Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui J. B., institucijai, teikiančiai išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašė skubiai spręsti priverstinio Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo dalies, kuria nustatyta atsakovo J. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B. tvarka, vykdymą. Nurodė, jog atsakovas nevykdo teismo sprendimo dalies ir visiškai nebendrauja su sūnumi. Atsakovas privalo su vaiku bendrauti vieną mėnesį per vaiko vasaros atostogas, tačiau to nedaro. Vaiko vasaros atostogų terminas nuo 2016-06-06 iki 2016-08-31. Teismas skubos tvarka privalo spręsti klausimą dėl priverstinio sprendimo vykdymo, kadangi pareiškimas teismui pateikiamas 2016-07-13 ir iki vaiko vasaros atostogų pabaigos liko pusė laiko, o praleisti atsakovui su vaiku vieną mėnesį su vaiku suderinus laiką yra privaloma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl prievartinių veiksmų taikymo atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjai.Nustatė, kad pareiškėja su tapačiu prašymu jau kreipėsi į teismą. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovės pareiškimą atsisakė priimti ir grąžino jį ieškovei. Minėta nutartis apskųsta atskiruoju skundu, skundą išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas 2016-06-19 nutartimi paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-14 nutartį, nurodydamas, kad šios kategorijos bylose negalimas priverstinis teismo sprendimo vykdymo realizavimas. Pareiškėja vėl pateikė faktiškai tapatų pareiškimą dėl priverstinio sprendimo vykdymo.Esant nurodytoms aplinkybėms I. B. pareiškimą atsisakė priimti ir jį grąžino pareiškėjai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja I. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismas turėjo pareigą skubiai iš naujo spręsti klausimą dėl sprendimo priverstinio vykdymo atsižvelgiant į naujas aplinkybes, į tai, kad buvo iškeltas klausimas dėl privalomo nustatyto bendravimo tvarkos su vaiku vykdymo – „Vaiko vasaros atostogų metu, atsižvelgiant į vaiko norą ir galimybes, vieną mėnesį praleisti tėvui ir sūnui kartu“. Šis sprendimo nevykdymas ir jo pažeidimas prasidėjo nuo 2016 m. birželio 6 d., nuo vaiko vasaros atostogų pradžios. Pateiktas VTAS raštas patvirtino, jog sprendimas nėra vykdomas. Atsižvelgiant į tai, teismo nutartis naikintina ir klausimas grąžintinas nagrinėti iš naujo.Apeliantė prašė teismo spręsti sprendimo dalį dėl bendravimo atsakovo ir vaiko per vasaros atostogas privalomą vykdymą nenaudojant prievartos priemonių. Šia sprendimo dalimi nenustatyta teisė bendrauti, o privalomas praleidimas dviems asmenims – tėvui ir sūnui, kartu visą mėnesį. Šiuo pareiškimu iškeltas kitoks reikalavimas priverstinai vykdyti sprendimą nenaudojant prievartos priemonių, tačiau naudojant įstatyme numatytus kitus būdus bei priemones sprendimo privalomam vykdymui spręsti. Teigia, kad teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą.Šioje byloje turėjo būti ginamos nepilnamečio vaiko teisės. Teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta vieną vasaros mėnesį praleisti tėvui ir sūnui kartu, privaloma vykdyti be jokių išlygų. Atsakovas nevykdo tėvo pareigos, su vaiku nebūna kartu, nes jam vaikas yra nereikalingas. Teismas šių aplinkybių nevertino, nesprendė klausimo dėl priverstinio sprendimo vykdymo. Nepagrįstai teismas nurodė, jog priverstinis vykdymas tokio pobūdžio bylose yra neįmanomas.Teismas pažeidė CPK 593 straipsnį, nes pareiškimą išnagrinėjo per 13 dienų, kai tuo tarpu turėjo išnagrinėti apeliantės pareiškimą per 7 dienas.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu nustatė bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B. tvarką:

Atsakovas J. B. su nepilnamečiu sūnumi A. B. turi teisę bendrauti du savaitgalius (nuo šeštadienio 9 val. iki sekmadienio 19 val.) per mėnesį, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norą ir galimybes;

Vaiko vasaros atostogų metų, atsižvelgiant į vaiko norą ir galimybes, vieną vasaros mėnesį praleisti tėvui ir sūnui kartu.

Neribotai bendrauti tėvui su sūnumi telefonu ir elektroninėmis komunikacijų priemonėmis. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. lapkričio 14 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo2015 m. balandžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą (1 t., b. l. 196-203, 2 t., b. l. 54-68).

Ieškovė I. B. prašo teismo skubiai spręsti priverstinio Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo dalies, kuria nustatyta atsakovo J. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B. tvarka, vykdymą.Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė pareiškėjos prašymą priimti, nurodydamas, jog pareiškėjos prašymas yra tapatus jau išnagrinėtam 2016 m. kovo 14 d. prašymui. Apeliantė (ieškovė) I. B. teigia, kad prašymas nėra tapatus, nes ji prašo spręsti sprendimo dalį dėl bendravimo atsakovo ir vaiko per vasaros atostogas privalomą vykdymą nenaudojant prievartos priemonių.Apeliantės argumentai nepagrįsti ir atmestini. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė I. B. 2016 m. kovo 8 d. pateikė Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl prievartinių veiksmų taikymo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo dalies, kuria nustatyta atsakovo J. B. bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi A. B., įvykdymui. Šį pareiškimą Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį paliko nepakeistą (2 t., b. l. 138-141, 185-186).Kaip minėta, Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu nustatė atsakovui J. B. teisę, bet ne pareigą bendrauti su nepilnamečiu sūnumi A. B.. Teismo sprendimu nustatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka tam, kad tėvas turėtų teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Toks teismo sprendimas negali būti vykdomas priverstinai, nes tėvo ir vaiko bendravimas turi būti vykdomas laisva valia.Panevėžio apygardos teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi išaiškino apeliantei įstatymo nuostatas dėl priverstinio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko ir jo tėvo bendravimo tvarka, vykdymo. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo dalis, kuria nustatyta atsakovo J. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B. tvarka, negali būti vykdomas nei priverstinai, nei prievartinėmis priemonėmis, kas iš esmės yra tas pats.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.