Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos I. B. pareiškimu dėl Panevėžio apygardos teismo nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2S-145-212/2018,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Panevėžio apygardos teismo nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2S-145-212/2018.

Pareiškėja I. B. paaiškino, kad bylą paskirta nagrinėti teisėja Z. M. yra šališka dėl nekompetencijos nagrinėti tokio pobūdžio bylas. Teisėja Z. M. nepagrįstai atmeta pareiškėjos procesinius prašymus, kas patvirtina, jog ji neišmano teisės aktų, be to, nesupranta kokie dokumentai patvirtina asmens turtinę padėtį, o nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad teisėja priimdama 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį tai padarė neturėdama civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015, kas reiškia, jog ji neįvertino bylos įrodymų visumos. Nusišalinus šiai teisėjai, pareiškėja nurodo, kad reiškia nušalinimą visam Panevėžio apygardos teismui in corpore, nes teisme nėra kompetentingų teisėjų, galinčių nagrinėti šią bylą.

Nušalinimo pareiškimas visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams netenkinamas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Esant nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 ir 66 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pareiškėja I. B. prašo nušalinti visą Panevėžio apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2S-145-212/2018 nagrinėjimo bei perduoti bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos apygardos teismui.

Kaip matyti pareiškėja nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidą apie galimą Panevėžio apygardos teismo teisėjų šališkumą jos atžvilgiu: pareiškimas grindžiamas išimtinai pareiškėjos subjektyviu teisėjų kompetencijos vertinimu, kuris motyvuojamas ankstesnių Panevėžio apygardos teismo procesinių sprendimų tariamo nepagrįstumo pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad I. B. nušalinimo pareiškimą civilinėse bylose, kurių teisminio proceso Nr. 2-70-3-06675-2014-3 teikia ne pirmą kartą, todėl pareiškėjai yra žinoma, jog procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis).

Kadangi konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikta, t. y. nenurodytas nė vienas iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, o iš bylos medžiagos tokio pobūdžio pagrindai nenustatyti, todėl darytina išvada, kad pareiškėja I. B. nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2S-145-212/2018 gali būti išnagrinėta Panevėžio apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą. Netenkinus reiškiamo nušalinimo pareiškimo, nėra pagrindo pasisakyti dėl pareiškėjos prašymo dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos apygardos teismui.

Pareiškėjai taip pat išaiškinama, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui piktnaudžiaujant nušalinimo teise, jam gali būti skirta bauda (CPK 69 straipsnio 5 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, jog, jeigu pareiškėjas savo prašymą grindžia bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodydamas jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjų nešališkumo, jo prašymai dėl teismo šališkumo gali būti laikomi piktnaudžiavimu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67).

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos I. B. pareiškimo dėl Panevėžio apygardos teismo nušalinimo civilinėje byloje Nr. 2S-145-212/2018 netenkinti.