- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-09
- Bylos Nr.
- 2S-584-425/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06675-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- J. B.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-584-425/2016
Teisėja Vida Žostautienė Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06675-2014-3
2016 m. birželio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2016 pagal ieškovės I. B. pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui J. B. (J. B.), išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. B. prašė teismo spręsti prievartinių veiksmų taikymą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo dalies, kuria nustatyta bendravimo tvarka atsakovui J. B. (J. B.) su nepilnamečiu sūnumi, įvykdymo. Nurodė, jog atsakovas J. B. (J. B.) nevykdo sprendimo dalies, kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, atima iš vaiko tėvą, teisę būti auginamam abiejų tėvų, turėti šeimą. Teigė, kad dėl tokių atsakovo veiksmų yra pažeidžiama jos teisė į asmeninį gyvenimą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą ir grąžino jį ieškovei. Nustatė, jog 2015-04-15 teismo sprendimu atsakovui nustatyta teisė, o ne pareiga bendrauti su sūnumi pagal nustatytą galimą tokio bendravimo tvarką. Nurodė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti atsakovą įvykdyti jam nustatytą bendravimo tvarką, o turi pareigą netrukdyti, nepažeisti sprendimu nustatytos atsakovui bendravimo su vaiku tvarkos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė I. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad skundžiama nutartimi ji buvo eliminuota iš proceso, teismo sprendimas paliktas nevykdomu ir atsakovui suteikta teisė nevykdyti sprendimo ir nesilaikyti įstatymų. Nurodo, jog jokios pareigos ieškovės atžvilgiu nebuvo nustatytos teismo patvirtintoje atsakovo bendravimo su vaiku tvarkoje. Tvirtina, kad bendravimo su vaiku tvarka turi įtakos jos asmeniniam gyvenimui, sveikatai, gerbūviui, todėl yra suinteresuota sprendimo vykdymu. Atkreipia dėmesį, jog 2015-04-15 sprendimu nustatyta atlikti tam tikrus veiksmus, kurių atsakovas nevykdo, o teismas atsisako imtis bet kokių veiksmų bei spręsti sprendimo įvykdymą. Pažymi, jei atsakovui būtų draudžiama bendrauti su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką, jis galėtų kreiptis į eismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kreiptis į antstolį kitas institucijas siekiant sprendimo vykdymo, tai ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl prievartinio sprendimo vykdymo. Mano, kad yra galimybė užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą teismui sprendžiant klausimą žodiniame procese.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2003-03-01 sprendimu nustatė sūnaus A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su motina I. B. (civilinė byla Nr.2-1765-11/2003). Šiaulių apylinkės teismas 2015-04-15 sprendimu nustatė atsakovo J. B. (J. B.) ir jo nepilnamečio sūnaus A. bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas J. B. su nepilnamečiu sūnumi A. B. turi teisę bendrauti du savaitgalius ( nuo šeštadienio 9 val. iki sekmadienio 19 val.) per mėnesį, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norą ir galimybes. Vaiko vasaros atostogų metų, atsižvelgiant į vaiko norą ir galimybes, vieną vasaros mėnesį praleisti tėvui ir sūnui kartu. Neribotai bendrauti tėvui su sūnumi telefonu ir elektroninėmis komunikacijų priemonėmis (1 t., b. l. 196-203). Panevėžio apygardos teismas 2015-11-14 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimą paliko nepakeistą (2 t., b. l. 54-68).
Ieškovė I. B. pateiktame pareiškime tvirtina, jog atsakovas J. B. (J. B.) nevykdo teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir prašo taikyti prievartines priemones sprendimo įvykdymui. Atsakovas, nevykdydamas teismo sprendimo dėl bendravimo su sūnumi, kuriuo nustatyta bendravimo tvarka, atima iš vaiko tėvą, teisę būti auginamam abiejų tėvų, turėti šeimą, visapusišką pilnaverti vaiko vystymąsi, todėl teismo sprendimo įvykdymą turi užtikrinti teismas, t.y. nusiųsti pasirinktam antstoliui teismo išduotą vykdomąjį raštą nustatytai bendravimo tvarkai iki nepilnamečiam vaikui sueis 18 metų.
Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 18 straipsnį, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nagrinėjamu atveju apeliantė I. B. siekia, kad 2015-04-15 teismo sprendimo dalis dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos būtų vykdoma priverstinai, t. y. taikant prievartines priemones. Bendravimo su vaiku tvarka nustatoma, kai vaiko tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.170 str. 4 d.). Kitaip tariant, teismas nustato sąlygas, kuriomis esant tėvai turėtų galimybę įgyvendinti teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šiuo atveju nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nurodytos jos pareigos netrukdyti atsakovui bendrauti su savo sūnumi, nes ši apeliantės pareiga įtvirtinta CK 3.170 straipsnyje, sistemiškai aiškinant minėto straipsnio 3 ir 4 dalis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas siejamas su tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvena, vidine valios išraiška ir tokį sprendimą neįmanoma priverstinai įvykdyti. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų bendravimas su vaikais ir dalyvavimas jų auklėjime turi atitikti minėtose teisės normose įtvirtintus principus. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, t. y. tokių tėvų minimalaus bendravimo su vaikais nustatymą (CK 3.175 str.), vaikų ir tėvų atskyrimą (CK 3.179 str.), tėvų valdžios laikiną ar neterminuotą apribojimą (CK 3.180 str.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra siejamas su prioritetiniais vaiko interesais – turėti teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, todėl kritiškai vertina apeliantės atskirojo skundo motyvus, kad atsakovui nevykdant teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, yra pažeidžiamos jos teisės į asmeninį gyvenimą, sveikatą, nors tuo pačiu sutiktina su atskirojo skundo motyvu, kad atsakovui B. (J. B.) neatvykus sutartu laiku pasiimti vaiko savaitgaliui, gali būti sutrukdyti apeliantės I. B. iš anksto suplanuoti renginiai, išvykos, t.y. sukelti tam tikrus nepatogumus. Tėvo ir vaiko bendravimas dažniausiai grindžiamas pasitikėjimu, abipusiu noru susitikti ir bendrauti, kad bendraudamas su vaiku tėvas realizuoja savo pareigą vaiką tinkamai auklėti, jam patarti, padėti spręsti gyvenimiškas situacijas, palaikyti normalius tarpusavio santykius, kad vaikas jaustų tėvo palaikymą ir t.t. Pripažintinas nepagrįstu pareiškėjos prašymo motyvas, spręsti prievartinių veiksmų taikymą atsakovui J. B. dėl nevykdymo Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo dalies, kuria nustatyta bendravimo tvarka atsakovo su sūnumi A. B., įvykdymui įtraukiant kitus asmenis ir institucijas, nes, kaip jau buvo pasisakyta, šios kategorijos bylose negalimas prievartinis teismo sprendimo vykdymo realizavimas. Kiti atskirajame skunde išdėstyti apeliantės motyvai vertintini kaip neturintys esminės teisinės reikšmės ginčo išsprendimui.
Dėl paminėto, naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nėra jokio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.