Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens G. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-169-278/2017 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“ direktoriaus E. Š. ir pareiškėjų A. K., A. P., O. K., L. R., P. S., R. S., S. B., V. Z. pareiškimus atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignalinos autocentras“, trečiajam asmeniui R. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. V. dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi UAB „Ignalinos autocentras“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas V. S., įmonės kreditoriams nustatytas 30 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pareikšti bankrutuojančiai įmonei savo finansinius reikalavimus (nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 24 d.).2017 m. sausio 30 d. nutartimi teismas patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydį, 2017 m. kovo 28 d. nutartimi juos patikslino. Minėtomis nutartimis buvo patvirtintas ir bankrutuojančios įmonės kreditoriaus G. V. bendras 254 214,35 Eur finansinis reikalavimas įmonei.Administratoriui 2017 m. balandžio 13 d. pateiktu prašymu kreditorius G. V. prašė padidinti finansinį reikalavimą įmonei 3 532,12 Eur palūkanų suma.BUAB „Ignalinos autocentras“ administratorius prašė teismo išspręsti įmonės kreditoriaus G. V. prašymą padidinti finansinį reikalavimą. Nurodė, kad su prašymu nesutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi kreditoriaus G. V. prašymą dėl finansinio reikalavimo padidinimo atmetė.Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad apie inicijuotą bankroto bylos iškėlimą UAB „Ignalinos autocentras“, kreditoriui buvo žinoma dar 2016 m. gegužės 12 d. Prašyme teismui įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu kreditorius nurodė, kad įmonė jam skolinga 234 043,04 Eur. Teismas, įvertinęs tai, kad kreditorius bankroto byloje teikė prašymus, atskirąjį skundą dėl 2017 m. sausio 30 d. nutarties, kuria patvirtintas jo 254 214,35 Eur finansinis reikalavimas buvo įtrauktas į trečios eilės kreditorių sąrašą, nors 116 252,21 Eur įmonės skola užtikrinta hipoteka, konstatavo, jog kreditorius aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime. Teismo vertinimu, šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad teismo nustatytu terminu kreditorius pareiškė visą kreditorinį reikalavimą.Teismas konstatavo, kad nors Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai teismo tvirtinami iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos, tačiau, teismo vertinimu, minėti patikslinimai yra susiję tik su bankroto procesu. Teismas nurodė, kad ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis nustato galimybę asmenims atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą teismo nustatytą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog G. V. finansinį reikalavimą įmonei pareiškė laiku, jo reikalavimas nėra susijęs su bankroto proceso metu kilusiais atsakovės įsiskolinimais, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo didinti reikalavimą ar svarstyti klausimą dėl praleisto termino priežasčių. Todėl teismas sprendė, kad klausimas dėl 3 532,12 Eur dydžio reikalavimo pagrįstumo nesvarstytinas, o prašymas padidinti finansinį reikalavimą atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Trečiasis asmuo G. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patikslinti kreditorinį reikalavimą, padidinant jį 3 532,12 Eur suma, arba perduoti šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Bankroto bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinus įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydį, teismas turi teisę patikslinti kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį, kuris atsirado iki bankroto bylos iškėlimo iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo.Trečiajam asmeniui G. V. buvo suteiktas 15 dienų terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą, t. y. trečdalis įstatymo nustatyto galimo termino (45 dienų).Prašymas patikslinti kreditorinį reikalavimą nenulėmė bankroto procedūros vilkinimo, kitų neigiamų padarinių bankrutuojančiai įmonei. Nepatvirtinus patikslinto kreditorinio reikalavimo, neigiamos pasekmės kiltų kreditoriui G. V., būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nes kitų kreditorių reikalavimai dėl palūkanų buvo patvirtinti.Kreditoriui G. V. nebuvo pranešta apie administratoriaus nesutikimą su jo pareikštu patikslintu reikalavimu, nebuvo nurodyta, kuo administratorius grindžia nesutikimą. Tokiu būdu kreditoriui buvo užkirstas kelias įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas patikslinti kreditorinį reikalavimą, pažeistas rungimosi principas.Trečiasis asmuo R. P. prašo trečiojo asmens G. V. atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Trečiojo asmens G. V. prašymo patikslinti jo kreditorinį reikalavimą tenkinimas nebūtų užvilkinęs bankroto procedūros, neturėtų neigiamos įtakos bankroto proceso operatyvumui. Teismas tikslino kreditorių sąrašą ir jų reikalavimų dydžius po nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto.Patikslinus kitų kreditorių reikalavimus, o kreditoriaus G. V. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo atmetus, buvo pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas.Atsakovė BUAB „Ignalinos autocentras“, atstovaujama bankroto administratoriaus V. S., prašo trečiojo asmens G. V. atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Trečiojo asmens G. V. papildomas kreditorinis reikalavimas nėra susijęs su bankroto proceso metu kilusiais atsakovės įsiskolinimais.Trečiajam asmeniui G. V. buvo pranešta laiku, kada reikia pateikti kreditorinį reikalavimą, jis buvo pateiktas ir patvirtintas teisme. Trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad jam nepakako laiko surinkti informaciją, reikalingą kreditoriniam reikalavimui pateikti, nes trečiasis asmuo seniai žinojo apie bankroto bylos iškėlimą, aktyviai veikė, kad nebūtų keliama bankroto byla. Trečiojo asmens kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas ir nepasikeitė nuo jo patvirtinimo pradžios.Trečiasis asmuo G. V. nėra suteikęs jokios paskolos atsakovei BUAB „Ignalinos autocentras“, todėl negali atsirasti papildomas kreditorinis reikalavimas. Pažymoje apie įmonės skolas kreditoriui G. V. įtraukti palūkanų dydžiai, kurie buvo patvirtinti teismo 2017 m. sausio 30 d., iš viso – 4 040,77 Eur palūkanų.Nors trečiasis asmuo G. V. teigia, kad administratorius nepranešė jam, jog nesutinka su jo reikalavimu, tačiau tarp administratoriaus ir trečiojo asmens buvo susitarimas, kad jeigu teismas netvirtins jo papildomo kreditorinio reikalavimo, tai pats trečiasis asmuo kreipsis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.Pareiškėjas UAB „Ignalinos autocentras“ direktorius E. Š. prašo trečiojo asmens G. V. atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies pagrindu kreditorių sąrašas tikslinamas ne tvirtinant naujus reikalavimus, tačiau patikslinant reikalavimus, kurie pasikeitė dėl bankroto proceso eigos. Šia teisės norma negali būti remiamasi siekiant patvirtinti papildomą (naują) kreditoriaus reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas per įstatyme nustatytą terminą. Trečiojo asmens G. V. finansinis reikalavimas dėl 3 531,12 Eur palūkanų yra naujai reiškiamas reikalavimas, kurio trečiasis asmuo per įstatyme nustatytą terminą nepareiškė.Trečiasis asmuo G. V. nesuteikė atsakovei UAB „Ignalinos autocentras“ paskolos, todėl kreditorinio reikalavimo patikslinimą nepagrįstai grindžia CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia palūkanas už naudojimąsi suteikta paskola. Trečiasis asmuo reikalavimo teises į atsakovę UAB „Ignalinos autocentras“ (trečios eilės finansinį reikalavimą) įgijo atsiskaitęs su trečiaisiais asmenimis už bendrovės prievolę, tokiu būdu įgijęs regreso teisę į bendrovę.Trečiasis asmuo G. V. neįgyvendino savo pareigos būti sąžiningu, rūpestingu ir aktyviu kreditoriumi, nesidomėjo bankroto proceso eiga, nesusipažino su bylos medžiaga. Todėl trečiojo asmens argumentai dėl rungimosi principo pažeidimo yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas trečiojo asmens G. V. prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl rašytinių paaiškinimų, naujų įrodymų priėmimo

Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo G. V. 2017 m. liepos 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad teikiami paaiškinimai iš esmės nepildo atskirojo skundo, tačiau yra reikšmingi nagrinėjant bylą, sprendžia, jog jie priimtini ir prijungtini prie nagrinėjamos bylos.Pareiškėjas UAB „Ignalinos autocentras“ direktorius E. Š. 2017 m. liepos 10 d. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jį pagrindžiančius įrodymus: sąskaitą už teisines paslaugas, suteiktų paslaugų išklotinę, mokėjimo nurodymą. Šie įrodymai taip pat priimtini ir prijungtini prie bylos.

Dėl teisės tikslinti kreditorinį reikalavimą

ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį); kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad trečiojo asmens G. V. patikslintas kreditorinis reikalavimas nėra susijęs su bankroto proceso metu kilusiais atsakovės įsiskolinimais, terminas reikšti naujus kreditorinius reikalavimus praleistas, todėl sprendė, jog nėra pagrindo tikslinti trečiojo asmens kreditorinį reikalavimą. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių.Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi nustatė 30 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo pareikšti kreditorinius reikalavimus. Ši nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 24 d. Trečiasis asmuo G. V. 2016 m. gruodžio 19 d. pateikė bankroto administratoriui prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Bankroto administratorius 2017 m. sausio 26 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus. Trečiasis asmuo G. V. 2017 m. balandžio 13 d. pateikė bankroto administratoriui prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo. Bankroto administratorius 2017 m. gegužės 15 d. pateikė teismui prašymą netvirtinti trečiojo asmens G. V. patikslinto kreditorinio reikalavimo. Teismas skundžiama 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė tvirtinti patikslintą trečiojo asmens G. V. kreditorinį reikalavimą. Teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi atsakovė UAB „Ignalinos autocentras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, taip pat patikslintas kreditorių sąrašas ir jų finansinių reikalavimų dydis (dėl kreditorių Utenos teritorinės darbo biržos ir E. Š. finansinių reikalavimų).Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimų aiškinimas neturi prieštarauti vieno iš pagrindinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimui, t. y. kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas termino patikslinti kreditorinį reikalavimą praleidimą, taip pat sąsajumo su bankroto procesu nebuvimą, nagrinėjamai bylai reikšmingą ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatą taikė ir aiškino formaliai, neatsižvelgė į tai, kad kreditoriniai reikalavimai gali būti reiškiami faktiškai per visą bankroto procedūrų trukmę. Šiuo aspektu paminėtina ir kita įmonių bankroto proceso teisinio reglamentavimo nuostata, patvirtinanti įstatymų leidėjo poziciją aptariamu aspektu – pagal ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalį, kai kreditorių reikalavimus nustatantis arbitražo sprendimas priimtas po ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, teismas tvirtina kreditorių reikalavimus kaip kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimą.ĮBĮ nustatyti terminai yra skirti skatinti operatyvų bankroto procesą. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl trečiojo asmens G. V. pareikšto patikslinto kreditorinio reikalavimo būtų buvusios užvilkintos bankroto procedūros arba atsirastų kitų bankrutuojančiai įmonei neigiamų padarinių. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas tikslino kitų kreditorių finansinius reikalavimus jau po trečiojo asmens G. V. prašymo patikslinti jo kreditorinį reikalavimą. Akivaizdaus trečiojo asmens G. V. nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis byloje taip pat nėra nustatyta. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bankroto proceso tikslų ir, nesant priimtos nutarties nutraukti bankroto bylą ar priimto sprendimo dėl įmonės pabaigos, nepagrįstai nenagrinėjo trečiojo asmens G. V. patikslinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo materialiąja prasme.

Dėl pagrindo tvirtinti patikslintą kreditorinį reikalavimą

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl palūkanų priteisimo. Trečiasis asmuo G. V. 2016 m. gegužės 12 d. prašyme dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu nurodė, kad jo reikalavimus atsakovei patvirtina (1) perimtos kitų kreditorių reikalavimo teisės ir (2) atsakovės skolų tiekėjams apmokėjimas. 2016 m. gruodžio 19 d. prašyme dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo trečiasis asmuo G. V. pažymėjo, kad atsakovė UAB „Ignalinos autocentras“ jam yra skolinga už (1) suteiktą paskolą pagal iš kitų atsakovės kreditorių perimtas reikalavimo teises, (2) skolinių įsipareigojimų dengimą kitiems atsakovės kreditoriams ir kitus pagal PVM sąskaitas-faktūras atliktus mokėjimus. Skolos faktą ir dydį trečiasis asmuo grindė UAB „Ignalinos autocentras“ 2016 m. lapkričio 16 d. pažyma Nr. AU-V-104 apie įmonės skolas kreditoriui G. V.. 2017 m. balandžio 13 d. prašyme dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo trečiasis asmuo G. V. nenurodė detalaus prašymo faktinio pagrindo (teismo patvirtintą kreditorinio reikalavimo dalį įvardino „skola“), tačiau, prašydamas patvirtinti patikslintą kreditorinį reikalavimą (priskaičiuotas palūkanas), rėmėsi materialiosios teisės normomis, reglamentuojančiomis paskolos teisinius santykius (CK 6.872 straipsnio 1 dalimi).CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.Teismas gali tvirtinti tik įrodymais pagrįstą kreditorinį reikalavimą. Trečiasis asmuo G. V. tarp jo ir atsakovės UAB „Ignalinos autocentras“ susiklosčiusius paskolos teisinius santykius įrodinėjo UAB „Ignalinos autocentras“ 2016 m. lapkričio 16 d. pažyma Nr. AU-V-104, kaip skolos dokumentu, patvirtinančiu paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos atsakovei. Trečiojo asmens teigimu, ši pažyma yra pasirašyta UAB „Ignalinos autocentras“ buvusio direktoriaus ir buhalterės, todėl ji patvirtina atsakovės prievolės trečiajam asmeniui egzistavimą. Be to, paskolos teisinius santykius, trečiojo asmens nuomone, patvirtina tikrieji šalių ketinimai. Apeliacinės instancijos teismas šiems trečiojo asmens argumentams nepritaria. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo įrodymais nepagrindė, kad jis ir atsakovė UAB „Ignalinos autocentras“ yra sudarę paskolos sutartį ar tuo labiau susitarę dėl pelno palūkanų (CK 6.872 straipsnio 1 dalis) mokėjimo (CPK 12, 178 straipsniai). Vien ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo G. V. įvykdė tam tikras prievoles už atsakovę UAB „Ignalinos autocentras“, savaime neįrodo šalių suderintos valios sukurti būtent paskolos teisinius santykius. Paskolos sutarties rašytinės formos nesilaikymo neigiamos pasekmės (apsunkintos įrodinėjimo galimybės) tenka pačiam trečiajam asmeniui. UAB „Ignalinos autocentras“ 2016 m. lapkričio 16 d. pažymoje Nr. AU-V-104 apie įmonės skolas kreditoriui G. V. pateikiama suvestinė visų atsakovės įsiskolinimų trečiajam asmeniui informacija (kuriuos patvirtino teismas kaip trečiojo asmens kreditorinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje), tačiau ji nepagrindžia, jog atsakovės kreditoriams (tiekėjams) trečiojo asmens atlikti mokėjimai laikytini paskolos suteikimu, už kurią skaičiuotinos ir mokėtinos pelno palūkanos. Pažymėtina, kad tokių paskolos santykių egzistavimo iki 2017 m. balandžio 13 d. prašymo patikslinti kreditorinį reikalavimą trečiasis asmuo iš esmės ir neįrodinėjo (nutarties 21 punktas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti trečiojo asmens prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo nėra pagrindo.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Nors pirmosios instancijos teismas padarė nepagristą išvadą dėl trečiojo asmens G. V. teisės tikslinti kreditorinį reikalavimą, tačiau teismo procesinis sprendimas materialiuoju aspektu yra teisėtas. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Už atsiliepimą į atskirąjį skundą pareiškėjas UAB „Ignalinos autocentras“ direktorius E. Š. patyrė 392 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus atskirąjį skundą, šios išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš trečiojo asmens G. V.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.16 punkte nustatytą maksimalų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydį, sprendžia, kad priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio – 329,12 Eur (822,80 Eur x 0,4).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“ direktoriui E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 329,12 Eur (tris šimtus dvidešimt devynis Eur 12 ct) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.