Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Lino Šiukštos ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. D. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. D. pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 21 straipsnyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. V. D. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, organizavo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos neteisėtą įgijimą, laikymą ir gabenimą, organizavo rengimąsi padaryti narkotinės medžiagos kontrabandą.

2. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarimu V. D. pripažintas įtariamuoju. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi įtariamajam V. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2017 m. rugsėjo 6 d. prokurorės nutarimu paskelbta V. D. paieška. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2017 m. rugsėjo 13 d. V. D. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis, kuria V. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas bei nustatytas suėmimo terminas. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas V. D. buvo tęsiamas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo bei Panevėžio apygardos teismo nutartimis.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi kaltinamajam V. D. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamojo V. D. pasislėpimo rizika gali būti pašalinta tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę, kita, švelnesne kardomąja priemone, ar jų kompleksu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

4. Kaltinamojo V. D. gynėja advokatė I. Botyrienė skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį, V. D. iš suėmimo paleisti, paskirti jam kardomąją priemonę – 25 000 eurų dydžio užstatą.

4.1. Skunde nurodo, kad suėmimo terminą pratęsęs teismas neįvertino suėmimo trukmės pagrįstumo, tik formaliai konstatavo, jog suėmimo pagrindas ir jo taikymo sąlygos nėra išnykę ar pasikeitę. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - ir EŽTT) yra pabrėžęs, kad kiekvieną kartą privalo būti įvertintas suėmimo trukmės pagrįstumas, taip pat, jog suėmimo trukmės pagrįstumas negali būti vertinamas abstrakčiai, o pareiga užtikrinti, kad konkrečioje byloje suėmimas neviršytų pagrįsto termino, tenka nacionaliniams teismams (sprendimas byloje Smirnova v. Rusija). Objektyviai įvertinus tokius griežčiausiosios kardomosios priemonės tolimesniam taikymui turinčius esminę reikšmę aspektus, kaip 1) suėmimo trukmė; 2) režimas, kuriuo suimtas asmuo yra laikomas suėmimo vykdymo įstaigoje; 3) suėmimo funkcija, atsiranda objektyvus pagrindas įvertinti suėmimo trukmės pagrįstumą kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje.

4.2. Gynėja pažymi, kad V. D. skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo laikomas suėmime 1 metus 9 mėnesius, o nutarčiai įsiteisėjus, būtų laikomas suėmime net 1 metus ir 9 mėnesius, o tai yra labai ilgas laiko tarpas neteistam ir itin glaudžius socialinius ryšius turinčiam asmeniui. Visą suėmimo laikotarpį V. D. yra laikomas iš esmės kalėjimo režimu, todėl V. D. laikymas suimtu įgyja baudžiamąjį pobūdį. Suėmimas šiuo atveju atlieka ne kardomąją, bet laisvės atėmimo bausmės, kuri dar nėra paskirta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, funkciją. Suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, galima tik išskirtiniais atvejais (EŽTT sprendimas byloje Chodorkovskis v. Rusija), todėl tolimesnis V. D. laikymas suimtu yra nepateisinamas. V. D. atvejis neatitinka išimtinio atvejo kriterijaus, kai asmens izoliavimas nuo visuomenės gali būti pateisinamas visuomenės saugumo interesu. Gynėja pažymi ir tai, kad praktika, kai ilgas suėmimo terminas pats savaime sudaro pagrindą griežčiausią kardomąją priemonę pakeisti į švelnesnę, yra formuojama ir nacionaliniuose teismuose. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje suėmimo taikymo praktikoje yra suformuluotos aiškios ilgalaikio suėmimo tolimesnio taikymo pagrįstumo vertinimo taisyklės: 1) ilgas suėmimo termino tęsimas padarius nesmurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas suponuoja išankstinę nuomonę dėl įtariamojo kaltumo padarius nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo; 2) teismas kiekvieną kartą turi išsamiai įvertinti suėmimo trukmės pagrįstumą ir tik išskirtinės priežastys gali pateisinti ilgą laiką trunkančio kardomojo kalinimo termino tęsimą; 3) teismas, svarstydamas klausimą, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, pirmiausia privalo atsižvelgti į įstatymo normoje išvardintas aplinkybes ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas dėl galimo asmens bėgimo (slėpimosi); 4) nesant prieš suimtąjį priimto įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, teismai turėtų ieškoti galimybės taikyti kitas, švelnesnes kardomąsias priemones.

4.3. Gynėjos nuomone, dėl nepagrįstai ilgo suėmimo termino V. D. tolimesnis laikymas suėmime, šioje proceso stadijoje yra nepateisinamas, todėl jis turi būti nedelsiant paleistas į laisvę, tokiu būdu įgyvendinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisę būti paleistam proceso metu, asmens dalyvavimą procese užtikrinant kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Apygardos teismas šiais aspektais V. D. suėmimo termino pagrįstumo nenagrinėjo, gynybos argumentų, išsakytų teismo posėdžio metu, nesvarstė, todėl nepagrįstai pratęsė V. D. suėmimo terminą.

4.4. Gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad suėmimo termino pratęsimo klausimą nagrinėjęs teismas neįvertino labai ilgos V. D. suėmimo trukmės, suabsoliutino nusikaltimų, kurių padarymu jis yra kaltinamas, sunkumą bei už juos numatytos laisvės atėmimo bausmės griežtumą, kaip jo galimą bėgimą ir slėpimąsi patvirtinančias aplinkybes. Tokia teismo argumentacija, kaip prieštaraujanti Konvencijoje įtvirtintoms žmogaus teisėms į laisvę ir saugumą, taip pat teisei būti paleistam proceso metu, o taip pat ir EŽTT praktikai, yra neteisėta ir nepagrįsta. Skunde gynėja pabrėžia, kad nei inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas, nei už ją numatytos bausmės griežtumas, savaime negali būti pakankamu pagrindu V. D. bylos nagrinėjimo teisme metu laikyti suėmime neribotą laiką. EŽTT yra konstatavęs, jog slėpimosi nuo teisingumo pavojus negali būti nustatytas vertinant vien tik bausmės griežtumą, bet turi būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų svarbių faktorių, galinčių arba patvirtinti slėpimosi pavojų, arba, atvirkščiai, parodyti, kad jis toks nedidelis, jog nepateisina suėmimo skyrimo, o šiame kontekste ypatingą dėmesį reikia atkreipti į asmens charakterį, jo ryšius su valstybe, kurioje jis yra persekiojamas bei kitas aplinkybes (sprendimai bylose Smirnova v. Rusija, Chodorkovskij v. Rusija ir kt.). Apygardos teismas nevertino aplinkybių, kurios paneigia V. D. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. V. D. saistomas tvirtais socialiniai ryšiai su Lietuva, apie tai leidžia spręsti jo šeiminė padėtis ir artimi giminystės ryšiai (turi šeimą, garbaus amžiaus tėvus, tėvo sveikatos būklė yra labai sunki); nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje; nuolatinė darbo vieta ir teisėtu būdu gaunamos pajamos iki jo sulaikymo. Duomenys iš darbovietės bei duomenys apie tai, kad V. D. anksčiau nėra teistas, teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Apygardos teismas, ignoruodamas šias aplinkybes, skundžiamą nutartį grindė deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, išvestiniais iš kaltinimo, apie V. D. tariamas sąsajas su tarptautiniu nusikalstamumu ir esą turimais ryšiais užsienyje, nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių šiuos skundžiamos nutarties teiginius. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino ir atmetė V. D. paaiškinimus dėl jo ketinimo pabėgti iš Lietuvos ikiteisminio tyrimo pradžioje. Jis buvo sulaikytas praėjus dviem savaitėms nuo tyrimo pradžios, toks laikas buvo pakankamas jam išvykti iš Lietuvos, tačiau V. D. neišvyko, tai rodo, kad jis neturėjo planų dėl galimo slapstymosi užsienyje. Be to, V. D. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino dėl jam pareikšto įtarimo, tai rodo, kad jis suvokia gresiančios bausmės neišvengiamumą.

4.5. Gynėja pažymi ir tai, kad apygardos teismas nesvarstė švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybių, nevertino, ar 25 000 eurų dydžio užstatas, skiriant jį kartu su kita ar kitomis kardomosiomis priemonėmis (intensyvia priežiūra, įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimu), galėtų užtikrinti V. D. dalyvavimą procese. Gynėjos nuomone, tokio dydžio užstatas, sumokėtas V. D. darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jo dukters G. D., yra pakankama kardomoji priemonė, kad užtikrinti jo dalyvavimą teisme, be to yra itin įpareigojantis, nes sumokėdami užstatą pasitikėjimą juo išreiškė darbdavys ir artimas giminaitis - duktė. Gynėja nurodo ir tai, kad kitose analogiško pobūdžio bylose, panašaus dydžio užstatas buvo pakankamai veiksminga kardomoji priemonė, užtikrinusi asmenų dalyvavimą procese.

5. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

Kaltinamojo V. D. gynėjos advokatės I. Botyrienės skundas atmetamas

6. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog kaltinamasis V. D. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokią teismo išvadą patvirtina bylos duomenys: kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, liudytojo R. J., kitų kaltinamųjų G. A., V. B. parodymai, kratų, apžiūrų protokolai, specialisto išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pratęsiant kardomosios priemonės - suėmimo terminą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir byloje esantys duomenys dėl asmeniui inkriminuojamų veikų vertinami tiek, kiek jie susiję su suėmimo taikymo (termino pratęsimo) pagrindų ir sąlygų nustatymu.

7. Skundžiama nutartimi kaltinamajam V. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

7.1. V. D. kaltinamas rengęsis padaryti vieną sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką ir padaręs vieną labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Galimai gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, jog kaltinamasis V. D., suvokdamas bausmės realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Bėgimo (pasislėpimo) tikimybę didina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu V. D. buvo pasislėpęs nuo tyrimą atliekančių pareigūnų: 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo paskelbta V. D. paieška; jis sulaikytas 2017 m. rugsėjo 13 d.; jo sulaikymo metu atliktos kratos metu rasta laikmena su V. D. foto nuotraukomis galimai skirtomis asmens dokumentams, taip pat rasti laiškai adresuoti dukrai bei dar vienam asmeniui, kuriuose rašoma apie ruošiamus dokumentus ir galimą išvažiavimą į užsienį. V. D. vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, praeityje nebuvo teistas, ir šios aplinkybės yra reikšmingos, tačiau šiuo atveju negali nepaneigti skundžiamoje nutartyje padarytos išvados, susijusios su kaltinamojo galimybėmis būnant laisvėje bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo. Nors kaltinamasis saistomas šeiminiais ir ekonominiais ryšiais, tačiau nėra pagrindo teigti, jog šie ryšiai buvo ir yra ypatingai tvirti. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad nei šeima, nei darbas, galimai nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų padarymo, taigi galimai teigiamai neįtakojo kaltinamojo. Atsižvelgusi į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės termino patęsimo, ir pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis V. D., būdamas laisvėje, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

8. Paskirta kardomąja priemone V. D. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. V. D. laikomas suimtu jau pakankamai ilgą laiką, tačiau šiuo atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Išskirtinėmis priežastimis, pateisinančiomis tolimesnį suėmimo taikymą, išlieka tiek paties V. D. pavojingumas, tiek jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumas ir mastas, tiek bylos sudėtingumas bei didelė apimtis. V. D. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, organizavo labai didelio kiekio (virš 492 kg) narkotinės medžiagos neteisėtą įgijimą, laikymą ir gabenimą, organizavo rengimąsi padaryti narkotinės medžiagos kontrabandą. Viešasis interesas izoliuoti nuo visuomenės pavojingą asmenį ir netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas yra svarbesnis, suteikiantis pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Taigi, teismo sprendimas pratęsti suėmimo terminą V. D. neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, pagal kurią besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi V. D. asmenybės pavojingumą, ryšius užsienyje, galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, mastą, konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje švelnesne kardomąja priemone ar net švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksu (25 000 eurų dydžio užstatu, intensyvia priežiūra, įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimu) BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Kaltinamojo pasislėpimo pavojus šioje proceso stadijoje gali būti pašalintas tik taikant kardomąją priemonę suėmimą. Griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.

10. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis, kuria kaltinamajam V. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. D. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi kaltinamajam V. D. trims mėnesiams pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.