Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Martyna Verbiejė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2026 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuteistajam atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, G. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį 10 metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. (įskaitytinai).

2. Komisijos 2026 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam G. A. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 dalį.

2.1. Nutarime nurodoma G. A. bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. lapkričio 11 d., pabaiga – 2031 m. lapkričio 11 d. Galimo lygtinio paleidimo pritaikymo data (1/2 bausmės) – 2026 m. lapkričio 11 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis sutiko, jog jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija svarstoma anksčiau.

2.2. Komisija įvertino, kad 2026 m. sausio 15 d. nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Bausmės atlikimo laikotarpiu yra įsitraukęs į resocializacijos procesą: dirba, vykdo Individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo veiklose, įsitraukęs į visuomenei naudingą veiklą, jam ne kartą buvo skirtos padėkos už įvairias iniciatyvas, dalyvavo įvairiose elgesio korekcijos programose. Nuo 2025 m. sausio mėnesio bausmę atlieka pusiaukelės namuose, yra 1 kartą skatintas. Lygtinio paleidimo atveju liktų dirbti dabartinėje darbovietėje, ateityje norėtų plėtoti savo verslą, turėtų kur gyventi.

2.3. Pažymima, kad tai 9 nuteistojo teistumas, 2 reali laisvės atėmimo bausmė, kartą kalėjo užsienyje (3 teistumai užsienio valstybėse). Jam būdingas nusikaltimų modelis – finansinės naudos siekis nusikalstamu būdu. Dabartinė nusikalstama veika – labai didelio kiekio narkotinių medžiagų disponavimas organizuotoje grupėje, sietina su finansinės naudos siekimu nusikalstamu būdu. Nuteistasis daug metų laisvėje gyveno iš turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, oficialios darbinės patirties turi, tačiau tai nebuvo nuosekli patirtis, įkalinimo įstaigoje ilgą laiką nedirbo, buvo išreiškęs nuomonę, jog nenorėtų dirbti pagalbinių darbų. Nuteistasis stokoja finansinio stabilumo, poreikiai dažnai gali viršyti galimybes, turi įsiskolinimų, juos dengia pasyviai. Taigi, finansinės naudos siekis nusikalstamu būdu išlieka aktualiu kriminogeniniu poreikiu.

2.4. Nurodoma, kad nuteistajam sprendimų procese išlieka polinkis nepakankamai įvertinti galimus neigiamus padarinius, daugiau dėmesio skiriant pageidaujamiems scenarijams. Nors nuteistasis atpažįsta daugumą savo problemų ir yra nusistatęs ateities tikslus, tačiau problemų analizės visapusiškumo bei aktyvumo jų siekiant kartais stokoja. Pastebimas polinkis racionalizuoti ir minimizuoti asmeninę atsakomybę, o ankstesni laisvės apribojimo sąlygų pažeidimai rodo nepakankamai susiformavusią atsakomybės už įsipareigojimų laikymąsi praktiką.

2.5. Nutarime konstatuojama, jog nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir manoma, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Nuteistasis G. A. pateikė skundą dėl Komisijos 2026 m. vasario 4 d. nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, objektyviai ir visapusiškai įvertinant jo resocializacijos rezultatus, realią nusikalstamo elgesio riziką ir tikrus duomenis apie ankstesnius pažeidimus nuo 2017 m., kuomet padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, arba pačiam teismui spręsti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, konstatavus, kad jis atitinka lygtinio paleidimo sąlygas.

3.1. Nuteistasis su Komisijos nutarimu nesutinka, nurodo, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo sulaikytas ir metus laiko įkalintas (duomenys neskelbtini) kalėjime. Bylą perdavus teismui jį paleido nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2022 m. lapkričio 11 d., paskyrus kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir užstatą, taip pat įpareigotas kiekvieną pirmadienį registruotis policijos komisariate. Per šį laikotarpį nei karto nepažeidė jam paskirtų kardomųjų priemonių, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jų pakeitimo.

3.2. Taip pat nurodo, kad nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki dabar atlieka skirtą bausmę įkalinimo įstaigoje. Bausmės atlikimo laikotarpiu neturėjo drausminių nuobaudų, elgėsi pavyzdingai, buvo skatintas. Dalyvauja resocializacijos procese: dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, laisvu metu papildomai vykdo individualią veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“, aktyviai dalyvauja socialinėse bei resocializacijos programose, laikosi įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, administracija jį charakterizuoja teigiamai.

3.3. Pažymima, kad aplinkybė, jog yra pažeidęs laisvės apribojimo sąlygas ir jog tai vertinama kaip jo neatsakingumo bei padidintos nusikalstamo elgesio rizikos požymis, neatitinka realios situacijos, nes vienintelis toks pažeidimas įvyko prieš 20 metų, t. y. labai seniai ir neturi jokio tiesioginio ryšio su jo dabartiniu elgesiu, resocializacijos eiga bei vertinama rizika.

3.4. Komisija, priimdama nutarimą, visiškai neatsižvelgė ir neįvertino teigiamų duomenų apie jo elgesį, teigiamas charakteristikas bei kad paskutinį nusikaltimą padarė 2017 m., per visą bausmės atlikimo laikotarpį aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, dirba, laikosi įstatymų, neturi drausminių nuobaudų, anksčiau minėtu laikotarpiu registravosi policijos komisariate, jam nebuvo taikoma intensyvi priežiūra, nebedaro naujų nusikaltimų. Tokios aplinkybės rodo jo galimo nusikalstamumo rizikos mažėjimą ir resocializacijos sėkmę, o ne atvirkščiai, todėl buvo pažeisti bausmių individualizavimo ir progresyvaus bausmės atlikimo principai, proporcingumo ir teisingumo reikalavimai.

3.5. Nuteistasis nesutinka su Komisijos pastaba, jog pasyviai dengia įsiskolinimus. Nurodo, jog šiuo metu jo pajamos yra minimalios, gauna (duomenys neskelbtini) Eur į rankas, pragyvenimui lieka (duomenys neskelbtini) Eur, iš kurių gyvena pats ir padeda šeimai. Nurodo, kad jo žmona yra nėščia, todėl iš gaunamų pajamų atideda būsimų vaikų poreikiams. Deda maksimalias pastangas, kad greičiau padengtų įsiskolinimus. Šiais metais planuoja padidinti įmokas, kadangi uždarbis padidės iš papildomos veiklos.

3.6. Pažymima, kad pasakymas, jog nenori dirbti pagalbinių darbų, yra ištrauktas iš konteksto. Vertinimo pareigūnei minėjo, kad prieš 20 metų pradėjo nusikalsti dėl nenoro dirbti pagalbinių darbų, bet dabar ir prieš patenkant į kalėjimą, darbuojasi pagalbiniu darbininku ir vertina galimybę dirbti ir užsidirbti. Pusiaukelės namuose darbuojasi talkose tvarkant aplinką, (duomenys neskelbtini) kalėjime jam nebuvo suteiktas darbas, tačiau meno kūrybos būrelyje kiekvieną dieną neatlygintinai drožinėjo, jo darbai buvo eksponuoti parodoje, padovanoti svečiams. Taigi, ši pastaba klaidina ir sudaro nuomonę, jog jis vengia sunkiai dirbti.

4. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad BVK 83 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas negali būti taikomas, nenustatyta. Nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, todėl šiuo atveju galima anksčiau svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (BVK 82 straipsnio 4 dalis). Visgi iš BVK 82 straipsnio lingvistinio aiškinimo matyti, jog esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant teismas gali, bet neprivalo paleisti asmenį iš laisvės atėmimo vietų taikant lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų būtų galima siekti asmens atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

6. Iš teismui pateiktos asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką iš vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (pirminis vertinimas 2023 m. vasario 24 d.) sumažėjo iki žemos nusikalstamo elgesio rizikos (2026 m. sausio 15 d. vertinimas), kriminogeniniai veiksniai: finansinės naudos siekis nusikalstamu būdu bei visapusiško problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių bei pasekmių suvokimo stoka. Nagrinėjamu atveju įvertinus nuteistojo skunde nurodytas faktines aplinkybes, skundžiamo nutarimo turinį ir teismui pateiktą asmens bylos medžiagą, teismui nekyla abejonių, jog nuteistasis dalyvauja resocializacijos procese: dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo veiklose – sportiniuose, kultūriniuose, edukaciniuose renginiuose, vykdė Individualiame resocializacijos plane numatytas priemones; 2023–2024 m. baigė elgesio korekcijos programas „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“, „Socialinių įgūdžių ugdymas“, „Į problemų sprendimą orientuota trumpalaikė terapija“, „Pykčio ir agresijos valdymas“, „Meno terapija“; 2025 m. dalyvavo 15 individualių konsultacijų bei motyvacinių pokalbių su socialine darbuotoja, baigė Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo programos 3 pagrindinius modulius („Santykis su savimi“, „Santykis su kitais“, „Santykis su veikla“), lankėsi 3 individualiose psichologo konsultacijose, baigė elgesio keitimo programą „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“, jam buvo taikyta priemonė „Darbas su nuteistuoju ir jo šeima“. Nuo (duomenys neskelbtini) perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą – (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namus, nuo (duomenys neskelbtini) perkeltas į (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namus. Nuteistajam ne kartą buvo skirtos padėkos už įvairias iniciatyvas. Perkėlus į pusiaukelės namus nuteistasis įsidarbino ir dirba iki šiol, vieną kartą skatintas, drausmine tvarka nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi. Būdamas pusiaukelės namuose įsitraukė į visuomenei naudingą veiklą: dalyvavo kapinių tvarkyme, pyragų dienos akcijoje, prisidedant prie paramos vaikams, labdaringoje akcijoje, renkant paramą beglobiams gyvūnams. Šios aplinkybės nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja teigiamai, rodo, jog laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad visi nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą ir neužtikrina, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Lygtinio paleidimo institutas, kaip minėta, gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

7. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis – finansinės naudos siekis nusikalstamu būdu. Asmuo stokoja finansinio stabilumo, jo poreikiai kai kuriais atvejais gali viršyti galimybes. Finansinės naudos siekis nusikalstamu būdu išlieka aktualiu kriminogeniniu veiksniu. Netinkamos socialinės aplinkos pasirinkimas bei nepakankamas potencialiai rizikingų situacijų įvertinimas šiuo metu valdomi, tačiau būnant mažiau struktūruotoje aplinkoje bei veikiant kitiems kriminogeniniams veiksniams gali vėl išryškėti. Visapusiško problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių bei pasekmių įvertinimo stoka išlieka aktualiais kriminogeniniais veiksniais (kai kuriuos sprendimus gali priimti impulsyviai, neapgalvodamas galimų scenarijų, ignoruoja galimus neigiamus padarinius). Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, tačiau stebimas polinkis atsakomybę racionalizuoti ir minimizuoti. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

8. Aptartų kriminogeninių veiksnių kontekste teismas pažymi ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (veikdamas organizuotoje grupėje neteisėtai laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų), tačiau šis teistumas jam nėra vienintelis. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad šią nusikalstamą veiką G. A. įvykdė jau būdamas teistas 8 kartus, neišnykus teistumui. Be kita ko, pastarasis jau net trečią kartą atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, iš kurių vieną kartą bausmę atlikinėjo (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės iš esmės patvirtina, kad ankstesnės bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo ir pastarasis toliau negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Teismo vertinimu, nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, siekiant finansinės naudos, kas šiuo atveju yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis. Teismo vertinimu šie duomenys neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

9. Abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ir jo finansinis nestabilumas. Iš Komisijos nutarimo matyti, kad G. A. vis dar turi finansinių įsiskolinimų, kurie šiuo metu dengiami pasyviai. Skunde nuteistasis nurodo dedantis maksimalias pastangas kuo greičiau padengti turimus įsiskolinimus, taip pat teigia, kad jo pajamos ateityje padidės dėl papildomos veiklos, todėl jis galės skirti didesnes įmokas skolų padengimui. Vis dėlto teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo finansiniai įsipareigojimai išlieka reikšmingi, o galimybės juos padengti – ribotos. Tai sudaro pagrindą manyti, jog neįvykdytos finansinės prievolės būnant laisvėje galėtų paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo ar oficialių pajamų, kas apsunkintų jo integraciją į visuomenę. Pažymėtina ir tai, kad pats nuteistasis neneigia, jog iki sulaikymo dalį pajamų gaudavo nelegaliai, turi nedidelę oficialaus darbo patirtį. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tiek ankstesni nuteistojo teistumai, tiek ir šiuo metu atliekama bausmė yra susijusi su nusikalstamomis veikomis, kurios buvo daromos siekiant finansinės naudos ir greito piniginio pelno. Tai rodo, kad finansiniai motyvai nuteistojo elgesyje jau anksčiau buvo reikšmingas nusikalstamų veikų darymo veiksnys. Nors šiuo metu G. A. dirba ir gauna darbo užmokestį, iš jo paties skunde pateiktos informacijos matyti, kad pragyvenimui jam lieka (duomenys neskelbtini) Eur, iš kurių jis turi padengti kasdienes išlaidas, prisidėti prie šeimos išlaikymo. Be to, nuteistasis nurodo atsiradus ir papildomų finansinių poreikių, susijusių su būsimo vaiko gimimu (jo žmona yra nėščia). Tokios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai abejoti nuteistojo finansiniu stabilumu būnant nestruktūruotoje aplinkoje. Be to, kaip pažymėta socialinio tyrimo išvadoje, jo poreikiai tam tikrais atvejais gali viršyti lūkesčius, o tai didina riziką, kad nuteistasis gali būti linkęs rinktis neteisėtus būdus pajamoms gauti.

10. Teismas dar kartą pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Nagrinėtinu atveju teismas nenustatė, jog G. A. jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Paneigiančių tokią išvadą argumentų skunde teismui nuteistasis nenurodė. Skunde iš esmės akcentuojamos tam tikros su nuteistojo asmenybe, jo bausmės atlikimu susijusios detalės (jog laisvės apribojimo bausmės sąlygas nuteistasis buvo pažeidęs labai seniai, prieš bausmės atlikimą jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės, kurių nuteistasis teigia nepažeidęs, jo noras/nenoras dirbti pagalbinius darbus). Visgi esminės aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, užkerta kelią lygtinio paleidimo taikymui, yra aptartos anksčiau šioje nutartyje (nuteistojo kriminalinė praeitis, finansinis nestabilumas, vangus finansinių įsiskolinimų dengimas).

11. Svarbu pažymėti ir tai, kad faktiškai G. A. buvo paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės pabaiga yra tik 2031 m. pabaigoje. Šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka švelniausiomis įmanomomis sąlygomis – pusiaukelės namuose, vyksta į išvykas pas šeimos narius, dirba. Bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, jog kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, nes, priešingu atveju, lygtinio paleidimo taikymas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Aptartas bausmės tikslas, šiame bausmės atlikimo etape pritaikius G. A. lygtinio paleidimo institutą, pasiektas nebūtų.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nuteistasis G. A. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jis turi galimybes ją mažinti, orientuodamasis į savo kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, ir toliau vykdydamas Komisijos rekomendacijas. Komisija, priimdama nutarimą, tinkamai įvertino aplinkybių visetą ir pagrįstai netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam. Šis Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo G. A. pateikto skundo nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82, 86 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 362, 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. A. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.