Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. kovo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2018 m. kovo 8 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 13 d. Neatlikta bausmės dalis 2 metai 4 mėnesiai 17 dienų, skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2022 m. sausio 26 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Vertinant nuteistojo nurodomą teismo nutartį, į kurią anot skundo autoriaus reikia atsižvelgti sprendžiant dėl jo lygtinio paleidimo, pažymima, kad teismas kiekvienu atveju dėl aptariamo instituto taikymo sprendžia individualiai, todėl nagrinėjamu atveju nurodoma teismo praktika nesudaro imperatyvaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog konkrečiu, analizuojamu atveju lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

7. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant probaciją.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą, įstatymo nuostatos nepažeistos. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, neteisingai ir nepagrįstai vertino jo asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, o teismo nutartis yra formali ar priimta nesigilinant į visas aplinkybes. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. K. yra atlikęs bausmės dalį, kuri leidžia jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas.

10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktus duomenis, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, aukštesniajam teismui nekyla: laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), devynis kartus skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, finansinių įsipareigojimų neturi, nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – maža, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas, užsiima visuomenine veikla, savanoriauja. Kaip teisingai pažymėta skunde, šiuo metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažįsta. Šiame kontekste pažymima ir tai, kad teismas nurodęs, jog kaltu neprisipažino duomenų vertinimo klaidos nepadarė, nes Socialinio tyrimo išvadoje matyti, kad iš tiesų teisiamojo posėdžio metu A. K. kaltu neprisipažino. Aptartos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau vien tik šių duomenų taikyti lygtinį paleidimą, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma.

11. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. K. nuteistas ir bausmę atlieka už tyčinį sunkų ir labai sunkų nusikaltimus, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, vykdydamas nurodymus platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, o taip pat neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tokio pobūdžio nusikaltimai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei.

12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas neturėtų būti vertinamas kaip svarbiausios aplinkybės, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas būtinas sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

13. Aptartas aplinkybes, sususias su A. K. padarytais nusikaltimais, teisėjų kolegija vertina nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje kontekste. Teismui pateikta 2022 m. gruodžio 22 d. pažyma Nr. 116-598 patvirtina, kad A. K. 2022 m. liepos 8 d. nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, nors nuobauda neskirta, tačiau tai leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Tai rodo, kad nuteistasis ir būdamas (duomenys neskelbtini) bausmės atlikimo vietoje nesugebėjo nuosekliai laikytis jam nustatytų taisyklių. Taigi, nuteistasis išimtinai teigiamą požiūrį į taikomas pataisos priemones rodo dar neilgą laiką, kas nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti nuoseklią ir vien tik teigiamą jo elgesio korekciją, kuri būtina sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

14. Atkreipiamas skundo autoriaus dėmesys į tai, kad Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad A. K. anksčiau buvo teistas ir už viešosios tvarkos pažeidimą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad A. K. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl teismas skundžiamojoje nutartyje nurodęs, kad jis anksčiau buvo teistas, teismui pateiktus duomenis vertino teisingai.

15. Šiuo atveju įvertinama ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Nusikaltimą jis įvykdė ne vienas, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su nusikalstamumu. Nors skunde nurodoma, kad jis nepalaiko jokių ryšių su buvusiais bendrininkais, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad gyvenimo stilius ir draugai gali būti nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksnys.

16. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu pažymint, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. A. K. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 4 mėnesiai ir 17 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. sausio 26 d.), teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo daryti išvadą, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus visą, tiek teigiamai, tiek neigiamai A. K. charakterizuojančią medžiagą, kurios visuma patvirtina skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas, kadangi jo daroma pažanga mažinant nuskalstamo elgesio riziką vis dar nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.