Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Danutė Burbulienė, susipažinusi su Šiaulių apylinkės teismo civiline byla Nr. A2-9303-841/2017 pagal ieškovės I. B. pareiškimą atsakovui J. B., išvadą teikiančiai institucijai – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. A2-9303-841/2017, iškelta pagal ieškovės I. B. pareiškimą atsakovui J. B., išvadą teikiančiai institucijai – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 atnaujinimo. Šiai bylai nagrinėti paskirta teisėja Gražina Mataitienė.

Ieškovė I. B. pareiškime dėl civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 atnaujinimo pareiškė nušalinimą visiems Šiaulių apylinkės teismo teisėjams (in corpore). Nušalinimo pareiškimas motyvuojamas tuo, ieškovė nepasitiki Šiaulių apylinkės teismu, nes anot pareiškėjos, šis teismas yra šališkas jos atžvilgiu, pažeidinėja jos konstitucines teises į privatų gyvenimą, neužtikrindamas bylos duomenų neviešumo.

Todėl pareiškėjai susiformavo nusistatymas prieš šio teismo teisėjus, jais nebegali pasitikėti, taigi reiškia jiems nušalinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Apylinkės teismui pareikštą nušalinimo pareiškimą sprendžia apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 35 str., 69 str.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad nušalinimo teisė yra svarbi asmens teisės į tinkamą procesą garantija. Teisėjui (teisėjams ar teismui) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais duomenimis, arba viešai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis. Nušalinimas negali būti grindžiamas jį pareiškusių asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne vien tik esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, bet tik tuomet, kai egzistuoja faktiniais duomenimis pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 67 str. 1 d.).

Ieškovės I. B. pareiškimo turinys byloja, kad nušalinimas reiškiamas visiems Šiaulių apylinkės teismo teisėjams (in corpore).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra garantuota žmogaus teisė turėti nešališką ginčo arbitrą. Asmens teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą yra konstitucinė, ir būtina šalinti bet kokias prielaidas, galinčias sukelti abejonių dėl teisėjo ar teismo nešališkumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, plėtodamas teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo doktriną, 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra nurodęs, kad asmens konstitucinė teisė į jo bylos išnagrinėjimą nešališko teismo reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu, sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias procesinės teisės normas.

Pagal CPK 64-66 straipsnius teisėjas turi nusišalinti arba būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, kurios objektyviai kelia abejonių teisėjo nešališkumu. Kartu primintina, kad, kaip ir visomis procesinėmis teisėmis, nušalinimo teise negali būti piktnaudžiaujama (CPK 42 str. 5 d., 95 str.). O teismai, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi, o nagrinėdami bylas privalo klausyti tik įstatymo (Konstitucijos 109 straipsnis).

Grįžtant prie bylos faktų, aukštesnės instancijos teismas, analizuodamas pareiškėjos pareikšto nušalinimo argumentus, konstatuoja, jog jie yra pagrįsti tik subjektyviomis ir jokiais duomenimis nepagrįstomis ieškovės I. B. prielaidomis dėl visų Šiaulių apylinkės teisme dirbančių teisėjų šališkumo bei jos konstitucinių teisių pažeidimų šioje byloje, kurios negali būti pagrindu teisėjus nušalinti nuo bylos nagrinėjimo

Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais prašymas nušalinti Šiaulių apylinkės teismo teisėjus netenkinamas

Sprendžiant pareikšto nušalinimo pagrįstumą, analizuojant jo teisinius argumentus, būtina pažymėti, kad teismo ar teisėjo negali įtakoti bylos sudėtingumas ar procese dalyvaujančių asmenų priešiškumas arba nusistatymas vienas kito atžvilgiu. Teisėjas visais atvejais privalo išlikto orus įstatymo ir žmogaus teisių gynėjas, nesuteikti prioriteto vienai šaliai, neturėti aiškiai išreikštos nuomonės apie sprendžiamą ginčą, tačiau privalo užtikrinti, kad byloje dalyvaujantys asmenys vykdytų Konstitucijos jiems priskirtą pareigą – gerbti teismo priimamus procesinius sprendimus, įstatymus ir kitų konstitucines teises. Tai turi būti užtikrinama tinkamai vadovaujant teismo procesui, griežtai vykdant įstatymo reikalavimus. Jeigu to negalima efektyviai padaryti kartais dėl nepalankiai susidėjusių aplinkybių arba iš anksto suformuotos ar susiformavusios neigiamos nuomonės apie konkretų teismą dėl įvairių, nebūtinai su nagrinėjama byla susijusių aplinkybių, siekiant proceso efektyvumo ir pasitikėjimo teismais apskritai gerinimo, byla išimtinais atvejais gali būti perduodama nagrinėti kitam teismui.

Taigi vertinant ieškovės pareikšto nušalinimo Šiaulių apylinkės teismo teisėjams motyvus, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė savo argumentais reikšdama nepasitikėjimą teismu, iš esmės nenurodė jokių įstatyme numatytų pagrindų, tik pateikė tik savo subjektyvų matymą ir manymą, kurį suformavo išankstinis nepasitikėjimas konkrečiu teismu. Tačiau to šiuo konkrečiu atveju ir šioje konkrečioje byloje nepakanka. Todėl spręsti ir daryti prielaidą, kad teisėjai nagrinėdami bylą gali būti neobjektyvūs vien dėl pareiškėjos nurodytų motyvų, būtų neobjektyvu ir neteisinga. Toks išankstinis nusistatymas, nepasitikėjimas – yra neteisingai formuojama visuomenėje nepasitikėjimo teismais ir valstybe apskritai tendencija, kelianti pavojų demokratijai, valstybės stabilumui, teisės viršenybės principui. Teisėjas klauso tik įstatymo. Tai Konstitucinė nuostata.

Teisėjo bešališkumas turi ir objektyvųjį aspektą, t.y. turi būti nustatyta, ar yra kokių nors objektyviai egzistuojančių faktų ar aplinkybių, kurie, vis dėlto, kelia abejonių teismo bešališkumu. Šiuo požiūriu tokių faktų pareiškėja neatskleidė, jų nenustatyta ir bylos procesiniuose dokumentuose. Pareiškėjos apeliacija ir argumentai į tai, kad, jos manymu, Šiaulių apylinkės teisme pažeidinėjamos jos konstitucinės teisės į privatų gyvenimą, negali būti pakankamu pagrindu teisėjus nušalinti, todėl jie teisiškai nėra svarbūs ir reikšmingi. Taigi objektyviuoju požiūriu negalima prieiti išvados, kad byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, jog Šiaulių apylinkės teismo teisėjai yra šališki ar suinteresuoti bylos baigtimi, ar jų dalyvavimas nagrinėjant bylą gali kelti nepasitikėjimą tesimu apskritai.

Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad CPK 65 ir 66 straipsniuose numatytų pagrindų tenkinti nušalinimo pareiškimą nėra. Nesant įstatyme numatytų nušalinimo pagrindų, nušalinimo pareiškimas atmetamas.

Kartu, išsprendęs klausimą dėl teismo visų teisėjų nenušalinimo, aukštesnės instancijos teismas grįžta prie šioje nutartyje suformuluotos nuostatos, kad išimtinais atvejais, netgi nenušalinus teismo nuo bylos nagrinėjimo ji gali būti perduodama kitam teismui, kai yra aplinkybių, kurios lemia ir sąlygoja tarsi užprogramuotą konfliktinę situaciją. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad civilinio proceso įstatymas reikalauja, kad bylos būtų išnagrinėjamos teismuose be bereikalingo vilkinimo, operatyviai per protingą terminą. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015 ir jos vykdymo procese ieškovė teikė eilę nušalinimo pareiškimų. Todėl siekiant proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir tikslu išvengti galimų naujų, nors ir nepagrįstų reikalavimų nušalinti Šiaulių apylinkės teismo atskirus teisėjus nuo šios bylos nagrinėjimo kitais pagrindais, taip pat siekiant panaikinti bet kokias nepagrįstas spekuliacijas dėl Šiaulių apylinkės teismo teisėjų nagrinėjamų bylų ir siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą teismais ir teismų sistema apskritai, yra pagrindas nenušalinant Šiaulių apylinkės teismo nuo šios bylos nagrinėjimo, bylą perduoti nagrinėti kitam tos pat grandies Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam teismui – šiuo atveju – Kelmės rajono apylinkės teismui, kad byla būtų išnagrinėta esant visiškam pasitikėjimui teismu, greitai ir operatyviai (CPK 3 str.1 d., 3 str. 6 d., 7 str., ir 35 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 69 straipsniu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Netenkinti ieškovės I. B. 2017 m. rugpjūčio 11 d. pateikto nušalinimo pareiškimo Šiaulių apylinkės teismo teisėjams (teismui) civilinėje byloje Nr. A2-9303-841/2017.

Civilinę bylą Nr. A2-9303-841/2017 perduoti nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teismui.

Apie bylos perdavimą informuoti ieškovę ir Šiaulių apylinkės teismą.