Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka sprendė pareiškėjos I. B. prašymą dėl sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija- Šiaulių miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad pareiškėjos prašymas neprieštarauja nepilnamečio A. B. interesams.

Atsakovas J. B. atsiliepimo į pareikštą prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimu ieškovės I. B. ieškinys atsakovui J. B. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo buvo atmestas, teismas atsakovo J. B. priešieškinį patenkino iš dalies ir nustatė tokią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B. tvarką: atsakovas J. B., a.k(duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi A. B., a.k(duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti du savaitgalius ( nuo šeštadienio 9 val. iki sekmadienio 19 val.) per mėnesį, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norą ir galimybes. Vaiko vasaros atostogų metu, atsižvelgiant į vaiko norą ir galimybes, vieną vasaros mėnesį praleisti tėvui ir sūnui kartu. Neribotai bendrauti tėvui su sūnumi telefonu ir elektroninėmis komunikacijų priemonėmis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

2015-04-15 Šiaulių apylinkės teismo sprendime taip pat yra pasisakyta dėl teismo manymu šioje byloje svarbių aplinkybių. Nagrinėdamas civilinę bylą Nr.2-278-291/2015 teismas išklausė nepilnamečio vaiko A. B. nuomonės ir padarė išvadą, kad vaiko nenoras bendrauti su tėvu negali būti priežastis visiškai nutraukti vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu ar nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri realiai būtų sunkiai vykdoma. Nustatoma bendravimo tvarka turi labiausiai atitikti vaiko interesus, todėl svarbu nustatyti tikrąsias tokios vaiko nuomonės priežastis. Apklaustas nepilnametis šalių sūnus nors ir išreiškė nenorą bendrauti su tėvu, tačiau į klausimą, kodėl jis nenori, atsakė, matomai, savo motinos žodžiais, t.y. todėl, jog vėliau tėvas negalėtų prisiteisti išlaikymo iš jo. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad vaiko bendravimas su tėvu keltų grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ar kitiems interesams, tačiau atsakovas, negyvenęs kartu su sūnumi ir nebendravęs daug metų, turėtų dėti didesnes pastangas, siekdamas padėti sūnui atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu. Nustatant bendravimo su vaiku tvarką, būtina atsižvelgti į vaiko poreikius ir interesus. Nagrinėjamoje byloje šalių sūnus jau yra paauglystės amžiuje, kai jam svarbi tampa draugų nuomonė, parama, su jais kartu praleidžiamas laikas, todėl griežtai reglamentuoti pasimatymai su tėvu gali kelti jo pyktį ir nepasitenkinimą. Tokio amžiaus vaikai nori, kad tėvai būtų šalia tada, kada jiems, o ne tėvams labiausiai reikia, kad juos suprastų, paremtų ir palaikytų. Iš bylos duomenų matyti, kad tėvui yra sunku rasti bendrą kalbą su sūnumi, o esant tokiam sudėtingam bendravimui, jų sąlyčio taškų tolygiai mažėja. Taigi, teismas konstatavo, kad nepilnametis sūnus nenori su tėvu bendrauti, į bylą nėra pateikta duomenų, kad sūnaus nuomonė šiuo klausimu būtų pasikeitusi. Tačiau, kaip matyti iš jau minėto teismo sprendimo, atsakovui tėvo valdžia nėra apribota, nėra nustatyta, kad tėvas darytų neigiamą įtaką sūnui, todėl teismo manymu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir susiaurinti tėvo teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, jei tėvas ir sūnus to norėtų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms, galima reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, tačiau šioje byloje nėra duomenų apie tai, kad kokios nors aplinkybės būtų pasikeitę, todėl teismas daro išvadą, kad neatsirado naujų aplinkybių, dėl kurių reikėtų apriboti atsakovo teisę į bendravimą su sūnumi, nustatant vieną konkretų mėnesį, be to nėra duomenų, kad tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšys būtų atsinaujinęs ir jie reikštų norą bendrauti. Pažymėtina, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu jau yra 16 metų amžiaus, t.y. yra pakankamai suaugęs, kad galėtų nuspręsti, kiek ir kaip nori bendrauti su savo tėvu, todėl siaurinti nustatytą bendravimo tvarką nėra pagrindo, pareiškėjos prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.