yra nepateisinamas, todėl jis turi būti nedelsiant paleistas į laisvę, tokiu būdu įgyvendinant Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą jo teisę būti paleistam proceso metu, jo dalyvavimą procese užtikrinant kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Gynėja pažymi, kad pagal EŽTT praktiką suėmimo tęsimas negali būti naudojamas taip, kad iš anksto pakeistų bausmę.

4.3. Gynėja skunde nurodo ir tai, kad EŽTT sprendime Lisovskij prieš Lietuvą yra išaiškinęs, jog pagal Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, kompetentingos nacionalinės institucijos baudžiamajame procese suimtojo kaltinamojo asmens atžvilgiu turi dirbti su „deramu stropumu“. Vertindamas, ar buvo laikomasi „deramo stropumo“ reikalavimo, teismas be kita ko atsižvelgia apskritai į proceso sudėtingumą ir į tai, ar buvo nepagrįsto vėlavimo atvejų, ar institucijos ėmėsi priemonių procesui paspartinti, kad būtų galima suėmimo trukmę apskritai vertinti kaip pagrįstą. Nors labai ilga suėmimo trukmė nereiškia, kad automatiškai pažeidžiamos Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, teismas pažymi, kad tokiai trukmei pateisinti paprastai turi būti išskirtinės aplinkybės. Šiame sprendime EŽTT konstatavo, jog nei bylos sudėtingumas, nei tai, kad ji susijusi su organizuotu nusikalstamumu, negali pateisinti tokio ilgo suėmimo. O atsižvelgdamas į nustatytus pradelsimus procese, kuomet teismo posėdžiai nevyko, nes institucijos nesugebėjo užtikrinti liudytojų ir kitų kaltinamųjų dalyvavimo procese, EŽTT konstatavo, jog nacionalinės institucijos nepademonstravo tinkamo stropumo, vykdant baudžiamąjį procesą pareiškėjo atžvilgiu visą ilgą jo kalinimo laikotarpį, todėl buvo pažeistos Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos. Gynėja atkreipia dėmesį, kad V. D. procesinė situacija neprilygsta šioje EŽTT byloje buvusiai asmenų procesinei situacijai ir pačios bylos sudėtingumui - nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje asmenys yra kaltinami jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įvykdę veikdami ne nusikalstamame susivienijime, bet organizuota grupe; teisme nagrinėjama byla dėl vieno epizodo nusikalstamos veikos padarymo; byloje nėra ypatingai didelio skaičiaus apklaustinų asmenų, tame tarpe ir kaltinamųjų; byloje nėra būtinybės atlikti kokių nors procesinių veiksmų užsienio valstybėse, todėl bylos aplinkybių nagrinėjimas teisme nėra ypatingai sudėtingas; byloje nebuvo ir nėra būtinybės atlikti kokių nors sudėtingų ekspertinių tyrimų. Šiuo metu byloje yra atlikti iš esmės visi esminiai įrodymų tyrimo veiksmai, apklausti visi pagrindiniai kaltinimo liudytojai bei didžioji dalis kaltinamųjų, todėl, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nėra grėsmės, kad kaltinamojo V. D. paleidimas iš suėmimo galėtų padaryti žalą vykstančiam teisminiam procesui ir sutrukdyti nustatyti šioje byloje tiesą. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme užtruko ne dėl V. D. veiksmų, bet dėl kitų proceso dalyvių neatvykimo į suplanuotus teismo posėdžius bei paties teismo pasirinkto įrodymų tyrimo būdo, nusprendžiant apklausti liudytojais asmenis, kuriems nėra žinomos bylai reikšmingos aplinkybės, bei policijos pareigūnus, kurių atlikti kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo veiksmai privalo atsispindėti jų surašytuose protokoluose bei kituose bylos dokumentuose, privalomai registruojamuose IBPS. Gynėja nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo EŽTT praktikos, o tai sutrukdė tinkamai įvertinti V. D. taikomo ilgalaikio suėmimo trukmės pagrįstumą ir sąlygojo neteisėtos ir nepagrįstos nutarties pratęsti V. D. griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo terminą priėmimą. Gynėjos nuomone, V. D. dalyvavimą procese galima užtikrinti kitomis kardomosiomis priemonėmis.

5. Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Kaltinamojo V. D. gynėjos advokatės I. Botyrienės skundas atmetamas

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių kaltinamojo kaltę, nevertina, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus bylą iš esmės. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, liudytojo R. J., kitų kaltinamųjų G. A., V. B., V. E. parodymuose, kratų, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

7. Teismas kardomąją priemonę suėmimą kaltinamajam V. D. pratęsė nustatęs pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

7.1. Skiriant suėmimą ar partęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

7.2. V. D. kaltinamas padaręs labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką bei rengęsis padaryti sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką. Už jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Šiuo atveju pabėgimo pavojų sustiprina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu V. D. buvo pasislėpęs nuo tyrimą atliekančių pareigūnų. Bylos duomenimis 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo paskelbta V. D. paieška. Jis sulaikytas 2017 m. rugsėjo 13 d. V. D. sulaikymo metu atliktos kratos metu rasta laikmena su V. D. foto nuotraukomis, galimai skirtomis asmens dokumentams, rasti ir laiškai, adresuoti dukrai bei dar vienam asmeniui, kuriuose rašoma apie ruošiamus dokumentus ir galimą išvažiavimą į užsienį. 2017 m. rugsėjo 2 d. kaip liudytoja apklausta V. D. dukra G. D. parodė, jog tėvą paskutinį kartą matė 2017 m. rugpjūčio 24 d., kur jis šiuo metu, nežino. Pagal V. D. pareikštame kaltinime nurodomas aplinkybes spręstina, kad jis bei galimi nusikalstamų veikų bendrininkai gali turėti ryšių užsienyje. Be to, bylos duomenimis, V. D. brolis gyvena užsienyje. Kaltinamasis neteistas, vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo. Visgi, nepaisant šių aplinkybių, pirmiau aptartų bylos duomenų visuma (ankstesnis elgesys – pasislėpimas nuo tyrimą atliekančių pareigūnų, ryšiai užsienyje, inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas ir gresianti bausmė) leidžia teismui manyti, kad kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti pasislėpti. Todėl apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą.

8. Pratęsta kardomąja priemone V. D. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. V. D. laikomas suimtu jau pakankamai ilgą laiką, tačiau šiuo atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, ilgas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Iš tiesų Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra ne kartą pažymėjęs, jog atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti tolimesnį suėmimo taikymą, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su gynėjos skundo argumentu, kad šioje byloje nėra išskirtinių priežasčių, kurios pateisintų V. D. laikymą suėmime. Išskirtinės priežastys pateisinančios tolimesnį suėmimo taikymą yra V. D. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumas ir mastas (jis kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe, organizavo labai didelio kiekio (virš 492 kg) narkotinės medžiagos neteisėtą įgijimą, laikymą ir gabenimą, organizavo rengimąsi padaryti narkotinės medžiagos kontrabandą, o taip pat šios bylos sudėtingumas (kaltinimai pareikšti 7 asmenims, byloje yra 35 liudytojai) bei didelė bylos apimtis (37 tomai). Šiuo metu suimtojo teisės suvaržytos, laikantis Baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų, esant suėmimo taikymo sąlygoms ir pagrindui. Toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas.

9. Baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti V. D., nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų, padarytų veikiant organizuota grupe, pareikšti septyniems asmenims, taigi byla sudėtinga atsižvelgiant į kaltinamųjų skaičių bei didelės apimties įrodinėjimo procesą, bylą sudaro 37 tomai. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Baudžiamoji byla 2018 m. gruodžio 6 d. perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad posėdžiai buvo suplanuoti 2019 m. sausio 18 d., 2019 m. vasario 25 d., 2019 m. vasario 27 d. (posėdis atšauktas, nes į šį posėdį kviečiamiems liudytojams šaukimai neįteikti), 2019 m. kovo 12 d., 2019 m. kovo 13 d., 2019 m. kovo 25 d., 2019 m. balandžio 18 d (posėdis atšauktas dėl teisėjos ligos), 2019 m. gegužės 14 d., 2019 m. gegužės 16 d. (neatvyko kaltinamojo G. A. gynėjas), 2019 m. gegužės 27 d., 2019 m. birželio 27 d. (neatvyko kaltinamojo V. D. gynėja advokatė I. Botyrienė), 2019 m. rugsėjo 2 d., 2019 m. rugsėjo 27 d., 2019 m. spalio 1 d., 2019 m. spalio 16 d., 2019 m. lapkričio 8 d. (neatvyko gynėja advokatė L. B.), 2019 m. gruodžio 20 d. Atsižvelgiant į kaltinamųjų gynėjų užimtumą kiti teismo posėdžiai numatyti 2020 m. sausio 10 d., 2020 m. sausio 14 d., 2020 m. vasario 27 d., 2020 m. kovo 16 d. Taigi byla nagrinėjama teisiamajame posėdyje pagal iš anksto nustatytą pakankamai intensyvų teismo posėdžių grafiką, teisiamojo posėdžio pertraukos buvo susijusios su objektyviomis priežastimis, o teismas ėmėsi įmanomų priemonių, kad bylos procesas vyktų kuo sparčiau (neatvykusiems liudytojams buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – atvesdinimas).

10. Kaltinamojo gynėja skunde prašo paskirti kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones – į Panevėžio apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą 25 000 Eur dydžio užstatą ir intensyvią priežiūrą. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 24 d. ir 2019 m. rugsėjo 23 d. mokėjimo pavedimais įmokėto 25 000 Eur dydžio užstato suma buvo grąžinta ją įmokėjusiems asmenims. Skundą nagrinėjančiam teismui buvo pateiktas 2020 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 170, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo į Panevėžio apygardos teismo depozitinę sąskaitą 25000 Eur, kaip užstatą už V. D..

11. Įvertinus V. D. inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, pobūdį, mastą, vaidmenį darant jam inkriminuotas veikas, gresiančią bausmę, ryšius užsienyje bei kitus duomenis, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo V. D. panaikinti pratęstą griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo metu netaikant kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrus kaltinamajam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat ir gynėjos prašomas paskirti užstatą, intensyvią priežiūrą ar kt., nebus užtikrintas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas. Švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos pašalinti kaltinamojo pasislėpimo riziką.

12. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas tinkamai įvertino visumą aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam V. D. pratęsimo. Šiuo metu kaltinamojo V. D. teisės suvaržytos laikantis Baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų. Gynėjos skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo ir toliau kaltinamajam V. D. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamojo gynėjos skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. D. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą atmesti.

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi kaltinamajam V. D. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.