Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“, atstovaujamos nemokumo administratorės Viktorijos Vilbrantienės skundą dėl 2024 m. vasario 21 d. kreditorių susirinkimo sprendimų, priimtų darbotvarkės klausimais Nr. 2.2, Nr. 2.3, Nr. 2.4, Nr. 2.5, Nr. 2.6, Nr. 2.7, Nr. 2.8, Nr. 2.9, Nr. 2.11, Nr. 2.12, Nr. 2.13, Nr. 3.1 panaikinimo, suinteresuoti asmenys G. V., R. P., E. Š., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, V. S., D. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Ignalinos autocentras“, atstovaujama nemokumo administratorės Viktorijos Vilbrantienės (toliau – nemokumo administratorė) pateiktu skundu (toliau – Skundas) prašo:

1.1 panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Ignalinos autocentras“ (toliau – įmonė, Bendrovė) 2024 m. vasario 21 d. kreditorių susirinkimo sprendimus (toliau – Sprendimai), priimtus darbotvarkės klausimais Nr. 2.2, Nr. 2.3, Nr. 2.4, Nr. 2.5, Nr. 2.6, Nr. 2.7, Nr. 2.8, Nr. 2.9, Nr. 2.11, Nr. 2.12, Nr. 2.13, Nr. 3.1;

1.2 klausimą išspręsti iš esmės ir patvirtinti faktiškai patirtas BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto administravimo išlaidas, pagal nemokumo administratorės pateiktus įrodymus apie BUAB „Ignalinos autocentras“ suteiktas ir apmokėtas paslaugas – 33 016,31 Eur; iš jų V. S. administravimo laikotarpiu patirtų išlaidų suma sudarė 11 209,98 Eur, iš jų atlygis administratoriui 4000,00 Eur; D. J. administravimo laikotarpiu patirtos išlaidos sudarė 5957,13 Eur, iš jų atlygis administratorei 711,00 Eur; Viktorijos Vilbrantienės bankroto administravimo laikotarpiu patirtos išlaidos sudarė 15849,20 Eur, iš jų administratorės atlygis 3650,00 Eur;

1.3 nustatyti 19 077,59 Eur priemokų dydį už bankroto proceso metu gautas įplaukas visiems nemokumo administratoriams, proporcingai kiekvieno nemokumo administratoriaus administravimo metu gautoms įplaukoms;

1.4 patvirtinti bendrą likviduojamos dėl bankroto UAB „Ignalinos autocentras“, viso bankroto proceso administravimo laikotarpio administratorių atlygio (bazinio) apmokėjimo ir faktiškai patirtų administravimo išlaidų sumą, sudarančią 52 093,90 Eur;

1.5 išaiškinti kreditorių susirinkimui, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jeigu dalis bankrutuojančios įmonės turto yra įkeista, o kita – neįkeista, ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą;

1.6 skirti kreditoriui G. V. už Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, baudą, 50 procentų iš šios baudos paskiriant likviduojamai dėl bankroto UAB „Ignalinos autocentras“;

1.7 priteisti nemokumo administratorės naudai jos patirtas 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas advokatui iš asmeninių lėšų už šio skundo surašymą.

2. Sprendimu Nr. 2.2 nuspręsta už laikotarpį, kai BUAB „Ignalinos autocentras“ administravo V. S., pavirtinti faktiškai patirtas 11 209,98 Eur dydžio BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto administravimo išlaidas, kurias sudaro iš 2017 m. balandžio 21 d. kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintos bankroto administravimo išlaidų sąmatos 2020 m. vasario 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimu V. S. išmokėtas 4 000,00 Eur administratoriaus minimalus atlygis ir išnaudojant visą 5 997,42 Eur sąmatą, neįskaitant administratoriaus atlygio, apmokėtos 5 997,42 Eur dydžio sąmatoje numatytos ir nenumatytos išlaidos bei viršijant sąmatą iš BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių sąskaitos apmokėtos 1 212,56 Eur dydžio išlaidos.

3. Sprendimu Nr. 2.3 nuspręsta už laikotarpį, kai BUAB „Ignalinos autocentras“ administravo D. J., patvirtinti faktiškai patirtas 3188,69 Eur dydžio BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto administravimo išlaidas, kurias sudaro iš 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintos bankroto administravimo išlaidų sąmatos UAB Atveika pervestas D. J. 711,00 Eur administratoriaus minimalus atlygis ir išnaudojant visą 1330,02 Eur sąmatos, neįskaitant administratoriaus atlygio, likutį apmokėtos 1330,02 Eur dydžio sąmatoje numatytos ir nenumatytos išlaidos bei viršijant sąmatą iš BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių sąskaitos apmokėtos 1147,67 Eur dydžio išlaidos.

4. Sprendimu Nr. 2.4 nuspręsta už laikotarpį, kai BUAB „Ignalinos autocentras“ administravo D. J., pripažinti nepagrįstomis ir netvirtinti viršijant 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintą bankroto administravimo išlaidų sąmatą iš BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių sąskaitos nepagrįstai apmokėtų 705,44 Eur transporto ir kuro išlaidų, 968,00 Eur biuro ir ūkio išlaidų ir 1 095,00 Eur turto inventorizacijos išlaidų, kurių bendra suma sudaro 2 768,44 Eur.

5. Sprendimu Nr. 2.5 nuspręsta už laikotarpį, kai BUAB „Ignalinos autocentras“ administravo Viktorija Vilbrantienė, patvirtinti faktiškai patirtas 7 759,02 Eur dydžio BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto administravimo išlaidas, kurias sudaro iš 2023 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintos bankroto administravimo išlaidų sąmatos išnaudojant visą 1 749,00 Eur sąmatoje numatyto administratoriaus atlygio likutį Viktorijos Vilbrantienės išsimokėtas 1749,00 Eur administratoriaus minimalus atlygis ir išnaudojant visą 311,00 Eur sąmatos, neįskaitant administratoriaus atlygio, likutį apmokėtos 287,08 Eur išlaidos ir būsimos 23,92 Eur išlaidos notaro paslaugoms bei viršijant sąmatą iš BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių sąskaitos apmokėtos 5699,02 Eur dydžio išlaidos.

6. Sprendimu Nr. 2.6 nuspręsta netvirtinti iš BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių sąskaitos Viktorijos Vilbrantienės savavališkai nepagrįstai išsimokėto 1 901,00 Eur administratoriaus minimalaus atlygio, viršijančio 2023 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintoje bankroto administravimo išlaidų sąmatoje nustatytą administratoriaus minimalų atlygį, pripažinti nepagrįstomis ir netvirtinti viršijant 2023 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintą bankroto administravimo išlaidų sąmatą, neįskaitant administratoriaus atlygio, iš BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių sąskaitos nepagrįstai apmokėtų 1 644,40 Eur elektros tiekimo išlaidų, 41,18 Eur teritorijos ir turto apsaugos išlaidų, 595,02 Eur transporto ir kuro išlaidų, 2 843,50 Eur buhalterinės apskaitos tvarkymo išlaidų, 1 089,00 Eur turto vertinimo išlaidų, kurių bendra suma sudaro 6 213,10 Eur.

7. Sprendimu Nr. 2.7 nuspręsta V. S. patvirtinti 1 271,14 Eur priemoką už įplaukas nuo 9477,00 Eur lėšų, gautų iš parduoto įmonės turto, netvirtinti priemokos už įplaukas nuo likusių 4 5210,00 Eur lėšų, gautų iš parduoto įmonės turto, netvirtinti priemokos už įplaukas nuo 15 893,52 Eur lėšų, gautų iš nekilnojamojo turto nuomos.

8. Sprendimu Nr. 2.8 nuspręsta D. J. netvirtinti priemokos už įplaukas nuo 1551,26 Eur lėšų, gautų iš nekilnojamojo turto nuomos.

9. Sprendimu Nr. 2.9 nuspręsta Viktorijai Vilbrantienei patvirtinti 5652,80 Eur priemoką už įplaukas nuo 141 320,00 Eur lėšų, gautų iš parduoto įmonės turto, netvirtinti priemokos už įplaukas nuo likusių 95 000,00 Eur lėšų, gautų iš parduoto įmonės turto, netvirtinti priemokos už įplaukas nuo 1 020,00 Eur lėšų, gautų iš nekilnojamojo turto nuomos, netvirtinti priemokos už įplaukas nuo 5 042,00 Eur sumos, teismo priteistos iš V. S..

10. Sprendimu Nr. 2.11 nuspręsta Viktorijai Vilbrantienei netvirtinti 2500,00 Eur priemokos už bylas.

11. Sprendimu Nr. 2.12 nuspręsta nepatvirtinus viršijant 2023 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtintą bankroto administravimo išlaidų sąmatą iš BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių sąskaitos Viktorijos Vilbrantienės išsimokėto administratoriaus minimalaus atlygio ir dalies apmokėtų išlaidų prašyti Panevėžio apygardos teismo įpareigoti Viktoriją Vilbrantienę grąžinti BUAB „Ignalinos autocentras“ – 1) 1 901,00 Eur savavališkai nepagrįstai išsimokėtą administratoriaus minimalaus atlygio dalį, 2) 6 213,10 Eur nepagrįstai apmokėtų išlaidų, neįskaitant administratoriaus atlygio, ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka paskirstyti įmonės kreditoriams.

12. Sprendimu Nr. 2.13 nuspręsta įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką pateikti Panevėžio apygardos teismui prašymą įpareigoti Viktoriją Vilbrantienę grąžinti į BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių sąskaitą Viktorijos Vilbrantienės nepagrįstai sumokėtas sumas ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka paskirstyti įmonės kreditoriams.

13. Sprendimu Nr. 3.1 nuspręsta remiantis nemokumo administratorės Viktorijos Vilbrantienės kreditoriams pateiktų dokumentų duomenimis ir kreditorių susirinkimo pirmininko G. V. pateiktu susirinkimo sprendimų projektų pagrindimu bei parengtu „BUAB „Ignalinos autocentras“ per visą bankroto laikotarpį gautų lėšų ir 1-os eilės kreditoriams išmokėtų sumų žiniaraščiu“ patvirtinti kreditoriams tenkančių apmokėti BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto administravimo išlaidų proporcijų paskirstymą pagal kreditorių susirinkimo pirmininko G. V. pasiūlytą projektą.

14. Nemokumo administratorė pažymi, kad susirinkime priimti ir jos skundžiami sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti, priimti nesilaikant galiojančios teismų praktikos ir prieštaraujantys Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatoms, grindžiami asmenine vieno iš kreditorių (G. V.) nuomone, todėl naikintini.

15. G. V., naudodamasis dominuojančio kreditoriaus padėtimi (turėdamas patvirtintą kreditoriaus reikalavimą, kuris sudaro daugiau nei pusę visų patvirtintų kreditorių reikalavimų balsų BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių susirinkime ir todėl galėdamas bet kokį kreditorių susirinkimo sprendimą priimti vienasmeniškai), parengdamas ir teikdamas kreditorių susirinkimui tvirtinti išskirtinai jam asmeniškai finansine prasme naudingus ir įstatymo nuostatų neatitinkančių susirinkimo sprendimų projektus, elgėsi nesąžiningai ir veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, pažeidė Bendrovės ir kitų jos kreditorių, nemokumo procesą administravusių administratorių teisėtus interesus.

16. G. V. 2024 m. vasario 21 d. dienos kreditorių susirinkimui pateikti sprendimų projektai darbotvarkės klausimais Nr. 2.2, Nr. 2.3, Nr. 2.4, Nr. 2.5, Nr. 2.6, Nr. 2.7, Nr. 2.8, Nr. 2.9, Nr. 2.11, Nr. 2.12, Nr. 2.13, Nr. 3.1, už juos pačiam G. V. balsavus, patvirtinti sąmoningai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, nes užtikrino nesąžiningus G. V. interesus, – sumokėti mažesnę, nei nustatyta įstatyme kreditoriui tenkančią dalį administravimo išlaidoms dengti, bei gauti didesnę nei nustatyta įstatyme išmoką už parduotą įkeistą ir neįkeistą turtą. G. V. neteisėti veiksmai tiesiogiai pažeidžia kitų kreditorių teisėtus interesus gauti kiek įmanomai didesnes išmokas. G. V. sąmoningu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis laikytinas ir veikimas, nemotyvuojant, nesilaikant įstatymų, selektyviai ir vienasmeniškai nuspręsti netvirtinti dalies faktiškai patirtų administravimo išlaidų, tokiu būdu bandant įtakoti nemokumo administratorę veikti jo asmeninių interesų naudai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti G. V. nesąžiningumą kaip savarankišką pagrindą konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti baudą, 50 procentų iš šios baudos paskiriant likviduojamai dėl bankroto UAB „Ignalinos autocentras“.

17. Suinteresuotas asmuo G. V. prašo nemokumo administratorės skundą atmesti kaip nepagrįstą visa apimtimi ir:

16.1 įpareigoti nemokumo administratorę Viktoriją Vilbrantienę grąžinti BUAB „Ignalinos autocentras“ 1 901,00 Eur viršijant sąmatoje nustatytą administratoriaus minimalų atlygį savavališkai nepagrįstai išsimokėtą administratoriaus minimalaus atlygio dalį ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka paskirstyti įmonės kreditoriams;

16.2 įpareigoti nemokumo administratorę Viktoriją Vilbrantienę grąžinti BUAB „Ignalinos autocentras“ viršijant sąmatą, neįskaitant administratoriaus atlygio, nepagrįstai apmokėtas 1644,40 Eur elektros tiekimo išlaidas, 41,18 Eur teritorijos ir turto apsaugos išlaidas, 595,02 Eur transporto ir kuro išlaidas, 2843,50 Eur buhalterinės apskaitos tvarkymo išlaidas ir 1089,00 Eur turto vertinimo išlaidas, kurių bendra suma sudaro 6213,10 Eur, ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka paskirstyti įmonės kreditoriams.

16.3 priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas 250,00 Eur, sumokėtas advokatei už konsultacijas rengiant atsiliepimą.

18. Pažymi, kad 2024 m. vasario 21 d. susirinkimas ginčijamus sprendimus priėmė ne formaliai, bet vadovaudamasis 2024 m. vasario 6 d. siūlomų BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių susirinkimo sprendimų projektų pagrindimu (toliau – Pagrindimas), kurį parengė jis (kreditorių susirinkimo pirmininkas). Pagrindime yra atlikta išsami faktinių išlaidų pagrįstumo ir būtinumo pagal išlaidų eilutes analizė, remiantis teismų praktika, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Skundas dėl Sprendimų Nr. 2.2, Nr. 2.3, Nr. 2.4, Nr. 2.5 ir Nr. 2.6 turėtų būti atmestas vien dėl administravimo išlaidų sąmatos viršijimo fakto. Be to, nemokumo administratorė ir teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų 2024 m. vasario 21 d. susirinkimo nepatvirtintas administravimo išlaidas, o tuo pačiu ir Skundo reikalavimus panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimus. Nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys V. S. ir D. J. neįrodė, kad patvirtintos priemokos administratoriams buvo apskaičiuotos nepagrįstai ir neteisingai, o kad susirinkimo patvirtintas administravimo išlaidų proporcijų paskirstymas buvo parengtas netinkamai ar nesilaikant teismų suformuotos praktikos.

19. Nemokumo administratorė nuo pat Bendrovės administravimo pradžios nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų padidinta administravimo išlaidų sąmata, visą administravimo laikotarpį Bendrovės kreditorių sąskaitoje esančias lėšas naudojo viršydama patvirtintą sąmatą, nesikreipė į kreditorių susirinkimą dėl viršijant sąmata patirtų išlaidų patvirtinimo. 2024 m. vasario 21 d. susirinkime, kuriame buvo svarstomi faktiškai patirtų Bendrovės bankroto administravimo išlaidų tvirtinimo bei kreditoriams tenkančių apmokėti Bendrovės bankroto administravimo išlaidų proporcijų paskirstymo ir kreditoriams tenkančių išmokų paskirstymo tvirtinimo klausimai, nemokumo administratorė nedalyvavo. Tuo būdu išspręsti faktiškai patirtų Bendrovės bankroto administravimo išlaidų tvirtinimo klausimą neteisminiu keliu nepasinaudojo.

20. Pareiškėjos prašoma priteisti 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su Skundo surašymu, suma daugiau kaip du kartus viršija maksimalaus už tokias paslaugas priteistino užmokesčio dydžio (807,28 Eur) sumą.

21. Visus su Bendrovės administravimo išlaidomis susijusius skaičiavimus atliko, kreditorių susirinkimams (2023 m. birželio 22 d., 2023 m. rugsėjo 26 d., 2023 m. lapkričio 20 d.) tvirtinti teikiamų dokumentų projektus ir skundus dėl 2023 m. birželio 22 d. ir 2023 m. lapkričio 20 d. kreditorių susirinkimų sprendimų rengė pati administratorė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad būtent administratorė privalo įrodyti jos patirtų išlaidų pagrįstumą ir būtinumą tinkamam Bendrovės administravimui užtikrinti, bei tai, kad procesinių dokumentų rengimas yra tiesioginė administratorės funkcija, už kurią jai mokamas atlyginimas, darytina išvada, kad advokato dalyvavimas šioje byloje yra perteklinis, o administratorės elgesys samdant advokatą perrašyti administratorės parengtų dokumentų nuostatas, laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

22. Pažymi, kad pareiškėja prašydama skirti baudą yra nepagrįstas, neteisėtas ir atmestinas. Tokiu būdu yra siekiama apriboti įstatymo nustatytas suinteresuoto asmens, kaip kreditoriaus, procesines teises ir padėti išvengti nepagrįstai iš Bendrovės kreditorių sąskaitos apmokėtų išlaidų grąžinimo bei nepagrįstai gauti didesnę nei kreditorių susirinkimo patvirtinta priemoką už tariamai jos dėka gautas Bendrovės įplaukas.

23. Suinteresuotas asmuo R. P. prašo skundo netenkinti. Pažymi, kad kreditorius G. V. nurodo daug pagrįstų abejonių, o nemokumo administratorės pateikti duomenys nepagrindžia išlaidų dydžio. G. V. kreditoriams pateikė 2024 m. vasario 6 d. siūlomų BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių susirinkimo sprendimų projektų pagrindimą, kuriame atlikta išsami teikiamų sprendimų projektų analizė. Už šiuos sprendimų projektus R. P. balsavo kreditorių susirinkime ir juos palaiko. Nemokumo administratorės veiksmai neatitinka kreditorių interesų. Nuo pat nemokumo bylos įmonei iškėlimo kreditorius G. V. aktyviai gynė visų kreditorių interesus.

24. Vykstant įmonės nekilnojamojo turto pardavimo procesui, nemokumo administratorė be kreditorių žinios inicijavo įmonės turto vertinimo atlikimą. Turto vertinimas buvo arba atliktas neprofesionaliai, arba galimai netgi sąmoningai siekta sumenkinti pastatų vertę. Nemokumo administratorės įdėtuose skelbimuose parduodamo turto kaina nebuvo sumažinta net iki 2022 m. birželio 22 d. Sumažinimas buvo padarytas tik po to, kreditorius G. V. nusiuntė 2022 m. birželio 21 d. raštą, kuriame išdėstė argumentus dėl jos galimai neteisėtų veiksmų inicijuojant įmonės turto vertinimą ir vykdant turto pardavimą. Dėl nemokumo administratorės veiksmų (neveikimo) galimai buvo prarandami potencialūs pirkėjai. Be to, buvo užvilkintas įmonės bankroto procesas.

25. Tik dėl kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų netvirtinti nemokumo administratorės siūlomų sprendimų parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą nustatant itin žemas pradines šio turto pardavimo kainas, turtas nebuvo parduotas už tokią žemą kainą, o įmonės įkeistas nekilnojamasis turtas buvo parduotas už 235 000,00 Eur kainą, kuri net 56 proc. didesnė už 2023 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkimui nemokumo administratorės pasiūlytą turto kainą. Nemokumo administratorės reikalavimas skirti kreditoriui G. V. baudą už tariamus piktnaudžiavimo atvejus, tik parodo, kad nemokumo administratorė galimai bet kokiomis priemonėmis stengiasi užkirsti kelią jos veiksmų kontrolei.

26. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Pateiktame atsiliepime pažymėjo, kad 2024 m. vasario 21 d. vykusiame likviduojamos dėl bankroto UAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių susirinkime balsavo „už“ nemokumo administratorės pasiūlytus darbotvarkės klausimų sprendimų projektus (Nr. 2.1, Nr. 3.2, Nr. 3.3, Nr. 3.4), o dėl kreditoriaus G. V. pateiktų alternatyvių sprendimo projektų (Nr. 2.2, Nr. 2.3, Nr. 2.4, Nr. 2.5, Nr. 2.6, Nr. 2.7, Nr. 2.8, Nr. 2.9, Nr. 2.11, Nr. 2.12, Nr. 2.13, Nr. 3.1) balsavo „prieš“.

27. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

28. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas pateiktame atsiliepime pažymi, kad nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui nepateikė administravimo išlaidų ataskaitos. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką kreditorių susirinkimui nemokumo administratorė privalėjo pateikti patirtų išlaidų pagrindimą, kadangi tokie įrodymai nebuvo pateikti, VĮ Turto bankas balsavo prieš šių išlaidų patvirtinimą.

29. Suinteresuotas asmuo V. S. pateikė atsiliepimą, kuriuos prašo skundą tenkinti. Nurodė, kad tuo laikotarpiu, kai jis administravimo įmonę debitorinės skolos išieškotos ir turtas parduotas buvo tik jo pastangų dėka. Bendrovės administravimo procesas užsitęsė dėl G. V. veiksmų ir nuolatinių skundų.

30. Suinteresuotas asmuo D. J. prašo skundą tenkinti ir patvirtinti jos administravimo laikotarpiu patirtas 5 877,23 Eur išlaidas, iš kurio atlygis – 711,00 Eur; nustatyti 82,58 Eur priemokos sumą už 1 551,56 Eur įplaukas.

31. Atsiliepime nurodė, kad transporto ir kuro išlaidoms jos administravimo laikotarpiu buvo išleista ne 799,90 Eur, kaip nurodyta G. V. paruoštame žiniaraštyje, o 720,00 Eur. Pažymi, kad būdama įmonės administratore turėjo perimti bendrovės turtą ir sutikrinti faktinius turto duomenis su finansinės apskaitos dokumentais, todėl buvo būtina atlikti inventorizaciją. Administruojant įmonę buvo patiriamos kas mėnesines 121,00 Eur išlaidos, susijusios su patalpų ir organizacinės technikos nuoma, ryšio, pašto paslaugomis.

32. Kiti suinteresuoti asmenys (kreditoriai) teismo nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl esminių faktinių aplinkybių

33. Nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 14 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi atsakovei UAB „Ignalinos autocentras“ iškelta bankroto byla. 2017 m. birželio 5 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. Įmonės likvidavimo terminas pratęstas vėlesnėmis teismo nutartimis ir rezoliucijomis iki 2024 m. birželio 1 d.

34. Įmonei iškeliant bankroto bylą, bankroto administratoriumi buvo paskirtas V. S., 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi atstatydinus minėtą administratorių, nemokumo administratore paskirta D. J., o administratorę 2022 m. vasario 11 d. nutartimi atstatydinus, likviduojamos įmonės nemokumo administratore paskirta pareiškėja Viktorija Vilbrantienė.

35. 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi, nagrinėjant buvusio bankroto administratoriaus V. S. prašymą (skundą) patvirtinti patikslintą administravimo išlaidų sąmatą, teismo buvo konstatuota, kad bankrutavusi UAB „Ignalinos autocentras“ yra vidutinė įmonė.

36. Nagrinėjamu atveju ginčijami 2024 m. vasario 21 d. kreditorių susirinkimo sprendimai iš esmės yra susiję su BUAB „Ignalinos autocentras“ administravimo išlaidomis ir jų paskirstymu kreditoriams. Ginčas yra kilęs dėl patirtų administravimo išlaidų dydžio pagrįstumo, būtinumo tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti ir proporcingumo principo taikymo dengiant šias išlaidas iš įkeisto turto pardavimo bei kitų bankroto proceso metu gautų lėšų.

37. BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto procesas buvo pradėtas, taip pat bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo iki 2019 m. gruodžio 19 d., t. y. dar galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), dėl to aktualios ir taikytinos ĮBĮ nuostatos (JANĮ 155 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-461-553/2021).

38. Nustatyta, kad BUAB „Ignalinos autocentras“ bendra lėšų likučio bankroto proceso pradžioje ir gauta debitorių sumokėtų skolų suma – 8 265,94 Eur; išmoka iš garantinio fondo – 16 939,12 Eur; už patalpų nuomą – 18 465,08 Eur; už parduotą turtą – 291 007,00 Eur, iš jų 235 000 Eur už parduotą hipoteka įkeistą turtą; V. S. atlyginta už prarastą turtą – 1792,20 Eur; V. S. sumokėtos procesinės palūkanos – 90,42 Eur. Išmokėta 16 939,12 Eur 1-os eilės kreditoriams iš garantinio fondo; 6698,73 Eur 1-os eilės kreditoriams iš kitų gautų lėšų. Iš viso išmokėta: 23 637,85 Eur. Likusi gautų lėšų suma po išmokėjimo 1-os eilės kreditoriams – 312 921,91 Eur. Bendrą gautų pajamų suma – 319 620,64 Eur (neįskaitant 16 939,12 Eur išmokos iš garantinio fondo).

Dėl kreditorių susirinkimo (ne)teisėtumo procedūriniu aspektu

39. Kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio sprendimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu.

40. Nagrinėjamu atveju ginčijami BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių susirinkimo sprendimai buvo priimti 2024 m. vasario 21 d. įvykusiame kreditorių susirinkime, t. y. galiojant JANĮ, todėl sprendžiant dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos taikytinos JANĮ nuostatos (JANĮ 153 straipsnis, 155 straipsnis).

41. Iš 2024 m. vasario 21 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudarė 87,86 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų. Kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu (JANĮ 49 straipsnio 4 dalis, 5 ir 6 dalys).

42. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad priimant ginčijamus nutarimus buvo laikytasi JANĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarkos. Teismas sprendžia, kad kreditorių susirinkimo neteisėtumo procedūriniu aspektu nenustatyta.

Dėl kreditorių susirinkimo metu priimtų sprendimų (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo turinio aspektu

43. Teismas pažymi, kad patvirtinta administravimo išlaidų sąmata iš esmės yra maksimali lėšų suma, kurią bankroto administratorius gali išleisti bankroto procese. Kitaip tariant, tai preliminari suma, skirta numatomiems būtiniems veiksmams įmonės bankroto procese atlikti. Tuo tarpu konkrečių išlaidų tvirtinimas reiškia jau faktiškai patirtų išlaidų patvirtinimą, o ne sąmatos peržiūrėjimą. Taigi, iš esmės administravimo išlaidų sąmata ir faktiškai patirtos išlaidos yra skirtingos teisinės sąvokos. Todėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas savaime nepagrindžia faktiškai patirtų išlaidų. Tik patvirtinus faktiškai patirtas administravimo išlaidas atsiranda pagrindas paskirstyti kreditoriams tenkančių apmokėti šių išlaidų proporcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-1075/2020).

44. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais, tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (CPK 178 straipsnis).

45. Jeigu tam tikros išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti, tai tokios išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos. Taigi, jeigu įmonė patyrė išlaidų po bankroto bylos iškėlimo, svarstytina, ar jos neturėtų būti priskirtos prie administravimo išlaidų. Nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011).

46. Sprendžiant klausimą dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo sprendimų, susijusių su nemokumo administratoriaus atlyginimo pakeitimu (padidinimu), teisėtumo ir pagrįstumo taikomos tos įstatymo nuostatos, kurios galiojo pirmą kartą tvirtinant bankroto administravimo išlaidų sąmatą (nemokumo administratorės atlyginimą) kreditorių susirinkime (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-681-407/2023).

Dėl faktiškai patirtų BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto administravimo išlaidų tvirtinimo (Sprendimai Nr. 2.2; Nr. 2.3; Nr. 2.4; Nr. 2.5; 2.6)

47. Įmonės bankroto procesą iki šiol administravo trys nemokumo administratoriai. Atitinkamai pagal tai byloje pateiktas faktiškai patirtų administravimo išlaidų žiniaraštis suskirstytas į tris dalis. Iš viso buvo patirtos 33 016,31 Eur išlaidos; įskaitant žiniaraštyje nurodytas 23,92 Eur būsimas išlaidas notaro paslaugoms – išlaidos sudaro 33 040,23 Eur sumą. Iš jų 11 209,98 Eur administruojant V. S.; 5 957,13 Eur – administruojant D. J. (žiniaraštyje padaryta aritmetinė klaida nurodant 5 975,13 Eur); administruojant V. Vilbrantienei išlaidos sudaro 12 199,20 Eur, įskaičius 23,92 Eur būsimas išlaidas notaro paslaugoms, išlaidos sudaro 12 223,12 Eur, atlygis administratorei – 3650,00 Eur, iš viso 15 873,12 Eur (žiniaraštyje nurodytos V. Vilbrantienės 15 849,20 Eur apmokėtos išlaidos be būsimų 23,92 Eur išlaidų notarui). Ginčas kilo dėl faktiškai patirtų administravimo išlaidų dydžio patvirtinimo ir apmokėjimo bei jų proporcijų paskirstymo kreditoriams.

48. 2017 m. balandžio 21 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtinta Bendrovės administravimo išlaidų sąmata – 12 457,42 Eur. Iš jų – 6 460,00 Eur administratoriaus atlyginimas, neįskaitant priemokų už įplaukas, ir 5 997,42 Eur išlaidos būtinos bankroto procesui užtikrinti – įmonės statuso keitimas (42,28 Eur), teritorijos ir turto apsauga (412,80 Eur), patalpų šildymas (175,00 Eur), transporto išlaidos (828,40 Eur), patalpų nuoma (576,00 Eur), pašto reikmenys ir paslaugos, popierius (150,00 Eur), ryšių paslaugos (538,92 Eur), turto pardavimas (2 612,02 Eur), archyvo sutvarkymas (312,00 Eur), teritorijos sutvarkymas (350,00 Eur).

49. 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkime (nurodytu laikotarpiu įmonę administravo D. J.) buvo patvirtinta 15 000,00 Eur bankroto proceso administravimo lėšų sąmata, iš jų administratoriaus atlygis 6460,00 Eur, kitos administravimo išlaidos – 8 540,00 Eur. Panevėžio apygardos teismas paskyręs įmonės administratore V. Vilbrantienę 2022 m. vasario 11 d. nutartimi nustatė 3 210,00 Eur bazinį atlygį, o 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi šį atlygį teismas patikslino ir nustatė bendrą 3 650,00 Eur dydžio bazinį atlygį.

50. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimais D. J. pasiūlyta sąmata nebuvo patvirtinta, o kaip minėta nutarties 49 punkte, buvo patvirtinta padidinta sąmata pagal kreditoriaus valstybės įmonės Turto bankas pasiūlymą. D. J. skundas panaikinti šį kreditorių susirinkimo sprendimą atmestas įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi.

51. Įmonę administruojant V. Vilbrantienei 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimas 12-uoju darbotvarkės klausimu nepatvirtino patikslintos bankroto administravimo išlaidų sąmatos, padidinant bankroto administravimo išlaidų sąmatą 4 000,00 Eur, skirtų bankroto proceso užbaigimo procedūroms (archyvavimo paslaugoms, pavojingų atliekų sutvarkymui ir kt.) ir įpareigojo nemokumo administratorę iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. kreditorių susirinkimo pirmininkui pateikti BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto proceso administravimo išlaidų dokumentų teikimo kreditoriams tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) reikalavimus atitinkančius bankroto proceso administravimo išlaidų rūšių patirtų išlaidų žiniaraščius ir patirtas bankroto proceso administravimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus už laikotarpį nuo Bendrovės bankroto bylos iškėlimo teisme. Teismas, išnagrinėjęs Bendrovės skundą dėl 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimų, 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. e2B-312-940/2023 sprendimo Nr. 12.2.2 nepanaikino ir įpareigojo nemokumo administratorę nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikti kreditoriams proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentus. 2023 m. rugsėjo 26 d. įvykęs pakartotinis Bendrovės kreditorių susirinkimas patvirtino 15 311,00 Eur BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto administravimo išlaidų sąmatą, padidinant bankroto administravimo išlaidų sumą 311,00 Eur, būtinų apmokėti už elektros tiekimą – 111,00 Eur ir hipotekos sandorio išregistravimą – 200,00 Eur (nekeisdamas 6460,00 Eur nustatyto atlyginimo dydžio nemokumo administratoriui).

52. Tiek įmonę administruojant V. S. ir D. J., tiek administruojant nemokumo administratorei V. Vilbrantienei buvo viršyta patvirtinta administravimo lėšų sąmata.

53. 2024 m. vasario 21 d. kreditorių susirinkimas pareiškėjos skundžiamais Sprendimais patvirtino 22 157,69 Eur faktiškai patirtas BUAB „Ignalinos autocentras“ administravimo išlaidas.

54. Praktikoje išskiriami du skirtingi būdai, kuriais gali pasinaudoti nemokumo administratorius, siekiantis patvirtinti sąmatą viršijančių administravimo išlaidų atlyginimą: gauti išankstinį kreditorių susirinkimo pritarimą sąmatą viršijančioms išlaidoms sąmatos keitimo forma arba, jei tokios išlaidos realiai buvo patirtos prieš tai nepakeitus administravimo išlaidų sąmatos, teikti kreditorių susirinkimui tvirtinti sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020).

55. Pagal ĮBĮ nuostatas teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, taip pat tvirtinti sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą priklauso kreditorių susirinkimui (ĮBĮ 23 straipsnis). Teismas kontroliuoja bankroto proceso eigą, atlieka proceso teisėtumo priežiūrą, bet nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai, išskyrus atvejus, kai tokia teismo teisė aiškiai nustatyta įstatyme. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo (keitimo) ar sąmatos viršijimo ataskaitos tvirtinimo teismas gali spręsti ne a priori (iš anksto), o tik nagrinėdamas skundą dėl šiuo klausimu priimto kreditorių susirinkimo nutarimo (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis).

56. Atitinkamai kreditorių susirinkimas turi įgaliojimus nustatyti įmonės konkrečių administravimo išlaidų dydžius ir reikalauti, kad bankroto administratorius atsiskaitytų kreditorių susirinkime ar kreditorių komitete dėl visų patirtų išlaidų, t. y. kreditorių susirinkimas gali netvirtinti jau patirtų išlaidų ataskaitos, jei nutaria, kad jos nepagrįstos tinkamai įformintais dokumentais ar viršija kreditorių susirinkimo sąmatoje patvirtintus dydžius ir pan., tačiau neturi teisės nepagrįstai riboti bankroto administratoriaus veiklos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2045/2011).

57. Administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Tačiau, net ir viršijus kreditorių susirinkime nustatytą administravimo išlaidų sąmatą, ši suma kreditorių (arba išimtiniais atvejais teismo, tokia išimtinė situacija dėl užsitęsusio bankroto proceso ir nuolatinių ginčų, teismo vertinimu susiklostė nagrinėjamu atveju) gali būti pripažinta pagrįstai patirta (patvirtinta), bankroto administratoriui įrodžius, kad kreditorių patvirtintą sąmatą viršijančios išlaidos buvo neišvengiamos ir būtinos, jeigu nemokumo (bankroto) administratorius įrodo tokių patirtų išlaidų ir prisiimtų įsipareigojimų būtinumą, pobūdį, jų atitiktį įmonės ir kreditorių interesams ir kitas svarbias aplinkybes. Taigi, vien aplinkybė, kad administratoriaus faktiškai patirtos išlaidos viršijo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, pati savaime nesudaro pagrindo teismui šių išlaidų netvirtinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1831-823/2018).

58. Už laikotarpį, kai įmonę administravo nemokumo administratorius V. S., ginčijamu Sprendimu Nr. 2.2 buvo patvirtintos faktiškai patirtos 11 209,98 Eur išlaidos (4 000,00 Eur administratoriaus atlyginimas + 7 209,98 Eur faktiškai patirtos išlaidos). V. S. administravimo laikotarpiu sąmata, neįskaitant 2020 m vasario 19 d. kreditorių susirinkimo sprendimu išmokėto 4 000,00 Eur atlygio administratoriui, buvo viršyta 4 371,64 Eur, iš jų 3 159,38 Eur grąžinta (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-361-755/2023). Ginčijamu kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtinta 1 212,56 Eur viršyta administravimo lėšų sąmata.

59. Įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir pateiktus duomenis, teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais dėl Sprendimu Nr. 2.2 patvirtintų faktinių administravimo išlaidų dydžio nepagrįstumo ir neteisėtumo. Pareiškėja dėl Sprendimo Nr. 2.2 nenurodo bei nepateikia jokių pagristų argumentų ir įrodymų, kodėl jis turėtų būti panaikintas, o iš suformuluoto reikalavimo nustatyta, kad pareiškėja būtent ir prašo patvirtinti tuo laikotarpiu kai įmonę administravo V. S. faktiškai patirtas 11 209,98 Eur administravimo išlaidas. Tai yra tokio dydžio išlaidas, kurios buvo patvirtintos skundžiamu kreditorių susirinkimo sprendimu. Esant nustatytoms aplinkybėms skundo dalis dėl Sprendimo Nr. 2.2 panaikinimo atmestina.

60. Už laikotarpį, kai įmonę administravo nemokumo administratorė D. J. ginčijamu Sprendimu Nr. 2.3 buvo patvirtintos faktiškai patirtos 3 188,69 Eur dydžio išlaidos, iš jų 711,00 Eur administratorės atlygis. Ginčas kyla dėl 2 768,44 Eur išlaidų.

61. Sprendimu Nr. 2.4 pripažintos nepagrįstomis išlaidomis dėl kurių (ne)pagrįstumo byloje ir yra sprendžiama: 705,44 Eur transporto ir kuro išlaidos; 968,00 Eur biuro ir ūkio išlaidos; 1 095,00 Eur turto inventorizacijos išlaidos. Nustatyta, kad žiniaraščio trečiame stulpelyje yra nurodytas administratorės Viktorijos Vilbrantienės apskaičiuotos administravimo išlaidos (5 957,13 Eur) pagal nemokumo administratorės D. J. pateiktus duomenis. Žiniaraštyje remiantis UAB Atveika 2022 m. sausio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ATV000000391 yra nurodytos 720,00 Eur transporto išlaidos ir 79,90 Eur kuro išlaidos pagal kvitus, patvirtinančius apmokėjimą už benziną A95, todėl bendra patirtų išlaidų suma yra ne 5877,23 Eur, kaip nurodė savo atsiliepime D. J., o 5 957,13 Eur. Ketvirtajame žiniaraščio stulpelyje kreditoriaus G. V. nurodyta ir kreditorių susirinkime patvirtinta faktiškai patirtų išlaidų suma – 3 188,69 Eur. Nurodytu laikotarpiu, V. S. grąžinus teismo priteistą sumą (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-361-755/2023), sąmata buvo viršyta 3 836,21 Eur, iš jų ginčijamu kreditorių susirinkimo sprendimu patvirtinta 1 147,67 Eur viršyta administravimo lėšų sąmata.

62. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais dėl Sprendimais Nr. 2.3 ir 2.4 (nutarties 60 – 61 punktai) patvirtintų faktinių administravimo išlaidų dydžio (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo. Tokią išvadą teismas daro dėl toliau nurodytų priežasčių.

63. Pareiškėja Skunde dėstydama argumentus dėl Sprendimų Nr. 2.3 ir Nr. 2.4 neteisėtumo, administravimo lėšų pagrįstumą iš esmės grindžia jų apmokėjimo faktu – UAB Atveika pateikta 2022 m. sausio 3 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ATV000000391. Suinteresuotas asmuo D. J. nurodytoms išlaidoms pagrįsti papildomai pateikė 2021 m. gegužės, birželio, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, gruodžio mėn. kelionės lapus, su UAB Atveika sudarytas 2021 m. gegužės 19 d. paslaugų sutartį ir 2021 m. gegužės 20 d. inventorizacijos paslaugų sutartį, inventorizacijos aprašus ir darbų atlikimo aktą. 2021 m. gegužės 19 d. paslaugų sutartyje nurodytas transporto paslaugų įkainis (kuras, draudimai, amortizacija ir kt.) – 0,17 ct (be PVM), ir 100 Eur (be PVM) būtinosios bankroto administravimo išlaidos.

64. Pažymėtina tai, kad nei pareiškėja, nei D. J., neginčija įmonės administravimo laikotarpiu buvusių D. J. darbinių sąsajų su UAB Atveika. Todėl teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, kai egzistuoja interesų konflikto kilimo sąlygos (nagrinėjamu atveju dėl D. J. ir UAB Atveika buvusių darbinių sąsajų), turėjo būti pateikiami objektyvūs ir išsamūs duomenys, patvirtinantys tiek konkrečių paslaugų suteikimo faktą, tiek ir pagrindą.

65. Pagal pateiktus kelionės lapus nemokumo administratorė D. J. automobiliu vyko iš Šiaulius į Ignaliną aštuonis kartus, vieno km kaina 0,20 Eur, atstumą nuo Šiaulių iki Ignalinos į abi puses skaičiuojant apie 450 km. Iš pateiktų duomenų, G. V. atlikto 2024 m. vasario 6 d. išlaidų pagrindimo, 2024 m. gegužės 16 d. pateiktų papildomų rašytinų paaiškinimų, nustatyta, kad pagristomis pripažintos 94,46 Eur (2 vykimo kartai x 1,23 Eur/l x 38,4 = 94,46 Eur) išlaidos kurui. Pažymėta, kad vieną kartą D. J. vyko į Bendrovę perimti turtą ir dokumentaciją – 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimui buvo pateikti perdavimo priėmimo aktai surašyti 2021 m. birželio 2 d.; 2021 m. liepos 1 d. D. J. apsaugos sistemos remonto atliktų darbų ir panaudotų medžiagų aktas, patvirtina jos kitą vizitą į Bendrovę. Duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar buvo daugiau D. J. vizitų į Bendrovę, kreditoriai neturi. Pažymėtina, kad tokių duomenų nebuvo pateikta ir teismui. Įvertinęs bylos medžiagą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad D. J. atsiliepime tik deklaratyviai nurodė, kad vyko į Ignaliną dėl nekilnojamojo turto būklės apžiūros, skaitiklių rodmenų nurašymo. Nepateikus konkrečių duomenų patvirtinančių šias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo vykstama būtent Bendrovės ar įmonės kreditorių interesais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal D. J. pateiktus duomenis skaičiuojant išlaidas už turto inventorizacijos paslaugų suteikimą (2021 m. birželio 1 – 2 d.) išlaidos kurui taip pat buvo skaičiuojamos atskirai.

66. Tiek išlaidos skirtos patalpų, tiek ir organizacinės technikos nuomai, yra susijusios su nemokumo administratoriaus, kaip verslo subjekto veikla, ir negali būti perkeliamos vien tik bankrutuojančiai įmonei. Nagrinėjamu atveju D. J. nurodo, kad administruojant įmonę buvo patiriamos kas mėnesines 121,00 Eur išlaidos, susijusios su patalpų ir organizacinės technikos nuoma, ryšio, pašto paslaugomis, tačiau nėra detalizuota ir pagrįstą konkrečiais įrodymais, kokias konkrečias išlaidas D. J. patyrė už ryšio, pašto, kanceliarinių prekių apmokėjimą, todėl negalima jų įvertinti ir, atitinkamai, spręsti dėl jų pagrįstumo ir būtinumo UAB „Ignalinos autocentras“ bankroto procedūroms atlikti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

67. Inventorizacija yra turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir jų faktinių likučių palyginimas su apskaitos registrų duomenimis (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymu 2 straipsnio 9 punktas). Subjekto vadovas užtikrina, kad turto ir įsipareigojimų sąskaitų likučiai būtų pagrindžiami inventorizacijos duomenimis nedelsiant, kai inicijuojamas nemokumo procesas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymu 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Inventorizacija bankroto proceso metu turėtų būti atliekama: (1) bankroto proceso pradžioje; (2) prieš sudarant metines finansines ataskaitas; (3) keičiantis nemokumo administratoriams. Pagal D. J. teismui pateiktus duomenis inventorizacija buvo atliekama 2021 m. birželio 1 – 2 d., o 2021 m. birželio 3 d. buvo pasirašytas darbų atlikimo aktas, kuriame nurodyta suma apmokėjimui – 1 095,00 Eur. Tačiau byloje nėra duomenų, kad D. J. kreipėsi į kreditorių susirinkimą su prašymu patikslinti (papildyti) administravimo lėšų sąmatą šiuo klausimu. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. lapkričio 21 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas atmetė BUAB „Ignalinos autocentras“ skundą dėl 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimų, taip pat ir dėl sprendimo, kuriuo buvo atmestas D. J. siūlymas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Duomenų, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditoriui susirinkimui (ar vėlesniems susirinkimams) D. J. būtų teikusi duomenis apie patirtas išlaidas dėl jau atliktos inventorizacijos nėra, todėl teismo vertinimu prisiėmusi šiuos sąmatą viršijančius įsipareigojimus, veikė savo rizika.

68. Už laikotarpį, kai įmonę administravo (ir šiuo metu administruoja) nemokumo administratorė V. Vilbrantienė ginčijamu Sprendimu Nr. 2.5 buvo patvirtintos faktiškai patirtos 7 759,02 Eur išlaidos (įskaitant 23,92 Eur būsimas išlaidas notaro paslaugoms), iš jų 1 749 Eur administratorės atlygis. Sprendimais Nr. 2.5 ir 2.6 pripažintos nepagrįstomis išlaidos, dėl kurių kylą ginčas: 1 644,40 Eur elektros tiekimo išlaidos (patvirtintos 722,82 Eur išlaidos); 41,18 Eur teritorijos ir turto apsaugos išlaidos (patvirtintos 808,56 Eur išlaidos); 595,02 Eur transporto išlaidos (patvirtintos 228,48 Eur išlaidos); 2 843,50 Eur buhalterinės apskaitos tvarkymo išlaidos (patvirtintos 786,50 Eur išlaidos); 1 089,00 Eur turto vertinimo išlaidos; 1 901,00 Eur nemokumo administratorės išsimokėtas atlygis (patvirtintas 1 749,00 Eur). Iš viso patvirtinta 5 699,02 Eur viršyta 2023 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo patvirtinta 15 311,00 Eur administravimo lėšų sąmata.

69. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis teismas iš dalies turi pagrindo sutikti su skundo argumentais dėl Sprendimais Nr. 2.5 ir 2.6 (ne)patvirtintų faktinių administravimo išlaidų dydžio pagrįstumo ir teisėtumo.

70. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad nemokumo administratorė 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje eB2-312-940/2013, bei 2024 m. sausio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB-160-940/2024, buvo įpareigota teikti kreditorių susirinkimui duomenis apie faktiškai patirtas išlaidas.

71. Nustatyta, kad bendra V. Vilbrantienės iš Bendrovės kreditorių sąskaitos apmokėtų išlaidų, neįskaitant administratoriaus atlygio, suma yra 12 199,20 Eur. Ginčo dėl apmokėtos sumos dydžio nėra, tačiau nesutariama dėl šių lėšų pagrįstumo ir būtinumo bankroto procedūroms atlikti.

72. V. Vilbrantienės administruojama Bendrovė dalį paslaugų (visas buhalterinės apskaitos ir transporto paslaugas) pirko iš su V. Vilbrantiene susijusių subjektų UAB Vik2s (yra šios įmonės vadovė) ir UAB Transgintus (šiuo metu įmonė yra likviduota ir išregistruota). Nemokumo administratorė pateiktame skunde neginčija fakto, kad transporto priemonės buvo nuomojamos iš susijusių asmenų, kaip ir pirktos buhalterinės paslaugos. Kaip buvo minėta, esant tokiai situacijai, kai egzistuoja interesų konflikto kilimo sąlygos, turi būti pateikiami papildomi objektyvūs ir išsamūs duomenys, patvirtinantys tiek konkrečių paslaugų suteikimo faktą, tiek ir pagrindą. Tokių duomenų nemokumo administratorė nepateikė. Apkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sprendžiant klausimą dėl faktinių administravimo išlaidų patvirtinimo tiek kreditoriams, tiek teismui buvo pateiktos tik UAB Vik2s ir UAB Transgintus išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurios nėra pakankami įrodymai nurodytoms išlaidoms, jų būtinumui pagrįsti.

73. Bendra patirta išlaidų suma transporto paslaugoms apmokėti yra 823,50 Eur. Skundžiamu Sprendimu Nr. 2.5 patvirtintos 228,48 Eur išlaidos. Nemokumo administratorės paaiškinimais į BUAB „Ignalinos autocentras“ parduodamą nekilnojamojo turto objektą, buvo važiuojama 8 kartus, taigi vienam važiavimui tenkanti suma buvo 103,31 Eur, iš kurios PVM sudaro 17,93 Eur, likusi 85,38 Eur suma apima kuro išlaidais, kurios remiantis paties kreditoriaus G. V. skaičiavimu yra 28,56 Eur (228,48 Eur / 8 kartai), o likusi vienam važiavimui tenkanti dalis skirta padengti ūkio subjekto patiriamas transporto priemonės amortizavimo išlaidas ir pelną sudaro tik 56,82 Eur. Pareiškėjos teigimu ši suma yra ženkliai mažesnė negu rinkoje nusistovėjusi tokias išlaidas pagrindžianti rinkos vertė.

74. Sprendžiant ginčą dėl sąmatoje nurodytų administravimo išlaidų, pažymėtina tai, kad administratoriaus veikla apima įmonių administravimą ir šiai veiklai įgyvendinti be atitinkamos kvalifikacijos administratorius privalo turėti tam tikras priemones (biurą, transportą, ryšio priemones) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-419/2012). Todėl teismas neturi pagrindo sutikti su nemokumo administratorės argumentais, kad nuomojantis transporto priemonę iš susijusios įmonės buvo faktiškai užtikrinami kreditorių interesai. Nemokumo administratorius turi pasirinkti ekonomiškiausią funkcijų vykdymo ir įgyvendinimo būdą. Nurodytas išlaidas transporto paslaugoms nemokumo administratorė turėjo pagrįsti, siekiant nustatyti, ar jos buvo faktiškai patirtos veikiant įmonės interesais, o ne naudojamos asmeniniams administratoriaus poreikiams. Skunde tik deklaratyviai nurodoma, kad tuo atveju, jei administratorė naudotų asmeninę transporto priemonę, taip pat būtų patiriamos transporto priemonės amortizavimo ir naudojimo išlaidos, o jei būtų nuomojama transporto priemonė iš nesusijusių asmenų tos išlaidos būtų net didesnės negu yra patirtos. Teismas sprendžia, kad kreditorių susirinkimas pagrįstai 595,02 Eur transporto ir kuro išlaidas pripažino nepagrįstomis ir jų netvirtino.

75. Neabejotina, kad vykdant bankroto procesą buhalterinės apskaitos paslaugos yra būtinos. Pareiškėja nurodo, kad įmonės, teikiančios apskaitos paslaugas, siūlo kainas svyruojančias nuo 20,00 Eur per mėnesį iki 250,00 Eur per mėnesį, o absoliuti vidutinė siūlomų paslaugų kaina yra 80,00 Eur per mėnesį. Buhalterinės paslaugos BUAB „Ignalinos autocentras“ buvo būtinos už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. balandžio mėn., t. y. už 90 mėnesių laikotarpis (visas laikotarpis nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos). Už buhalterinių paslaugų atlikimą sumokėta suma 3 630,00 Eur, dalinant sumokėtą sumą iš mėnesių (už kuriuos teikta paslauga) skaičiaus, vienam mėnesiui tenkanti buhalterinių paslaugų kaina sudaro tik 40,33 Eur sumą su PVM, o be PVM tik 33,33 Eur. Kreditoriaus G. V. pateiktame UAB „Apskaitina“ pasiūlyme nurodyta buhalterinių paslaugų kaina yra 300,00 Eur + PVM per metus bei duomenų įvedimo mokestis 50,00 Eur + PVM.

76. Bendrovės vardu V. Vilbrantienės su jos pačios vadovaujama UAB Vik2s 2022 m. vasario 11 d. sudarytoje „Apskaitos paslaugų teikimo sutartyje“ numatytas mėnesinis apskaitos paslaugų mokestis yra 500,00 Eur be PVM arba 605,00 Eur su PVM. „Apskaitos paslaugų teikimo sutartyje“ UAB Vik2s įsipareigojo pagal Bendrovės pateiktus pirminius ir suvestinius dokumentus tvarkyti Bendrovės buhalterinę apskaitą, parengiant: 1) GPM ir PVM deklaracijas už kiekvieną mėnesį; 2) ataskaitas SODRAI; 3) ataskaitas statistikos departamentui; 4) kitas ataskaitas mokesčių administratoriui teisės aktų numatytais terminais; 5) atlikti atlyginimų apskaičiavimus iki kito mėnesio 15 dienos už praėjusį mėnesį; 6) parengti metinę finansinę atskaitomybę (balansą, pelno/nuostolių ataskaitą, aiškinamąjį raštą, nuosavo kapitalo ataskaitą). UAB Vik2s taip pat įsipareigojo patikrinti, ar pateikti apskaitos dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus, informuoti Bendrovę apie apskaitos tvarkymo naujausius įstatymų reikalavimus, pateikti Bendrovei mėnesio ataskaitą apie veiklos rezultatus, dalyvauti inventorizacijose ir paskaičiuoti prekių savikainą. Byloje pateiktos šešios PVM sąskaitos faktūros išrašytos UAB Vik2s bendrai 3 630,00 Eur sumai už šešis mėnesius. PVM sąskaitų faktūrų išrašymo laikotarpis nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Nei teismui, nei kreditoriams nebuvo pateikta duomenų kokias konkrečias paslaugas pagal sudarytą sutartį suteikė UAB Vik2s. Pažymėtina, kad Bendrovė nėra PVM mokėtoja, taip pat įmonėje nuo 2017 m. nėra darbuotojų, todėl abejotina, kad tokios paslaugos kaip PVM deklaracijų už kiekvieną mėnesį, ataskaitų SODRAI teikimas; atlyginimų apskaičiavimus iki kito mėnesio 15 dienos už praėjusį mėnesį, pagal sutartį buvo teiktos. Taip pat nėra duomenų, kad paslaugos buvo suteiktos kaip nurodo nemokumo administratorė už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio mėn. (nuo bankroto bylos iškėlimo), tai yra už 90 mėnesių.

77. Nemokumo administratorės argumentai, kad atsižvelgiant į ilgalaikę patirtį, pati pigiausia rinkoje siūloma paslauga, dažniausiai neatitinka lūkesčių keliamų paslaugos kokybei, todėl pigiausių paslaugų rinktis netikslinga, nes paaiškėjus, kad paslauga negali būti suteikiama kokybiškai, tektų ieškoti kito paslaugų teikėjo ir kaina už buhalterines paslaugas, tikėtinai taptų dar didesnė, stokoja pagrįstumo, įvertinus ir tai, kad buhalterinės paslaugos buvo perkamos iš įmonės, kurios vadovė ir yra pati nemokumo administratorė. Teismui nėra pateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad kreditoriaus G. V. pateiktame UAB „Apskaitina“ pasiūlyme, nurodyta buhalterinių paslaugų kaina yra nepagrįstai maža. Nors nemokumo administratorė pažymi, kad pirminėje administravimo lėšų sąmatoje iš viso nebuvo numatytos išlaidos buhalterinėms paslaugoms, tačiau bankroto byloje nėra duomenų, kad nemokumo administratorė kreipėsi dėl administravimo lėšų sąmatos pakeitimo (padidinimo) būtent šiuo aspektu į kreditorių susirinkimą.

78. Vadovaujantis išdėstytu teismas sprendžia, kad nemokumo administratorės nurodomos išlaidos už buhalterines paslaugas, kurios buvo teiktos 2022 m. – 2024 m. (kadangi bankroto procesas nėra baigtas) yra pagrįstos tik iš dalies. Pripažintina, kad pagrįstos ir būtinos faktiškai patirtos išlaidos yra 1149,50 Eur (363,00 Eur x 3 + 60,50 Eur).

79. Teismas sutinka su nemokumo administratorės argumentais, kad apmokėjimas už elektros tiekimo paslaugas yra priskirtinas prie būtinųjų įmonės patirtų išlaidų.

80. 2021 m. galios dedamoji buvo 1,09 Eur/kW/mėn. (be PVM), todėl per 2021 m. už 39 kW leistinąją naudoti galią Bendrovė sumokėjo: 1,3189 (su PVM) x 39 kW x 12 = 617,25 Eur. 2022 m. galios dedamoji buvo 2,15 Eur/kW/mėn. (be PVM), todėl per 2022 m. už 39 kW leistinąją naudoti galią Bendrovė sumokėjo: 2,6015 (su PVM) x 39 kW x 12 = 1217,50 Eur. 2023 m. galios dedamoji yra 2,30 Eur/kW/mėn. (be PVM), todėl per 2023 m. sausio – rugpjūčio mėn. už 39 kW leistinąją naudoti galią Bendrovė sumokėjo: 2,7830 (su PVM) x 39 kW x 8 = 868,30 Eur.

81. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nemokumo administratorė V. Vilbrantienė apmokėjo už teikiamą elektros energiją pagal anksčiau (iki jai pradedant administruoti įmonę) sudarytą elektros tiekimo sutartį. Per laikotarpį nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn. už 39 kW leistinąją galią Bendrovė sumokėjo 1781,43 Eur. G. V. teigimu, jeigu leistinoji naudoti galia būtų 3 kW, ši suma sudarytų tik 137,03 Eur.

82. Apmokėjimo už leistiną galią klausimas, kreditoriaus G. V. iniciatyva, buvo sprendžiamas ir 2023 m. birželio 22 d. susirinkime. 7-ju darbotvarkės klausimu G. V. iniciatyva buvo pateiktas sprendimo projektas „Dėl UAB „Ignalinos autocentras“ leistinos naudoti elektros galios sumažinimo“, kuriuo G. V. siūlė „Įpareigoti nemokumo administratorę nedelsiant pateikti AB „Energijos skirstymo operatorius“ paraišką dėl leistinosios galios sumažinimo nuo 39 kW iki 5 kW, reikalingų užtikrinti esamą UAB „Ignalinos autocentras“ energijos poreikį, įskaitant nuomininko poreikius“, tačiau pats G. V., motyvuodamas tuo, kad tikimasi artimame laikotarpyje parduoti nekilnojamąjį turtą, ir kiti kreditoriai, susirinkime balsavo už tai, kad netvirtinti G. V. siūlomo projekto ir objektui teikiamos elektros energijos leistinos galios nesumažinti.

83. Teismas neturi pagrindo sutikti su kreditoriaus G. V. argumentais išdėstytais atsiliepime bei 2024 m. vasario 6 d. išlaidų pagrindime, kad 1 644,40 Eur išlaidos (1 781,43 Eur – 137,03 Eur (jei būtų 3 kW galia, nors pats susirinkimui teikė projektą dėl 5 kW)) susidarė tik išimtinai dėl nemokumo administratorės V. Vilbrantienės veiksmų (neveikimo), nesumažinus leistinos naudotinos galios ir sprendžia, kad visa suma, kuri patirta už elektros energijos tiekimą įmonei, apmokėta pagal elektros operatoriaus pateiktas sąskaitas, yra pagrįsta, todėl 1 644,40 Eur išlaidos už elektros tiekimą pripažintos būtinomis administravimo išlaidomis. Aplinkybės, kad V. Vilbrantienės Bendrovės bankroto administravimo laikotarpiu Bendrovė iš patalpų nuomos gavo tik 1 020,00 Eur pajamų, o išlaidos už elektros tiekimą buvo 2 367,22 Eur, nesudaro pagrindo šių išlaidų pripažinti aiškiai neapgrįstomis ir neteisingomis. Iš viso tvirtinamos 2 367,22 Eur išlaidos už elektros tiekimą.

84. Nagrinėjamo ginčo atveju dėl turto pardavimo vyko devynerios varžytynės. Įmonei bankroto byla iškelta 2016 m. lapkričio 25 d., o turtas už 235 000 Eur kainą iš varžytynių buvo parduotas tik 2023 m. rugsėjo 6 d. Sprendžiant ginčus tarp nemokumo administratorės ir kreditorių (kaip jau minėta ginčai kyla pagrinde su balsų daugumą turinčiu kreditoriumi ir kreditorių susirinkimo pirmininku G. V.), teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais (Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. eB2-185-8282/2023, Nr. eB2-245-8282/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-424-798/2023; 2023 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-989-933/2023) jau yra konstatuota, kad BUAB „Ignalinos autocentras“ likvidavimo procedūra yra ženkliai užsitęsusi, kreditorių nustatyta turto pardavimo kaina įkeistas turtas nebuvo parduotas aštuoniose varžytinėse galimai dėl per didelės kreditorių susirinkimų sprendimais nustatytos jo kainos. Teismai sprendė, kad kreditorių susirinkimo nustatoma turto pardavimo kaina buvo perteklinė ir nereali, neatitinkanti rinkos ir buvo nustatoma atsižvelgiant tik į vienintelį tikslą – maksimalų kreditorių reikalavimų patenkinimą. Taigi, teismas sutinka su nemokumo administratorės argumentais, kad šiuo atveju ji buvo aktyvi ir vykdydama savo pareigas ėmėsi veiksmų bendrovės turto vertei nustatyti ir priešingai nei teigiama G. V. ir R. P. atsiliepimuose į skundą, vertina, kad 1 089,00 Eur faktiškai patirtos turto vertinimo išlaidos yra pagrįstos ir įvertinus bankroto proceso eigą buvo būtinos bankroto procedūroms vykdyti.

85. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius, atstovaudamas kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui (bankrutuojančiai įmonei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2018).

86. Pažymėtina, kad objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų kreditorių teises. Kreditorių teisių pažeidimu laikytinas ir neteisėtas administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimas, nepagrindžiant įrodymais patirtų išlaidų. Visi šie veiksmai traktuotini kaip įmonės turto mažinimas, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai.

87. Nustatyta, kad varžytinių aktas buvo surašytas 2023 m. rugsėjo 6 d. Visa suma už nupirktą turtą buvo sumokėta 2023 m. rugpjūčio 21 d. Nemokumo administratorės teigimu įmonės Turto apsaugos sutartis su bendrove UAB „G4S Lietuva“ buvo nutraukta 2023 m. rugsėjo 27 d. (dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra), tai yra po to, kai buvo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie pasikeitusį turto savininką. Iš teismui patetikų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad apsaugos įmonė sąskaita išrašydavo už einamą mėnesį. Kreditorių susirinkimas nepripažino pagrįstomis ir būtinomis 41,18 Eur išlaidų už turto saugojimą už 2023 m. rugsėjo mėn. Nemokumo administratorės paaiškinimais iki 2023 m. rugsėjo 27 d., pirkėjo iniciatyva buvo vykdomas nekilnojamojo turto patikrinimas, taip pat reikėjo išvežti šiukšles iš teritorijos, todėl suderinus su pirkėju buvo vykdomas atliekų ir šiukšlių išvežimas (teritorijoje buvo toksiškų medžiagų, panaudotų tepalų statinės, padangų sankaupos, susikaupusios kitos atliekos), o šių atliekų išvežimas ir suderinimas dėl perdavimo su atliekas tvarkančiomis įmonėmis, užtruko.

88. Varžytynių vykdytojas per 3 darbo dienas nuo visos parduodamo turto kainos sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo varžytynių pabaigos, surašo varžytynių akto. Nuo varžytynių akto pasirašymo momento (nagrinėjamu atveju 2023 m. rugsėjo 6 d.) laikoma, kad tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą varžytynių laimėtoju (Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašo 38 punktas).

89. Teismas sprendžia, kad nemokumo administratorė neįrodė 41,18 Eur išlaidų už turto apsaugą būtinumo ir pagrįstumo, ir nepateikė teismui įrodymų pagrindžiančių jos skunde nurodomas aplinkybes, kad pirkėjas pradeda mokėti už turto apsaugą, tik sudaręs naują sutartį dėl objekto teritorijos apsaugos. Nemokumo administratorė nepagrindė kokiu teisiniu pagrindu, nors kaip pati nurodo skunde, apsaugą teritorijai teikusiai bendrovei dėl paslaugų nutraukimo buvo pranešta laiku, paslaugos tiekėjas dar skaičiavo nurodytą mokestį iki to laiko, kai buvo įregistruotas nekilnojamojo turto perleidimo faktas Juridinių asmenų registre. Taip pat nemokumo administratorė nepagrindė, kodėl būtent tik po varžytinių akto pasirašymo buvo vykdomas šiukšlių išvežimas ir teritorijos valymas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, įmonės faktinėms administravimo išlaidoms nepriskirtina 41,18 Eur suma už Bendrovės turto apsaugos paslaugas teiktas 2023 m. rugsėjo mėnesį (UAB „G4S Lietuva“ 2023 m. rugsėjo 6 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 381183 ir Nr. 013207).

90. 2017 m. balandžio 21 d. sąmatoje buvo numatyta 6460,00 Eur (15 x 380 MMA) administratoriaus atlygio (minimalaus), neįskaitant ateityje priemokų už įplaukas, suma, kuri nebuvo pakeista tvirtinant administravimo lėšų sąmatą nei 2021 m. rugsėjo 22 d., nei 2023 m. rugsėjo 26 d. Bendrovės kreditorių susirinkimuose. Iš jų 4 000,00 Eur buvo išmokėti V. S., D. J. – 711,00 Eur. V. Vilbrantienei perėmus įmonės administravimą atlygiui skirtų lėšų likutis buvo 1 749,00 Eur. Nustatyta, kad V. Vilbrantienė išsimokėjo 3650,00 Eur atlyginimą – 2022 m. liepos 26 d. išsimokėjo 3000,00 Eur, o 2022 m. lapkričio 16 d. – 650,00 Eur.

91. JANĮ 77 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (3 dalis). Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, proporcingai atliktų darbų apimčiai (4 dalis).

92. Remiantis teisiniu reguliavimu, kuris buvo įtvirtintas galiojant ĮBĮ, bankroto proceso administravimo išlaidas sudarė dvi grupės išlaidų: atlyginimas administratoriui ir kitos išlaidos, skirtos bankroto procedūroms tinkamai atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2549/2013; ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 415 „Dėl Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – LRV 2016 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 415)).

93. Remiantis LRV 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415, minimalus administratoriaus atlyginimas buvo išreikštas MMA ir priklausė nuo to, ar įmonės bankroto procesas vykdomas teismo ar ne teismo tvarka, nuo bendrovės veiklos rūšies ypatumų ir nuo įmonės dydžio, kuris buvo nustatomas būtent bankroto bylos iškėlimo metu, vadovaujantis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“. Jeigu dėl objektyvių priežasčių buvo būtina viršyti ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka patvirtintus administratoriaus atlyginimo dydžius, jie turėjo būti keičiami ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, o būtent, dėl administravimo sąmatos pakeitimo turėjo spręsti kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius.

94. Nemokumo administratoriaus bazinis atlyginimas skaičiuojamas pagal teisės aktų reikalavimus nustatytą minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), buvusią bankroto bylos iškėlimo dieną, o ne siejamas su nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo data ir (ar) bankroto veiksmų numatoma atlikimo data (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-258-450/2023 11 punktas). MMA padidėjimas nereiškia, kad turi būti apskaičiuota papildoma administratoriaus atlyginimo suma, nes administratoriaus atlyginimas apskaičiuojamas pagal teisės aktuose nustatytą MMA, buvusią bankroto bylos iškėlimo dieną (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-464-450/2021 23 punktas). Nors LRV 2016 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 415 MMA nebuvo susietas su konkrečiu įvykiu ar data, nuo kurios MMA turėtų būti taikomas, tačiau šie išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamai pakeitimais) reikšmingi ir taikant bei aiškinant teisės normas, įtvirtintas ĮBĮ (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-681-407/2023).

95. Pažymėtina, kad administratoriaus atlyginimas pagal ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalį taip pat buvo nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį ir nepriklausė nuo bankroto procedūros trukmės, todėl MMA pasikeitimas bankroto proceso metu įtakos nemokumo administratoriaus atlyginimo dydžiui neturi. Jeigu atsiranda poreikis keisti atlyginimo dydį nemokumo administratoriui, turi būti nustatomos objektyvios priežastys, siejamos ne su MMA, o su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis dėl bendrovės dydžio ar susijusios su priemokų apskaičiavimu. Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, todėl nemokumo administratorės argumentai dėl MMA dydžio pokyčių per laikotarpį nuo 2016 m. (bankroto bylos iškėlimo) iki 2024 m. bei jų taikymo sprendžiant ginčą dėl nemokumo administratorės atlyginimo, yra laikomi nepagrįstais.

96. Kaip jau buvo minėta, Bendrovės 20217 m. balandžio 21 d. administravimo lėšų sąmatoje buvo nustatytas 6460,00 Eur administratoriaus atlygis, kuris kreditorių susirinkime nebuvo pakeistas (IBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Tačiau 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi bankrutavusios įmonės nemokumo administratore buvo paskirta D. J. nustatant 3 220,62 Eur bazinį atlygį, o V. Vilbrantienę paskiriant įmonės administratore 2022 m. vasario 11 d. nutartimi teismas vadovaudamasis JANĮ 77 straipsnio 2 dalimi nustatė 3 210,00 Eur bazinį atlygį. 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi šį atlygį teismas patikslino ir nurodė, kad nemokumo administratorei Viktorijai Vilbrantienei yra skiriamas 3650,00 Eur bazinis atlygis. Esant nustatytoms aplinkybėms, nors administravimo lėšų sąmata ir nebuvo patikslinta kreditorių susirinkime, teismas sprendžia, kad ginčijamu Sprendimu Nr. 2.6 kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepatvirtino 1901,00 Eur atlygio dalies, viršijusios patvirtintos sąmatos likutį, kadangi tokį atlygį nemokumo administratorei nustatė teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi.

97. Apibendrinant išdėstytus argumentus Skundo dalis dėl Sprendimų Nr. 2.2, Nr. 2.3, Nr. 2.4, Nr. 2.5, Nr. 2.6 pripažinimo netesėtais ir naikintinais tenkintinas iš dalies, pakeičiant Sprendimą Nr. 2.5 ir panaikinant Sprendimą Nr. 2.6. Kai BUAB „Ignalinos autocentras“ administravo Viktorija Vilbrantienė, patvirtinamos faktiškai patirtos 13 043,50 Eur dydžio BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto administravimo išlaidos, kurias sudaro: 3 650,00 Eur atlygis Viktorijai Vilbrantienei; 2 367,22 Eur elektros tiekimo išlaidos; apmokėtos 287,08 Eur ir būsimos 23,92 Eur išlaidos notaro paslaugoms; 808,56 Eur teritorijos ir turto apsaugos išlaidos; 228,48 transporto išlaidos; 22,12 Eur banko mokesčiai; 65,21 Eur mokesčiai Registrų centrui; 1 161,50 Eur bylinėjimosi išlaidos; 472,53 Eur turto pardavimo išlaidas (iš jų 46,64 Eur sumokėta G. V.); 363,00 Eur turto rinkos vertės pažyma (sumokėta G. V.); 9,50 Eur pašto išlaidos sumokėta (G. V.); 1 149,50 Eur buhalterinės apskaitos tvarkymo išlaidos; 1 089,00 Eur turto vertinimo išlaidos; 995,88 Eur atliekų sutvarkymo išlaidos; 350,00 Eur dokumentų archyvavimas. Teismas sprendžia kitos dalies išlaidų – 3 116,70 Eur, iš jų 41,18 Eur teritorijos ir turto apsaugos išlaidos; 595,02 Eur transporto išlaidos; 2 480,50 Eur buhalterinės apskaitos tvarkymo išlaidos; nepripažinti pagrįstomis ir būtinomis BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto proceso išlaidomis.

98. Bendrai tvirtinamos faktiškai patirtos BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto administravimo išlaidos – 27 442,17 Eur (11 209,98 Eur (administratorius V. S., iš jų atlygis 4 000,00 Eur) + 3 188,69 Eur (administratorė D. J., iš jų atlygis 711,00 Eur) + 13 043,50 Eur (administratorė V. Vilbrantienė, iš jų atlygis 3650,00 Eur)).

Dėl Sprendimų Nr. 2.7; Nr. 2.8; Nr. 2.9 (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

99. Skundžiamais Sprendimais Nr. 2.7; Nr. 2.8; Nr. 2.9 buvo sprendžiama dėl priemokų nemokumo administratoriams (ne)patvirtinimo.

100. Ginčui aktualioje ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad konkreti administratoriaus atlyginimo suma nustatoma už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės. Konkreti administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, gautas lėšas iš parduoto įmonės turto, bankroto metu išieškotas sumas, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje.

101. LRV 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintame Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąraše ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) yra detaliai išskirtos įmonės ne tik pagal bankroto proceso vykdymo tvarką (teismo ir ne teismo tvarka), bet ir pagal veiklos rūšį ir bankroto proceso ypatumus (be ypatumų, įmonė nėra nutraukusi veiklos, įmonės veikla priskirta Lietuvos banko priežiūrai, įmonės taikytas supaprastintas bankroto procesas ir pan.) bei įmonių dydį (maža, vidutinė, didelė). Taigi, konkrečiu atveju administravimo išlaidų dydis turi būti vertinamas, atsižvelgiant į minėtame teisės akte numatytus orientacinius dydžius, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei bankroto byloje atliktų/atliktinų veiksmų apimtį, kurie objektyviausiai apibūdina administravimo išlaidų poreikį ir dydį bei leidžia užtikrinti tiek bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių, tiek įmonės administratoriaus teises ir teisėtus interesus.

102. Pareiškėja prašydama panaikinti Sprendimus Nr. 2.7; Nr. 2.8; Nr. 2.9 nurodo šiuos esminius argumentus: (1) remiantis patvirtinta sąmata priemoka už turto pardavimą priklauso nuo visų įplaukų; (2) G. V. priemokų už įplaukas skaičiavimas neatitinka nei teisingumo, nei sąžiningumo kriterijų ir prieštarauja teismų praktikai, draudžiančiai mažinti jau patvirtintą administravimo atlyginimo dydį; (3) nekilnojamas turtas buvo parduotas iš varžytynių, kurias organizavo būtent V. Vilbrantienė; (4) sprendimas skaičiuoti priemoką tik nuo dalies gautų pajamų pažeidžia administratoriaus (-ių) teisėtų lūkesčių teisinį principą; (5) G. V. nurodytos priemokų už įplaukas sumos apskaičiuotos remiantis neaiškiais teisės aktuose neįtvirtintais kriterijais. Teismas turi pagrindo šiuos skundo argumentus iš dalies laikyti pagrįstais dėl toliau nurodytų priežasčių.

103. Nustatyta, kad ginčijamais sprendimais priemokos už įplaukas nemokumo administratoriams buvo mažinamos remiantis šiais argumentais, kad: (1) būtent G. V. ir R. P. aktyviai pirko Bendrovės turtą, parengė visas Bendrovės kreditorių susirinkimuose patvirtintas turto pardavimo tvarkas, pasiūlė pradines turto pardavimo kainas; (2) V. S. iš esmės vykdė tik techninę turto pardavimo veiklos dalį, t. y. atliko įprastas nemokumo administratoriaus funkcijas; (3) nemažą dalį ilgalaikio turto (serviso įrangos) nupirko patys Bendrovės kreditoriai R. P. ir E. Š., todėl parduodant šią Bendrovės turto dalį iš viso nereikėjo jokių V. S. pastangų; (4) dalis pirkėjų buvo surasta G. V., o būtent G. V. sudarytoje lentelėje (atsiliepimo 95 punktas) išskirta, kad iš bendros 54 687,00 Eur sumos gautos pardavus turtą V. S. veiklai priskirtina 9 477,00 Eur, o likusi suma yra 45 210,00 Eur yra G. V., R. P., ir E. Š. pirkimų rezultatas.; (5) nemokumo administratorė V. Vilbrantienė galimai sąmoningai veikė priešingai kreditorių interesams, siekdama sumenkinti pastatų vertę, neteisingai nurodydama duomenis apie parduodamą įmonės turtą, netinkamai paskelbdama skelbimus; (6) Bendrovės turtas iš varžtinių už 235 000,00 Eur buvo parduotas tik dėka kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų; (7) nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad turto pirkėją surado būtent V. Vilbrantienė; (8) maksimalių priemokų skyrimas administratoriams, reikštų jų nepagrįstą praturtėjimą, prieštarautų kreditorių interesams bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas su šiais argumentais nesutinka.

104. Nemokumo administratoriai per visą bankroto procesą atliko veiksmus susijusius su turto pardavimu, nuoma, buvo organizuotos devynerios turto pardavimo varžytinės. Suinteresuoto asmens G. V. argumentai, kad įplaukų gavimui nemokumo administratoriai neturėjo dėti ypatingai daug pastangų ir iš esmės jokių aktyvių veiksmų nei vienas iš nemokumo administratorių neatliko, teismo vertinimu nėra teisiškai pagrįsti sprendžiant ar jas priskirti prie bankroto proceso metu gautų įplaukų, nuo kurių skaičiuojamos priemokos nemokumo administratoriams.

105. Kreditorių valia dėl atlyginimo administratoriui nustatymo bankroto proceso metu turi būti aiškiai išreikšta atskirai šiuo klausimu priimtu kreditorių susirinkimo nutarimu, kuris vėliau yra perkeliamas į įmonės ir administratoriaus pasirašomą pavedimo sutartį kaip sutarties sąlyga, nustatant atlyginimo administratoriui dydį. Kreditorių susirinkimas, spręsdamas atlyginimo administratoriui nustatymo klausimą, gali būti varžomas tik ĮBĮ nustatytų ir teismų praktikoje suformuotų atlyginimo administratoriui nustatymo kriterijų.

106. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra sprendžiama dėl priemokų nemokumo administratoriams už bankroto metu gautas įplaukas, o ne dėl priemokų už sėkmingą turto pardavimą. Nemokumo administratoriaus pastangų, indėlio gaunant įplaukas vertinimas nei teisės aktuose, nei 2017 m. balandžio 21 d kreditorių susirinkimo metu patvirtintoje administravimo lėšų sąmatoje, nėra numatytas. Įvertinęs bankroto proceso eigą, byloje pateiktus duomenis teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad įmonės turtas buvo realizuotas išskirtinai tik G. V. bei jo nurodytų kreditorių dėka ir iniciatyva. Neneigiant kreditoriaus prioritetinių teisių bankroto procedūrose, kreditoriaus interesas negali neproporcingai dominuoti ar net lemti situaciją, kai neatsižvelgiama į kitų su įmonės bankroto procedūromis susijusių ir teisėtą interesą turinčių asmenų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012). Be to, kaip jau buvo minėta, teismų įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais yra konstatuota, kad būtent kreditorių susirinkimo nustatoma turto pardavimo kaina buvo perteklinė ir nereali, kas lėmė užsitęsusi bankroto procesą, todėl G. V. bei R. P. argumentai apie galimai sąmoningą V. Vilbrantienės veikimą organizuojant turto pardavimą iš varžytinių, neprofesionaliai atliktą turto vertinimą, prielaidas apie siekį sąmoningai sumažinti turto vertę, yra laikomi nepagrįstais.

107. Taisyklių 6 punkte numatyta, kad priemoka už įplaukas (Pį) apskaičiuojama už įplaukas, gautas per visą bankroto procesą pagal 2 priedą. Tų pačių Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad bankroto metu gautos įplaukos – tai lėšos iš parduoto įmonės turto ir turto perėmėjo sumokėtų administravimo išlaidų, taip pat už bankroto metu išieškotas sumas, kaupiamas atskiroje banko sąskaitoje lėšoms per bankroto procesą kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, į bendrą įplaukų sumą įskaičiuojamos visos bankroto proceso metu gautos lėšos, kurios kaupiamos atskiroje banko sąskaitoje ir vėliau bus panaudojamos atsiskaityti su kreditoriais ir (ar) padengti bankroto administravimo išlaidas.

108. Kreditorių susirinkimas 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu patvirtino pradinę įmonės administravimo sąmatą, kurios trečiame punkte numatyta, kad priemoka už įplaukas skaičiuojama nuo visų bankroto proceso metu gautų įplaukų sumos. Taip pat patvirtinta, kad priemoka už įplaukas nustatoma sekančiai: (30 000 – 1001) x 15 proc. + (40 000 – 30 001) x 4 proc. ir t. t. Numatyta, kad priemoka paskaičiuojama pardavus įmonės turtą ir patvirtinama kreditorių susirinkime. 2017 m. gegužės 3 d. pavedimo sutartyje sudarytoje su V. S. 5.3 punktu patvirtintas 6 460,00 Eur atlyginimas, neįskaitant priemokų už ateityje gautą parduotą turtą. Nemokumo administratorės D. J. ir V. Vilbrantienė buvo paskirtos galiojant JANĮ ir pavedimo sutartys su jomis nebuvo sudarytos.

109. Nustatyta, kad V. S. administravimo laikotarpiu buvo gautos šios įplaukos: 54 687,00 Eur už kilnojamojo turto pardavimą; 15 893,52 Eur iš turto nuomos; 1 811,48 Eur už debitorių skolų apmokėjimą.

110. Nustatyta, kad D. J. administravimo laikotarpiu buvo gautos 1 556,56 Eur įplaukos iš turto nuomos.

111. Nustatyta, kad V. Vilbrantienės administravimo laikotarpiu buvo gauta 1 020,00 Eur už turto nuomą (tokia suma nurodyta ir nemokumo administratorės parengtoje galutinėje ataskaitoje, kadangi 120,00 Eur buvo grąžinta 2023 m. rugsėjo 1 d. R. P. (žiūrėti su skundu pateiktą banko sąskaitos išrašą)), 1 310,00 Eur už parduotą kilnojamąjį turtą, 235 000,00 Eur už parduotą hipoteka įkeistą turtą. Ataskaitoje įrašytą V. S. į Bendrovės sąskaitą pervestą 5 042,00 Eur sumą sudaro teismų iš V. S. Bendrovės naudai priteistas 4 951,58 Eur žalos atlyginimas, t. y. V. S. nepagrįstai išsimokėta 3 159,38 Eur suma ir atlyginimo už prarastą bendrovės turtą 1792,20 Eur suma, bei 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą – 90,42 Eur (3159,38 + 1792,20 + 90,42 = 5042,00). Teismas sutinka su G. V. atsiliepime išdėstytais argumentais, kad V. S. išsimokėta ir grąžinta 3 159,38 Eur suma, šiuo atveju nepagrįstai antrą kartą laikoma Bendrovės pajamomis. Taip pat prie pajamų (gautų įplaukų) nepriskirtinos G. V. sumokėtos 525,00 Eur ir V. S. sumokėtos 1975,80 Eur teismų priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina ir tai, kad nemokumo administratorė į Bendrovės sąskaitą V. S. pervestų 1975,80 Eur bei G. V. pervestų 525,00 Eur teismų priteistas bylinėjimosi išlaidų įplaukomis nelaikė ir ataskaitoje priemokos nuo jų neskaičiavo.

112. Taigi, nemokumo administratorės V. Vilbrantienės administravimo laikotarpiu buvo gauta 239 212,62 Eur įplaukų, kurios bus panaudojamos atsiskaityti su kreditoriais ir (ar) padengti bankroto administravimo išlaidas.

113. Sprendimu Nr. 2.7 patvirtinta V. S. 1 271,14 Eur priemoka už įplaukas nuo 9 477,00 Eur lėšų, gautų iš parduoto įmonės turto, netvirtinta priemoka už įplaukas nuo likusių 45 210,00 Eur lėšų, gautų iš parduoto įmonės turto, netvirtinta priemoka už įplaukas nuo 15 893,52 Eur lėšų, gautų iš nekilnojamojo turto nuomos.

114. Sprendimu Nr. 2.8 nuspręsta D. J. netvirtinti priemokos už įplaukas nuo 1551,26 Eur lėšų, gautų iš nekilnojamojo turto nuomos.

115. Sprendimu Nr. 2.9 nuspręsta Viktorijai Vilbrantienei patvirtinti 5 652,80 Eur priemoką už įplaukas nuo 141 320,00 Eur lėšų, gautų iš parduoto įmonės turto, netvirtinti priemokos už įplaukas nuo likusių 95 000,00 Eur lėšų, gautų iš parduoto įmonės turto, netvirtinti priemokos už įplaukas nuo 1 020,00 Eur lėšų, gautų iš nekilnojamojo turto nuomos, netvirtinti priemokos už įplaukas nuo 5 042,00 Eur sumos, teismo priteistos iš V. S..

116. Skundžiamais Sprendimais Nr. 2.7, Nr. 2.8 ir Nr. 2.9 visiems nemokumo administratoriams nebuvo patvirtinta priemoka už įplaukas nuo pajamų, gautų iš patalpų nuomos, argumentuojant tuo, kad: (1) įmonės turto nuomos sutarčių sudarymas įeina į ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatytas nemokumo administratoriaus funkcijas, atliekamas už minimalų administratoriaus atlyginimą; (2) nei ĮBĮ, nei Taisyklėse nenumatyta jokia priemoka už įplaukas, gautas iš įmonės turto nuomos; (3) 2017 m. gegužės 3 d. pavedimo sutartyje sudarytoje su V. S. terminuotų įmonės turto nuomos sutarčių sudarymas yra numatytas tarp kitų Bendrovės administravimo veiksmų, atliekamų už minimalų administratoriaus atlyginimą.

117. Atsižvelgiant į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, į pavedimo sutarties sudarytos su V. S. sąlygas bei 5.3 punktą, kuriuo patvirtintas 6 460,00 Eur atlyginimas, neįskaitant priemokų už ateityje gautą parduotą turtą įtvirtintas sąlygas, teismas sprendžia, kad V. S. kreditorių susirinkimas teisėtai ir pagrįstai nepatvirtino priemokos už įplaukas iš nuomojo turto (15 893,52 Eur) ir debitorinių skolų (1 811,48 Eur).

118. Administratoriaus atlyginimo priemoka už bankroto proceso metu gautas įplaukas, taip pat už išieškotas sumas, turėtų būti teikiama tvirtinti kreditorių susirinkimui po viso turto pardavimo, pateikiant detalų šių priemokų paskaičiavimą (ĮBĮ 36 straipsnio 2, 4, 5 dalys). Administravimo sąmatos trečias punktas patvirtina tai, kad priemoka už įplaukas skaičiuojama nuo visų bankroto proceso metu gautų įplaukų sumos ir teikiama tvirtinti kreditorių susirinkimui po viso turto pardavimo, pateikiant detalų šių priemokų paskaičiavimą. Bet tai nesuponuoja išvados, kad nemokumo administratorėms D. J. ir V. Vilbrantienei, su kuriomis pavedimo sutartys nebuvo sudarinėjamos, be kita ko vadovaujantis ir administravimo sąmatos trečiu punktu, neturėtų būti skaičiuojamos priemokos nuo visų jų administravimo laikotarpiu gautų įplaukų sumos (ne tik parduoto turto).

119. Vadovaujantis išdėstytu naikinti kreditorių susirinkimo Sprendimai Nr. 2.7, Nr. 2.8 ir Nr. 2.9 ir klausimai dėl priemokų administratoriams patvirtinimo išspręstini iš esmės.

120. Priemoka už įplaukas skaičiuojama vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis pagal Taisyklių 2 priede pateiktą metodiką. Priemoka už įplaukas (Pį) apskaičiuojama nuo visų per bankroto procesą gautų įplaukų sumos, sudedant lentelės 2 ir 1 stulpeliuose nurodytų sumų skirtumų 3 stulpelyje nurodytas procentines dalis (Taisyklių 2 priedas). Teismas sprendžia, kad šiuo atveju įplaukų suma nuo kurios skaičiuojamos priemoka nemokumo administratoriams yra 295 451,18 Eur (54 687,00 Eur + 1551,56 Eur +239 212,62 Eur). Vadovaujantis Taisyklėse įtvirtinta metodika įplaukoms nuo 1001 Eur – iki 30 000 Eur yra taikomas 15 proc. tarifas, o įplaukoms nuo 30 001 Eur iki 300 000 Eur – 4 proc. tarifas. Teismas sutinka su G. V. išdėstytais argumentais, kad Skunde tokia priemoka apskaičiuota ne nuo visų per bankroto procesą gautų įplaukų sumos, o nuo per kiekvieno administratoriaus Bendrovės administravimo laikotarpį gautų lėšų sumų, kas neatitinka Taisyklių 2 priede pateiktos metodikos ir nepagrįstai padidintų priemoką už įplaukas V. Vilbrantienei bei D. J., ir atitinkamai Bendrovės administravimo išlaidas.

121. Nemokumo administratoriui V. S. tvirtinama priemoka už 54 687,00 Eur įplaukas (už kilnojamojo turto pardavimą), kurią sudaro 5 337,29 Eur (nuo 1001 Eur iki 30000 Eur taikomas 15 procentu tarifas ((30 000 – 1 001) x 0,15 = 4 349,85 Eur); nuo 30 001 Eur iki 54 687,00 Eur taikomas 4 procentu tarifas (40 000 Eur – 30 001) x 0,04 = 987,44 Eur; 4 349,85 Eur + 987,44 Eur).

122. Skaičiuojant priemokas D. J. ir Viktorijai Vilbrantienei yra taikomas 4 procentų tarifas (Taisyklių 2 priedas). D. J. administravimo laikotarpiu gautų pajamų suma sudarė 1551,56 Eur (už turto nuomą), nuo kurios tvirtinama priemoka sudaro 62,06 Eur (4 procentai nuo 1551,56 Eur sumos). Viktorijai Vilbrantienei tvirtinama priemoka nuo jos administravimo laikotarpiu gautų 239 212,62 Eur įplaukų (nutarties 111 punktas) – iš viso 9 568,50 Eur (4 procentai nuo 239 212,62 Eur sumos).

123. Teismas nesutinka su G. V. atsiliepime išdėstytais argumentais, kad 2017 m. balandžio 21 d. kreditorių susirinkimas patvirtino priemokų už įplaukas sumų skirtumų procentines dalis: (30 000 – 1 001) x 15 proc., (40 000 – 30 001) x 4 proc., (3 000 000 – 40 001) x 0,5 proc., kadangi patvirtintoje sąmatoje yra nurodoma, kad priemoka už įplaukas P nustatoma taip: (30000 – 1001) x 15 procentų + (40000 – 30001) x 4 procentų + t.t., todėl teismas vadovaujasi Taisyklėse įtvirtintais koeficientais.

124. Iš viso nemokumo administratoriams tvirtinama 14 967,85 Eur (5 337,29 Eur + 62,06 Eur + 9 568,50 Eur) priemoka už įplaukas.

Dėl Sprendimo Nr. 2.11 (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

125. Sprendimu Nr. 2.11 nuspręsta netvirtinti Viktorijai Vilbrantienei 2 500,00 Eur priemokos už bylas.

126. Bankroto bylos duomenimis nustatyta, nemokumo administratorė V. Vilbrantienė skundė aštuonis iš dešimties kreditorių susirinkimų sprendimus arba jų dalį (įskaitant ir šioje byloje nagrinėjamus 2024 m. vasario 21 d. susirinkimo sprendimus). Dviejose bylose skundai buvo atmesti (dėl 2022 m. birželio 28 d. susirinkimo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-312-278/2022, dėl 2022 m. rugsėjo 27 d. susirinkimo – 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-368-278/2022), keturiose bylose skundai buvo patenkinti iš dalies (dėl 2022 m. rugsėjo 28 d. susirinkimo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-377-278/2022, dėl 2023 m. sausio 5 susirinkimo – 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-185-828/2022, dėl 2023 m. birželio 22 d. susirinkimo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-312-940/2023, dėl 2024 m. sausio 30 d. susirinkimo – 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-160-940/2024) ir vienoje byloje patenkintas visiškai (dėl 2023 m. kovo 21 d. susirinkimo 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 245-828/2023).

127. Civilinėje byloje Nr.2-60-286/2023 išnagrinėtoje Utenos apylinkės teisme (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-361-755/2023 ), inicijuotoje V. S., nemokumo administratorė V. Vilbrantienė atstovaudama BUAB „Ignalinos autocentras“ teikė priešieškinį. Priešieškinis buvo tenkintas iš dalies – iš ieškovo V. S. atsakovei BUAB „Ignalinos autoservisas“ buvo priteistas 4 951,58 Eur žalos atlyginimas ir 6 procentų dydžio metinės procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2022 m. spalio 5 d.) iki jo visiško įvykdymo bei 1 975,80 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

128. Nemokumo administratorė prašydama panaikinti Sprendimą Nr. 2.11 iš esmės nenurodo jokių motyvų ir su faktinėmis aplinkybėmis susijusių teisinių argumentų, kurių pagrindu skundžiamas sprendimas turėtų būti pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu. Pažymėtina, kad priemoka už bylas apskaičiuojama atsižvelgiant į teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Priemoka už bylas nustatoma, jeigu administratorius teisminiame procese nesinaudoja papildoma specialistų pagalba, kuria pasinaudojus būtų didinamos bankroto administravimo išlaidos (Taisyklių 7 punktas, 11 punktas). Įvertinus tai, kad: (1) dalyvavimas bankroto procese ir procesinių dokumentų rengimas yra tiesioginė bankroto administratoriaus funkcija, už kurią jam yra mokama, (2) civilinėje byloje Nr.2-60-286/2023 nemokumo administratorė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme naudojosi atstovo (advokato) pagalba, taip pat tai, kad (3) nemokumo administratorė nenurodė jokių konkrečių ir teisiškai reikšmingų argumentų dėl priemokos jai už bylas skyrimo, teismas sprendžia, kad naikinti Sprendimo Nr. 2.11 nėra teisinio pagrindo.

Dėl įpareigojimo V. Vilbrantienei grąžinti dalį administravimo lėšų (Sprendimai Nr. 2.12 ir 2.13)

129. Sprendimu Nr. 2.12 kreditorių susirinkimas nusprendė prašyti teismo įpareigoti Viktoriją Vilbrantienę grąžinti BUAB „Ignalinos autocentras“ 1 901,00 Eur savavališkai nepagrįstai išsimokėtą administratoriaus minimalaus atlygio dalį ir 6 213,10 Eur nepagrįstai apmokėtų išlaidų, neįskaitant administratoriaus atlygio, ir ĮBĮ nustatyta tvarka paskirstyti įmonės kreditoriams, o Sprendimu Nr. 2.13 nusprendė – įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką G. V. tokį prašymą pateikti teismui. Atitinkamai tokie prašymai dėl įpareigojimo V. Vilbrantienei grąžinti lėšas yra suformuluoti G. V. pateiktame atsiliepime.

130. Pareiškėja, prašydama panaikinti sprendimus Nr. 2.12 ir Nr. 2.13, nurodo, kad kreditorių susirinkimas manydamas, kad nemokumo administratoriaus veiksmais BUAB „Ignalinos autocentras“ buvo padaryta žala, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu priteisti žalos atlyginimą iš bankroto administratoriaus, tačiau tokiu atveju žalos priteisimo procesas turi būti vykdomas ginčo teisena, pateikiant teismui netiesioginį ieškinį, o ne prašymą teismui įpareigoti grąžinti lėšas. Teismas su šiais argumentais nesutinka.

131. Administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas kreditorių susirinkime nereiškia, kad administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Siekdamas tokių išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Šiuo atveju yra nagrinėjamas klausimas būtent dėl jau patirtų išlaidų dydžio pagrįstumo ir būtinumo tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti.

132. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nemokumo administratorė viršijo administravimo lėšų sąmatą, į kurią ji buvo įgijusi teisę kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų pagrindu, dėl to skirtumas grąžinamas taikant CK 6.237 straipsnyje įtvirtintą institutą. Šios teisės normos 1 dalyje nurodyta pareiga grąžinti be pagrindo gautą turtą ar pinigines lėšas atsiranda ir tada, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (kurių ginčo atvejis neapima) (CK 6.237 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1993-798/2018). Taigi, nemokumo administratorei atsiranda pareiga grąžinti administravimo išlaidų sąmatų ribas viršijančią sumą, kuri nebuvo patvirtina nei kreditorių susirinkimo, nei teismo, nagrinėjant dėl kreditorių susirinkimo sprendimų tuo pagrindu pateiktą nemokumo administratorės Skundą.

133. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nusprendė panaikinti kreditorių susirinkimo Sprendimą Nr. 2.6, kuriuo nebuvo patvirtintas V. Vilbrantienės išsimokėtas 1901,00 Eur administratoriaus atlygio dalis bei nusprendė pakeisti Sprendimą Nr. 2.5, nustatant, kad 3 116,70 Eur išlaidos nėra būtinos ir pagrįstos Bendrovės administravimo lėšos, Sprendimai Nr. 2.12 ir 2.13 naikintini ir klausimas išspręstinas iš esmės, įpareigojant nemokumo administratorę grąžinti Bendrovei 3 116,70 Eur sumą (nutarties 97 punktas) ir ją ĮBĮ nustatyta tvarka paskirstyti įmonės kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-681-407/2023).

Dėl administravimo išlaidų proporcijų paskirstymo – Sprendimo Nr. 3.1, (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

134. Sprendimu Nr. 3.1 nuspręsta patvirtinti kreditoriams tenkančių apmokėti BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto administravimo išlaidų proporcijų paskirstymą pagal kreditorių susirinkimo pirmininko G. V. pasiūlytą projektą (G. V. atsiliepimo 3 priedas, toliau – ir Išlaidų proporcijos). Nemokumo administratorė su šiuo Sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti.

135. Nemokumo administratorės teigimu patvirtintas išlaidų proporcijų paskirstymas akivaizdžiai yra naudingas tik pačiam G. V., prieštarauja ĮBĮ nustatytam teisiniam reglamentavimui, todėl neteisėtas ir naikintinas. Nurodo šiuos esminius argumentus: (1) kreditoriaus G. V. sudarytame žiniaraštyje nurodžius per visą bankroto laikotarpį gautų lėšų sumą 312 921,91 Eur, privalu buvo nurodyti ne tik pirmos eilės kreditoriams išmokėtą sumą, o ir per visą bankroto administravimo laikotarpį patirtų išlaidų sumą, tai yra kreditoriams išmokėta suma turėjo būti sumuojama su patirtomis bankroto administravimo išlaidomis, tokiu atveju faktiškai gautų lėšų likutis turėtų būti apskaičiuotas iš gautų pajamų atskaičius pirmos eilės kreditoriams išmokėtų lėšų ir administravimo išlaidų sumą; (2) neteisingai apskaičiavus likusių gautų pajamų sumą, G. V. parengtame administravimo išlaidų proporcijų paskirstymo apskaičiavime, taip pat pasirinkta neteisinga gautų pajamų reikšmė – 312 921,91 Eur, nuo kurios kreditorius apskaičiavo kreditoriams apmokėti tenkančias administravimo išlaidų dalis; (3) remiantis šiais skaičiavimais G. V. nepagrįstai nustatė, kad jam kaip hipotekos kreditoriui apmokėti tenkanti administravimo išlaidų dalis sudaro 37,15 procentų skaičiuojant nuo 116 252,21 Eur dydžio patvirtinto įkeitimu užtikrinto reikalavimo (116 252,21 Eur / 312 921,91 Eur x 100 proc.) ir 19,51 procentų skaičiuojant nuo 137 962,14 Eur patvirtinto trečios eilės kreditoriaus reikalavimo; (4) G. V. nepagrįstai jam tenkančią dengti administravimo išlaidų dalį sieja su visų įmonės kreditorių patvirtinta finansinių reikalavimų suma, tokiu būdu apskaičiuodamas mažesnę nei numatyta įstatyme jam tenkančią apmokėti administravimo išlaidų sumą, kai įstatymu nustatyta, kad įkaito turėtojas dengia administravimo išlaidas proporcingai nuo gautų lėšų pardavus įkeistą ir neįkeistą turtą; (5) apskaičiuojant kreditoriui apmokėti tenkančią administravimo išlaidų dalį, pasirinktas IBĮ nuostatų neatitinkantis skaičiavimo būdas.

136. G. V. nesutikdamas su nemokumo administratorės argumentais pažymi, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti sprendimą Nr. 3.1 grindžiamas iš esmės neteisingais skaičiavimais, kurie atlikti netinkamai taikant kasacinio teismo suformuotą praktiką sprendžiant administravimo išlaidų proporcijų paskirstymo klausimus, kadangi hipotekos kreditoriams tenkančią apmokėti administravimo išlaidų dalį nemokumo administratorė apskaičiavo nuo sumokėtos už parduotą įkeistą turtą kainos, o ne nuo hipotekos kreditoriams priklausančios sumos (finansinio reikalavimo).

137. G. V. skaičiavimais iš 312 921,91 Eur sumos, neatskaičius administravimo išlaidų, būtų pilnai tenkinami 131 392,81 Eur hipotekos kreditorių reikalavimai ir 38 192,16 Eur 2-os eilės kreditorių reikalavimai, o likusi 143 336,94 Eur suma būtų paskirstyta 3-ios eilės kreditoriams proporcingai jų kreditorinių reikalavimų dydžiams, kurie nurodyti Išlaidų proporcijų 3-iame stulpelyje. Tokiu būdu apskaičiuotas 312 921,91 Eur sumos paskirstymas surašytas Išlaidų proporcijų 4-ame stulpelyje. Pagal tokį išlaidų proporcijų 4-ame stulpelyje nurodytą 312 921,91 Eur gautų pajamų paskirstymą (neatskaičius administravimo išlaidų) apskaičiuota ir Išlaidų proporcijų 4-ame stulpelyje įrašyta kiekvienam kreditoriui tenkanti apmokėti administravimo išlaidų dalis proporcingai jo tenkinamo finansinio reikalavimo daliai. Kiekvienam kreditoriui, įskaitant hipotekos kreditorius, jo tenkinamo finansinio reikalavimo dalis išmokama išskaičius jam tenkančią apmokėti administravimo išlaidų dalį vadovaujantis Išlaidų proporcijų duomenimis.

138. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų), kai įmonė neturi lėšų ar jų nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodytos teisės normos, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, prasmė yra ta, kad, realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turtą, tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu bankrutuojančios įmonės dalis turto yra įkeista, o kita neįkeista ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas šiuo atveju užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016 32 punktas).

139. ĮBĮ 34 straipsnyje nustatyta įkeitimo (hipotekos) kreditoriaus pirmumo teisė patenkinti savo reikalavimus iš lėšų, gautų pardavus įkeistą bankrutuojančio skolininko turtą, o ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prioritetinio įmonės bankroto administravimo išlaidų mokėjimo iš visų rūšių bankrutavusio įmonės lėšų, taip pat gautų pardavus įkeistą turtą, taisyklė.

140. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prieštaravimo tarp ĮBĮ 34 ir 36 straipsnių nėra, nes šios teisės normos reglamentuoja skirtingus teisinius santykius. ĮBĮ 34 straipsnyje aptariama hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą. Šios teisės normos paskirtis – nurodyti, kad kiti kreditoriai negali pretenduoti į lėšas, gautas pardavus įkeistą turtą tol, kol iš pardavus įkeistą turtą gautų lėšų nebus patenkintas įkeitimu (hipoteka) užtikrintas kreditoriaus reikalavimas, tačiau ši norma nereglamentuoja administravimo išlaidų dengimo. Tuo tarpu ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas administravimo išlaidų apmokėjimo prioritetas visų kreditorių reikalavimų tenkinimo atžvilgiu, tarp jų ir hipotekos kreditoriaus (įkaito turėtojo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

141. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, plėtodamas teismų praktiką vėliau priimtomis nutartimis, yra išaiškinęs, kad hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį; hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimu gautų lėšų neatleidžia ir nepašalina jo pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2016 35 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-1075/2020).

142. Taigi, skaičiuojant kreditoriams tenkančią dengti administravimo išlaidų dalį reikia atsižvelgti į visas iki įkeisto turto pardavimo patirtas išlaidas ir gautas pajamas, taip pat į hipotekos kreditorių finansinių reikalavimų dydį.

143. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendra patvirtintų kreditorių reikalavimų sumą – 493 441,94 Eur (2017 m. spalio 23 d. nutartis, 2022 m. birželio 9 d. nutartis, 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis, civilinė byla Nr. B2-2-940/2024). Bendra gautų pajamų suma – 319 620,64 Eur; iš jos už įkeistą parduotą turtą gauta suma – 235 000,00 Eur, kuri sudaro 73,525 procentus nuo visų gautų pajamų už parduotą įkeistą ir neįkeistą turtą (nutarties 38 punktas). Kreditoriaus G. V. patvirtintas įkeitimu užtikrintas reikalavimas – 116 252,21 Eur, kreditorės Ignalinos kredito unijos patvirtintas įkeitimu užtikrintas reikalavimas – 15 140,60 Eur. Bendra hipotekos kreditorių reikalavimų suma 131 392,81 Eur.

144. Remiantis šios nutarties 138 punkte pateiktu kasacinio teismo išaiškinimu, proporcingumo principas taikomas iš įkeisto ir neįkeisto turto pajamų santykio gautą procentinę išraišką perkeliant administravimo išlaidų naštos paskirstymui tarp įkeisto turto turėtojo ir kitų kreditorių. Todėl įkeisto turto pardavimo lėšomis tenkantis administravimo išlaidų dydis apskaičiuojamas taip: 235 000,00 Eur : 319 620,24 Eur x 100 proc. = 73,525 proc. administravimo išlaidų dalis, tenkanti padengti iš įkeisto turto pardavimo lėšų. Hipotekos turėtojams iš įkeisto turto pardavimo lėšų tenkanti padengti administravimo išlaidų proporcinga dalis sudaro 31 181,96 Eur (42 410,02 Eur (27 442,17 Eur + 14 967,85 Eur) × 73,525 : 100) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-1075/2020 52 punktas). Kadangi hipotekos kreditorių reikalavimų sumos nevienodos, dalis kuri tenka kiekvienam iš hipotekos kreditorių priklauso nuo jų reikalavimo dalies bendroje hipotekos kreditorių reikalavimų sumoje. Taigi kreditorei Ignalinos kredito unijai atitenka 11,52 procento (15 140,60 Eur / 131 392,81 Eur x 100 proc.), o G. V. – 88,48 procento (116 252,21 Eur / 131 392,81 Eur x 100 proc.) 31 181,96 Eur administravimo išlaidų dalis.

145. Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad ginčijamas Sprendimas 3.1 yra nepagrįstas, pažeidžiantis imperatyvias teisės normas ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl naikintinas. Nustatytinos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“ 42 410,02 Eur administravimo išlaidų proporcijos: iš lėšų, gautų už įkeistą turtą, proporcingai hipotekos kreditorių tenkinamų reikalavimų dydžiui, dengti 73,525 proc. patirtų administravimo išlaidų, iš kitų bankroto proceso metu gautų lėšų dengti 26,475 proc. administravimo išlaidų.

146. Teismas taip pat pripažįsta pagrįstais Skundo argumentus, kad kreditoriaus G. V. pateiktame Išlaidų proporcijų apskaičiavime kreditorė Ignalinos rajono savivaldybė nepagrįstai perkelta į trečią kreditorių eilę. G. V. atsiliepime nurodyti argumentai, kad nemokumo administratorė 2022 m. birželio 9 d. prašyme patvirtinti kreditoriaus reikalavimą ir patikslinti kreditorių reikalavimų sąrašą teismo prašė patvirtinant trečios eilės kreditoriaus Ignalinos rajono savivaldybės administracijos 263,40 Eur reikalavimą, iš kurių 248,49 Eur tenkinami pirmuoju etapu ir 14,91 Eur tenkinamas antruoju etapu, ir teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi šį prašymą tenkino, nenurodydamas, kad tai yra antros eilės kreditorius, todėl jis pagrįstai nurodytą kreditorę įrašė trečioje kreditorių eilėje, yra teisiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtino trečios eilės kreditorinį reikalavimą.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

147. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius ( CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

148. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-469/2021 ir kt.).

149. Svarbu pažymėti ir tai, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju bankroto procesas yra užsitęsęs, o tarp kreditorių (kreditorių susirinkimo pirmininko G. V.) bei nemokumo administratorės (-ių) vyksta nuolatiniai teisminiai ginčai, įskaitant ir dėl administravimo išlaidų sąmatų, faktiškai patirtų administravimo išlaidų patvirtinimo bei kitų išlaidų priskyrimo prie administravimo išlaidų, kas lėmė ženkliai užsitęsusi bankroto procesą.

150. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nors administratorės skundas buvo tenkintas iš dalies, nėra pakankamo pagrindo skirti G. V. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto procese du nemokumo administratoriai buvo atstatydinti, be to ir pati nemokumo administratorė ne kartą buvo teismo įpareigota teikti administravimo išlaidas patvirtinančius įrodymus kreditorių susirinkimui. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad išskirtinai dėl kreditorių grupės (kreditorių susirinkimo pirmininko G. V.) intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas ir yra vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad bankroto procesas užsitęsė išimtinai tik dėl kreditoriaus G. V. nesąžiningo ir sąmoningo siekimo veikti prieš teisingą ir greitą bankroto proceso eigą. Atsižvelgiant į tai nemokumo administratorės prašymas skirti baudą G. V. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

151. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies. Sprendimas Nr. 2.5 keistinas, o Sprendimai Nr. 2.6, 2.7, 2.8, 2.9, 2.12, 2.13, 3.1 panaikinami, klausimus išsprendžiant iš esmės. Patvirtinamos bendrai faktiškai patirtos BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto administravimo 27 442,17 Eur išlaidos – 1) 11 209,98 Eur, kai įmonę administravo V. S., iš jų atlygis 4 000,00 Eur; 2) 3 188,69 Eur, kai įmonę administravo D. J., iš jų atlygis 711,00 Eur; 3) 13 043,50 Eur, kai įmonę administravo V. Vilbrantienė, iš jų atlygis 3650,00 Eur. Iš viso nemokumo administratoriams patvirtinama 14 967,85 Eur priemoka už įplaukas, proporcingai kiekvieno nemokumo administratoriaus administravimo metu gautoms įplaukoms – 1) V. S. 5 337,29 Eur priemoka už įplaukas; 2) D. J. 62,06 Eur priemoka už įplaukas; 3) Viktorijai Vilbrantienei 9 568,50 Eur priemoka už įplaukas. Patvirtinama bendra likviduojamos dėl bankroto UAB „Ignalinos autocentras“, viso bankroto proceso administravimo laikotarpio administratorių atlygio apmokėjimo ir faktiškai patirtų administravimo išlaidų suma – 42 410,02 Eur, įpareigojant nemokumo administratorę Viktoriją Vilbrantienę grąžinti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ignalinos autocentras“ 3 116,70 Eur sumą, viršijančią administravimo lėšų sąmatą ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka paskirstyti įmonės kreditoriams. Nustatytinos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“ 42 410,02 Eur administravimo išlaidų proporcijos: iš lėšų, gautų už įkeistą turtą dengti 73,525 proc. patirtų administravimo išlaidų, proporcingai tenkinamų hipotekos kreditorių reikalavimams, iš kitų bankroto proceso metu gautų lėšų dengti 26,475 proc. administravimo išlaidų. Kita skundo dalis atmestina.

152. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

153. Tiek nemokumo administratorė, tiek G. V. pateikė prašymus iš priešingos šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas teisme. Nemokumo administratorė V. Vilbrantienė pateikė duomenis apie jos asmeniškai patirtas 2000,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. G. V. pateikė duomenis apie patirtas 250,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

154. G. V. nurodo, jog pareiškėjos nurodytas išlaidų dydis yra neprotingas, neadekvatus ir neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatų. Pažymi, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo, šio dokumento pobūdis yra kitas dokumentas, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomendacijose tokio pobūdžio dokumento parengimo koeficientas yra nustatytas 0,4. Vertinant rekomendacijose nurodytą maksimalų įkainio dydį, pateiktos išlaidos rekomenduojamas sumas (2018,20 Eur x 0,4 = 807,28 Eur) viršija daugiau nei 2 kartus. Dėl šios priežasties pareiškėjo pateikta bylinėjimosi išlaidų suma negali būti priteista.

155. Teismo vertinimu, pareiškėjos byloje pateiktas skundas savo esme, sudėtingumu ir įrodinėjamu dalyku yra prilyginamas teikiamiems ieškiniams, todėl už jo paruošimą turi būti taikomi koeficientai, numatyti už ieškinio paruošimą (koeficientas 2,5). Nors pareiškėjos patirtos pirmosios instancijos teisme atstovavimo išlaidos neviršija rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau įvertinęs bylos sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų apimtį – teiktas vienas skundas, ginčo pobūdį (dėl administravimo išlaidų pagrįstumo ir paskirstymo) teismas sprendžia, jog pagrįstos ir protingos šiuo atveju yra 1 500,00 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas.

156. Teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis, todėl G. V. argumentai, kad nemokumo administratorė turėdama atstovą (advokatą) byloje, kurioje yra sprendžiamas ginčas dėl administravimo išlaidų, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis yra atmestini.

157. Teismas laiko, kad buvo patenkinta apie 40 proc. skundo reikalavimų, taigi atitinkamai 60 proc. skundo reikalavimų buvo atmesta. Nemokumo administratorei priteistina iš G. V. 600,00 Eur (1500,00 Eur x. 40 proc.) atstovavimo išlaidų, o G. V. iš V. Vilbrantienės – 150,00 Eur (250,00 Eur x 60 proc.). Atlikus įskaitymą V. Vilbrantienei iš G. V. priteistina 450,00 Eur (600,00 Eur – 150,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

158. Kiti skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023).

159. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2024 m. vasario 21 d. kreditorių susirinkimo sprendimą Nr. 2.5 ir kai likviduojamą dėl bankroto uždarąją akcinę bendrovę „Ignalinos autocentras“ administravo Viktorija Vilbrantienė, patvirtinti 13 043,50 Eur dydžio administravimo išlaidas, iš jų 3 650,00 Eur atlygis nemokumo administratorei.

Panaikinti 2024 m. vasario 21 d. kreditorių susirinkimo sprendimus Nr. 2.6, 2.7, 2.8, 2.9, 2.12, 2.13, 3.1.

Patvirtinti bendrai faktiškai patirtas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“ bankroto administravimo 27 442,17 Eur išlaidas – 1) 11 209,98 Eur, kai įmonę administravo V. S., iš jų 4 000,00 Eur atlygis; 2) 3 188,69 Eur, kai įmonę administravo D. J., iš jų 711,00 Eur atlygis; 3) 13 043,50 Eur, kai įmonę administravo Viktorija Vilbrantienė, iš jų 3650,00 Eur atlygis.

Patvirtinti nemokumo administratoriams 14 967,85 Eur priemoką už įplaukas, proporcingai kiekvieno nemokumo administratoriaus administravimo metu gautoms įplaukoms – 1) V. S. 5 337,29 Eur priemoką už įplaukas; 2) D. J. 62,06 Eur priemoką už įplaukas; 3) Viktorijai Vilbrantienei 9 568,50 Eur priemoką už įplaukas.

Patvirtinti bendrą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“, viso bankroto proceso administravimo laikotarpio, administratorių atlygio apmokėjimo ir faktiškai patirtų administravimo išlaidų 42 410,02 Eur sumą.

Įpareigoti nemokumo administratorę Viktoriją Vilbrantienę grąžinti likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Ignalinos autocentras“ 3 116,70 Eur sumą, viršijančią administravimo lėšų sąmatą ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka paskirstyti įmonės kreditoriams.

Nustatyti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“ 42 410,02 Eur administravimo išlaidų proporcijas: iš lėšų, gautų už įkeistą turtą dengti 73,525 proc. patirtų administravimo išlaidų, proporcingai tenkinamų hipotekos kreditorių reikalavimams, iš kitų bankroto proceso metu gautų lėšų dengti 26,475 proc. administravimo išlaidų.

Kitą skundo dalį atmesti.

Priteisti Viktorijai Vilbrantienei, asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.