Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 91-308 netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis R. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2017 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 91-308 ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, daugiau kartų yra skatintas negu baustas, o tai rodo akivaizdų jo norą ir nemenkas pastangas taisytis. Tai pat Komisijos nutarime pateikiama melaginga informacija apie jo bandymą įsidarbinti pataisos įstaigoje – teigiama, kad jis neišnaudojo visų galimybių, tačiau asmenys byloje yra dokumentas, kad jis ieškojosi darbo, bet nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų stokos. Be to, Komisijos nutarime nurodomas argumentas ir tarnybiniame pranešime pateiktas teiginys apie tai, jog jis yra vartojęs psichotropinių medžiagų, paneigtas Laisvės atėmimo vietų ligoninės toksikologijos laboratorijos specialisto išvada.

Skundas atmestinas.

Komisijos 2017 m. spalio 23 d. priimtu nutarimu Nr. 91-308 nutarta netaikyti nuteistajam R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, t. y. su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis neįvykdė Komisijos skirtų rekomendacijų, t. y. aktyviai neieškojo galimybių įsidarbinti, nors ir pateikė prašymą dėl darbo suteikimo, tačiau tik 2017 m. spalio 4 d., su Komisijos rekomendacijomis aktyviai ieškotis galimybių įdarbinti susipažino 2017 m. balandžio 26 d. Komisija taip pat atsižvelgė ir į tai, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. gautas tarnybinis pranešimas dėl nuteistojo apsvaigimo psichoaktyviomis medžiagomis. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, t. y. 46 balai pagal OASys metodiką. Per rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpį nuteistasis nedarė pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, rizikos balų skaitinė reikšmė nekito, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nebenusikals.

R. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta 12 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu 2008 m. spalio 29 d. skirta bausme, paskirta 13 m. laisvės atėmimo ir 230 MGL dydžio bauda.

- Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme, paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su 230 MGL dydžio bauda. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 23 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 29 d. nuosprendis pakeistas, pritaikyta BK 75 straipsnio 1, 2 dalys ir paskirtos 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

- Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 25 straipsnį ir 202 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirta 230 MGL dydžio bauda.

- Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 12 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, skirta 15 m. laisvės atėmimo su 250 MGL (9415,00 Eur) bauda (nuosprendis neįsiteisėjęs).

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 m. 6 mėn. 24 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. spalio 19 d.).

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2017 m. spalio 23 d. nutarimu netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2017 m. spalio 19 d. posėdžio, kuriame buvo svarstytas nuteistojo R. M. prašymas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus ir nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2017 m. spalio 23 d. nutarimas netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų bei tinkamai įvertinus visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas. Iš išvados apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus matyti, kad nuteistajam buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame, be kitų priemonių, buvo numatyta nuteistajam aktyviai ieškoti galimybių įsidarbinti. Tuo tarpu R. M., kaip teisingai konstatavo Komisija nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tik 2017 m. spalio 4 d. dieną kreipėsi su prašymu dėl įdarbinimo, todėl, teismo vertinimu, pasyviai, ir tik baigiantis Komisijos paskirtų rekomendacijų įgyvendinimo terminui, kreipdamasis su prašymu dėl įdarbinimo - nors su Komisijos rekomendacijomis aktyviai ieškoti galimybių buvo supažindintas 2017 m. balandžio 26 d., nuteistasis tuo pačiu nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, ką iš esmės patvirtina išvada apie nuteistojo apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, kur nurodoma, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl, nesant formaliojo lygtinio paleidimo pagrindo, R. M. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Nors nuteistasis skunde akcentuoja, jog Komisija, priimdama nutarimą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, išimtinai atsižvelgė į 2017 m. rugsėjo 18 d. gautą tarnybinį pranešimą dėl jo apsvaigimo psichoaktyviomis medžiagomis, tačiau teismas, išanalizavęs Komisijos nutarimo motyvus bei pateiktus duomenis, su tokiu nuteistojo teiginiu nesutinka – Komisija analizavo visas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimui, vertino nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant bei nuteistajam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus.

Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 46 balai), kuri per Komisijos rekomendacijoms įgyvendinti nustatytą laikotarpį nekito, kas duoda pagrindą padaryti išvadai, jog nuteistasis nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu; pripažįsta, jog yra „karštakošis“, pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu; taip pat egzistuoja ir nėra eliminuoti kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistojo elgesiui: ankstesni nusikalstami veiksniai; gyvenimo stilius ir draugai; nuostatos: lygtinio paleidimo nuo bausmės metu įvykdė nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, praeityje vadovavosi kriminalinę subkultūrą palaikančiomis nuostatomis.

Nors bausmę nuteistasis privalo atlikti tinkamai, tačiau jam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymas, pasyvumas savo elgesiu įrodyti, kad pasitaisė ir ateityje gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis neleidžia sutikti, kad nuteistojo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas.

Pažymėtina, kad Komisijos 2017 m. spalio 23 d. nutarime Nr. 91-308 netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir nenustatyta pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo R. M. skundas dėl Komisijos 2017 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 91-308 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, atmestinas.

Vadovaudamasis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, BPK 360 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 7 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. M. skundą dėl 2017 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 91-308 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.