Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-816-267/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam apygardos teismui.

CPK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas tik CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju, t. y. tuomet, kai nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos apeliaciniam teismui, remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalies pagrindu perduotas spręsti ir ieškovės I. B. nušalinimo, pareikšto visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams, klausimas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121,Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, sprendžiant klausimus, susijusius su teisėjų nešališkumu dėl jų ankstesnių profesinių, finansinių ir kt. ryšių su bylos šalimis, nėra nustatytų vienodų kriterijų, kurie taikytini kiekvienu atveju, konkreti situacija vertinama, atsižvelgiant į reikšmingas jos aplinkybes, pvz., jeigu anksčiau teisėjas yra dirbęs įstaigoje, kuri yra šalis byloje, vertinant nuogąstavimų dėl teisėjo šališkumo objektyvų pagrįstumą, reikšmingos šios aplinkybės: laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos; darbo trukmė; įstaigos (darbo vietos) dydis; užimtų pareigų pobūdis; tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas; pareiškėjų aktyvumas palaikant šališkumo problemą ir kt. (žr., pvz., Walston v. Norway, no. 37372/97, decision of 11 December 2001). Šiuo atveju nustatyta, kad nuo apeliantės darbo Šiaulių apygardos teisme praėjo dar pakankamai nedaug laiko (3 mėnesiai), pareiškėja nurodė, jog dirbo su dauguma Šiaulių apygardos teismo teisėjų, todėl nors šioje situacijoje nėra pagrindo abejoti visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumu subjektyviąja prasme, tačiau įvertinus išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas byloje jau yra reiškęs nušalinimus bylą nagrinėjusiam teisėjui, tuo pagrindu, jog ieškovę su juo siejo darbiniai santykiai (t. 1, b. l. 72-75), yra pagrindas spręsti, kad objektyviam stebėtojui aptartos aplinkybės galėtų kelti prielaidas abejoti Šiaulių apygardos teismo nešališkumu. Siekiant užtikrinti visų byloje dalyvaujančių asmenų teisę į nešališką teismą, prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo objektyviąja prasme, turi būti pašalintos. Šios prielaidos bus pašalintos perdavus bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, t. y. Panevėžio apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio trečiąja ir penktąja dalimis, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

civilinę bylą Nr. 2A-816-267/2015 pagal ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015, iš Šiaulių apygardos teismo perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.