Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. RV-22-6882 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis jam paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2018 m. kovo 8 d., bausmės pabaiga – 2025 m. birželio 13 d. Neatlikta bausmės dalis 1 (vieneri) metai 11 (vienuolika) mėnesių, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dienos, t. y. 2023 m. liepos 13 d.

3. Komisijos 2023 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. RV-22-6882 nutarta taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija įvertino tai, kad nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vieloje (Pravieniškių pusiaukelės namuose), vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas 9 kartus, bausmės atlikimo metu dirbo įvairaus pobūdžio darbus, tik 2023 m. balandžio 28 d. atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes turi tikslą įsidarbinti kitoje įmonėje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2023 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. RV-22-6882 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, jog neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – patvirtinti Komisijos 2023 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. RV-22-6882 taikyti jam lygtinį paleidimą.

5.1. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, paremta deklaratyviais teiginiais ir teismo samprotavimais, todėl turi būti panaikinta. Komisija spręsdama klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo padarė teisingą išvadą, kad jis atitinka ne tik formalius, bet ir materialius kriterijus, numatytus BVK. Nuteistojo nuomone, teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visuma akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus, į kuriuos jau buvo atsižvelgta jam skiriant bausmę. Jo nusikalstamo elgesio rizika nuo 2022 m. balandžio 22 d. yra žema, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, jam yra suteikta teisė dviem paroms vykti į namus, drausminėmis nuobaudomis nėra baustas, 9 kartus paskatintas, teigiama darbinė motyvacija.

5.2. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmė suteikė tam, kad jis vieną kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarką, už ką jam drausminė nuobauda nebuvo skirta, taip pat vis dar išskiriamam kriminogeniniam veiksniui – gyvenimo stilius ir draugai. Skunde nurodoma, kad Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad šiuo metu jis vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Nors praeityje buvo įtakotas asocialios grupės, tačiau suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su nusikalstamumu. Komisija nustatė, kad jo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžia, jis deda pastangas siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad jis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Abejonių nekyla, kad jis bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, tačiau šios aplinkybės pačios savaime nėra kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, nes jos jau buvo įvertintos nuosprendyje, pagal kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę.

5.3. Taip pat skunde nurodoma, kad apylinkės teismas visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su jo veikla – darbu ir dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Prie skundo pateikti duomenys patvirtina, kad jis ketina mokytis F. muzikos studijoje bei dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis pažymi, kad savanoriavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur jį charakterizavo teigiamai. Nuteistasis pažymi ir tai, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o bausmės vykdymo dalis, kuri ruošia asmenį integruotis į visuomenę.

6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuroras Kęstutis Gaubys atsiliepime į nuteistojo A. K. skundą prašo skundą atmesti.

6.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, prieš priimant sprendimą, buvo objektyviai ir tinkamai įvertintos.

6.2. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino, kad A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą be to, jis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino, kas atskleidžia, kad bausmės tikslai dabartiniame laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape dar nėra pasiekti, kadangi asmens kaltė buvo įrodyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o asmens kaltės nepripažinimas atskleidžia jo nenorą prisiimti neigiamo elgesio pasekmes kaip ir kartu patvirtina, kad nuteistasis dar nėra pasiruošęs sėkmingai reintegruotis į visuomenę, siekdamas savo tikslų išimtinai teigiamai.

7. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

8. Kitų proceso dalyvių atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Nuteistojo A. K. skundas tenkinamas.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

10. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus aukštesniajam teismui pateiktą medžiagą ir išanalizavus skundo argumentus, konstatuojama, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo A. K. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. K. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, išskiriamiems kriminogeniniams veiksniams, kurių didžioji dalis susijusi išimtinai tik su nuteistojo elgesiu iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, padarytam vidaus tvarkos pažeidimui už kurį drausminė nuobauda nebuvo skirta. Apylinkės teismas visapusiškai neįvertino duomenų, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis 2020 m. gegužės 3 d. perkeltas tolimesniam bausmės atlikimui į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (Pravieniškių Pusiaukelės namus), jam suteikta teisė kartą per savaitę dviem parom parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus, jokių pažeidimų nefiksuota. Apylinkės teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių A. K. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia pakankama, nors visgi ir pripažino, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs. Tuo labiau, remiantis ankščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų pirmiausiai, ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

11. Iš 2023 m. birželio 21 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2023 m. sausio 13 d. atlikus A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą buvo nustatyta žema rizika. Šią aplinkybę skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė ir apylinkės teismas, teisingai nurodydamas ir tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos priskyrimas žemai, pats savaime, nėra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, kadangi, kaip nurodyta pirmiau, išvada dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą yra daroma įvertinus su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumą. Tačiau apylinkės teismas, pagrįstai akcentavęs reikalingumą vertinti ne tik pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos priskyrimą žemai, vidutinei ar aukštai, bet ir nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį, valdyti su rizika nusikalsti susijusius kriminogeninius veiksnius bei kitas su nuteistojo pataisos procesu susijusias aplinkybes, jų visapusiškai vis tik neįvertino. Nutartyje akcentuojamos ir aptariamos neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau nuteistajam palankūs, jo teigiamus elgesio, požiūrio, mąstymo pokyčių aspektus atskleidžiantys, socialinės reabilitacijos procesui reikšmingi duomenys išvardinti formaliai, jų plačiau neanalizuojant ir nevertinant, kokią įtaką nuteistojo pastangos aktyviai dalyvauti pataisos procese turėjo jo socialinės reabilitacijos sėkmei, riziką nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių valdymui. Nevisapusiškas duomenų vertinimas lėmė, kad apylinkės teismas be pagrindo atsisakė patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą, kuriame padarytos išvados atitinka su nuteistojo pataisos procesu susijusias faktines aplinkybes ir kuris priimtas tinkamai taikant BVK įtvirtintas lygtinio paleidimo instituto nuostatas.

12. Iš skundžiamos nutarties turinio, joje nurodytų atsisakymo tvirtinti Komisijos priimtą nutarimą motyvų matyti, kad viena iš reikšmingų aplinkybių teismas laikė nuteistajam A. K. nustatytus kriminogeninius veiksnius. Iš tikrųjų, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, buvo nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija, nusikaltimų sunkėjimas bei gyvenimo stilius ir draugai. Nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir šių pastangų pozityvią įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui visų pirma rodo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatai – nors pirminio vertinimo metu (2018 m. balandžio 30 d) buvo nustatyta vidutinė rizika, tačiau nuo 2020 m. balandžio 22 d. atliktų vertinimų metu buvo nustatyta žema rizika. Be to, nors nuteistajam ir yra nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai, tačiau iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. K. bausmės atlikimo metu stengėsi riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius valdyti ir jo pastangos buvo rezultatyvios. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, bausmės atlikimo metu stebimi A. K. pozityvūs pokyčiai rizikos veiksnių valdyme. Stebima nuteistojo motyvacija darbui tiek įstaigoje, tiek laisvėje, A. K. dirba. Taip pat nuteistasis geba atpažinti socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamą veikslą ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Be to, bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuota agresijos ar savitvardos praradimų epizodų. A. K. pozityviai vertina ir su juo dirbančius pareigūnus. Nors socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis buvo įtakotas asocialios grupės, tačiau jis suvokia, kad ši įtaka vienas iš veiksnių susijusių su nusikalstamumu. Be to, bausmės atlikimo vietoje nuteistasis stengėsi vengti bendravimo su neigiamai charakterizuojančiais nuteistaisiais, jis bendrauja su artimaisiais, su kuriais palaiko pozityvius santykius, bendrauja tiek telefonu, tiek išvykęs trumpalaikėms išvykoms į namus, dirbo.

13. Aukštesnio teismo vertinimu, sėkmingą nuteistojo socialinę reabilitaciją rodo ir jo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu, taip pat vertino ir padarė išvadą, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija nevyksta išimtinai pozityviai. Su tokia išvada nesutiktina. Iš tikrųjų nuteistasis A. K., kaip matyti iš 2023 m. birželio 14 d. pažymos apie jo pažeidimus ir paskatinimus, vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už šių taisyklių pažeidimą jam drausminė nuobauda nebuvo skirta. Kas rodo, jog padarytas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas nebuvo reikšmingas, kuris gali nulemti kitas, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Už pozityvų elgesį, gerą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas 9 kartus. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, be pagrindo suabsoliutino aplinkybę dėl nuteistojo padaryto vidaus tvarkos pažeidimo, už kurio padarymą A. K. drausminė nuobauda net nebuvo skirta ir šią aplinkybę vertino atsietai nuo kitų, su nuteistojo pastangomis koreguoti savo elgesį, valdyti kriminogeninius veiksnius, susijusių duomenų kontekste, kurių visuma įrodo, kad socialinės reabilitacijos procesas nuteistajam, taikant individualizuotas pataisos priemones ir jas vykdant, yra sėkmingas. Tokia išvadą leidžia daryti ir kitos aplinkybės.

14. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis A. K. nagrinėjant bylą teisme kaltės nepripažino, tačiau bausmės atlikimo metu kaltę pripažįsta, suvokia, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, problemų neneigia ir yra motyvuotas jas spręsti – aktyviai dalyvauja tiksliniuose užsiėmimuose, gerina socialinius įgūdžius, užsiima darbine veikla. Nuteistasis kriminalinės subkultūros, diskriminacinių nuostatų nepalaiko, taikomą priežiūrą vertina palankiai, su pareigūnais bendrauja mandagiai, taktiškai, linkęs bendradarbiauti, jaučia poreikį save realizuoti socialiai priimtinais būdais. Teisės pažeidėjo nuostatos yra pasikeitusios ir jis yra motyvuotas keisti savo nusikalstamą elgesį. Nuteistojo požiūris į darbą teigiamas, bausmės atlikimo metu mokėsi, dirbo, kurį laiką savanoriavo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurie jį charakterizuoja tik teigiamai. Nuteistasis A. K. dalyvauja organizuojamuose renginiuose, grupiniuose užsiėmimuose tiek Pusiaukelės namuose, tiek ir už jų ribų, pats vedė edukacinius jogos užsiėmimus ir gitaros grojimo pamokas. Taip pat nuteistasis pasižymi iniciatyvumu ir kūrybiškumu, kuravo vykstančius jogos ir muzikos būrelius, padėjo suorganizuoti narkotikų prevencijos programą, nuteistasis dirba įvairius neatlygintinus darbus pagal nustatytus grafikus ir sudarytus planus. Aptartos aplinkybės yra neabejotinai palankios nuteistajam, jų visuma atskleidžia lygtinio paleidimo taikymui aktualius nuteistojo socialinės reabilitacijos proceso aspektus ir kartu su nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei duomenimis apie nuteistojo pastangas aktyviai dalyvauti pataisos procese patvirtina Komisijos nutarime padarytą išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas jo atžvilgiu taikant probaciją.

15. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors nuteistojo padarytų tyčinių nusikalstamų veikų pobūdis bei pavojingumas didina ir paties nuteistojo pavojingumą, ir tai suponuoja reikalingumą elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu vertinti itin atidžiai. Tačiau sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir skiriant bausmę, ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, į ją turi būti atsižvelgiama visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmiau aptarti, su nuteistojo elgesiu, jo dalyvavimu socialinės reabilitacijos procese susiję aspektai teikia pagrindą išvadai, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai, kurie nuteistajam taikomi ženklų laiką, jo mąstymo, požiūrio pokyčiams, elgesio korekcijai turėjo teigiamą poveikį, nuoseklus ir kryptingas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimas bei teigiami pokyčiai riziką nusikalsti didinančiose kriminogeninėse srityse yra stabilūs ir tai leidžia pagrįstai spręsti, kad pokyčiai yra ilgalaikiai. Šiame kontekste pažymima, kad BVK 82 straipsnyje įtvirtintas lygtinio paleidimo institutas nesukelia tokių teisinių pasekmių, kaip bausmės laiko sutrumpinimas ar atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo. Taigi nėra pagrindo ir išvadai, kad paleidus nuteistąjį lygtinai, bus paneigti bausmės tikslai, jos paskirtis. Paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis privalės atlikti visą likusią bausmės dalį probacijos sąlygomis, t. y. lygtinai paleistam nuteistajam taikoma priežiūra, vykdoma jo elgesio kontrolė, taikomos resocializacijos priemonės, o pažeidus probacijos sąlygas, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Taigi lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, todėl vien tik padarytų nusikaltimų pavojingumas, nuteistajam atitinkant visas kitas lygtinio paleidimo sąlygas, negali būti pagrindu netaikyti šio instituto. Laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju apygardos teismas neįžvelgia priežasčių toliau taikyti A. K. laisvės atėmimą, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Tokių priežasčių skundžiamoje nutartyje nenurodė ir apylinkės teismas.

16. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę A. K. atlieka pirma kartą, ir nors tai yra jo antrasis teistumas, tačiau naujas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šiuo metu atlieka bausmę, padarė teistumui išnykus. Be to, socialinio tyrimo išvadoje be kriminogeninių veiksnių yra išskirti ir apsauginiai veiksniai: 1) turima gyvenamoji vieta; 2) teigiama darbinė motyvacija; 3) teigiamos nuostatos jį prižiūrinčių pareigūnų atžvilgiu bei jam taikomos priežiūros atžvilgiu; 4) palaikantys tarpusavio santykiai su artimaisiais; 5) aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą. Apsauginių veiksnių buvimas, kartu vertinus nuteistojo dedamas pastangas koreguoti savo elgesį ir valdyti kriminogeninius veiksnius bausmės atlikimo metu, didina nuteistojo sėkmingos integracijos į visuomenę galimybę ir tuo pačiu teikia pagrindą išvadai, kad paleidus nuteistąjį lygtinai, jam taikoma probacija bus sėkminga.

17. Taigi vertinamu atveju apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui, socialinio tyrimo išvadoje išskirtiems kriminogeniniams veiksniams, kurių didžioji dalis susijusi išimtinai tik su nuteistojo elgesiu iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių A. K. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Kaip nurodyta pirmiau, vien tik su padarytų nusikaltimų pobūdžiu susijusios aplinkybės, kaip ir paskirtos bei neatliktos bausmės santykio vertinimas, negali būti kliūtimi lygtinio paleidimo taikymui, tačiau vertinamu atveju būtent minėtos aplinkybės buvo vertintos kaip turinčios esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl A. K. lygtinio paleidimo. Priešingai, negu nustatė apylinkės teismas, aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. A. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, esant aukščiau aptartų aplinkybių visumai, neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, kadangi, kaip jau minėta, lygtinis paleidimas nėra asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo.

18. Konstatuojama, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai neturėjo pagrindo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Esant aukščiau paminėtų aplinkybių visumai konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos 2023 m. liepos 17 d. nutarimą, negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikinama ir priimamas naujas sprendimas – nuteistojo A. K. skundą tenkinti bei patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. RV-22-6882 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. RV-22-6882 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.