Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015, kuria atsisakyta išaiškinti teismo sprendimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovės I. B. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartimi nustatyto nepilnamečio A. B. priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš J. B. po 100 eurų kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2015-04-15, iki sūnaus pilnametystės, nutarties dalį dėl išlaikymo turtu paliko nepakeistą. Ieškovės I. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atmetė. A. J. B. priešieškinį patenkino iš dalies ir nustatė bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B. tvarką: atsakovas J. B. su nepilnamečiu sūnumi A. B. turi teisę bendrauti du savaitgalius (nuo šeštadienio 9 val. iki sekmadienio 19 val.) per mėnesį, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norą ir galimybes; vaiko vasaros atostogų metu, atsižvelgiant į vaiko norą ir galimybes, vieną vasaros mėnesį praleisti tėvui ir sūnui kartu, neribotai bendrauti tėvui su sūnumi telefonu ir elektroninėmis komunikacijų priemonėmis, kitoje dalyje priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės I. B. 184,27 eurus valstybei už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

2016 m. rugsėjo 9 d. ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo dalies išaiškinimo bei 2016 m. gruodžio 1 d. pateikė dar vieną prašymą dėl sprendimo dalies išaiškinimo (III t., 132 b. l., IV t., 6–7 b. l.). Ieškovė I. B. 2016-09-07 prašymu teismo prašė išaiškinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendime esančias sąvokas „neribotai“, „telefonu“, „elektroninėmis komunikacijų priemonėmis“, jas konkretizuojant, išaiškinti konkretizuojant asmenį, turintį pareigą pirmam atlikti aktyvius veiksmus vykdant nustatytą nurodymą – „neribotai bendrauti tėvui ir sūnui telefonu ir elektroninėmis komunikacijų priemonėmis“. Kitu 2016 m. gruodžio 1 d. prašymu ieškovė prašė išaiškinti teismo sprendime išdėstytas sąvokas: „elektroninių komunikacijų ryšys“ bei „elektroninės komunikacijų priemonės“, išaiškinti elektroninių komunikacijų ryšio su priemonėmis vykdymo/proceso eigą tiksliai bei detaliai išdėstant kiekvieną veiksmą/situaciją, kuria būtų išsamiai dėstytas sprendimo dalies – neribotas bendravimas tėvo ir sūnaus elektroninėmis komunikacijų priemonėmis, vykdymas.

Nurodė, jog atsakovas J. B. yra 7 klasių išsilavinimo, nesuvokia jam nustatytos bendravimo tvarkos, ir išaiškinimas yra svarbus išimtinai jam, kadangi, būtent atsakovas turi vykdyti šį teismo sprendimą. Kadangi teismo sprendimas yra nevykdomas jau daugiau nei vieneri metai, akivaizdu, kad atsakovui priimtas sprendimas yra neaiškus. Ieškovei šis sprendimas yra nelogiškas ir taip pat neaiškus, kas lemia nuolatinių prašymų dėl išaiškinimo teikimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi I. B. prašymo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo išaiškinimo netenkino.

Teismas nurodė, jog sprendime nurodytais ir prašomais išaiškinti žodžiais bei jų junginiais yra aiškiai nustatytas šalių teisių ir pareigų turinys. Teismo sprendimas yra suprantamas ir įvykdomas, todėl jokių neaiškumų vykdant šį teismo sprendimą negali kilti. Be to, atsakovas teismui nėra pateikęs prašymo išaiškinti teismo sprendimo vykdymą ar įgaliojęs ieškovę jo vardu pateikti teismui šį prašymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė I. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį dėl 2016 m. gruodžio 1 d. prašymo atmetimo ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kad ieškovės 2016-09-07 ir 2016-12-01 prašymai dėl sprendimo išaiškinimo yra sujungiami ir nagrinėjami bendrai, nes iš EPP sistemos duomenų matyti, jog prašymai išnagrinėti kiekvienas atskirai, CPK nėra numatyta teismui teisė vykdymo procese, esant dviem skirtingiems prašymams, nagrinėti kartu juos sujungus. Teismas nepagrįstai nurodė, jog esantys žodžiai ir žodžių junginiai yra aiškūs ir toks sprendimas yra įvykdomas. Atsakovas J. B. nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, byloje tai yra patvirtinantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, kuriame pats atsakovas pripažįsta nesant bendravimo tarp jo ir sūnaus, todėl būtinas motinos įsikišimas ryšiui sukurti (IV t., 67–69 b. l.).

Kitu atskiruoju skundu ieškovė I. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra pasisakyta dėl laikotarpio ar tikslaus momento dėl priemonių įgijimo, siekiant užtikrinti vaiko teisę augti šeimoje ir visaverčiai vystytis. Teismo sprendimo išaiškinimas reikalingas ir dėl to, kad teisminio nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, jog reikia mažinti išlaidas vaiko išlaikymui. Kiti atskirojo skundo argumentai analogiški aukščiau nurodyto atskirojo skundo argumentams (IV t., 70–72 b. l.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Ši nuostata suprantama taip, kad sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, kai yra neaiškiai, nesuprantamai arba nevienareikšmiai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą vykdyti.

Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį ir nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismo sprendimo aiškinimas negali pakeisti jo turinio. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar peržengti byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (CPK 278 str. 1 d.). Teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą); tokie veiksmai yra negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-183/2006; Nr. 3K-7-242/2009; Nr. 3K-3-381/2010; Nr. 3K-3-712/2013; Nr. 3K-3-35-701/2015). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., kovo 28 d. nutarimai).

Ieškovė I. B. 2016 m. rugsėjo 9 d. pateikė teismui prašymą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo išaiškinimo, prašydama išaiškinti teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas sąvokas „neribotai“, „telefonu“, „elektroninėmis komunikacijų priemonėmis“, jas konkretizuojant, išaiškinti konkretizuojant asmenį, turintį pareigą pirmam atlikti aktyvius veiksmus vykdant nustatytą nurodymą – „neribotai bendrauti tėvui ir sūnui telefonu ir elektroninėmis komunikacijų priemonėmis“. Kitu 2016 m. gruodžio 1 d. prašymu ieškovė prašė išaiškinti 2015 m. balandžio 15 d. teismo sprendime esančias sąvokas „elektroninių komunikacijų ryšys“ bei „elektroninės komunikacijų priemonės“, išaiškinti elektroninių komunikacijų ryšio su priemonėmis vykdymo/proceso eigą tiksliai, detaliai išdėstant kiekvieną veiksmą/situaciją, kuria būtų išsamiai dėstytas sprendimo dalies – neribotas bendravimas tėvo ir sūnaus elektroninėmis komunikacijų priemonėmis, vykdymas.

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl sprendimo išaiškinimo netenkino, konstatuodamas, jog teismo sprendimas yra suprantamas ir įvykdomas, o žodžiais ir jų junginiais yra aiškiai nustatytas šalių teisių ir pareigų turinys. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismo išvadomis. Iš ieškovės I. B. pateiktų prašymų matyti, kad ieškovė prašo išaiškinti ne kaip turi būti vykdomas sprendimas, t. y. teismo sprendimo įvykdymo tvarką, bet prašo išaiškinti atskirų žodžių ir žodžių junginių sąvokas, nustatyti konkretų asmenį, kuris pirmasis atliktų veiksmus sūnaus ir tėvo bendravime, o taip pat detaliai nurodyti kiekvieną veiksmą/situaciją, kuriuo būtų išdėstytas sprendimo dalies vykdymas. Pažymėtina, kad CPK normos nenumato galimybės pakeisti teismo sprendimo turinio, išaiškinant tai, kas nebuvo numatyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Šiaulių apylinkės teismui nagrinėjant bylą iš esmės bei priimant 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą, nebuvo nagrinėjami klausimai dėl asmens, turinčio pareigą pirmam atlikti aktyvius veiksmus tėvo ir sūnaus bendravime, nustatymo, o taip pat nenurodyti kokie nors veiksmai vykdant neribotą bendravimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo sprendimo išaiškinimas ieškovės prašomais būdais reikštų teismo sprendimo turinio pakeitimą, todėl toks teismo sprendimo išaiškinimas yra negalimas. Kadangi teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra neaiškių, nesuprantamai ar nevienareikšmiškai suformuluotų jo dalių, iš teismo sprendimo aiškiai suprantama, kaip jis turi būti vykdomas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį išaiškinti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad atsakovas J. B. nėra kreipęsis į teismą, nurodydamas, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimas jam yra neaiškus, dėl ko apeliantė nepagrįstai teigia, kad atsakovas nevykdo teismo sprendimo dėl to, kad atsakovui jis yra neaiškus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo sprendimas nevykdomas išimtinai tik dėl atsakovui J. B. žinomų priežasčių, kadangi atsakovui nežinant, kaip turi būti vykdomas teismo sprendimas, jis savo iniciatyva kreiptųsi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu išaiškinti teismo sprendimą.

Apeliantė atskiruosiuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai abu jos prašymus išnagrinėjo kartu, nes civilinio proceso kodekse nenumatyta teismui teisė vykdymo procese, esant dviem skirtingiems prašymams, nagrinėti kartu juos sujungus.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas ieškovės I. B. prašymas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo dalies išaiškinimo (III t., 132 b. l.). Šiaulių apylinkės teismas 2016-09-13 informavo ieškovę, kad civilinė byla Nr. 2-278-291/2015 su atskiraisiais skundais 2016-08-29 išsiųsta į Šiaulių apygardos teismą. Minėtame pranešime teismas taip pat nurodė, kad ieškovės prašymas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo dalies išaiškinimo bus sprendžiamas išnagrinėjus atskiruosius skundus (III t., 134 b. l.). 2016-12-05 Šiaulių apylinkės teismas informavo ieškovę I. B., kad 2016 m. gruodžio 1 d. gautas jos prašymas dėl sprendimo dalies išaiškinimo bus nagrinėjamas civilinę bylą grąžinus iš apeliacinės instancijos teismo, nurodė, kad atskirieji skundai dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-08-03 nutarčių Panevėžio apygardos teisme rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjami 2016 m. gruodžio 14 d. (IV t., 15 b. l.). Civilinė byla iš Panevėžio apygardos teismo išsiųsta 2016 m. gruodžio 14 d. (III t., 131 b. l.).

CPK 7 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas imasi šiame kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Pažymėtina, kad abu ieškovės pateikti prašymai yra dėl to paties teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo išaiškinimo ir savo esme yra panašūs, todėl vadovaudamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o taip pat siekdamas išvengti civilinės bylos vilkinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo šiuos ieškovės prašymus kartu (CPK 7 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str.). Nesutiktina su atskirųjų skundų argumentais, kad EPP duomenimis ieškovės prašymai išnagrinėti kiekvienas atskirai, nes tokių duomenų teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra.

15. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias teismo sprendimo išaiškinimą, bei pagrįstai atmetė ieškovės prašymus. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirieji skundai atmetami (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.