Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėse bylose Nr. 2S-881-267/2016; Nr. 2S-882-267/2016; Nr. 2S-883-267/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotos Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-881-267/2016; Nr. 2S-882-267/2016; Nr. 2S-883-267/2016 pagal I. B. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarties ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015 pagal ieškovės ieškinį atsakovui J. B. dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo bei atsakovo J. B. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam apygardos teismui.

CPK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas tik CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju, t. y. tuomet, kai nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai nusišalino nuo ieškovės I. B. atskirųjų skundų nagrinėjimo, atitinkamai Civilinių bylų skyriaus pirmininkė perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti civilinių bylų perdavimo kitam apygardos teismui klausimą.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121,Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).

Šiuo atveju Šiaulių apygardos teismo teisėjai nusišalino nuo civilinės bylos nagrinėjimo, nes I. B. nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki 2015 m. kovo 10 d. dirbo Šiaulių apygardos teisme teismo posėdžių sekretore. I. B. šioje civilinėje byloje nurodytu pagrindu buvo pareiškusi nušalinimo pareiškimą, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartimi buvo tenkintas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 30 d. nutartimi tenkindamas ieškovės nušalinimo pareiškimą svarbia aplinkybe laikė tai, kad nuo ieškovės darbo Šiaulių apygardos teisme buvo praėję pakankamai nedaug laiko (3 mėnesiai). Šios bylos nagrinėjimo metu nuo ieškovės darbo Šiaulių apygardos teisme yra praėję žymiai daugiau laiko (18 mėnesių). Visgi, nors šioje situacijoje nėra pagrindo abejoti visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumu subjektyviąja prasme, tačiau, įvertinus išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nušalinimo pareiškimas dėl jos darbo Šiaulių apygardos teismo jau buvo tenkintas, patys Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, yra pagrindas spręsti, kad objektyviam stebėtojui aptartos aplinkybės galėtų kelti prielaidas abejoti Šiaulių apygardos teismo nešališkumu. Siekiant užtikrinti visų byloje dalyvaujančių asmenų teisę į nešališką teismą, prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo objektyviąja prasme, turi būti pašalintos. Šios prielaidos bus pašalintos perdavus bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, t. y. Panevėžio apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 ir 5 dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

civilines bylas Nr. 2S-881-267/2016; Nr. 2S-882-267/2016; Nr. 2S-883-267/2016 pagal ieškovės I. B. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarties ir 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015, iš Šiaulių apygardos teismo perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.