- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-06
- Bylos Nr.
- 2S-447-755/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06675-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- J. B.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-477-755/2017
Teisėjas Vaidotas Narvidas Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06675-2014-3
2017 m. birželio 6 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4188-1004/2017, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos I. B. prašymus dėl sprendimo priverstinio vykdymo suinteresuotam asmeniui J. B., institucijai, teikiančiai išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2015-04-15 Šiaulių apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015 ieškovės I. B. ieškinį tenkino iš dalies ir pakeitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-20 nutartimi nustatyto nepilnamečiui A. B. priteisto išlaikymo dydį bei priteisė iš J. B. po 100 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2005-04-15, iki sūnaus pilnametystės, nutarties dalį dėl išlaikymo turtu paliko nepakeistą. Ieškovės I. B. ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atmetė. Atsakovo J. B. priešieškinį tenkino iš dalies ir nustatė bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B. tvarką: atsakovas J. B. su nepilnamečiu sūnumi A. B. turi teisę bendrauti su savaitgalius (nuo šeštadienio 9 val. iki sekmadienio 19 val.) per mėnesį, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norą ir galimybes; vaiko vasaros atostogų metu, atsižvelgiant į vaiko norą ir galimybes, vieną vasaros mėnesį praleisti tėvui ir sūnui kartu, neribotai bendrauti tėvui su sūnumi telefonu ir elektroninėmis komunikacijų priemonėmis, kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Priteisė iš I. B. 184,27 Eur valstybei už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. 2015-10-14 Panevėžio apygardos teismo nutartimi 2015-04-15 sprendimas paliktas nepakeistas.2017-01-11 pareiškėja I. B. pateikė pareiškimą dėl priverstinio sprendimo vykdymo, kuriuo prašo skubiai spręsti priverstinį Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo dalies, kuria nustatyta atsakovui J. B. bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi A. B., vykdymą. 2017-01-17 teisme gautas pareiškėjos I. B. pareiškimas dėl priverstinio sprendimo vykdymo, kuriuo prašo spręsti priverstinio Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo dalies, kuriuo nustatyta atsakovui J. B. bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi A. B., vykdymo užtikrinimą imantis atitinkamų priemonių. 2017-01-23 teisme gautas pareiškėjos I. B. prašymas, kuriuo prašoma taikyti prievartos priemones įsiteisėjusio privalomo Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo dalies, kuria nustatyta atsakovui J. B. bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi A. B., vykdymo užtikrinimui. 2017-02-03 teisme gautas pareiškėjos I. B. pareiškimas dėl priverstinio sprendimo vykdymo, kuriuo prašoma įsiteisėjusio privalomo Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta atsakovui J. B. bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi A. B., vykdymo užtikrinimui taikyti prievartos priemones. 2017-03-13 gautas prašymas dėl pareiškimų dėl priverstinio sprendimo vykdymo sujungimo ir nagrinėjimo, kuriuo prašoma pareiškimus dėl priverstinio sprendimo vykdymo sujungti į vieną ir nagrinėti juos žodinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismo 2017-03-14 nutartimi pareiškėjos I. B. pareiškimus atsisakyta priimti. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašo taikyti prievartos priemones įsiteisėjusio 2015-04-15 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo dalyje, kurioje nustatyta atsakovo J. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B. tvarka. Iš 2016-06-09 Panevėžio apygardos teismo nutarties Nr. 2S-584-425/2016, 2017-02-06 Šiaulių apygardos teismo nutarties Nr. 2S-188-372/2017 ir 2017-02-21 Šiaulių apygardos teismo nutarties Nr. 2S-210-883/2017 teismas nustatė, kad pareiškėjos I. B. pareiškimai dėl 2015-04-15 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo priverstinio vykdymo dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku jau išnagrinėti, jais pareiškėjai buvo išaiškinta, kad ne visus teismo sprendimus galima vykdyti priverstine tvarka, o pareiškėjos pareiškimai dėl priverstinio sprendimo vykdymo pagrįstai atsisakyti priimti, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Įvertinęs 2017-01-11, 2017-01-16, 2017-01-23, 2017-02-03 pareiškėjos prašymus, teismas nustatė, kad pareiškėjos reikalavimas (dėl priverstinio sprendimo vykdymo dalyje dėl bendravimo tvarkos) apima aukščiau minėtose civilinėse bylose pareikštus reikalavimus. Tai iš dalies patvirtina ir 2017-03-11 pareiškėjos prašymas sujungti 2017-01-11, 2017-01-16, 2017-01-23, 2017-02-03 pareiškimus dėl priverstinio sprendimo vykdymo ir juos nagrinėti kartu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad nurodyti reikalavimai negali būti nagrinėjami, jie yra tapatūs nagrinėtiems - Panevėžio apygardos teismo (nutartis Nr. 2S-584-425/2016), Šiaulių apygardos teismo (nutartys Nr. 2S-188-372/2017 ir Nr. 2S-210-883/2017, kuriomis atitinkamos Šiaulių apylinkės teismo nutartys paliktos nepakeistos), o jose konstatuota, kad ankstesni pareiškėjos prašymai buvo pagrįstai pirmosios instancijos teismo atsisakyti priimti ir grąžinti pareiškėjai.Teismas konstatavo, kad iš pareikštų pareiškimų nustatyta, kad iš esmės juose nurodomos ne naujos aplinkybės, o iš naujo analizuojamos ankstesnėse bylose jau nagrinėtos aplinkybės, dėl kurių yra pasisakę ir apeliacine tvarka bylas nagrinėję teismai. Nurodė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res judicata galią, t. y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Teismas pripažino, kad pareiškėja reiškia tapačius pareiškimus, kurie išnagrinėti teisme, o priimtos teismo nutartys yra įsiteisėję.Teismas išaiškino, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimus nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja I. B. skundžia Šiaulių apylinkės teismo 2017-03-14 nutartį, prašo ją panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja teigia, kad atsakovas su sūnumi nėra nė karto susisiekęs, jam neskambino, dėl to nevykdoma teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka ir privalomas teismo sprendimas. Mano, kad teismas neteisingai aiškino tapataus ieškinio pateikimo taisykles ir panašumus. Vykdyme nėra taikytinos ieškinio pateikimą reglamentuojančios normos, nes nebėra ginčo, visada tos pačios proceso šalys, pareiškimai dėl priverstinio vykdymo dalies, kuri nevykdoma, yra analogiški priimto teismo sprendimo nurodytiems atlikti veiksmams sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pažymi, kad pagal CPK 42 straipsnio 3 dalį šaliai nustatyta teisė reikalauti priverstinio teismo sprendimo vykdymo iki jis bus įvykdytas. Teigia, kad nagrinėjamu atveju teismas privalėjo išduoti vykdomąjį raštą arba įsiteisėjusio teismo sprendimo priverstinio įvykdymo klausimą išspręsti pats. Pažymi, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas, turi res judicata galią. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kuria apgintos nepilnamečio vaiko teisės – augti šeimoje, būti auginamam abiejų tėvų ir visaverčiai vystytis. Atsakovui nevykdant įsiteisėjusios teismo sprendimo, esant tęstiniam vaiko teisių bei interesų pažeidimui, teismas turi pareigą taikyti prievartos priemones ar kitaip spręsti teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą ir apginti nepilnamečio vaiko teises bei interesus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ne visus teismo sprendimus galima vykdyti priverstine tvarka. Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovės teisę disponuoti jai priklausančia teise. Nors vykdymo procese priimtos ankstesnės teismo nutartys turi res judicata galią, tačiau tomis nutartimis teismas neapgynė pareiškėjos materialinių subjektinių teisių, klausimas neišspręstas iš esmės - nėra užtikrintas įsiteisėjusios teismo sprendimo nevykdymas. Būtent ieškovės ir nepilnamečio vaiko teisių pažeidimai yra pagrindas šioje byloje teikti neribotą skaičių tapataus turinio pareiškimų. Dėl paminėto apeliantė tvirtina, kad teismas pažeidė CPK 42 straipsnio 3 dalies nuostatas, tad skundžiama teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta. Be to, apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė kooperacijos principą nesiimdamas jokių priemonių ir neatlikdamas veiksmų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimui. Pažymi, kad teismo sprendimo vykdymas privalomas iki bus sprendimas, kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, panaikintas arba iki vaikui sueis pilnametystė. Pareiškėja tvirtina, kad teismas, nurodydamas, jog apeliantės pareiškimai yra tapatūs, nesusipažino su visa bylos medžiaga. Teismui 2017-02-05 elektroniniu paštu Šiaulių apygardos teismui buvo išsiųsti paaiškinimas ir vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, kurių, nurodo, apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas atskirąjį skundą neįvertino.Pažymi, kad teismui teikė tik tris pareiškimus (2017-01-11, 2017-01-16 ir 2017-02-03), kurie teisme gauti elektroniniu paštu, o 2017-01-23 ir 2017-02-07 yra teismui pateikti 2017-01-16 ir 2017-02-03 pareiškimų originalai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstat uoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas, Šiaulių apylinkės teismo 2017-03-14nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimus dėl priverstinio sprendimo vykdymo pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tai yra pripažinus, jog jau yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl tapataus prašymo, teisėtumo ir pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2003-03-01 sprendimu nustatė pareiškėjos ir J. B. sūnaus A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su motina I. B.. Šiaulių apylinkės teismas 2015-04-15 sprendimu nustatė atsakovo J. B. (J. B.) ir jo nepilnamečio sūnaus A. bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas J. B. su nepilnamečiu sūnumi A. B. turi teisę bendrauti sprendime nustatyta tvarka. Panevėžio apygardos teismas 2015-11-14 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama teismą spręsti prievartinių veiksmų taikymą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo dalies, kuria nustatyta bendravimo tvarka J. B. su nepilnamečiu sūnumi, įvykdymo. Panevėžio apygardos teismo 2016-06-09 nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-584-425/2016) palikta nepakeista Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-14 nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nurodant, jog šios kategorijos bylose negalimas prievartinis teismo sprendimo vykdymo realizavimas. Panevėžio apygardos teismo 2016-12-14 nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-989-212/2016) palikta nepakeista Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-25 nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nurodant, jog pareiškėjos pateiktas pareiškimas yra faktiškai tapatus. Šiaulių apygardos teismo 2017-02-21 nutartimi (civilinė byla Nr. 2S-210-883/2017) palikta nepakeista Šiaulių apylinkės teismo 2017-01-04 nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimus dėl priverstinio sprendimo vykdymo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktų pagrindu. Taip pat nustatyta, kad 2017-01-11 pirmosios instancijos teisme gautas pareiškėjos pareiškimas, kuriuo prašoma skubiai spręsti Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo dalies, kuria nustatyta atsakovui J. B. bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi A. B., vykdymą. 2017-01-17 gautas pareiškėjos pareiškimas, kuriuo prašoma spręsti priverstinio Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo dalies, kuria nustatyta atsakovui J. B. bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi A. B., vykdymo užtikrinimą imantis atitinkamų priemonių. 2017-01-17 taip pat gauti minėtų pareiškėjos prašymų paštu atsiųsti originalai. 2017-01-23 gautas pareiškėjos pareiškimas, kuriuo prašoma taikyti prievartos priemones privalomo Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo dalies, kuria nustatyta atsakovui J. B. bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi A. B., vykdymo užtikrinimui. 2017-02-03 gautas pareiškėjos pareiškimas, kuriuo prašoma įsiteisėjusio privalomo Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo dalies, kuria nustatyta atsakovui J. B. bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi A. B., vykdymo užtikrinimui taikyti prievartos priemones. 2017-02-07 gauti pastarųjų dviejų minėtų pareiškėjos prašymų paštu atsiųsti originalai. 2017-03-13 gautas pareiškėjos prašymas dėl pareiškimų sujungimo, kuriuo prašoma pareiškimus dėl priverstinio sprendimo vykdymo sujungti į vieną ir nagrinėti juos žodinio proceso tvarka.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su pareiškimo priėmimo institutu, teisingai įvertino pareiškėjos pateiktų pareiškimų tapatumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.Apeliantė iš esmės sutinka, jog jos teikiami pareiškimai yra tapatūs, tačiau teigia, jog vykdymo procese nėra taikytinos ieškinio pateikimą reglamentuojančio normos, nes nebėra ginčo, visada tos pačios proceso šalys, pareiškimai dėl priverstinio vykdymo dalies, kuri nevykdoma, yra analogiški priimto teismo sprendimo rezoliucinei daliai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės aiškinimu iš dalies sutinka. Kadangi šiuo atveju pareiškėja teikia prašymus vykdymo stadijoje, o ne materialųjį teisinį reikalavimą, nėra visiškai tikslu pasisakyti dėl būtent ieškinio kaip procesinio dokumento tapatumo kriterijų. Tačiau, įvertinus pareiškėjos pateiktų prašymų turinį, kuris, kaip detaliai išanalizavo pirmosios instancijos teismas, yra tapatus jau išnagrinėtų prašymų turiniui, apeliacinės instancijos teismo nuomone, gali būti sprendžiama pagal tas pačias taisykles. CPK I dalyje nustatytos bendrosios procesinio įstatymo nuostatos, civilinio proceso principai, kurie taikomi ir nagrinėjant pareiškimus, pateikiamus teismui vykdymo proceso metu. Pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį, jeigu nėra įstatymo , reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymo , reglamentuojančio panašius santykius( įstatymo analogija).Šiuo atveju ji gali būti taikoma.Pareiškėjai, kreipusis pirmą kartą su prašymu taikyti prievartinius veiksmus atsakovo J. B. atžvilgiu, įsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-14 nutartimi prašymą atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Po šios nutarties įsiteisėjimo pateikti pareiškėjos prašymai, kuriais siekiama 2015-04-15 sprendimo dalies dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku priverstinio vykdymo, pagrįstai atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Tai patvirtina ir įsiteisėjusi Panevėžio apygardos teismo 2016-12-14 nutartis (civilinė byla Nr. 2S-989-212/2016).Pareiškėja teigia, jog pagal CPK 18 straipsnio, 42 straipsnio 3 dalies nuostatas ji turi teisę reikalauti priverstinio sprendimo vykdymo iki jis bus įvykdytas. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje normoje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomas vykdymas. Šiuo atveju pareiškėja nepagrįstai įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą tapatina su jo priverstiniu vykdymu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad privalomąjį sprendimo vykdymą reikia skirti nuo priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka ir vadovaujantis joje nustatytais dokumentais. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata suprantama taip, kad tai turi būti priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas. Tai nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-378/2016). Šiuo atveju teismo sprendimas dėl kartu negyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku negali būti priverstinai vykdomas nei atsakovo, nei vaiko atžvilgiu, kas detaliai nurodyta aukščiau paminėtose šioje byloje įsiteisėjusiose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartyse dėl tapačių pareiškėjos prašymų. Pažymėtina, jog pareiškėjos teikiamų tapataus turinio pareiškimų skaičius ir turima kitokia nuomonė dėl sprendimo priverstinio vykdymo, nei kad konstatuota šioje byloje įsiteisėjusiomis nutartimis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesuponuoja išvados, jog netinkamai taikytos procesinio įstatymo nuostatos.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta pareiškėjos argumentus dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galios kaip teisiškai nepagrįstus. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad ji apylinkės teismui pateikė tik tris prašymus. Kaip nustatyta nutarties 30 punkte, Šiaulių apylinkės teisme 2017-01-11, 2017-01-17 gauti pareiškėjos el. paštu pateikti prašymai dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo dalies, kuria nustatyta atsakovui J. B. bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi A. B., priverstinio/privalomo vykdymo. 2017-01-17 taip pat gauti minėtų pareiškėjos prašymų paštu atsiųsti originalai. 2017-01-23, 2017-02-03 gauti pareiškėjos pareiškimai, siųsti el. paštu, o 2017-02-07 gauti šių apeliantės pareiškimų paštu atsiųsti originalai.Dėl kitų atskirojo skundo motyvų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie teisinės reikšmės skundo išsprendimui neturi.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti.
20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.