Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. B. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į namų areštą bei dokumento – paso paėmimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį tuo, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, o taip pat neteisėtai disponavo labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, t. y. R. Š. (R. Š.) ir M. B. organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo ir dalyvavo jo veikloje, o A. K., A. S. (A. S.), L. P., E. B., V. S., A. M., R. M., G. Š., D. A. (D. A.), V. A. (V. A.), A. V., I. G. (I. G.), A. G. (A. G.) dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Be to, M. B. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su R. Š. organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio 30 d., duodamas nurodymus nusikalstamo susivienijimo nariams pastoviai neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir realizuoti narkotines ir psichotropines medžiagas.

Be to, M. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrai su Ž. A. ne vėliau kaip 2012 m. kovo 6 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį, t. y. 359,521 g psichotropinės medžiagos 4-metiletilkatinono, kurį paslėpė prie Naujininkų sentikių kapinių, netoli Tyzenhauzų g. 19-ojo namo, Vilniuje, 2012 m. kovo 5 d. nurodė Ž. A. minėtą psichotropinę medžiagą 2012 m. kovo 6 d. nugabenti iš pirmiau minėtos vietos į iš anksto nurodytą vietą prie „Oniks“ degalinės, esančios J. Kazlausko g. 33, Vilniuje, ir ten ją palikti. Po to Ž. A., vykdydamas Mariaus Balsevičiaus nurodymus, 2012 m. kovo 6 d. apie 16 val. 00 min., paėmė minėtą psichotropinę medžiagą iš Mariaus Balsevičiaus nurodytos vietos ir gabeno ją savo vairuojamu automobiliu „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto gatvėmis, kol 2012 m. kovo 6 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. kovo 8 d. nutarimu M. B. buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartimi M. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu M. B. buvo sulaikytas 2012 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 13 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis skirti M. B. kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatytas suėmimo terminas vienam mėnesiui. Vėlesnėmis teismų nutartimis M. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi kaltinamajam M. B. buvo nepratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ši kardomoji priemonė panaikinta bei paskirta kardomoji priemonė – namų areštas. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis panaikinta ir kaltinamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo Mariaus Balsevičiaus sulaikymo dienos, t. y. 2013 m. lapkričio 22 d.

Prokuroras skunde tvirtina, kad nepagrįstos teismo išvados, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis. Suėmimo terminas nepratęstas neteisėtai, neišnykus suėmimo taikymo pagrindams.

Skunde pažymima, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartyje iš esmės padarė tokias pačias išvadas dėl tolimesnio kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrįstumo M. B., kaip ir ankstesnėje – 2013 m. lapkričio 8 d. nutartyje, kuri buvo panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo. Jokių naujų aplinkybių, išskyrus tai, kad M. B. praleido dar tris mėnesius suėmime, byloje neatsirado.

Skunde nurodoma, kad byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad M. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. M. B. yra kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, kurios visos priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už jas baudžiamasis įstatymas numato itin griežtas laisvės atėmimo bausmes. Be to, M. B. praeityje du kartus teistas, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, jis buvo nuteistas ir už labai sunkų nusikaltimą – dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, šiuo metu yra kaltinamas nusikalstamo susivienijimo organizavimu, vadovavimu jam bei dalyvavimu šio nusikalstamo susivienijimo veikloje. Bylos duomenimis M. B. nusikalstamą susivienijimą galimai organizavo dar atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Be to M. B. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, šioje baudžiamojoje byloje buvo paskelbta paieška. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis M. B. yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Taip pat teismas neįvertino aplinkybių, kad iki sulaikymo kaltinamasis gyveno nuomojamame bute, socialiniai ryšiai su tėvu bei drauge nėra tokie stiprūs, kad sulaikytų jį nuo galimybės bėgti (slėptis).

Prokuroro teigimu, Mariaus Balsevičiaus teismui pateikti skirtingų įmonių dokumentai apie jo galimą įdarbinimą bei suimtojo nesugebėjimas teismui paaiškinti apie galimas pareigas ir darbo pobūdį, rodo jo galimus ketinimus suklaidinti teismą, o ne norą įsidarbinti.

Prokuroro nuomone, skunde išdėstytos aplinkybės, baudžiamosios bylos sudėtingumas ir apimtis, nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas M. B. pobūdis ir sunkumas, pateisina griežčiausios kardomosios priemonės taikymą ilgesnį laiką.

Prokuroras prašo skundą tenkinti.

Kaltinamasis M. B. ir jo gynėjas prašo prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Šarūno Astrausko skundas atmetamas.

BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui.

Būtina visų kardomųjų priemonių taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad kaltinamajame akte yra duomenų, iš kurių galima spręsti, jog M. B. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra: kitų kaltinamųjų (Ž. A.), liudytojų (L. P.) parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose esantys duomenys ir kt. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl dėl to iš esmės pasisakys bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį. Tuo pačiu pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tęsiant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą ilgesnį laiko tarpą, vien pagrįsto (įtarimo) kaltinimo, kad asmuo padarė tokį nusikaltimą, nebepakanka.

Pažymėtina, kad sprendžiant suėmimo skyrimo ar suėmimo termino pratęsimo klausimus, teismas BPK normomis, reglamentuojančiomis suėmimo skyrimo ar suėmimo termino pratęsimo pagrindus ir sąlygas, privalo taikyti ne formaliai, o vertinant sistemiškai visą BPK III dalies normų visetą. Net ir esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose numatytiems suėmimo taikymo pagrindams, teismas gali, bet ne privalo skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ar pratęsti šios kardomosios priemonės terminą. Suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė (ultima ratio), kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar jau paskirtų kardomųjų priemonių termino pratęsimo klausimą, BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai: ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pirmiausia turi svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus, taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. Ypač atidžiai teismas turi svarstyti suėmimo termino pratęsimo klausimą, kai suėmimas tęsiamas pakankamai ilgą laiko tarpą. Šioje byloje M. B. sulaikytas ir suimtas nuo 2012 m. gegužės 11 d., t. y. beveik dvejus metus. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nurodė, kad baudžiamoji byla bus nagrinėjama dar pakankamai ilgą laiką. Be to, teismas padarė teisingą išvadą, kad esant šioms aplinkybėms didėja tikimybė, jog ilgą laiką laikant asmenį suėmime, tolesnis pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino tęsimas gali būti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką bei teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas. Pakankamai ilgas suėmimo termino tęsimas padarius ne smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas gali suponuoti išankstinę nuomonę dėl asmens kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamajam M. B. taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė tik iš pradžių buvo pateisinama manymu, jog jis, būdamas laisvėje gali bandyti bėgti (slėptis) bei daryti naujus nusikaltimus, tačiau nuolat tęsiant pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą, net šis pagrįstas manymas nėra pakankamas pagrindas, kuriuo remiantis kaltinamajam turėtų būtų tęsiama pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Teismas įvertino ir tai, kad M. B. anksčiau teistas, kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, tačiau kaltinamajam toliau tęsiant suėmimo terminą vien šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad suimtasis darys naujas nusikalstamas veikas. Be to, kaltinamasis iki suėmimo dirbo, šiuo metu dirba UAB „Erstema“ vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose, tokiu būdu gauna legalias pajamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad M. B. turėtų realių ketinimų bėgti (slėptis) nuo teismo ar turėtų tokių ryšių užsienyje, kurie suteiktų jam realias galimybes pasislėpti. Priešingai – ankstesne Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi panaikinus suėmimą ir paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, M. B. nebėgo ir nesislėpė, nevengė atvykti į aukštesniojo teismo posėdį dėl prokuroro skundo nagrinėjimo.

Įvertinęs šias aplinkybes ir apsvarstęs švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybes, bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomosiomis priemonėmis siekiami tikslai bus pasiekti taikant M. B. švelnesnes kardomąsias priemones. Kaltinamajam nesilaikant paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų ir tvarkos, jam gali vėl būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė – suėmimas.

Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.