- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-27
- Bylos Nr.
- 1S-130-238/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Antanavičius
- Nuteistasis
- I. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo I. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą taikyti nuteistajam I. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
I. D. nuteistas Telšių rajono apylinkės teismo 2014-09-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), ir, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Bausmės pradžia – 2013-11-15, bausmės pabaiga – 2017-11-15. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 3 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-11-12).
Komisijos 2015-11-16 nutarimu Nr. 93-918 nutarta nuteistajam I. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 3 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 19 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizika yra žema. Vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 32 balų iki 19 balų. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Siūlo nuteistajam taikyti intensyvią priežiūrą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-12-17 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo I. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesielgė tinkamai ir keturis kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus ir du kartus buvo baustas drausmine tvarka, t. y. už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, uždraustų daiktų įgijimą ir laikymą. Šios nuobaudos rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, palaiko jas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo kriminogeniniai veiksniai yra: gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Iš lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos protokolo matyti, kad ne visi komisijos nariai pritarė nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos namų su intensyvia priežiūra ir vienas komisijos narys iš šešių buvo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos namų su intensyvia priežiūra. Teismas sprendė, kad byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis I. D. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų su intensyvia priežiūra teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis I. D. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-12-17 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 93-918, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismo teiginiai, kritikuojantys Komisijos išvadas, yra neteisingi. Mano, kad nepagrįstas teismo argumentas netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo yra tai, jog vienas komisijos narys iš šešių buvo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos namų su intensyvia priežiūra, kadangi įstatymas nereikalauja vienabalsio Komisijos sprendimo. Teismas nutartyje vertino ne galutines socialinio tyrimo, psichologinės tarnybos ir Komisijos išvadas, bet iš dokumentų išrinktas tam tikras aplinkybes, joms suteikė prioritetą prieš galutines išvadas ir jų nemotyvuodamas priėmė abstraktų sprendimą. Pritaikius lygtinį paleidimą kinta ne bausmė, o jos atlikimo sąlygos, nes paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas baigiasi paskutinę jos dieną.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. D. skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija išnagrinėjo visus duomenis ir tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl I. D. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nuteistasis keturis kartus pažeidė nustatytą tvarką, tačiau drausmine tvarka baustas du kartus, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą būrio visuomeninėje veikloje paskatintas keturis kartus. Pataisos namuose nuteistasis išreiškė norą dirbti ir buvo įdarbintas, VĮ „Mūsų amatai“, dalyvavo asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje bei nuteistųjų integracijos į visuomenę, adaptacijos, pataisos, nuteistųjų teisinio švietimo programose. Nuteistasis turi ilgalaikius ateities darbo planus, nuostata į darbą teigiama, planuoja įsidarbinti pagalbiniu darbininku (gautas sutikimas). Socialiniai ryšiai su artimaisiais išlikę šilti, jis yra nuolat lankomas, bendrauja laiškais, telefonu, artimieji padeda finansiškai. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą. Bendravimo problemų su kitais nuteistaisiais neturi, draugus renkasi atsargiai. Apie savo tikslus kalba konkrečiai, turi ilgalaikius tikslus ir nemažai trumpalaikių tikslų, kurie padės įgyvendinti ilgalaikius siekius. Komisija taip pat pažymėjo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas sumažėjo nuo 32 iki 19 balų, kuomet net ir abejais atvejais pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika laikytina žema.
Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisykles pažeidė keturis kartus, ką akcentavo apylinkės teismas, tačiau pažymėtina, kad nuteistajam buvo skirtos dvi nuobaudos, kurios vėliau buvo panaikintos nepasibaigus terminui. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad po paskirtų nuobaudų nuteistasis du kartus buvo skatintas. Priešingai, nei nurodo apylinkės teismas, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia teismui pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį. Paskutiniu laiku bausmės atlikimo metu nuteistasis nėra baustas drausmine tvarka, o už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą Valstybės įmonėje, sąžiningą darbą būryje buvo du kartus skatintas. I. D. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 19 balų iš 168 galimų, kuomet ankstesnis vertinimas buvo 32 balai. Tai rodo ne tik žemą, bet ir dar labiau sumažėjusią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, o taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis I. D. yra minimaliai pavojingas visuomenei. Nagrinėjamu atveju ypatingai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis I. D. anksčiau niekada nėra teistas.
Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti I. D. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė nusikaltimų sunkumui, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių I. D. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus, juo labiau įvertinus ir tai, kad, remiantis naujuoju LR BVK 157 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos protokolo matyti, kad ne visi komisijos nariai pritarė nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos namų su intensyvia priežiūra ir vienas komisijos narys iš šešių buvo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos namų su intensyvia priežiūra. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad šis teismo argumentas, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra visiškai nepagrįstas ir netgi nevertintinas, kadangi komisijos sprendimai priimami komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma (Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 34 punktas), taigi Komisijos sprendimas nagrinėjamu atveju, dalyvavus šešiems nariams, iš kurių penki balsavo „už“, o vienas „prieš“ nuteistojo I. D. lygtinio paleidimą su intensyvia priežiūra, yra teisėtas, priimtas nepažeidžiant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų reikalavimų.
Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimui.
Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam I. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – nuteistojo pataisos plane numatytų nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vykdymą, naujų nuobaudų nebuvimą, paskatinimus ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo I. D. nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-12-17 nutartis naikintina, o dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015-11-16 nutarimas Nr. 93-918 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam I. D..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
I. D. skundą tenkinti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį panaikinti ir dėl nuteistojo I. D. skundo priimti naują sprendimą:
Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 93-918 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam I. D..
I. D. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra jam neatlikus 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių 18 (aštuoniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.