Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-420-267/2017,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-420-267/2017 pagal ieškovės I. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4188-1004/2017.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2017 m. balandžio 6 d. nutartyje pažymėjo, kad ieškovė I. B. reiškia nušalinimą visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams, todėl nušalinimo pareiškimą turi spręsti aukštesnės instancijos teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 69 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam apygardos teismui.

CPK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas tik CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju, t. y. tuomet, kai nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos apeliaciniam teismui taip pat perduotas spręsti ir ieškovės I. B. nušalinimo, pareikšto visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams, klausimas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121,Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).

Šiuo atveju nušalinimo pareiškimas grindžiamas aplinkybe, kad I. B. nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki 2015 m. kovo 10 d. dirbo Šiaulių apygardos teisme teismo posėdžių sekretore. Be to, 2017 m. sausio mėn. paaiškėjo, kad Šiaulių apygardos teismo darbuotojos neturėdamos jokio teisinio pagrindo domėjosi elektroninėje bylos kortelėje esančia medžiaga. Ieškovės nuomone, duomenys buvo žiūrimi tam, jog pasiklausyti uždarų teismo posėdžių garso įrašų, o tai akivaizdžiai pažeidžia ieškovės teisę į privatų gyvenimą, tačiau Šiaulių apygardos teismo pirmininkas nesiima jokių veiksmų bei tokius veiksmus toleruoja.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas ne pirmą kartą nagrinėja pareiškėjos pareiškimą dėl Šiaulių apygardos teismo šioje civilinėje byloje nušalinimo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-74-943/2015; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-125-943/2015; 2016 m. rugsėjo 7 d. civilinėje byloje Nr. 2KT-93-943/2016). Nušalinimo pareiškimai dėl pareiškėjos darbo Šiaulių apygardos teisme buvo tenkinti civilinėse bylose Nr. 2KT-74-943/2015 ir Nr. 2KT-125-943/2015. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi visų Civilinių bylų skyriaus teisėjų vardu nusišalino nuo Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų Nr. 2S-881-267/2016; Nr. 2S-882-267/2016; Nr. 2S-883-267/2016 pagal ieškovės I. B. atskiruosius skundus nagrinėjimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-93-943/2016 šie atskirieji skundai buvo perduoti nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nušalinimo pareiškimai šioje civilinėje byloje jau buvo tenkinti, patys Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai nusišalino nuo bylų pagal ieškovės atskiruosius skundus nagrinėjimo, yra pagrindas spręsti, kad objektyviam stebėtojui aptartos aplinkybės galėtų kelti prielaidas abejoti Šiaulių apygardos teismo nešališkumu. Siekiant užtikrinti visų byloje dalyvaujančių asmenų teisę į nešališką teismą, prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo objektyviąja prasme, turi būti pašalintos. Šios prielaidos bus pašalintos perdavus bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, t. y. Panevėžio apygardos teismui.

Aplinkybės, susijusios su galimu Šiaulių apygardos teismo darbuotojų piktnaudžiavimu, naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO, sprendžiamam klausimui įtakos neturi, todėl dėl jų nepasisakoma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinę bylą Nr. 2S-420-267/2017 pagal ieškovės I. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4188-1004/2017 iš Šiaulių apygardos teismo perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.