Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos I. B. pareiškimu dėl Panevėžio apygardos teismo nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2S-1125-212/2017,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Panevėžio apygardos teismo nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2S-1125-212/2017.

Pareiškėja I. B. paaiškino, kad nušalinimo pagrindą pagrindžia šios aplinkybės: 1) Panevėžio apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla, kurioje pareiškėja prašo įpareigoti Panevėžio apygardos teismo pirmininką atlikti jam priskirtas pareigas; 2) Teisėjų tarybai ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pareiškėja yra pateikusi prašymus atlikti tyrimą kaip Panevėžio apygardos teismo teisėja N. Č. atlieka savo pareigas; 3) pareiškėja yra pateikusi pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo dėl galimai padarytos veikos; 4) Panevėžio apygardos teismo teisėja N. Č. netinkamai išnagrinėjo atskirąjį skundą bei priima nutartis, kurios neatitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimų; 5) 2016 m. vasario 24 d. Panevėžio apygardos teismo pirmininkui buvo pateiktas skundas dėl teisėjos N. D. S. veiksmų; 6) Panevėžio apygardos teismo teisėjai jau nagrinėjo klausimus, susijusius su vykdymu.

Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat gautas pareiškėjos prašymas, kuriame pažymima, kad tenkinus nušalinimo pareiškimą, civilinė byla turėtų būti perduota nagrinėti Kauno arba Vilniaus apygardos teismui. Teisme taip pat gautas prašymas patikrinti, ar byloje yra atitinkami dokumentai.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Esant nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 ir 66 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pareiškėja I. B. prašo nušalinti visą Panevėžio apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2S-1125-XX/2017 nagrinėjimo bei perduoti bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos apygardos teismui.

Pareiškėjos nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės dėl Panevėžio apygardos teismo šališkumo iš esmės yra grindžiamos ankstesniais Panevėžio apygardos teismo teisėjų procesiniais veiksmais ir / ar priimtais procesiniais sprendimais. Pažymėtina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis). Be to, Teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Vadinasi, tenkinus nušalinimo pareiškimą nurodytu pagrindu, būtų patenkinamas asmens pageidavimas pasirinkti bylą nagrinėjantį teisėją, kas prieštarautų skaidrumo principui.

Pasisakant dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su pareiškėjos skundais pateiktais Teisėjų tarybai, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui bei galimu ikiteisminio tyrimo pradėjimu, taip pat Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracine byla, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja, visų pirma, nepridėjo jokių dokumentų patvirtinančių šias aplinkybes, todėl jos laikytinos neįrodytomis (CPK 178 straipsnis). Visgi, bet kuriuo atveju, aplinkybė, kad pagal pareiškėjos skundus ir / ar pareiškimus būtų pradėta atitinkama procedūra dėl konkrečių Panevėžio apygardos teismo teisėjų veiksmų, tai vis tiek nesudarytų pagrindo viso Panevėžio apygardos teismo nušalinimui, nes pareiškėja turi nurodyti aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti dėl visų atitinkamo teismo teisėjų galimo šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi.

Kadangi konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikta, t. y. nenurodytas nė vienas iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, o iš bylos medžiagos tokio pobūdžio pagrindai nenustatyti, todėl darytina išvada, kad pareiškėja I. B. nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2S-1125-212/2017 gali būti išnagrinėta Panevėžio apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Netenkinus reiškiamo nušalinimo pareiškimo, nėra pagrindo pasisakyti dėl pareiškėjos prašymo dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos apygardos teismui. Pareiškėja, be kita ko, prašo patikrinti, ar civilinėje byloje yra atitinkami dokumentai. Tokio pobūdžio tyrimas išeina už nušalinimo klausimo sprendimo byloje ribų, todėl plačiau dėl to šioje nutartyje nepasisakoma, nors pažymėtina, jog pareiškėjos nurodytas procesinis dokumentas yra pridėtas antrajame civilinės bylos tome.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos I. B. pareiškimo dėl Panevėžio apygardos teismo nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2S-1125-212/2017 netenkinti.