Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus G. V. pareiškimą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys E. Š., R. P., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Ignalinos autocentras“, atstovaujama nemokumo administratorės V. V. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pareiškimo esminiai argumentai

1. Pareiškėjas G. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu (toliau – ir prašymas) pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Ignalinos autocentras“ (toliau – Bendrovė, įmonė) bankrotą tyčiniu.

2. Pareiškėjo G. V. teigimu UAB „Ignalinos autocentras“ tyčinį bankrotą iš esmės lėmė šios priežastys:

2.1 Bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai ir apgaulingai;

2.2 Apmokėjus už naujai išleistas UAB „Ignalinos autocentras“ akcijas E. Š. turtiniu įnašu – pastatais, buvo sudarytas Bendrovei nenaudingas sandoris;

2.3 Bendrovės vadovas E. Š. neturėjo kompetencijos ir patirties organizuojant automobilių remonto ir aptarnavimo veiklą, todėl buvo netinkamas vadovauti Bendrovei;

2.4 Bendrovė nuo pat ūkinės komercinės veiklos pradžios tendencingai kiekvieną mėnesį dirbo nuostolingai;

2.5 2015 m. kovo 12 d. Bendrovės direktorius ir akcininkas E. Š. įkūrė savo įmonę UAB „P. E.“, į kurią nuo 2015 m. balandžio mėn. iš Bendrovės perkėlė ir atskirai pratęsė pelningą prekybą žemės ūkio dalimis, o Bendrovėje šią veiklą nutraukė;

2.6 Bendrovės materialinės bazės kūrimo išlaidos buvo 93 564,17 Eur didesnės už iš finansavimo šaltinių gautas lėšas, t. y. susidarė 93 564,17 Eur Bendrovės įsiskolinimas medžiagų ir paslaugų tiekėjams. 2015 metų pabaigoje net apie 90 proc. Bendrovės turto sudarė ilgalaikis turtas, kas sąlygojo apyvartinių lėšų trūkumą bei faktinį nemokumą;

2.7 Bendrovės investicijos į parduotuvės pastato kapitalinį remontą ir žemės ūkio technikos dalių parduotuvės įrengimą buvo nereikalingos ir ekonomiškai nenaudingos, šios įšaldytos investuotos lėšos taip pat ne tik savęs neatpirko, bet ir tiesiogiai įtakojo palūkanų sąnaudas bei įmonės nemokumą;

2.8 Bendrovės direktorius E. Š., kuris tuo metu kaip akcininkas taip pat turėjo ir 96,7 proc. akcijų, neatlikęs šildymo būdų palyginamosios analizės, nesant akcininkų sprendimo, įrengė šiaudais kūrenamą brangią katilinę su jai pritaikytu kaminu, ir tokiu būdu į ją investavo 37 189,77 Eur be PVM daugiau, negu įrengiant skysto kuro katilus. Šios Bendrovės investicijos buvo ekonomiškai nenaudingos, o įšaldytos investuotos lėšos taip pat ne tik savęs neatpirko, bet ir tiesiogiai įtakojo palūkanų sąnaudas bei įmonės nemokumą;

2.9 Bendrovės Parduotuvėje taikomi žemės ūkio technikos dalių pardavimo antkainiai buvo nepateisinamai maži, kas savo ruožtu sąlygojo mažesnes pajamas iš šios veiklos ir taip pat turėjo įtakos Bendrovės nemokumui;

2.10 Nuo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovės vadovas E. Š. sąmoningai nebesirūpino Bendrovės vykdoma veikla, beveik visiškai ją sustabdė, kas reiškia, kad toliau buvo bloginama Bendrovės būklė, didinami nuostoliai;

2.11 Esant realiam pavojui, kad 2014 m. gegužės 29 d. sutartis su Utenos darbo birža pilnai nebus įvykdyta, Bendrovės vadovas E. Š. nesiėmė jokių veiksmų neigiamoms to pasekmėms išvengti;

2.12 Bendrovės vadovas E. Š. esant įstatyminiam pagrindui nesikreipė į teismą dėl Bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo, o 2016 m. balandžio 29 d. pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.

3. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2015 m. kovo – balandžio mėn. tuo metu, kai Bendrovė negalėjo gauti papildomo kreditavimo iš kredito įstaigų, kadangi dėl netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo, kurio neužtikrino Bendrovės direktorius, buvo nesutvarkyta buhalterinė apskaita ir neparengtas Bendrovės balansas, būtinas kreipiantis dėl tokio kreditavimo, E. Š. pasinaudodamas apgaule, neteikdamas akcininkui R. P. privalomos teikti informacijos ir piktnaudžiaudamas akcininko R. P. pasitikėjimu, perėmė pelningą Bendrovės verslo dalį.

4. Bendrovės vadovo veikla buvo sąmoningai nukreipta dalies Bendrovės patalpų perėmimui, ką patvirtina faktas, kad E. Š. ne kartą kreipėsi į R. P. ir kreditorių G. V., siūlydamas jas perleisti E. Š., tačiau R. P. ir G. V. nesutikus, ėmėsi kitų priemonių tikslui pasiekti.

5. Bendrovės vadovas E. Š. neturėjo kompetencijos ir patirties organizuojant automobilių remonto ir aptarnavimo veiklą, todėl buvo netinkamas vadovauti Bendrovei, kuri užsiima automobilių remonto ir aptarnavimo veikla bei prekyba automobiliais ir jų dalimis, ir nebuvo pajėgus užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą Bendrovės, kaip rinkos dalyvio, veiklą. Kai buvo baigta Serviso pastato rekonstrukcija, vadovaujantis rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio normomis, turėjo pasitraukti iš vadovo pareigų, tačiau to nepadarė.

6. Bendrovė nuo pat ūkinės komercinės veiklos pradžios 2014 m. gegužės mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn. tendencingai kiekvieną mėnesį dirbo nuostolingai.

7. 2015 m. kovo 12 d. Bendrovės direktorius ir akcininkas E. Š. (50 proc.) įkūrė savo įmonę UAB „P. E.“, į kurią nuo 2015 m. balandžio mėn. iš Bendrovės perkėlė ir atskirai pratęsė pelningą prekybą žemės ūkio dalimis, o Bendrovėje šią veiklą nutraukė. UAB „P. E.“ perėmė Bendrovės nebaigtas vykdyti sutartis su tiekėjais. Pats Bendrovės vadovas E. Š. pradėjo dirbti UAB „P. E.“ direktoriumi. Bendrovės darbuotojai A. M., R. T., o 2016 m. ir I. G. perėjo dirbti į UAB „P. E.“. 2015 - 2016 m. Be to, UAB „P. E.“ toje pačioje teritorijoje prekiaujant tokiomis prekėmis, kaip ir Bendrovė (hidraulinės žarnos, alyva ir kiti eksploataciniai skysčiai, akumuliatoriai, padangos) buvo sudarytos sąlygos nesąžiningai konkurencijai. Dėl šio veiklos perkėlimo Bendrovė per 2015 – 2016 m. negavo nemažiau, kaip 67 000 Eur pajamų, Bendrovei buvo paliktos su parduotuvės pastato kapitaliniu remontu susijusios ir kitos skolos.

8. Pagal parengtą rekonstrukcijos projektą ir 2012 m. birželio 19 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą pirmiausiai turėjo būti rekonstruojamas automobilių serviso pastatas (darbai buvo pradėti 2013 m. liepos mėn.), tačiau Bendrovės vadovas E. Š. 2013 m. rugpjūčio mėn., tuo metu kaip akcininkas turėdamas ir 96,7 proc. akcijų, neinformavęs akcininko R. P., nesant akcininkų sprendimo, finansavimo šaltinio, patvirtinto projekto ir statybą leidžiančio dokumento, vienasmeniškai priėmė sprendimą dėl žemės ūkio technikos dalių parduotuvės pastato (toliau – Parduotuvės pastatas) kapitalinio remonto bei įrengimo, jį pradėjo, o automobilių serviso pastato rekonstrukciją sustabdė. Žemės ūkio technikos dalių parduotuvės pastato kapitalinio remonto ir įrengimo sąnaudų suma sudaro 90 106 Eur be PVM. Bendrovės investicijos į Parduotuvės pastato kapitalinį remontą ir žemės ūkio technikos dalių parduotuvės įrengimą buvo nereikalingos ir ekonomiškai nenaudingos, šios įšaldytos investuotos lėšos taip pat ne tik savęs neatpirko, bet ir tiesiogiai įtakojo palūkanų sąnaudas bei įmonės nemokumą.

9. Bendrovės direktorius E. Š., kuris tuo metu kaip akcininkas taip pat turėjo ir 96,7 proc. akcijų, neatlikęs šildymo būdų palyginamosios analizės, nesant akcininkų sprendimo, įrengė šiaudais kūrenamą brangią katilinę su jai pritaikytu kaminu ir tokiu būdu į ją investavo 37 189,77 Eur be PVM daugiau, negu įrengiant skysto kuro katilus. Šios Bendrovės investicijos buvo ekonomiškai nenaudingos, o įšaldytos investuotos lėšos taip pat ne tik savęs neatpirko, bet ir tiesiogiai įtakojo palūkanų sąnaudas bei įmonės nemokumą.

10. Vadovo E. Š. sprendimas nepasinaudoti visa paskolos suma iš Ignalinos kredito unijos, o vietoje to paskolos sutarties su UAB „Hidrobalt“ sudarymas buvo ekonomiškai nenaudingas Bendrovei ir lėmė papildomus nuostolius – Bendrovė patyrė 469,67 Eur daugiau palūkanų bei 430,26 Eur delspinigių.

11. Parduotuvės darbo ištekliai buvo naudojami neefektyviai, o vėlesnė parduotuvės patalpų nuoma UAB „P. E.“ už nepateisinamai mažą kainą reiškė, kad Bendrovės turtas buvo investuotas į konkuruojančią įmonę, t. y. panaudotas direktoriaus asmeninei naudai gauti.

12. Nuo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovės vadovas E. Š. sąmoningai nebesirūpino Bendrovės vykdoma veikla, beveik visiškai ją sustabdė, kas reiškia, kad toliau buvo bloginama Bendrovės būklė, didinami nuostoliai. Nuostolis iš serviso paslaugų 2015 m. sudarė (-) 9 266 Eur, o 2016 m. net (-) 35 965 Eur.

13. Didelę įtaką didelėms darbo užmokesčio sąnaudoms padarė 2014 m. gegužės 29 d. sutartis tarp Bendrovės ir Utenos darbo biržos, pagal kurią Bendrovei buvo suteikta subsidija serviso įrangai įsigyti. Pagal sutarties sąlygas Bendrovė turėjo sukurti 6 darbo vietas, ir išlaikyti jas 3 metus. Tačiau automobilių servise nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. buvo įdarbinti devyni, nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2016 m. sausio mėn. dešimt darbuotojų. Pažymi, kad tiek darbuotojų atitinkamam laikotarpiui Bendrovėje nereikėjo, o jų darbas buvo organizuotas neefektyviai. Sumažinus Serviso padalinio darbuotojų skaičių nuo 10 iki 7, vien tik per 2015 m. Bendrovė būtų sutaupiusi apie 19 260 Eur darbo užmokesčio plius su tuo susijusių sumokėtų mokesčių. Užfiksuoti net akivaizdžiai nereikalingų darbuotojų įdarbinimo atvejai, dėl ko Bendrovė patyrė 4 438,75 Eur nuostolį. Bendrovei jau beveik nebevykdant veiklos 2016 m. spalio 17 d. buvo įdarbintas naujas darbuotojas, kuris iki jo atleidimo 2016 m. gruodžio 14 d. neatliko jokių darbų, vien tik dėl jam išmokėto darbo užmokesčio, išmokų plius su tuo susijusių sumokėtų mokesčių Bendrovė patyrė 2 065,19 Eur nuostolį. Ne tik darbas, bet ir poilsis Bendrovėje buvo organizuotas netinkamai, dėl ko Bendrovė patyrė papildomų nuostolių išmokant kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas.

14. Bendrovei nuolatos dirbant nuostolingai ir esant realiam pavojui, kad 2014 m. gegužės 29 d. sutartis su Utenos darbo birža pilnai nebus įvykdyta, Bendrovės vadovas E. Š. nesiėmė jokių veiksmų neigiamoms to pasekmėms išvengti.

15. Bendrovė 2013 m. deginimui katilinėje iš ūkininko S. P. už 1 329,36 Eur be PVM nupirko 170 vnt. šiaudų rulonų, kurie į Bendrovę net nebuvo atvežti – nuo katilinės eksploatacijos pradžios 2014 m. vasario 22 d. šiaudus Bendrovei tiekė pats E. Š.. Tokiu būdu E. Š. veikiant kartu su S. P. Bendrovei buvo padarytas 1 329,36 Eur be PVM nuostolis. Bendrovė 2014 - 2015 m. deginimui katilinėje iš ūkininko E. Š. už 7828,03 Eur be PVM nupirko 660 vnt. šiaudų rulonų, kurių savikaina, įskaitant transportavimo ir krovimo išlaidas, buvo 11,86 Eur/rulonas be PVM (iš ūkininko S. P. pirktų šiaudų rulono savikaina su atvežimu buvo 7,82 Eur be PVM). Bendrovėje nesant šiaudų rulonų išdavimo deginimui, kiekvienos dienos šiaudų krovimo į katilo pakurą registracijos žurnalo, periodinių inventorizavimo ar nurašymo aktų ir pan., kuriais būtų galima pagrįsti šiaudų sunaudojimą, negalima nustatyti, kiek iš E. Š. nupirktų šiaudų rulonų buvo atgabenta į Bendrovę, jai perduota ir sudeginta katilinėje. Apskaičiuotas didžiausias šiaudų poreikis 2014 – 2015 m. viso yra 317 rulonų, todėl, be jokio reikalo papildomai nupirkus net 343 rulonus šiaudų, E. Š. veikiant kartu su kitais asmenimis Bendrovei buvo padarytas ne mažesnis kaip 4 067,98 Eur be PVM nuostolis.

16. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir netinkamai, dalis apskaitos dokumentų suklastota surašant juos atgalinėmis datomis ir (arba) juose įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis. Bendrovėje nėra jokių 2013 - 2014 m. vykdyto ilgalaikio materialiojo turto (parduotuvės ir serviso pastatų) kapitalinį remonto ir rekonstravimo metu pirktų prekių ir paslaugų gavimą, pajamavimą, išdavimą ir nurašymą patvirtinančių dokumentų, t. y. nebuvo vedama jų apskaita saugojimo vietoje ir sunaudojimo apskaita. Todėl iš Bendrovėje esančių dokumentų negalima nustatyti, kiek ilgalaikio materialiojo turto kapitaliniam remontui ir rekonstravimui nupirktų prekių buvo atgabenta į Bendrovę, jai perduota ir sunaudota, kokie buvo likučiai. Taip pat negalima nustatyti, kiek nupirktų šiaudų rulonų buvo atgabenta į Bendrovę, jai perduota ir sudeginta katilinėje. Bendrovėje iš viso nėra 2013 – 2014 m. materialiojo ir nematerialiojo turto inventorizavimo aprašų, pinigų, įskaitant pinigus kasoje, ir įsipareigojimų inventorizavimo dokumentų. Pagal buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ (toliau – „Rivilė“) duomenis iki 2014 m. balandžio 30 d. Bendrovėje nebuvo vedami apskaitos registrai, kuriuose pagal apskaitos dokumentus turėjo būti apibendrintos visos ūkinės operacijos. Net 2 810 ūkinių operacijų, įvykdytų 2014 m., duomenys „Rivilė“ buvo įvesti laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. birželio 22 d., ne mažiau kaip 1 050 ūkinių operacijų, įvykdytų 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. balandžio 30 d., duomenys „Rivilė“ buvo įvesti arba koreguoti laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. liepos 16 d. Bendrovėje nerasta ir „Rivilė“ neįvesta daugiau kaip 100 vnt. 2014 – 2016 m. pardavimo PVM sąskaitų faktūrų. Bendrovės kasos knyga ir kasos dokumentai buvo tvarkomi netinkamai. Tuo būdu, Bendrovėje apgaulingai ir netinkamai tvarkant buhalterinę apskaitą, nesant dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, jie ne tik nebuvo pateikti kreditoriui G. V., bet ir nebuvo perduoti nemokumo administratoriui V. S.. Dėl išvardintų priežasčių negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

17. Bendrovės akcininkui R. P. ir kreditoriui G. V. iki pat 2016 m. sausio mėn. buvo teikiami 2015 m. tarpiniai ir metinis balansai melagingai nurodant Bendrovės nuosavo kapitalo dydį. Tokiu būdu sąmoningai buvo slepiama reali Bendrovės finansinė padėtis. Kai Bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, Bendrovės vadovas laiku nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, kad būtų ištaisyta Bendrovėje susidariusi padėtis.

18. 2016 m. balandžio 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo metu paaiškėjo, kad Bendrovėje nebuvo atliekama rinkos tyrimas (klientų, paslaugų poreikio ir kt. analizė), Bendrovės vadovas nebuvo nustatęs, kaip galima mažinti išlaidas ir didinti pajamas, nebuvo parengęs veiklos strategijos. E. Š. atstovas J. R. balsavo prieš vadovo atšaukimą ir valdybos sudarymą, tuo pavirtindamas aplinkybę, kad E. Š. nėra suinteresuotas Bendrovės veiklos tęstinumu, bet priešingai, siekia Bendrovės bankroto.

19. Visuotiniam akcininkų susirinkimui nepriėmus sprendimo atkurti Bendrovės nuosavo ir įstatinio kapitalo santykį Bendrovės vadovas E. Š. privalėjo kreiptis į teismą dėl Bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo, tačiau šios savo pareigos neatliko, o 2016 m. balandžio 29 d. pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, tokiais savo veiksmais tik patvirtindamas savo nekompetenciją ir negalėjimą vykdyti jam priskirtų funkcijų bei siekį kenkti Bendrovei.

20. Bendrovės vadovas E. Š. visuotinių akcininkų susirinkimų daugiau nebešaukė, nebesirūpino Bendrovės vykdoma veikla, beveik visiškai ją sustabdė, atsisakė pasinaudoti didžiausio Bendrovės kreditoriaus siūloma pagalba sprendžiant Bendrovės finansavimo klausimus.

21. Bendrovės bendra pradelstos skolos kreditoriui G. V. ir akcininkams E. Š. bei R. P. suma sudarė 80 proc. visos pradelstos skolos sumos, todėl Bendrovės mokumą buvo galima nesunkiai atstatyti šių trijų suinteresuotų asmenų pastangomis. Tačiau Bendrovės vadovas E. Š. sąmoningai nesiėmė priemonių Bendrovės mokumui atstatyti ir Bendrovei neatitinkant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytų įmonės nemokumo sąlygų nepagrįstai kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.

II. Suinteresuotų asmenų atsiliepimų ir atsikirtimų esminiai argumentai

22. Suinteresuotas asmuo BUAB „Ignalinos autocentras“ atstovaujama nemokumo administratorės V. V. prašo pareiškimo netenkinti.

23. Nurodo, kad iš esmės visi G. V. pareiškime keliami reikalavimai grindžiami abejotinos įrodomosios galios dokumentu – UAB „Veiklos auditas“ 2017 m. liepos 14 d. surašyta ataskaita (toliau – Ataskaita), kuri buvo užsakyta G. V. ir atlikta pagal jo pateiktus duomenis, siekiant pagrįsti jo subjektyviai suvokiamus faktus. Vien tik, dėl šių priežasčių minėta Ataskaita negali būti laikoma nešališko ir objektyviai situaciją vertinančio specialisto analize ir laikytina užsakomąja ir atliepiančią užsakovo G. V. pageidavimams, t. y. atliktą taip, kad patvirtintų G. V. subjektyvia nuomone grindžiamus faktus.

24. Pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), redakcijos galiojusios nutarties iškelti UAB „Ignalinos autocentras“ įsiteisėjimo metu, 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostatomis, paskirtasis bankroto administratorius, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Paskirtasis bankroto administratorius V. S. perėmęs UAB „Ignalinos autocentras“ dokumentus, per įstatyme nustatytą terminą, ieškinių dėl sandorių priešingų įmonės interesams, ar galėjusių nulemti įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais nereiškė, kreditorių susirinkimo pirmininkas G. V., itin aktyviai dalyvaudamas procese, bei inicijuodamas daugumą kreditorių susirinkimų sprendimų ir savo turima balsų dauguma nulemdamas visus kreditorių susirinkimų sprendimus, administratoriaus pozicijos nekvestionavo ir pastabų dėl netinkamai atliekamų pareigų administratoriui neturėjo.

25. Preziumuotina, kad nuo bankroto proceso pradžios, per terminą nustatytą ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte, bankroto administratorius V. S. nenustatė sandorių priešingų įmonės interesams ir galėjusių įtakoti įmonės negalėjimą atsikaityti su kreditoriais, o G. V. tokios administratoriaus nuomonės neginčijo, nors nuo 2017 m. liepos 14 d. visa informacija (UAB „Veiklos auditas“ ataskaita), kuria grindžiamas pareiškimas pripažinti UAB „Ignalinos autocentras“ bankrotą tyčiniu, buvo G. V. žinioje.

26. Pareiškėjas G. V. teigia, kad E. Š. pateikė teismui pareiškimą iškelti Bendrovei bankroto bylą, nesant tam priežasčių ir bendrovei neatitinkant ĮBĮ nustatytoms sąlygoms apibūdinančioms nemokų juridinį asmenį. Tai reiškia, kad G. V. nuomone, UAB „Ignalinos autocentras“ tuo metu, kai buvo iškelta bankroto byla nebuvo nemoki, tokiu atveju G. V. pareiškime akcentuojamos aplinkybės apie sąmoningai blogą įmonės valdymą ir įmonės privedimą prie bankroto tyčia, prieštarauja logikai, nes jei bendrovė bankroto bylos iškėlimo metu nebuvo nemoki, tai akivaizdu, kad ir jos nemokumas nebuvo sukeltas nei tyčiniais, nei kokiais nors kitais veiksmais ir pats klausimas dėl bendrovės privedimo prie bankroto tyčia negali būti sprendžiamas. Teigdamas, jog įmonė buvo moki bankroto bylos iškėlimo metu, G. V. pats paneigia jo nurodomas priežastis, kuriomis remiasi pareiškime dėl UAB „Ignalinos autocentras“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

27. Pareiškėjas G. V. prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu iš dalies grindžia aplinkybėmis, jog bankrutavusios įmonės teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir netinkamai. Pažymi, kad bankroto byloje yra duomenys apie atliktą UAB „Ignalinos autocentras“ buhalterinės apskaitos patikrinimą.

28. 2015 m. gruodžio 22 d. Utenos apskrities VPK, remiantis R. P. pareiškimu, pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjui nurodžius, kad UAB „Ignalinos autocentras“ vadovas E. Š. galimai savinasi UAB „Ignalinos autocentras“ lėšas iš kasos ir lėšas už šiai įmonei šiaudų rulonus naudotus patalpų šildymui. Panevėžio apygardos prokuratūros 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

29. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei nustatytomis įvykių aplinkybėmis, darytina išvada, kad E. Š. jokių UAB „Ignalinos autocentras“ pinigų ar kitokio turto apgaulės būdu neužvaldė ir jo veiksmuose nėra padaryta veika turinti nusikaltimo numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje požymių, o tai reiškia, kad ir žalos įmonei nepadarė. Vertinant formaliai – buhalterės D. Š. veiksmuose yra nusikaltimo numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje požymiai, bet atsižvelgiant į padarytų pažeidimų apimtis, realus veiksmų pavojingumas yra menkas ir nepakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti. Vertinant D. Š. veiksmų pavojingumo laipsnį, ikiteisminio tyrimo metu buvo atsižvelgta į tai, kad buhalterinių registrų nevedimas yra menkavertis buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimas.

30. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiriant UAB „Ignalinos autocentras“ ūkinę finansinę veiklą, apskaitos patikrinimo metu konstatuota, kad žala įmonei, valstybei ar įstatymo saugomoms vertybėms padaryta nebuvo. Mažareikšmiai buhalterinės apskaitos tvarkymo trūkumai, negali būti vertinami kaip veiksmai nulėmę UAB „Ignalinos autocentras“ nemokumą, privedimą prie bankroto tyčia ar savarankiškas tyčinio bankroto požymis.

31. Sprendžiant, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, byloje turi būti įrodyta, kad nurodytais sandoriais tyčia dar labiau esmingai buvo pabloginama įmonės turtinė padėtis. Tai reiškia, kad ne bet kokių nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, o tik tokių, dėl kurių sudarymo egzistuoja priežastinis ryšys su jau nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu iki tokio laipsnio, jog šie veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas.

32. Iš 2015 m. rugpjūčio 10 d. vykusio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad būtent pareiškėjo G. V. iniciatyva sutarus ir suderinus veiksmus nukreiptus prieš direktorių E. Š., pareiškėjas G. V. su akcininku R. P., siekė didinti UAB „Ignalinos autocentras“ skolą kreditoriui G. V. (siūlant E. Š. įmonės vardu paimti papildomą paskolą), tokiu būdu dar labiau bloginant įmonės ekonominę būklę. Kreditorių susirinkime, akcininkas R. P. nesutiko su akcininko E. Š. siūlymu suteikti paskolą iš asmeninių lėšų UAB „Ignalinos autocentras“, tikslu spręsti įmonės finansines problemas ir būtent šios aplinkybės patvirtina, kad E. Š. akcininkų susirinkimui teikė racionalų pasiūlymą dėl įmonės finansinių problemų sprendimo. Kreditorius G. V. tame pačiame akcininkų susirinkime pateikė pasiūlymą atidėti skolos jam grąžinimą ar paskolinti papildomą sumą tikslu padėti atkurti UAB „Ignalinos autocentras“ mokumą, tačiau tokie teiginiai vertintini itin kritiškai, kadangi paskolos mokėjimo atidėjimą siūlė trumpam laikotarpiui, kuris iš esmės nekeistų įmonės finansinių įsipareigojimų mokėjimų tvarkos, o papildoma paskola tik dar labiau būtų pabloginusi įmonės būklę ir padidinusi bendrą skolą kreditoriams. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad G. V. tikslas buvo ne padėti įmonei spręsti finansinius sunkumus, o įgyti galimybę daryti įtaką bendrovės valdyme ir (ar) priversti direktorių ir dalinį akcininką E. Š. atsistatydinti iš direktoriaus pareigų bei perleisti akcijas G. V. arba su juo susijusiam asmeniui R. P.. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad G. V. siūlymai įmonei susiję su jos finansinės padėties gerinimu, nebuvo veiksmingi, ir buvo nukreipti prieš savalaikį bankroto proceso inicijavimą, ką patvirtina ir G. V. veiksmai, atlikti po to, kai bendrovės direktoriui E. Š., vykdydamas pareigą nustatytą ĮBĮ straipsnyje, savalaikiai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl UAB „Ignalinos autocentras“ bankroto bylos iškėlimo. G. V. su R. P. sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teisme, aktyviai veikė prieštaraudami bankroto bylos iškėlimui, įrodinėdami, kad teismas nepagrįstai iškėlė bankroto bylą mokiam juridiniam asmeniui. Akcininko R. P. siūlymas, vietoje akcininkų įnašų sumažinti UAB „Ignalinos autocentras“ įstatinį kapitalą, iš esmės laikytinas neracionaliu ir nesąžiningu siekimu iškreipti įmonės finansinę padėtį, faktiškai nesukuriant jokių priežasčių gerinančių įmonės finansinę būklę.

33. Nagrinėjamu atveju tyčinio bankroto požymiai neegzistuoja. Bendrovė tapo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, o gaunamos pajamos iš veiklos nepakankamos užtikrinti veikos tęstinumą, akcininkų susirinkime nusprendus nesutekti Bendrovei akcininkų paskolų, todėl Bendrovės vadovas E. Š. siekdamas nedidinti įsiskolinimo kreditoriams, laiku ir pagrįstai inicijavo UAB „Ignalinos autocentras“ bankroto procesą ir pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

34. Patalpų nuomos sutartis tarp UAB „Ignalinos autocentras“ ir UAB „P. E.“ buvo sudaryta abiejų UAB „Ignalinos autocentras“ akcininkų iniciatyva, mokėjimai pagal nuomos sutartį buvo mokami. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad nurodytas sandoris, galimai ir nebuvo labai pelningas ir komerciškai pasisekęs, tačiau vertinti jį kaip tyčinio bankroto požymį, ar spręsti, kad šis sandoris privedė įmonę prie bankroto, nėra pagrindo.

35. Pažymi, kad UAB ,,P. E.“ iš UAB „Ignalinos autocentras“ nupirko nepaklausias (nelikvidžias) prekes iš UAB „Ignalinos autocentras“ už prekių įgijimo kainą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šis sandoris bei minėta nuomos sutartis buvo nenaudingi UAB „Ignalinos autocentras“ ar galėjo įtakoti įmonės nemokumą. Vien tik ta aplinkybė, kad minimos įmonės vykdė panašią veiklą, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad veikla buvo perkelta iš UAB „Ignalinos autocentras“ į UAB „P. E.“, nes už prekes kurias UAB „Ignalinos autocentras“ pardavė UAB „P. E.“ buvo visiškai atsiskaityta.

36. Dėl pareiškėjo minimo kelių darbuotojų perėjimo į UAB „P. E.“, kurios veikla prekyba žemės ūkio technikos atsarginėmis dalimis ir kitomis prekėmis, pažymi, kad tikėtina, jog darbuotojai patys pasirinko kurioje įmonėje dirbti, atsižvelgiant į užimtumą, darbo rinkos sąlygas ar kitus veiksnius.

37. Suinteresuotas asmuo E. Š. su pareiškimu nesutinka. Nurodė, kad Bendrovė buvo įkurta R. P. ir jo sutarimu bei sprendimu. UAB ,,Ignalinos autocentras“ įstatinis kapitalas – 20 000 Lt, buvo sudarytas iš steigėjų įmokų už akcijas. R. P. ir E. Š. už įgyjamas po 5 proc. paprastųjų nematerialių vardinių akcijų apmokėjo pinigais po 10 000 Lt. 2012 m. lapkričio 20 d. steigiamasis akcininkų susirinkimas patvirtino Bendrovės įsteigimą, įstatus ir valdymo struktūrą. Vadovu išrinktas jis – akcininkas E. Š.. 2013 m. gegužės 22 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo didinamas už naujai išleidžiamas akcijas apmokant E. Š. priklausančiu turtiniu įnašu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kuris nekilnojamojo turto agentūros „Naujas būstas“ buvo įvertintas 285 000 Lt. Turtinį įnašą sudarė pastatai: kontora –parduotuvė, 12 sandėliai, automobilių svarstyklės. E. Š. turtinis įnašas Bendrovei perduotas 2013 m. birželio 2 d. Turto perdavimo-priėmimo aktu.

38. 2013 m. spalio 24 d. akcininkų sprendimu nutarta Bendrovės įstatinį kapitalą didinti iki 590 000 Lt. Įstatinis kapitalas didinamas už naujai išleidžiamas akcijas R. P. apmokant 285 000 Lt pavedimu į Bendrovės sąskaitą banke arba į kasą. Kaip įmoka didinant įstatinį kapitalą užskaitytas R. P. 2014 m. spalio 20 d. atliktas 9 630 Lt apmokėjimas G. Ž. už laiptų gamybą, o likusi 285 000 Lt sumos dalis nustatytais terminais įmokėta į Bendrovės sąskaitą banke.

39. 2014 m. balandžio mėn. baigti Parduotuvės pastato kapitalinio remonto ir žemės ūkio technikos dalių parduotuvės įrengimo darbai. 2014 m. lapkričio mėn. serviso pastatas parengtas automobilių serviso, automobilių dalių parduotuvės ir hidraulinių žarnų gamybos veiklai. Serviso pastato lauko apdaila ir kai kurių patalpų galutinis įrengimas buvo nebaigtas dėl lėšų trūkumo (2013 – 2014 dalis darbų buvo atliekama ūkio būdu (didžiąja dalimi E. Š. šeimos narių ir artimųjų ir jo sunkiosios technikos pagalba) dėl lėšų stygiaus ir nuolatinio taupymo).

40. 2015 m. Bendrovėje komercijos direktoriumi įsidarbinęs akcininkas R. P. galėjo užtikrinti savo rengto verslo plano rodiklių pasiekimą. Reikšmingų rezultatų nepasiekęs 2015 m. rudenį R. P. pareikalavo nuotolinio darbo sutarties ir iš darbo Bendrovėje pasitraukė.

41. Pažymi, kad jo ir R. P. nesutarimų rezultatu tapo 2015 m. derybos bei nesėkmingas bandymas atsiskirti Bendrovės turtą ir įsipareigojimus į skirtingas bendroves taip, kad jose liktų po vieną akcininką. Deja, šios derybos R. P. ir G. V. buvo sužlugdytos, o 2016 m. balandžio 22 d. akcininkų susirinkime jie pareikalavo dar ir mažinti lėšų stokojančios Bendrovės įstatinį kapitalą.

42. Tikrąja Bendrovės nemokumo priežastimi tapo R. P. (50 proc. Bendrovės akcijų savininkas) atsisakymas didinti įstatinį Bendrovės kapitalą ir leisti tai daryti kitam akcininkui. Abi Bendrovės veiklos stokojo finansavimo, tačiau nei G. V., nei R. P. nesuprato žemės ūkio technikos prekybos veiklos specifikos: ji iš esmės reikalauja apyvartinių lėšų „įšaldymo“ prekėse (atsargose) ir dėl rinkos poreikių šias nupirktas prekes kartais tenka parduoti ir su minimaliu antkainiu ar net už savikainą (vien tam kad galėtum užpirkti paklausesnių prekių), nes kitu atveju prekės lieka parduotuvės lentynoje neapibrėžtai ilgam laikui.

43. 2015 m. rugpjūčio 10 d. Bendrovės akcininkų susirinkimo protokolas su sprendimų projektais patvirtina, kad R. P. balsavo prieš Bendrovės įstatinio kapitalo didinimą 100 000 Eur ir inicijavo G. V. įtraukimą į papildomą Bendrovės kreditavimą. Bendrovei gavus iš akcininkų E. Š. siūlytą įstatinio kapitalo papildymą 100 000 Eur sumai, Bendrovė net ir 2016 m. spalio 31 d. (kurios duomenimis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. iškėlė Bendrovės bankroto bylą) būtų turėjusi mažiau nei pusę jos turto vertės sudarančius pradelstus įsipareigojimus. Vietoje to, kad akcininkams per įstatinį kapitalą operatyviai finansuoti apyvartinių lėšų stokojančią Bendrovę, G. V. ir R. P. iniciatyva Bendrovė buvo įtraukta į ilgai trukusį derybų ir kreditavimo procesą (pasibaigusį nesėkme), kai teko derinti naujo potencialaus kreditoriaus G. V., Bendrovės ir jos senųjų kreditorių interesus pagal kreditavimo sutarčių sąlygas.

44. 2016 m. balandžio 22 d. Bendrovės akcininkų susirinkime E. Š. iniciatyva buvo dar kartą pasiūlytas įstatinio didinimas, bet iki tol vykęs susirašinėjimas su R. P. ir G. V. bei paties akcininkų susirinkimo eiga jau leido suprasti, kad Bendrovės išgelbėti nebepavyks, nes R. P. ir G. V. tiesiog veikia prieš Bendrovės ir jos vadovo (ir kitų kreditorių) interesus (pvz. vietoje lėšų stokojančios Bendrovės įstatinio kapitalo didinimo, siekia jo mažinimo arba nesiūlydami konkrečios naujo vadovo kandidatūros, siūlo nušalinti iš vadovo pareigų esamą Bendrovės vadovą ir 50 proc. akcijų savininką).

45. Kaip minėta, siekdama perimti kitų (legalių ir nelegalių) autoservisų bei individualių automechanikų klientų dalį Bendrovė būtų turėjusi savo finansinių išteklių sąskaita neapibrėžtą laiką teikti paslaugas gerokai mažesnėmis kainomis negu įprastinės Ignalinos mieste ir rajone, o tokiai finansinei rizikai buvo būtinas akcininkų (ne kitų kreditorių) finansavimas.

46. G. V. ir R. P. siūlymai (reikalavimai) dėl Bendrovės įstatinio kapitalo mažinimo ir jos papildomo finansavimo kreditorių sąskaita buvo aiškiai nepagrįsti, neprotingi ir neatitinkantys Bendrovės ir jos vadovo pareigų kreditorių atžvilgiu. Pareiškėjas akivaizdžiai nepagrįstai skundžiasi E. Š. nesutikimu su G. V. ir R. P. reikalavimais mažinti įstatinį Bendrovės kapitalą, kai finansinių sunkumų stygiaus akivaizdoje jis turėjo būti ne mažinamas, bet didinamas.

47. Pagrindinis pareiškėjo argumentas, kad jis (E. Š.) nuo pradžių siekė Bendrovės bankroto, atmestinas. E. Š. ne tik finansavo Bendrovę per įstatinį kapitalą, paskolas, neatlygintinus darbus ūkio būdu rekonstruojant pastatus, bet ir asmeniniu turtu (sklypų hipoteka) užtikrino Bendrovės prievoles kitiems kreditoriams. Pareiškėjo teiginiai, kad nuo Bendrovės veiklos pradžios savo įnašą į Bendrovės veiklą didinęs akcininkas ir kreditorius E. Š. siekė jos bankroto ir tokiais veiksmais sąmoningai neteko reikšmingos dalies savo įnašų 66 004 Eur sumai, aiškiai stokoja pagrįstumo.

48. Bendrovei bankroto byla iškelta 2016 m. lapkričio 14 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi. Šia nutartimi konstatuota, kad Bendrovė buvo nemoki. Pažymi, kad pareiškėjas net neįrodinėja jokio įmonės nemokumo atsiradimo momento. Pareiškime aprašomi tikri ar tariami Bendrovės apskaitos tvarkymo pažeidimai nereikšmingi, nes nesiejami su tyčiniu bankrotu (neįmanomumu įvertinti nemokumo priežastis).

49. Net jei laikyti, kad Bendrovės nemokumo būklė atsirado 2015 m. pabaigoje, atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. lapkričio 21 d. specialisto išvadoje konstatuojama, kad 2015 metais galima visiškai nustatyti bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą įsipareigojimų dydį ar struktūrą.

50. Pareiškėjas neįrodinėja, kad žemės ūkio technikos dalių prekybos „veiklos perkėlimas“ iš Bendrovės į UAB „P. E.“ neva sukėlė Bendrovės nemokumą, bet nepagrįstai įvardija tuo padarytą žalą. Prašymo teiginiai apie veiklos perkėlimą į UAB „P. E.“ „apgaunant R. P.“ yra visiškai nepagrįsti. Be to, pareiškime nurodomos „verslo perkėlimo“ aplinkybės nėra priežastiniu ryšiu susijusios su Bendrovės finansinėmis problemomis ir (ar) nemokumu. Įvardindamas tariamus UAB „P. E.“ „veiklos pelnus“ G. V. ignoruoja šios įmonės pardavimo, bendrąsiais ir administracines sąnaudas (atitinkamai 2015 metais jos sudarė 25 581 Eur, 2016 m. jau 35018 Eur), bei pardavimo sąnaudas (2015 m. – 3471 Eur, 2016 m. – 17439 Eur). Šiose sąnaudų grupėse apskaitomos visų su parduotuvės veikla susijusių darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos ir parduotuvės patalpų nuomos/išlaikymo sąnaudos, todėl jų neatėmus iš pareiškime nurodytų veiklos pelnų pareiškime vertinama netikra situacija. UAB „P. E.“ realus grynasis pelnas prieš apmokestinimą 2015 m. sudarė vos 698 eurus, o 2016 m. jau nuostolis sudarė 17 982 eurus, t. y. per 2015 – 2016 metus UAB „P. E.“ patyrė bendrai 17 284 Eur (-17 982 Eur + 698 Eur) grynojo nuostolio. Realūs UAB „P. E.“ grynojo pelno (grynojo nuostolio) rodikliai gerokai keistųsi į neigiamą pusę, jei į UAB „P. E.“ sąnaudas patektų pareiškime aprašomas gerokai didesnis R. P. siūlytas mėnesinis 700 Eur parduotuvės patalpų nuomos mokestis. Pareiškimo svarstymai apie tariamai per dideles Bendrovės turimų detalių atsargas (lėšų įšaldymą) susiję su šių detalių prekybos rinkos ypatumų neišmanymu, todėl konstatuotina, kad Bendrovės sandėlis (detalių atsargos) buvo valdomas tinkamai.

51. Pareiškime nėra nurodyti jokie E. Š. sąmoningai blogo įmonės valdymo veiksmai, sukėlę Bendrovės nemokumą. Mažareikšmiai pažeidimai (tikri ar tik tariami) nėra ir negali būti pagrindu bankrotą pripažinti tyčiniu.

52. Suinteresuotas asmuo R. P. prašo pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad pareiškėjo ir jo pateikti įrodymai patvirtina, kad įmonės bankrotas buvo tyčinis, nes:

52.1 Buvo sudarytas Bendrovei nuostolingas akcijų pardavimo sandoris, akcijas apmokant E. Š. turtiniu įnašu;

52.2 Bendrovės 127 295,54 Eur investicijos į parduotuvės pastato kapitalinį remontą ir įrengimą bei šiaudais kūrenamos katilinės įrengimą buvo nereikalingos ir ekonomiškai nenaudingos;

52.3 Bendrovės direktorius ir akcininkas E. Š. pelningą prekybos žemės ūkio dalimis veiklą iš Bendrovės perkėlė ir atskirai pratęsė savo įkurtoje įmonėje UAB „P. E.“, o Bendrovėje šią veiklą nutraukė;

52.4 Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir netinkamai, dėl ko negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimu dydžio ir struktūros;

52.5 Bendrovės vadovas E. Š., neturėdamas kompetencijos bei patirties organizuojant automobilių remonto ir aptarnavimo veiklą, nesugebėjo tinkamai vadovauti Bendrovės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, dėl ko Bendrovė ne tik negalėjo įgyvendinti savo pagrindinio tikslo – pelno siekimo, bet ir patyrė nuostolių, netgi nesugebėjo tinkamai organizuoti serviso padalinio darbo, technologinių procesų, kad būtų užtikrintas kokybiškas automobilių remonto paslaugų teikimas;

52.6 Bendrovės direktorius net po daugkartinių įspėjimų nesiėmė jokių veiksmų esamai padėčiai ištaisyti, nesugebėdamas tinkamai vadovauti Bendrovės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, nepasitraukė iš pareigų, kas aiškiai rodo sąmoningą blogą Bendrovės valdymą, kartu su kitais veiksniais lėmusį Bendrovės nemokumą;

52.7 Dėl Bendrovės tolesnio sąmoningo blogo valdymo jos padėtis esminiai pablogėjo po Bendrovės direktoriaus E. Š. kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

53. Nustatyta, kad Bendrovė buvo įkurta 2012 m. lapkričio 19 d. R. P. ir E. Š. sutarimu ir sprendimu. UAB ,,Ignalinos autocentras“ įstatinis kapitalas – 20 000 Lt, buvo sudarytas iš steigėjų R. P. ir E. Š. įmokų už akcijas. Bendrovės akcijos lygiomis dalimis (po 50 proc.) paskirstytos steigėjams R. P. ir E. Š. (apmokėta piniginiais įnašais po 10 000 Lt).

54. 2012 m. lapkričio 20 d. steigiamasis akcininkų susirinkimas patvirtino Bendrovės įsteigimą, įstatus ir valdymo struktūrą. Patvirtinta Bendrovės valdymo struktūra – visuotinis akcininkų susirinkimas ir Bendrovės vadovas. Bendrovėje stebėtojų taryba ir valdyba nesudarytos. Vadovu išrinktas akcininkas E. Š..

55. Bendrovės įstatuose nustatytas Bendrovės tikslas – vystyti gamybą, prekybą ir paslaugų teikimą, gauti pelną, veiklos objektas – įvairi ūkinė komercinė veikla, apimanti gamybines, prekybines ir paslaugų teikimo veiklos sritis, pagrindinį dėmesį skiriant automobilių remonto ir aptarnavimo veiklai bei prekybai automobiliais ir jų dalimis.

56. 2013 m. gegužės 22 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas 285 000 Lt. Už naujai išleidžiamas akcijas E. Š. apmokėjo jam priklausančiu turtiniu įnašu, kurį sudarė pastatai: kontora – parduotuvė, sandėliai, automobilių svarstyklės (toliau – Pastatai), esantys adresu (duomenys neskelbtini). E. Š. turtinis įnašas Bendrovei perduotas 2013 m. birželio 2 d.

57. 2013 m. spalio 24 d. akcininkų sprendimu Bendrovės įstatinis kapitalas buvo dar kartą padidintas 285 000 Lt (iki 590 000 Lt (170 876 Eur)). Įstatinis kapitalas buvo didinamas už naujai išleidžiamas akcijas R. P. apmokant 285 000 Lt pavedimu į Bendrovės sąskaitą banke arba į kasą tokiais terminais: 100 000 Lt iki 2013 m. spalio 30 d., likusi suma iki 2014 m. spalio 23 d. Kaip įmoka didinant įstatinį kapitalą užskaitytas R. P. 2014 m. spalio 20 d. atliktas 9 630 Lt apmokėjimas G. Ž. už laiptų gamybą, o likusi 285 000 Lt sumos dalis nustatytais terminais įmokėta į Bendrovės sąskaitą banke.

58. Laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 19 d. iki 2013 m. gegužės 22 d., bei nuo 2013 m. spalio 24 d. iki šiol po 50 proc. akcijų priklausė (-o) E. Š. ir R. P., o laikotarpių nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki 2013 m. spalio 23 d. 96,72 proc. akcijų priklausė E. Š., o R. P. – 3,28 proc.

59. 2013 m. Bendrovė vykdė pastatų rekonstrukcijos veiklą. Iš E. Š. Bendrovei perduotų pastatų pagal rekonstrukcijos projektą Nr. (duomenys neskelbtini) naujai buvo suformuotas sandėlis (duomenys neskelbtini) – pastatas, skirtas įrengti automobilių servisą, automobilių dalių parduotuvę ir hidraulinių žarnų gamybos padalinį (toliau – Serviso pastatas), suformuoti sandėlis (duomenys neskelbtini) – pastatas, skirtas įrengti žemės ūkio technikos dalių parduotuvę (toliau – Parduotuvės pastatas), ir sandėlis (duomenys neskelbtini) – pastatas paliktas kaip sandėlis. Automobilių svarstyklės (duomenys neskelbtini) buvo nugriautos.

60. Bendrovės ūkinė komercinė veikla prasidėjo 2014 m. Bendrovė vykdė dvi veiklas – prekybą žemės ūkio technikos dalimis ir autoserviso veiklą. 2014 m. balandžio mėn. baigti parduotuvės pastato kapitalinio remonto ir žemės ūkio technikos dalių parduotuvės įrengimo darbai. 2014 m. lapkričio mėn. serviso pastatas parengtas automobilių serviso, automobilių dalių parduotuvės ir hidraulinių žarnų gamybos veiklai. Serviso pastato lauko apdaila ir kai kurių patalpų galutinis įrengimas buvo nebaigtas dėl lėšų trūkumo (2013 – 2014 m. dalis darbų buvo atliekama ūkio būdu).

61. Nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 14 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi atsakovei UAB „Ignalinos autocentras“ iškelta bankroto byla. 2017 m. birželio 5 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. Įmonės likvidavimo terminas pratęstas vėlesnėmis teismo nutartimis ir rezoliucijomis.

62. Įmonei iškeliant bankroto bylą, bankroto administratoriumi buvo paskirtas V. S., 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi atstatydinus minėtą administratorių, nemokumo administratore paskirta D. J., o administratorę 2022 m. vasario 11 d. nutartimi atstatydinus, likviduojamos įmonės nemokumo administratore paskirta V. V..

63. BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto procesas buvo pradėtas, taip pat bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo iki 2019 m. gruodžio 19 d., t. y. dar galiojant ĮBĮ.

64. Juridinių asmenų nemokumo procesą nuo 2020 m. sausio 1 d. reglamentuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32 punktas).

65. Nagrinėjamu konkrečiu atveju prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu grindžiamas valdymo organų veiksmais, atliktais dar iki JANĮ įsigaliojimo, todėl BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas sprendžiamas pagal ĮBĮ galiojusį reglamentavimą.

66. Iš byloje pateiktų susirinkimų protokolų, garso įrašo, susirašinėjimų, galima pagrįstai spręsti, kad tarp įmonės akcininkų vyko nesutarimai ir konfliktai dėl įmonės veikloje priimamų sprendimų. Akcininkas R. P. 2015 m. pabaigoje inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtų E. Š. veiksmų valdant Bendrovę, o 2016 m. liepos 1 d., kai jau teisme buvo nagrinėjama byla dėl bankroto bylos iškėlimo, kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu dėl Bendrovės veiklos tyrimo.

67. Bendrovės direktoriumi nuo įmonės įsteigimo buvo E. Š.. R. P. 2015 m. gegužės 5 d. – 2015 m. spalio 22 d. buvo įdarbintas komercijos direktoriaus pareigose.

68. Pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės grindžiamas šiais aspektais: (1) dėl netinkamo ir nekompetentingo E. Š. vadovavimo; (2) dėl dalies įmonės veiklos perkėlimo į Bendrovės vadovo E. Š. įkurtą įmonę; (3) dėl netinkamo ir neefektyvaus žmogiškųjų ir materialinių Bendrovės išteklių valdymo ir naudojimo; (4) dėl netinkamo ir apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo; (5) sąmoningo Bendrovės finansinės veiklos bloginimo; (6) nepagrįsto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

69. Prašymą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pareiškėjas grindžia be kita ko ir UAB „Veiklos auditas“ ataskaita. Teismas atkreipia dėmesį, kad ši išvada nėra vertinama kaip nepriklausomo eksperto išvada procese CPK 218 straipsnio prasme, kadangi buvo parengta ne teismo nutarties pagrindu, o pareiškėjo užsakymu. Taigi, byloje pareiškėjo pateikta UAB „Veiklos auditas“ ataskaita apie faktinius pastebėjimus dėl UAB „Ignalinos autocentras“ bankroto; taip pat ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-70062-15 pateikta 2016 m. lapkričio 21 d. specialisto išvada Nr. 140-(1951)-1S1-632 (toliau – Specialisto išvada) vertintini kaip rašytiniai įrodymai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnis, 185 straipsnis, 197 straipsnio 1 dalis).

70. Dėl Specialisto išvados pažymėtina ir tai, kad jos įrodomosios reikšmės nekeičia aplinkybė, kad objekto tyrimas buvo atliktas baudžiamojo proceso tvarka. Specialistės išvados padarytos įvertinus ikiteisminiam tyrimui pateiktus duomenis apie BUAB „Ignalinos autocentras“ ūkinę veiklą ginčui aktualiu laikotarpiu bei pagrįstos specialiomis žiniomis, specialistės nustatytos aplinkybės yra susijusios su nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis.

71. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismas nevertina kaip turinčio prejudicinę reikšmę teismo procesinio sprendimo priimto Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-197-252/2017 dėl BUAB „Ignalinos autocentras“ veiklos tyrimo, kadangi Panevėžio apygardos teismo procesinis sprendimas apeliacinės instancijos teismo buvo panaikintas, o civilinė byla nutraukta, tai yra užbaigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės.

72. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“, civilinės bylos Nr. e2-197-252/2017 duomenų, taip pat nustatyta, kad Panevėžio apygardos prokuratūros 2017 m. vasario 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-70062-15 pradėtas 2015 m. gruodžio 22 d. Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariate pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį dėl galimo E. Š. apgaulės būdu UAB „Ignalinos autocentras“ lėšų savinimosi, buvo nutrauktas nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Šis nutarimas ir jame dėstomos aplinkybės taip pat laikytinas rašytiniu įrodymu byloje, atitinkančiu leistinumo ir sąsajumo reikalavimus (CPK 197 straipsnis).

73. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad P. P. pareiškimuose nurodytos aplinkybės apie galimai neteisėtus ir nusikalstamus E. Š. veiksmus atliekant tariamai nepagrįstus pinigų pervedimus ir mokėjimus kitoms įmonėms ar pačiam E. Š. nepasitvirtino. Visi apmokėjimai minimi R. P. pareiškimuose yra oficialiai patvirtinti dokumentais ir yra atlikti teisėtai bei pagrįstai. Paminėtina, kad pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. P. išdėstė savo įtarimus apie tai, kad E. Š. neteisėtai pasisavino UAB „Ignalinos autocentras“ pinigines lėšas už neva šiai įmonei tiektus šiaudų rulonus naudotus įmonės patalpų šildymui. Pareiškime taip pat buvo nurodyta, kad E. Š. iš įmonės kasos buvo išduota 10 000 Lt sąskaitų apmokėjimui grynaisiais, tačiau E. Š. šiais pinigais jokių sąskaitų neapmokėjo ir galimai šiuos pinigus pasisavino. Pareiškime minimi UAB „Ignalinos autocentras“ neva nepagrįsti mokėjimai už atliktus darbus ar pateiktas prekes UAB „Meleksas“, UAB „Minareta“ bei UAB „Biržų žemtiekimas“. Taigi iš dalies tapačiomis aplinkybėmis dėl apgaulingos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo yra grindžiamas ir pareiškėjo G. V. pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

74. ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens, todėl nagrinėjamoje byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas, pagal ĮBĮ galiojusį reglamentavimą, nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų bei kaltės laipsnio.

75. Pareiškėjo G. V. nurodyti argumentai dėl (ne)tinkamo nemokumo administratorės (-ių) pareigų vykdymo ir (ar) jų neatlikimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygų

76. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

77. Įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jei teismas nustato įstatyme nurodytus tyčinio bankroto požymius. Tokie tyčinio bankroto požymiai nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 – 3 dalyse.

78. Pažymėtina, kad, nagrinėjant prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bent vieno ĮBĮ nustatyto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas bankrotui tyčiniu pripažinti. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, jie taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 30 punktas).

79. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą arba nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y., kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

80. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki.

81. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/202024).

Dėl Bendrovės nemokumo momento

82. Pagal nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą, įmonės nemokumas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje buvo apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi – įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte.

83. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 21 punktas).

84. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (kreditorius) G. V. neįrodinėja įmonės nemokumo momento. Priešingai, pareiškėjas teigia, kad buvęs įmonės vadovas E. Š. sąmoningai nesiėmė priemonių Bendrovės mokumui atstatyti ir Bendrovei neatitinkant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytų įmonės nemokumo sąlygų, nepagrįstai kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo argumentais (CPK 185 straipsnis).

85. Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teisme 2016 m. gegužės 3 d. buvo gautas įmonės vadovo E. Š. 2016 m. balandžio 29 d. pareiškimas dėl bankroto Bendrovei iškėlimo. Kaip jau minėta bankroto byla iškelta 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi.

86. Dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo 2016 m. spalio 25 d. į Panevėžio apygardos teismą kreipėsi ir Bendrovės darbuotojai A. K., A. P., O. K., L. R., P. S., R. S., S. B., V. Z., nurodydami, kad įmonė nemoka darbo užmokesčio, o bendra darbo užmokesčio skola 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarė 6 103,68 Eur.

87. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme aiškinami kaip reiškiantys prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens (ne)mokumo papildomai įvertintinos faktinės aplinkybės, susijusios su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu, retrospektyvomis, perspektyvomis ir pan. Be to, įvertintini ne tik paties juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams (įsipareigojimų vykdymo eiliškumas, struktūra, pokytis ir pan.), bet ir skolininkų (debitoriniai) įsipareigojimai vertinamajam juridiniam asmeniui, t. y. tokių įsipareigojimų dydis, struktūra, santykis su pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, galimybės gauti šių įsipareigojimų patenkinimą ir kt.

88. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

89. Nustatyta, kad Bendrovei 2013 m. lapkričio 5 d. buvo suteikta 199 500,00 Lt (57 779,19 Eur) Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unijos paskola, kuri sugrąžinta iš 2014 m. liepos 24 d. Lietuvos kredito unijos paskolos.

90. 2014 m. gegužės 13 d. Bendrovė sudarė 86 000 Lt (24 907,32 Eur) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Ignalinos kredito unija šildymo blokui AKU - 340 pirkti. Šalių 2014 m. rugpjūčio 7 d. susitarimu buvo pakeistas paskolos panaudojimo tikslas – susitarta, kad paskola bus naudojama sieninės skardos montavimui ir transporto išlaidos; pakeliamiems vartams įsigyti ir jų montavimui bei aliuminio stiklo gaminiams ir jų montavimui, tai yra paskolos lėšomis apmokant PVM sąskaitas faktūras.

91. 2014 m. gegužės 13 d. paskolos sutarties (duomenys neskelbtini) įvykdymo užtikrinimui 2014 m. lapkričio 4 d. hipotekos sutartimi įkeistas katilas AKU - 340 ir kaminas, o 2015 m. rugpjūčio 12 d. sutartine hipoteka buvo įkeisti Bendrovei priklausantys kiti inžineriniai statiniai – katilinė.

92. 2014 m. liepos 24 d. Bendrovė sudarė sindikuotą paskolos sutartį (toliau – sindikuota Paskolos sutartis) su Lietuvos centrine kredito unija ir Ignalinos kredito unija dėl 477 600 Lt kredito suteikimo (numatyta, kad 307 000 Lt (88 913,35 Eur) suteikia Lietuvos centrinė kredito unija ir 170 600 Lt (49 409,18 Eur) Ignalinos kredito unija). UAB „Ignalinos autocentras“ įsipareigojo 199 000 Lt kredito panaudoti paskolai Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unijoje refinansuoti, paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 51 800 Lt – statybinių medžiagų ir paslaugų tiekėjams atmokėti; 13 200 Lt – garažo vartams įsigyti; 20 000 Lt – stiklo gaminiam įsigyti; 193 600 Lt – šildymo bloko AKU - 340 įsigijimui. Šalys sutarė, kad už naudojimąsi kreditu Bendrovė moka 12 mėn. VILIBOR ir (plius) 3,37 proc. metines palūkanas, taip pat kredito administravimo mokestį ir įsipareigojimo mokestį. Kredito grąžinimo terminas – 2019 m. liepos 24 d. 2014 m. rugpjūčio 13 d. vadovas E. Š. Ignalinos kredito unijai pateikė prašymą, kuriuo buvo prašoma išmokėti 136 000 Lt paskolą (34 600 Lt (10 020,85 Eur) mažesnę, negu buvo numatyta sutartyje). Pagal sindikuotos Paskolos sutartį prievolių įvykdymui be kita ko buvo įkeistas Bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas. Tai yra keturi pastatai, esantys (duomenys neskelbtini); žemės nuomos teisė į nuomojamas kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (2024 m. liepos 24 d. sutartinė hipoteka). Sindikuotos Paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui 2015 m. rugpjūčio 17 d. sutartine hipoteka (antrinė hipoteka) buvo įkeisti Bendrovei priklausantys kiti inžineriniai statiniai – katilinė.

93. 2015 m. lapkričio 10 d. sutartimi pradiniai kreditoriai reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido naujajam kreditoriui G. V., visas reikalavimo teises pagal sindikuotos Paskolos sutartį. 2015 m. lapkričio 24 d. sutartimi Bendrovė ir naujasis kreditorius G. V. susitarė su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus atidėti 2 mėnesiams, galutinis kredito grąžinimo ir kitų įsipareigojimų įvykdymo terminas taip pat atidėtas dviem mėnesiams. 2016 m. sausio 25 d. pakeitimu skolos grąžinimas bei galutinis kredito grąžinimas buvo dar kartą atidėti 4 mėnesių terminui.

94. Taigi, visas bankrutuojančiai įmonei priklausantis ilgalaikis (nekilnojamasis) turtas – inžineriniai statiniai – katilinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilių svarstyklės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nugriautos); pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo įkeistas prievolių įvykdymo užtikrinimui pagal pirmiau aptartas kredito sutartis.

95. Bylos duomenimis Bendrovė 2014 – 2016 m. dirbo nuostolingai. Nuostolis po bendrųjų administracinių Bendrovės išlaikymo sąnaudų sudarė: 2014 m. – (-)14 300 Eur, 2015 m. – (-) 29 305 Eur, 2016 m. – (-) 54 832 Eur. Po palūkanų sąnaudų nuostolis sudarė: 2014 m. – (-) 19 441 Eur, 2015 m. – (-) 37 763 Eur, 2016 m. – (-) 59 772 Eur.

96. Remiantis byloje pateiktais įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Ignalinos autocentras“ turėjo 474 248 Eur vertės turto, tame tarpe 460 381 Eur ilgalaikio bei 40 162 Eur vertės trumpalaikio turto, per vienerius metus gautinos sumos sudarė 7 484 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams – 413 815 Eur, iš jų – 239 723 Eur mokėtinos per vienerius metus. Kaip jau minėta visam įmonės nekilnojamajam turtui taikyta hipoteka, bendrovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturėjo. Nuosavas kapitalas sudarė 57 174 Eur, įstatinis kapitalas – 170 876 Eur. 2015 m. įmonė patyrė 67 421,12 Eur nuostolių; 2014 m. – 46 040 Eur (158 968 Lt) nuostolių.

97. 2016 m. balandžio 25 d. duomenimis 2016 m. balandžio 25 d. UAB „Ignalinos autocentras“ turėjo 505 554 Eur vertės turto, tame tarpe 472 307 Eur ilgalaikio bei 33 247 Eur vertės trumpalaikio turto: atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 28 201 Eur, per vienerius metus gautinos sumos sudarė 4 704 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams – 421 131 Eur, iš jų – 249 072 Eur mokėtini per vienerius metus. 2016 m. balandžio 25 d. duomenimis įmonės pradelstos skolos sudarė 241 640,64 Eur, iš jų skolos, kurias vėluojama apmokėti ilgiau nei 90 dienų sudarė 214 640,64 Eur. Kreditoriui E. Š. skola sudarė 74 662,59 Eur, kuri buvo priteista Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. teismo įsakymu. Nuosavas kapitalas sudarė 43 786 Eur, įstatinis kapitalas – 170 876 Eur. Paminėtina ir ta aplinkybė, kad 2016 m. balandžio 22 d. susirinkimo metu akcininkai nesutarė pagal teisės aktų reikalavimus padengti nuostolius akcininkų įnašais, taip pat nebuvo sutarta padidinti Bendrovės įstatinio kapitalo. Įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2016 m. balandžio 25 d. siekė 805,34 Eur.

98. 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. balandžio 25 d. įmonė patyrė 13 387,18 Eur nuostolio. Nustatyta, kad dalį skolų tiekėjams dengė pareiškėjas G. V.. Tokių G. V. apmokėtų skolų bendra suma 2016 m. balandžio 30 d. sudarė 125 766,04 Eur, kurios mokėjimas kreditoriaus 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu buvo atidėtas iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.

99. 2016 m. birželio 1 d. duomenimis bendrovė turėjo 502 070,32 Eur vertės turto, tame tarpe 465 973,02 Eur ilgalaikio bei 36 097,30 Eur vertės trumpalaikio turto, per vienerius metus gautinos sumos sudarė 8 786,01 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams – 433 228,21 Eur, iš jų – 265 931,36 Eur mokėtini per vienerius metus. 2016 m. birželio 1 d. duomenimis pradelstos skolos kreditoriams siekė 263 702,67 Eur, iš jų G. V. atidėta 125 766,04 Eur skolos suma ir 11 049,65 Eur skola R. P., kurios mokėjimo terminas remiantis 2016 m. birželio 2 d. pažyma Nr. AU-V-34, suėjęs. Nuosavas kapitalas sudarė 30 061,32 Eur, įstatinis kapitalas – 170 876 Eur. 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gegužės 31 d. įmonė patyrė 27 112,21 Eur nuostolio. 2016 m. gegužės – birželio mėn. G. V. dar apmokėjo 13 181,14 Eur skolų kitiems Bendrovės kreditoriams, atitinkamai perimdamas reikalavimo teises. 2016 m. birželio 23 d. pareiškimu G. V. 13 181,14 Eur apmokėtos Bendrovės skolos mokėjimą atidėjo iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.

100. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju gautinos sumos nevertintinos kaip realus Bendrovės turtas ir nėra įtrauktinas jo į bendrą įmonės turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020; 2023 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-693-933/2023).

101. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi konstatuodamas įmonės nemokumo faktą ir iškeldamas bendrovei bankroto bylą, remdamasis 2016 m. spalio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenimis nustatė, kad 2016 m. spalio 31 d. UAB „Ignalinos autocentras“ turėjo 484 648 Eur vertės turto, tame tarpe 450 138 Eur ilgalaikio bei 34 510 Eur vertės trumpalaikio turto, per vienerius metus gautinos sumos sudarė 6 907 Eur, o įsipareigojimai kreditoriams – 453 441 Eur, iš jų – 306 085 Eur mokėtinos per vienerius metus, o pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 297 157,31 Eur. Įmonės nekilnojamajam turtui taikyta hipoteka, savo vardu registruotų transporto priemonių Bendrovė neturėjo.

102. Įmonės įsiskolinimas 2016 m. birželio 30 d. valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams buvo 801,16 Eur. 2016 m. lapkričio 1 d. duomenimis įmonės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui jau sudarė ženkliai didesnę sumą – 3 083,07 Eur, o VSDFV Utenos skyriaus duomenis, UAB „Ignalinos autocentras“ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo skolinga 5 762,30 Eur.

103. Iš byloje esančių duomenų, įmonės Pelno (nuostolių) ataskaitų ir balansų matyti, jog įmonė laikotarpiu 2013 m. – 2016 m. patirdavo nuostolių, tačiau įmonėje, nuo jos įsteigimo, kelis kartus buvo didinamas įstatinis kapitalas (akcininkų turtiniu įnašu ir piniginėmis lėšomis), iš kurio gautos lėšos buvo naudojamos įmonės veikloje (pastatų rekonstrukcijai, materialinės bazės kūrimui), įmonės veikla taip pat buvo finansuojama skolintomis lėšomis. Dalis lėšų buvo pasiskolintos iš kredito įstaigų, dalį lėšų skolino įmonės akcininkai bei dalį lėšų skolino kreditorius G. V. (dengė įmonės skolas).

104. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, 50 punktas).

105. Bendrovės nemokumas nustatytinas pagal vertinamu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą. (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Atlikus Bendrovei priklausančio turto pastato – automobilių svarstyklių (nugriautas, pakitimai neįregistruoti), pastato – sandėlio, kitų inžinerinių statinių (katilinės) vertinimą 2016 m. birželio 2 d. nustatyta, kad turto rinkos vertė 194 000 Eur. Šio ilgalaikio turto vertė 2015 m. balanse buvo apskaityta 82 793,67 Eur (pastatai ir statiniai) ir 252 07,08 Eur nebaigta statyba (nebaigtas rekonstruoti turtas). Turto vertinimas buvo atliktas artimame laikotarpyje lyginant su 2015 m. balanso duomenimis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad dar kreipimosi į teismą metu įmonės įsipareigojimai, net ir įvertinus kreditoriaus G. V. skolų mokėjimus, kurie buvo atidėti tik 2016 m. gegužės 17 d. kreditoriaus sprendimu, viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Paminėtina, kad ir Panevėžio apygardos teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi, tenkindamas įmonės vadovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatė, kad įmonės nekilnojamojo turto rinkos vertė yra mažesnė nei turto vertė apskaityta finansinėje apskaitoje (CPK 18 straipsnis).

106. Remdamasis byloje esančių ir pirmiau aptartų įrodymų visuma, teismas sprendžia, kad UAB „Ignalinos autocentras“ nemokumo momentas atsirado ne vėliau kaip 2016 m. antrą ketvirtį.

107. Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalimi, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.). ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

108. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta įmonės vadovo, kitų asmenų pagal kompetenciją, kurie, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti, civilinė atsakomybė.

109. Tik įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams ir tokiu laikotarpiu pagrindinė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014). Įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 20 punktas).

110. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad 2016 m. balandžio 22 d. susirinkimo metu akcininkai nesutarė pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus padengti įmonės nuostolius akcininkų įnašais, taip pat nebuvo sutarta padidinti Bendrovės įstatinio kapitalo, pareiškėjo argumentai dėl nepagrįsto įmonės vadovo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuris anot pareiškėjo buvo vienas iš veiksnių lėmusių įmonės nemokumą (tyčinį bankrotą), atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl Bendrovės įstatinio kapitalo didinimo, mažinimo, vadovo (ne)kompetencijos

111. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte vienu iš tyčinio bankroto požymių nurodoma tai, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Pareiškėjas teigdamas, kad Bendrovės bankrotas buvo tyčinis iš esmės kritikuoja ir kvestionuoja įmonės veiklos organizavimą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad būtent dėl E. Š. nekompetentingo vadovavimo, priimtų ekonomiškai įmonei nenaudingų ir nepagristų sprendimų, įmonė tapo nemoki.

112. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad steigiamojo susirinkimo metu buvo patvirtinta Bendrovės valdymo struktūra – visuotinis akcininkų susirinkimas ir Bendrovės vadovas (direktorius), stebėtojų tarybos ir valdybos nutarta nesudaryti. Vadovu išrinktas akcininkas E. Š., kuris valdė 50 proc. Bendrovės akcijų. Pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galioję teisės aktai nedraudė taikyti pasirinkto Bendrovės valdymo modelio (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau – ABĮ) 34 straipsnis, 37 straipsnis).

113. 2013 m. gegužės 22 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas 285 000 Lt, už naujai išleidžiamas akcijas E. Š. apmokant jam priklausančiu turtiniu įnašu (Pastatais), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kuris nekilnojamojo turto agentūros „Naujas būstas“ buvo įvertintas 285 000 Lt. Pareiškėjo argumentus, kad E. Š. vardu įregistruotų Pastatų rinkos kaina – 285 000 Lt, kuri 225 000 Lt didesnė už Pastatų pirkimo kainą (285 000 Lt – 60 000 Lt = 225 000 Lt), yra nepagrįstai užaukštinta, nes per laikotarpį nuo Pastatų pirkimo iki 2013 m. gegužės 15 d. nebuvo atlikta jokių jų būklės pagerinimo darbų, dėl kurių galėjo padidėti Pastatų vertė, teismas atmeta kaip neįrodytus. Pagrindo spręsti, kad turto vertė buvo akivaizdžiai mažesnė, nei turtas buvo įvertintas nekilnojamojo turto agentūros „Naujas būstas“, todėl dalis akcijų nebuvo apmokėta, nėra. Aplinkybė, jog Bendrovės 2016 m. balandžio 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole pažymėta, kad pinigus Pastatų pirkimui davė abu akcininkai E. Š. ir R. P., tačiau Pastatų pirkimas buvo įformintas tik E. Š. vardu, nėra pakankamas nei teisinis, nei faktinis pagrindas konstatuoti, kad R. P. faktiškai priklausė 5/8 dalis Pastatų. Nuosavybę į nekilnojamąjį turtą asmuo gali įgyti tik sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu, todėl pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. P. deklaratyvūs teiginiai, kad tik 3/8 dalis Pastatų priklausė E. Š., nes didesnę dalį kainos (už 5/8 dalių Pastatų) apmokėjo R. P., atmestini, nesant jokių objektyvių leistinų įrodymų šiems teiginiams pagrįsti.

114. 2013 m. spalio 24 d. akcininkų sprendimu Bendrovės įstatinis kapitalas buvo dar kartą padidintas 285 000 Lt (iki 590 000 Lt (170 876 Eur)). Įstatinis kapitalas buvo didinamas už naujai išleidžiamas akcijas R. P. apmokant 285 000 Lt pavedimu į Bendrovės sąskaitą banke arba į kasą tokiais terminais: 100 000 Lt iki 2013 m. spalio 30 d., likusi suma iki 2014 m. spalio 23 d. Kaip įmoka didinant įstatinį kapitalą užskaitytas R. P. 2014 m. spalio 20 d. atliktas 9 630 Lt apmokėjimas G. Ž. už laiptų gamybą, o likusi 285 000 Lt sumos dalis nustatytais terminais įmokėta į Bendrovės sąskaitą banke. Paminėtina, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. ir 2016 m. balandžio 22 d. Bendrovės akcininkų susirinkimuose E. Š. siūlymui didinti Bendrovės įstatinį kapitalą nebuvo pritarta.

115. Byloje nėra duomenų, jog pirmiau aptarti akcininkų susirinkimų sprendimai dėl įstatinio kapitalo didinimo būtų neprotingi ar prieštaravę galiojantiems teisės aktams, priešingi įmonės veiklos tikslams arba galėjo turėti įtakos tam, jog įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tokie akcininkų veiksmai nagrinėjamos bylos kontekste vertintini kaip atitinkantys rūpestingo asmens (akcininko) elgesio standartą, kai akcininko teisėmis naudojamasi pagal jų paskirtį siekiant apsaugoti savo investiciją į Bendrovę, pagerinti įmonės finansinę padėtį bei išsaugoti ją kaip mokų ir konkurencingą rinkos subjektą. Paminėtina, kad ir Specialisto išvadoje nurodoma, jog naujai išleistas Bendrovės akcijas įsigijo įmonės akcininkai E. Š. ir R. P. laikantis ABĮ reikalavimų, o Bendrovės atskaitomybėje už 2013 m. įstatinio kapitalo padidinimas ir ilgalaikio materialiojo turto pastatų ir statinių vertė atvaizduota. Pareiškėjo argumentai, kad Bendrovės įstatinis kapitalas, padidintas 2013 m. gegužės 22 d. akcininkų sprendimu nebuvo apmokėtas (nepakankamai apmokėtas) E. Š. turtiniu įnašu (Pastatais) atmestini, kaip neįrodyti.

116. Teismas vertina, kad 2016 m. balandžio 22 d. visuotiniam akcininkų susirinkimui nepriėmus sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais bei neatkūrus nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, įmonės vadovas vadovaudamasis galiojusiu teisiniu reglamentavimu pagrįstai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad buvęs įmonės vadovas E. Š. sąmoningai pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas tariamai atimdamas iš akcininkų galimybę spręsti klausimą dėl Bendrovės mokumo atkūrimo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokių aplinkybių nenustatė ir Panevėžio apygardos teismas priimdamas ir nagrinėdamas įmonės vadovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Primintina ir tai, kad įmonės vadovas, galėdamas suprasti, kad įmonė yra nemoki, atsižvelgiant pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą (ĮBĮ), turėjo įstatyminę pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (ĮBĮ 8 straipsnis).

117. Priešingai nei teigia pareiškėjas, įvertinus tarp akcininkų vykusį susirašinėjimą, pranešimus apie šaukiamus akcininkų susirinkimus, pateiktą 2016 m. balandžio 22 d. akcininkų susirinkimo garso įrašą, byloje nenustatyta, kad įmonės vadovas, žinodamas apie įmonės finansinius sunkumus, galimą nemokumą, sąmoningai slėpė nuo kito akcininko (ir kreditorių) reikšmingą informaciją ar pateikė ją neteisingai, taip pažeisdamas ABĮ nuostatas (24 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 12 dalies 9 punktas (įstatymo redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu)) ir tuo siekdamas sukelti įmonės nemokumą. Byloje nėra įrodymų, kurie sudarytų pagrindą vienareikšmiškai konstatuoti, kad 2015 m. spalio mėn. įmonės vadovas privalėjo šaukti neeilinį akcininkų susirinkimą. Pareiškėjo argumentai, kad 2016 m. balandžio 22 d. E. Š., kaip Bendrovės vadovas, padedamas savo, kai akcininko, atstovo J. R., sąmoningai susirinkime nepristatė Bendrovės metinio pranešimo ar kitos formos informacijos, kurioje būtų pateikta objektyvi įmonės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais susiduria Bendrovė, apibūdinimas, finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, Bendrovės veiklos planai ir prognozės ir kt., savavališkai pasišalino iš susirinkimo, ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) sužlugdė galimybę susirinkime priimti sprendimus gyvybiškai svarbiais klausimais dėl Bendrovės tolimesnės veiklos, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau pirmiau aptarta, po šio susirinkimo, Bendrovės vadovas vykdydamas įstatyminę pareigą kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes susirinkime nebuvo susitarta su kitu akcininku dėl įstatinio kapitalo didinimo, nebuvo priimti sprendimai dėl kitų priemonių įmonės veiklai ir finansinei būklei stabilizuoti.

118. Teismas pažymi, kad pareiškėjo dėstomi argumentai dėl E. Š. (ne)įgytos kompetencijos ir išsilavinimo, kurie anot pareiškėjo buvo būtini įmonės vadovui bei patirties stokos, asmeninis pareiškėjo neigiamas požiūris į įmonės vadovą dėl jo (ne)tinkamumo, nėra susiję su BUAB „Ignalinos autocentras“ tyčinio bankroto pagrindų vertinimu (ĮBĮ 20 straipsnis).

Dėl Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo

119. Pareiškėjas, kaip vieną iš Bendrovės tyčinio bankroto požymį įvardija netinkamą ir sąmoningai apgaulingą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą laikotarpiu, kuris apima 2013 – 2016 m., trukdantį nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

120. Pareiškėjas byloje įrodinėjo, kad negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 m., nes: (1) Bendrovės kompiuteryje sąmoningai neišsaugoti arba sunaikinti Bendrovės buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai; (2) 2013 m. Bendrovėje nebuvo vedami apskaitos registrai, kuriuose pagal apskaitos dokumentus turėjo būti apibendrintos visos ūkinės operacijos; (3) dalis 2013 m. Bendrovės iš tiekėjų gautų PVM sąskaitų faktūrų buvo apmokėta grynais, tačiau nėra galimybės nustatyti ar pirktos prekės gautos Bendrovėje, iš kokių lėšų grynaisiais buvo apmokėtos minėtos PVM sąskaitos faktūros, ar yra ir, jei yra, kokie su šiais mokėjimais susiję Bendrovės įsipareigojimai; (4) 2013 m. buvo atlikta Bendrovės Serviso pastato rekonstravimo darbų už 98 083,58 Eur ir Parduotuvės pastato kapitalinio remonto darbų už 38 514,26 Eur, tačiau Bendrovėje nėra jokių šių prekių ir paslaugų gavimą, pajamavimą, išdavimą ir nurašymą patvirtinančių dokumentų, t. y. nebuvo vedama jų apskaita saugojimo vietoje ir sunaudojimo apskaita; (5) Bendrovėje esančių dokumentų negalima nustatyti, kiek ilgalaikio materialiojo turto kapitaliniam remontui ir rekonstravimui nupirktų prekių buvo atgabenta į Bendrovę, jai perduota ir sunaudota, kokie buvo likučiai; (6) Bendrovėje iš viso nėra 2013 m. materialiojo ir nematerialiojo turto inventorizavimo aprašų, pinigų, įskaitant pinigus kasoje, ir įsipareigojimų inventorizavimo dokumentų; (7) nebuvo sudaryti apskaitos registrai, todėl neaišku, kokiais duomenimis remiantis buvo parengtos 2013 m. finansinės ataskaitos, ar iki šių ataskaitų sudarymo į apskaitą buvo įtrauktos visos ūkinės operacijos; (8) 2013 m. finansinės ataskaitos nebuvo pateiktos svarstyti Bendrovės visuotiniam akcininkų susirinkimui.

121. Pareiškėjas nurodo, kad negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m., nes: (1) pirmieji duomenys į „Rivilė“ buvo įvesti tik 2014 m. balandžio 30 d.; (2) už 2014 m. į „Rivilė“ laiku ar su nedideliu vėlavimu buvo įvesti tik 4 280 ūkinių operacijų duomenys, o likusių 2 810 ūkinių operacijų duomenys buvo įvesti laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. birželio 22 d., t. y. nuo ūkinės operacijos praėjus nuo 5 iki 16 mėnesių; (3) iki 2015 m. balandžio mėn. „Rivilė“ iš viso nebuvo įvesti 2014 m. Bendrovės kasos duomenys, amortizavimo operacijos, didelė dalis su pirkimo operacijomis susijusių ir dalis kitų duomenų už 2014 m., dėl šios priežasties Bendrovė laiku neparengė ir nepateikė akcininkų susirinkimui tvirtinti 2014 m. finansinės ataskaitos; (4) koreguoti kasos duomenų įrašai susiję su E. Š. įnašais į kasą ir išmokėjimais iš kasos; (5) kasos dokumentuose visi įsegti iki 2014 m. birželio 27 d. išrašyti KIO, kasos pajamų orderiai (toliau – KPO) ir atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai yra atspausdinti kompiuteriu, o po 2014 m. birželio 27 d. kasos dokumentuose palikti tik tie kompiuteriu atspausdinti KIO, kuriuose yra pinigus už grąžintas prekes gavusių asmenų parašai, ir tik tie kompiuteriu atspausdinti KPO, kuriuose yra pinigus įmokėjusių asmenų parašai, ir kompiuteriu atspausdinti atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai, kuriuose yra pinigus gavusių darbuotojų parašai, todėl galėjo būti nuslėpta dalis Bendrovės pajamų už parduotas prekes ar pirkimo dokumentais nepagrįstų išlaidų; (6) nerastos ir į „Rivilė“ neįvestos pardavimo PVM sąskaitos faktūros, kurių numeriai: (duomenys neskelbtini) (2014.04.29- 05.02), (duomenys neskelbtini) (2014.04.29-05.02), (duomenys neskelbtini) (2014.07.01), (duomenys neskelbtini) (2014.07.24), (duomenys neskelbtini) (2014.07.31-08.01), (duomenys neskelbtini) (2014.08.29), (duomenys neskelbtini) (2014.09.02-03), (duomenys neskelbtini) (2014.10.04-08), (duomenys neskelbtini) (2014.10.14), (duomenys neskelbtini) (2014.11.04), (duomenys neskelbtini) (2014.12.17), ir todėl nėra galimybės nustatyti ar jos buvo panaudotos, jei taip, kokių, kiek ir už kokią sumą pagal jas buvo parduota prekių; (7) nėra materialiojo ir nematerialiojo turto inventorizavimo aprašų, pinigų, įskaitant pinigus kasoje, ir įsipareigojimų inventorizavimo dokumentų; ; (8) 2014 m. sausio 24 d. pagal kasos išlaidų orderį (toliau – KIO) Nr. (duomenys neskelbtini)atliktas 10 000 Lt išmokėjimas direktoriui E. Š. neįtrauktas į „Rivilė“, tokiu būdu mėginant nuslėpti šios pinigų sumos, kurios panaudojimas nepagrįstas jokiais dokumentais, išmokėjimą.

122. Pareiškėjas nurodo, kad negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 m., nes: (1) už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. balandžio 30 d. laiku ar su nedideliu vėlavimu buvo įvesti tik šiek tiek daugiau kaip 3 000 ūkinių operacijų duomenys, o ne mažiau kaip 1 050 ūkinių operacijų duomenys buvo įvesti arba koreguoti laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. liepos 16 d.; (2) iki 2015 m. gegužės mėn. į „Rivilė“ iš viso nebuvo įvesti 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. balandžio 30 d. Bendrovės kasos duomenys, dalis su pirkimo operacijomis susijusių ir dalis kitų duomenų; (3) pardavimo PVM sąskaitos faktūros (apie 70 vnt.) nerastos ir neįvestos į „Rivilė“, neįtrauktos į jokius apskaitos registrus, Bendrovėje taip pat nėra dokumentais pagrįstų duomenų apie jų anuliavimą, ir todėl nėra galimybės nustatyti ar jos buvo panaudotos, jei taip, kokių, kiek ir už kokią sumą pagal jas buvo parduota prekių ar atlikta paslaugų; (4) nebuvo atliktas prekių inventorizavimas prieš jų pardavimą 2015 m. balandžio 2 d. – 2015 m. balandžio 3 d. UAB „P. E.“; (5) iš Bendrovėje esančių dokumentų negalima nustatyti, kiek nupirktų šiaudų rulonų 2015 m. buvo atgabenta į Bendrovę, jai perduota ir sudeginta katilinėje; (6) KIO ir KPO už 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. balandžio 13 d. laikotarpį išrašyti atgalinėmis datomis ir pagal datas nesilaikant numerių didėjimo tvarkos, dėl to galėjo būti nuslėpta dalis Bendrovės pajamų už parduotas prekes ar pirkimo dokumentais nepagrįstų išlaidų, o E. Š., kaip kreditoriui, sąmoningai suteikta pirmenybė atgauti iš Bendrovės per prekių pirkimus paskolintus pinigus.

123. Pareiškėjas nurodo, kad negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2016 m., nes: (1) duomenys į „Rivilė“ buvo suvedami pavėluotai (darbo užmokesčių žiniaraščių Nr. (duomenys neskelbtini) (išrašytas 2016 m. sausio 28 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (išrašytas 2016 m. vasario 1 d.), ir Nr. (duomenys neskelbtini) (išrašytas 2016 m. kovo 31 d.), duomenys į „Rivilė“ buvo įvesti arba koreguoti tik 2016 m. birželio 23 d.); (2) ūkininko E. Š. 2016 m. kovo 31 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), pagal kurią iš ūkininko E. Š. pirkti šiaudai, duomenys į „Rivilė“ buvo įvesti arba koreguoti tik 2016 m. gegužės 5 d., o 2016 m. kovo 31 d. išrašyto Medžiagų nurašymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (šiaudų nurašymas) – tik 2016 m. gegužės 5 d.; (3) nerasti KIO, kurių numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir KPO, kurių numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jie neįvesti į „Rivilė“, neįtraukti į jokius apskaitos registrus, Bendrovėje taip pat nėra dokumentais pagrįstų duomenų apie jų anuliavimą, ir todėl nėra galimybės nustatyti ar jie buvo panaudotos, jei taip, už ką ir kiek pinigų buvo išmokėta iš kasos ar į ją įmokėta; (4) Bendrovės dokumentuose nerasta jokių 2016 m. pirminių dokumentų (šiaudų rulonų išdavimo deginimui, kiekvienos dienos šiaudų krovimo į katilo pakurą registracijos žurnalo, periodinių inventorizavimo ar nurašymo aktų ir pan.), kuriais būtų galima pagrįsti nurašytų šiaudų sunaudojimą.

124. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

125. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu)). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

126. Pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys; ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai. BAĮ 19 straipsnio 1 dalis nustato, jog apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis (BAĮ 19 straipsnio 2 dalis). Už apskaitos organizavimą pagal buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (BAĮ 21 straipsnio 1 dalis).

127. Pažymėtina, kad neužtenka tik formalių tyčinio bankroto požymių, o būtina nustatyti, jog Bendrovės nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jos valdymo, t. y. turi būti įrodyta, kad Bendrovę valdę asmenys turėjo tikslą privesti ją prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė.

128. Pareiškėjas įvardija galimus įmonės vidaus, buhalterinės apskaitos dokumentų suklastojimo faktus, tačiau teismas įvertinęs visetą byloje esančių įrodymų, aplinkybes dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo, neturi pagrindo pripažinti šių argumentų pagrįstais. Byloje nėra duomenų, jog buvęs Bendrovės vadovas, įmonės dokumentus, kurie reikšmingi nustatant bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, būtų paslėpęs, sunaikinęs bei sugadinęs ar jų neišsaugojęs.

129. Pareiškėjas nurodo, kad Bendrovės apskaitoje trūksta 2014 m., 2015 m., 2016 m. pardavimo PVM sąskaitos faktūrų, tačiau neįrodinėjimą ir nenurodo ar šiais apskaitos dokumentais įformintų ūkinių operacijų turinio negalima nustatyti ir prarastų apskaitos dokumentų atkurti kitų Bendrovės ir jos kontrahentų apskaitos dokumentų pagalba. Be to, įmonės vadovo perduoti dokumentai nesutrukdė nemokumo administratoriui (-iams) nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, įmonės nemokumą sukėlusių priežasčių. Kartu pažymėtina tai, kad pirmiau aptarti pareiškėjo nurodyti buhalterinės apskaitos trūkumai nereiškia, jog negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio. Teismas sprendžia, kad nenustatyta tyčinių ir sąmoningų suinteresuoto asmens E. Š. veiksmų (neveikimo), kuriais būtų netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita, tam, jog nebūtų įmanoma visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju vedant įmonės apskaitą buvo padaryti tam tikri pažeidimai, o įmonės apskaitoje finansiniai duomenys buvo fiksuojami ne visada savalaikiai ir ne visiškai tikslūs, tačiau byloje nustatyta, jog iškėlus bankroto bylą, nemokumo administratoriui (-iams) buvo perduoti dokumentai, nurodytas (ir perduotas) įmonės turtas, pateikti duomenys apie kreditorius ir debitorių skolas, kiti duomenys, kurie iš esmės leido nemokumo administratoriui (-iams) žinoti ir nustatyti įmonės veiklos, jos turto, kreditorių ir debitorių dydį ir struktūrą.

130. Pareiškėjas, teigia, kad 2013 m. sausio 2 d. Technikos panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Bendrovės direktoriaus E. Š. pasirašyta su pačiu savimi, kaip ūkininku, buvo suklastota, kadangi surašyta atgaline data. Tai įrodo tokie faktai: 1) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis sutartyje minimo krautuvo GEHL SL 5640, adybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Krautuvas), pirmos registracijos Lietuvoje data yra 2014 m. lapkričio 11 d.; 2) Bendrovės rekvizituose nurodytą telefono Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovė gavo tik pagal su UAB „Omnitel“ 2014 m. balandžio 16 d. pasirašytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ką patvirtina pridedama Bendrovės 2014 m. sutarčių registro ir UAB „Omnitel“ PVM sąskaitos-faktūros kopija. Pareiškėjas teigia, kad 2014 m. sausio 23 d. Krautuvo nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyta Bendrovės atstovo D. Š. ir ūkininko E. Š., taip pat buvo suklastota, kadangi surašyta atgaline data. Dokumentų suklastojimo faktą pareiškėjas įrodinėja jų surašymu galimai atgalinėmis datomis, tačiau teismo vertinimu vien šių aplinkybių nepakanka pripažinti nurodytų sutarčių niekinėmis ar negaliojančiomis. Byloje nepaneigti suinteresuoto asmens E. Š. paaiškinimai, kad 2013 – 2014 m. laikotarpiu šiuo Krautuvu Bendrovės naudai atlikta eilė darbų Bendrovės naudai, o pareiškėjas neįrodinėjo aplinkybių, jog Krautuvas realiai nebuvo naudojamas Bendrovės veikloje.

131. Pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. sausio 10 d. Sutartis dėl šiaudų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyta Bendrovės direktoriaus E. Š. ir ūkininko S. P., taip pat buvo suklastota, kadangi surašyta atgaline data, tai yra: 1) pastatai Bendrovei buvo perduoti 2013 m. birželio 2 d. Turto perdavimo – priėmimo aktu; 2) šiaudais kūrenamas katilas iš AB „Umega“ nupirktas 2013 m. rugpjūčio 26 d.; 3) katilas sumontuotas ir pradėtas eksploatuoti tik 2014 m. vasario 22 d.; 4) dėl išvardintų priežasčių 2013 m. pradžioje Bendrovei pirkti šiaudus nebuvo reikalo ir jie negalėjo būti gabenami į jai nepriklausančią teritoriją. Taip pat Bendrovės vadovo E. Š. ir ūkininko S. P. pasirašyti 2013 m. sausio 14 d., 2013 m. vasario 4 d., 2013 m. kovo 12 d., 2013 m. rugsėjo 2 d., 2013 m. spalio 7 d. ir 2013 m. lapkričio 5 d. šiaudų rulonų perdavimo – priėmimo aktai surašyti atgaline data. Visi šie aktai yra be registracijos numerių, Bendrovėje nėra 2013 m. dokumentų registrų, šiaudų rulonai nebuvo įtraukti į Bendrovės apskaitą, todėl aktai galėjo būti surašyti ir įsegti į Bendrovės dokumentų bylą „Sutartys su pirkėjais, kt. sutartys, 2012-2013 metų sutartys“ bet kuriuo metu. Ūkininko E. Š. atstovo ir Bendrovės atstovo pasirašyti 2014 – 2015 m. šiaudų perdavimo – priėmimo aktai iki 2015 m. balandžio 10 d. yra be registracijos numerių, Bendrovėje nėra 2014 m. dokumentų registrų, 2015 m. gaunami raštai pradėti registruoti tik nuo 2015 m. balandžio 29 d., iki 2015 m. balandžio 10 d. gauti šiaudų rulonai nebuvo įtraukti į Bendrovės apskaitą, todėl aktai galėjo būti surašyti ir į aukščiau nurodytas Bendrovės dokumentų bylas įsegti bet kuriuo metu. Dėl šių pareiškėjo nurodomų aplinkybių teismas pasisakys toliau vertindamas įmonės ekonomiškai (ne)naudingų sandorių sudarymo aplinkybes.

132. Pareiškėjo vertinimu Bendrovės direktoriaus E. Š. 2014 m. rugpjūčio 13 d. prašymas Ignalinos kredito unijai, kuriuo prašoma išmokėti 136 000 Lt paskolą (34 600 Lt mažesnę, negu buvo numatyta sutartyje) pagal 2014 m. liepos 24 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suklastotas, kadangi surašytas atgaline data: prašyme nurodomi paskolos panaudojimą pagal paskirtį pagrindžiantys dokumentai, kurių datos vėlesnės už paties prašymo datą. Vertinant šias aplinkybes pažymėtina, kad byloje nekilo ginčas, tai pripažino ir pats pareiškėjas, kad sutartis buvo sudaryta dėl 170 600 Lt (49 409,18 Eur) paskolos, tačiau paimta tik 136 000 Lt (39 388,32 Eur), kaip yra nurodyta E. Š. 2014 m. rugpjūčio 13 d. datuotame prašyme. Todėl, tai, kad prašyme nurodomų paskolos panaudojimą pagal paskirtį pagrindžiančių dokumentų datos vėlesnės už paties prašymo datą (UAB „SKP aliuminis – 2014 m. rugsėjo 1 d. dalinis apmokėjimas pagal 2014 m. rugpjūčio 14 d. sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini); IĮ „Ignelsta“ – 2014 m. gruodžio 4 d. – pagal 2014 m. birželio 5 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), UAB „Telšių altas“ dalinis apmokėjimas pagal 2014 m. rugpjūčio 22 d. sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) ir kt.), nesudaro pagrindo pripažinti prašymo niekiniu ir negaliojančiu ar vertinti, kad realiai paimta 136 000 Lt (39 388,32 Eur) paskola buvo panaudota ne įmonės veiklos interesais ar ne pagal sutartyje nurodytą paskirtį. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad pareiškime nurodytų sandorių, kuriuos pareiškėjas įvardija kaip suklastotus, sudarymo metu įmonė nebuvo nemoki, o pareiškėjas neįrodinėja, kokią įtaką sudaryti sandoriai turėjo įmonės negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais.

133. Vertintina, kad nagrinėjamu atveju galimi pareiškėjo nurodomi netinkami įmonės apskaitos dokumentų tvarkymo veiksmai yra pernelyg nutolę nuo įrodinėtino tyčinio bankroto požymio. Tam, kad būtų galima bendrovės bankrotą kvalifikuoti tyčiniu, nepakanka vien nustatyti netinkamą apskaitos tvarkymą, bet būtina taip pat įrodyti, jog dėl šios aplinkybės nėra galimybių bent iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėtina, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog realią juridinio asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant vien tiktai atitinkamo juridinio asmens buhalterinės apskaitos dokumentus. Nors pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas, tačiau įmonės turtą galima nustatyti ir kitais duomenimis.

134. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-70062-15 buvo atliktas UAB „Ignalinos autocentras“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimas apimantis 2013 – 2015 m. laikotarpį.

135. Specialisto išvadoje, kuri yra aktuali ginčo nagrinėjimui, yra konstatuota, kad iš įmonės tiriamojo laikotarpio dokumentų (2013 m. – 2015 m.) (1) iš dalies negalima nustatyti UAB „Ignalinos autocentras“ 2013 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; (2) visiškai galima nustatyti 2014 m. UAB „Ignalinos autocentras“ 2014 m. veiklą, ilgalaikį turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą ir iš dalies negalima nustatyti 2014 m. bendrovės trumpalaikį turtą; (3) visiškai galima nustatyti UAB „Ignalinos autocentras“ 2015 m. veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Specialisto išvadoje taip pat pažymima, kad: (1) nors UAB „Ignalinos autocentras“ už 2013 m. apskaitos registrai nebuvo tvarkomi, tačiau UAB „Ignalinos autocentras“ atskaitomybėje už 2013 m., t. y. 2013 m. gruodžio 31 d. balanse įstatinio kapitalo padidinimas ir ilgalaikio materialiojo turto pastatų ir statinių vertė atvaizduota; (2) iš dalies negalima nustatyti 2014 m. bendrovės trumpalaikio turto, nes nepagristas dokumentais 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur) panaudojimas ir netinkamai tvarkyti kasos dokumentai, dėl to nėra galimybės nustatyti 2014 m. sausio mėn. grynųjų pinigų likučio kasoje; (3) 2014 m. UAB „Ignalinos autocentras“ neužregistravo apskaitoje sukauptų mokėtinų sumų ūkininko E. Š. ūkiui (arba abejotinų įsipareigojimų sąskaitoje) už tiekiamus šiaudus pagal 2014 m. sausio 2 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. šiaudų, gautų iš ūkininko E. Š. ūkio, priėmimo – perdavimo aktus, tačiau šios ūkinės operacijos buvo užregistruotos 2015 m.

136. Teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl tam tikrų teisės aktų pažeidimo tvarkant apskaitą, taip pat nustatyta, kad tvarkant buhalterinę apskaitą nebuvo laikytasi buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų dėl ūkinių operacijų. Tačiau, teismo vertinimu, nurodyti pažeidimai nesudaro pagrindo Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Tokią išvadą teismas daro dėl toliau dėstomų argumentų.

137. Pirmiausia, tai nagrinėjamoje byloje nepaneigtas Specialisto išvados nuoseklumo, išsamumas ir teisingumas, todėl teismas neturi pagrindo ja nesivadovauti (CPK 185 straipsnis). Priešingos išvados nesuponuoja ir paties pareiškėjo atlikta analizė bei pareiškime dėstomi argumentai.

138. Antra, byloje nėra pateikta ir teismas neturi duomenų apie tai, jog E. Š. būtų nuteistas už įmonės turto iššvaistymą ir (ar) iš jos įmonei būtų priteista žala, įmonės sudaryti turto perleidimo sandoriai pripažinti negaliojančiais ir pan. Teismo vertinimu pareiškėjo atlikta analizė bei pateikta Ataskaita nepaneigia Specialisto išvadoje pateiktų išvadų dėl atlikto finansinės veiklos patikrinimo bei nėra pakankami įrodymai daryti vienareikšmę išvadą apie UAB „Ignalinos autocentras“ tyčinį bankrotą. Primintina, kad įrodymus dėl įmonės tyčinio bankroto vertina ir sprendimą priima teismas. Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Ataskaitoje, kurioje analizuojamos Bendrovės bankroto priežastys ir kuria remiasi pareiškėjas, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai.

139. Trečia, atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad tam tikri buhalterinės apskaitos pažeidimai susiję su šiaudų pirkimu (dėl tiekimo, nurašymo apskaitos ir kt.) iš ūkininko E. Š. pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) neturėjo įtakos, nustatant bendrovės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą įsipareigojimų dydį ar struktūrą, nes tyrimo laikotarpis apima 2014 – 2015 m., o 2015 m apskaitoje ūkines operacijos pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) bendrovės apskaitoje atvaizduotos.

140. Ketvirta, ikiteisminio tyrimo metu, atlikus Bendrovės ūkinės – finansinės veiklos patikrinimą, nustatyta, kad atsiskaitymas su UAB „Minareta“ faktiškai įvyko 2014 m. vasario 21 d. pervedant 10 000 Lt iš ūkininko E. Š. ūkio sąskaitos. Šis veiksmas užregistruotas UAB „Ignalinos autocentras“ apskaitoje 2015 m. sausio 2 d. pajamuojant 10 000 Lt grynais į kasą ir 2015 m. sausio 2 d. atsiskaitant grynais su UAB „Minareta“, ir nors operacija yra užregistruota po devynių mėnesių ir dėl to ūkinės operacijos turinys neatitinka faktiškai įvykusios ūkinės operacijos turinio, šis pažeidimas neturėjo įtakos bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros nustatymui. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Ignalinos autocentras“ yra apmokėti 9283,99 Lt pagal PVM sąskaitas faktūras grynais pinigais, bet tai nėra pagrįsta apskaitos dokumentais ir jie neįtraukti į apskaitą, todėl nėra galimybės nustatyti iš kokių lėšų buvo atlikti mokėjimai grynais. Tačiau nustatyta, kad prie apmokėtų PVM sąskaitų faktūrų yra prisegti apmokėjimą grynais patvirtinantys dokumentai: apmokėjimo kvitai arba kasos pajamų orderiai, nėra pagrindo vertinti, kad todėl sąskaitų faktūros nebuvo apmokėtos. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad šis buhalterinės apskaitos pažeidimas yra pašalintinas pagal nustatytą tvarką įtraukus dokumentus į įmonės apskaitą.

141. Penkta, nustatyta, kad 2014 m. sausio 24 d. iš UAB „Ignalinos autocentras“ sąskaitos E. Š. paėmė 10 000 Lt grynais ir pagal 2014 m. sausio 24 d. kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) įnešė juos į įmonės kasą. Kasos knygoje šios įplaukos apskaitytos nurodant, kad pinigai įnešti į kasą iš banko. 2014 m. sausio 24 d. buvo išrašytas kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt sumai direktoriui E. Š. nurodant, kad pinigų paskirtis „grynaisiais apmokėtos sąskaitos ir įnašai“. Nustatyta, kad ant šio kasos išlaidų orderio nėra E. Š. parašo. Ikiteisminio tyrimo E. Š. teigė, kad pagal šį kasos išlaidų orderį pinigai jam nebuvo išduoti. Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo atliktos apklausos metu patvirtino ir liudytoja O. K. nurodžiusi, kad 10 000 Lt nebuvo išduoti. Paminėtina, kad buhalterinės 272 sąskaitos (kasa) detalioje ataskaitoje minimi 10 000 Lt išdavimas E. Š. neįtrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad kasoje pinigų trūkumas ar perteklius neužfiksuoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal kasos knygą 2014 m. sausio 31 d. pinigų likutis buvo 0 Lt, o pagal „Rivilė“ duomenis 9954 Lt. Aplinkybės dėl E. Š. 2014 m. vasario 10 d. (370,93 Lt), 2014 m. kovo 10 d. (422,75 Lt) ir 2014 m. balandžio 10 d. (365,72 Lt) į Bendrovės kasą įmokėtų pinigų sumų nėra pakankamos konstatuoti faktą, kad pinigai (10 000 Lt) E. Š. buvo faktiškai išduoti, siekiant išvengti konkrečių įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad 2014 m. sausio 24 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įtrauktas į „Rivilė“, tokiu būdu siekiant nuslėpti šios pinigų sumos išmokėjimą. Kartu paminėtina ir tai, kad nors nepagrįstas apskaitos dokumentais 10 000,00 Lt panaudojimas 2014 m. bei netiksli apskaitos informacija dėl grynųjų pinigų likučio Bendrovės kasoje, tačiau nesant objektyvių duomenų apie tai, kad įmonė jau tuo metu buvo nemoki, nėra pagrindo konstatuoti, kad tokiu būdu Bendrovės vadovas jau tuo metu turėjo tikslą sukelti įmonės bankrotą.

142. Šešta, nustatyta, kad 2015 m. kovo 27 d. iš ūkininko E. Š. sąskaitos esančios AB DnB banke buvo pervesti 3000 Eur į UAB „Ignalinos autocentras“ sąskaitą esančią AB Swedbank kaip sąskaitos papildymas. Iš šios sumos UAB „Ignalinos autocentras“ buvo panaudoti įvairios sumos atsiskaitymui su UAB „Agroliuks“, UAB „Biržų žemtiekimas“. Teismas neturi pagrindo vertinti, kad tokiu būdu buvo pažeisti teisėtas aktų reikalavimai.

143. Septinta, bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gegužės 30 d. E. Š. iš UAB „Ignalinos autocentras“ sąskaitos esančios Ignalinos kredito unijoje paėmė 9600 Lt ir tą pačią dieną įmokėjo juos į UAB „Ignalinos autocentras“ sąskaitą esančią Ignalinos kredito unijoje nurodant mokėjimo pavedime „papildomas pajus“. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šie pinigai buvo įmokėti vykdant Ignalinos kredito unijos valdybos sprendimą kaip pajinis įnašas už suteiktą unijos garantiją įgyvendinant 2014 m. gegužės 29 d. „Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį“ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį UAB „Ignalinos autocentras“ privalėjo įnešti 10 procentų nuo garantuojamos sumos (garantijos suma 96 973,60 Lt) pajinį įnašą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad nurodyti įmonės vadovo veiksmai ar sudarytas sandoris prieštarautų imperatyvioms teisės aktų normoms.

144. Aštunta, byloje nėra konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus apie tyčinį įmonės dokumentų sunaikinimą ar sąmoningą jų neišsaugojimą, todėl jie atmestini, kaip deklaratyvūs ir neįrodyti.

145. Devinta, pareiškėjo argumentai, kad bankroto administratoriui perduotų 2014 m. dokumentų bylų lapų skaičius neatitinka lapų skaičiaus nurodyto šių bylų baigiamuosiuose lapuose ir 2015 m. rugsėjo 30 d. bylų (dokumentų) perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį jos buvo perduotos į saugyklą; nėra didelės dalies 2013 – 2014 m. veiklos dokumentų, jų ir buhalterinės apskaitos dokumentų registrų; kompiuteryje nėra jokių 2012 m., 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. sausio – balandžio mėn. dokumentų, išskyrus 2014 m. rugpjūčio mėn. 54 sutartis su klientais; Bendrovės naudotoje buhalterinės apskaitos programoje „Rivilė“ buhalterinės apskaitos registrai yra tik už 2014 - 2016 m. laikotarpį; nelaikytini esminiais, kuri įrodytų sąmoningą įmonės veiklos bloginimą. Byloje nėra duomenų, kad įmonės vadovas bankroto administratoriams nebūtų perdavęs įmonės dokumentų dėl aplaidaus ir (ar) netinkamo jų tvarkymo ir (ar) sunaikinimo.

146. Aplinkybės, kad 2014 – 2016 m. naudojamų pastatų nusidėvėjimas nebuvo skaičiuojamas, nors nei Verslo apskaitos standartai, nei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatos nesieja nusidėvėjimo skaičiavimo pradžios momento su baigtos statybos įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo apgaulingai vedama Bendrovės buhalterinė apskaita, siekiant nuslėpti tikrąją jos finansinę padėtį.

147. Atmestini, kaip nepagrįsti, pareiškėjo argumentai, jog Bendrovėje nebuvo atliekama turto ir įsipareigojimų inventorizacija, todėl iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros. Byloje nenustatyta tyčinių ir sąmoningų suinteresuoto asmens E. Š. veiksmų (neveikimo), kuriais būtų netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita, būtent tam, jog nebūtų įmanoma visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nes nepateikti 2013, 2014 m. UAB ,,Ignalinos autocentras“ inventorizacijos aprašai bei kasos inventorizavimo dokumentai. Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad šie pažeidimai neturėjo įtakos bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros nustatymui (CPK 185 straipsnis).

148. Bankroto bylos duomenys patvirtina, kad gavus duomenis iš Bendrovės bankroto bylos medžiagos, viešųjų registrų, įmonės kreditorių bei kitų subjektų, nemokumo administratorius (-iai) turėjo galimybę pradėti ir vykdyti bankroto procedūras, be kita ko, nustatyti bei įvertinti įmonės turimą turtą, turimus kreditorius ir finansinių įsiskolinimų dydį, operatyviai kreiptis į teismą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo. Šios aplinkybės taip pat patvirtina teismo išvadą, kad tyčinių ir sąmoningų veiksmų, kuriais buvo siekiama paslėpti ar sunaikinti įmonės buhalterinius dokumentus, tam, jog nebūtų įmanoma nustatyti konkrečių suinteresuotų asmenų veiksmų (neveikimo) ir jų įtakos bendrovės mokumui, nenustatyta. Įmonės nemokumo klausimas buvo sprendžiamas pagal 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentus bei kitus duomenis gautus iš viešųjų registrų bei pateiktus paties pareiškėjo (kreditoriaus) G. V. pateiktus duomenis. Įvertintina ir tai, kad byloje nepaneigta, jog visiškai galima nustatyti UAB „Ignalinos autocentras“ 2015 m. veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

149. Atskirai paminėtini ir buvusio įmonės buhalterės D. Š. padaryti buhalterinė apskaitos pažeidimai, kurie buvo nustatyti ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir Bendrovės sudarytos komisijos, o tai įrodo, kad įmonės vadovas ėmėsi veiksmų siekiant pašalinti buhalterinės apskaitos trūkumus. Pažymėtina ir tai, kad darbo santykiai su D. Š. dėl nustatytų buhalterinės apskaitos trūkumų buvo nutraukti.

150. Ikiteisminio tyrimo metu atlikto UAB „Ignalinos autocentras“ ūkinės finansinės veiklos patikrinimo metu nustatyta, kad įmonės buhalterė D. Š. nuo 2012 m gruodžio 7 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. dirbdama UAB „Ignalinos autocentras“ vyriausiąja finansininke ir vykdydama kasininkės pareigas, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-547 11 straipsnį būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, nuo 2013 m. vasario 25 d. iki 2014 m. sausio 24 d. UAB „Ignalinos autocentras“ patalpose <...>, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę UAB „Ignalinos autocentras“ apskaitą, o būtent: pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-547 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir 3 dalies reikalavimus, kad ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą; 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 17 straipsnio „Finansinės operacijos“ reikalavimus: (1) „<...> nuo 2013 m. vasario 25 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d. neatvaizdavo bendrovės apskaitos dokumentuose ūkinių operacijų susijusių su UAB „Ignalinos autocentras“ gaunamų iš tiekėjų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo grynais pinigais iš viso 9 283,99 Lt (2 688,83 Eur) <...>; (2) nevedė apskaitos registrų (nebuvo sudarytos sąskaitų suvestinės –apskaitos registrai); (3) nesudarė finansinės ataskaitos pagal sąskaitų duomenis už 2013 m., nes Bendrovėje nebuvo sudarytos sąskaitų suvestinės – apskaitos registrai už 2013 m., dėl ko buvo iškraipyta turto struktūra bei įsipareigojimai ir iš dalies negalima nustatyti 2013 m UAB „Ignalinos autocentras“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Be to, D. Š. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-547 4 straipsnį „Reikalavimai apskaitos informacijai“. Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. veiksmai buvo vertinti, kaip mažareikšmiai, padaryti dėl patirties ir žinių trūkumo. Nurodytų aplinkybių pagrindu įmonės buhalterės padarytų pažeidimų teismas neturi pagrindo vertinti, kaip tyčinio bankroto požymio (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

151. Aiškindamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio santykį su veiksmais, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis ir kurie priežastiniu ryšiu susiję su įmonės nemokumu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas).

152. Tačiau kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis, be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 29 punktas).

153. Teismo vertinimu pareiškėjo pozicija, kad iš perduotų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos aplinkybių, jos turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, yra deklaratyvi ir nepagrindžia, jog nesudarant finansinių ataskaitų rinkinių ir jų neteikiant Juridinių asmenų registrui (2015 m.) buvo sąmoningai siekiama nuslėpti įmonės nemokumo situaciją, išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (CPK 185 straipsnis). Byloje nustatyti tam tikri įmonės buhalterinė apskaitos pažeidimai, tačiau vien šios aplinkybės, nenustačius konkrečių aplinkybių apie sąmoningą blogą įmonės valdymą tikslu privesti įmonės prie bankroto tyčia, nesudaro pagrindo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

154. Nurodytos pirmiau aptartos teismo nustatytos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir ūkinės finansinės veiklos patikrinimo metu nustatyti faktai, paneigia pareiškėjo G. V. teiginius dėl aplaidaus ar apgaulingo buhalterinės UAB „Ignalinos autocentras“ apskaitos tvarkymo, kaip tyčinio bankroto požymio numatyto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, nes nustatyti apskaitos tvarkymo trūkumai, neužkirto galimybės įvertinti esminių įmonės veiklos rezultatų, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad būtent netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta esminė žala įmonės kreditoriams, kadangi nenustatytas priežastinis ryšys tarp sąmoningo netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir įmonės nemokumo arba ryšys tarp sąmoningo netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

155. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje nebuvo nustatyta visumos aplinkybių, kurios yra būtinos ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymui.

Dėl Bendrovės turto, išteklių naudojimo, nuostolingų ir ekonomiškai (ne)naudingų sandorių sudarymo

156. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Tyčiniu bankrotu taip pat pripažįstami tie atvejai, kai turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis (IBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

157. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 – 2014 m. laikotarpiu buvo vykdoma Bendrovei priklausančių pastatų, skirtų įmonės numatytai veiklai vykdyti, rekonstrukcija. Primintina, kad ūkinę komercinę veiklą įmonė pradėjo 2014 m. ir vykdė dvi veiklas – prekybą žemės ūkio technikos dalimis ir autoserviso veiklą.

158. 2012 m. birželio 19 d. įmonei buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimui, parengtas Sandėliavimo paskirties (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektas Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 8 d. su UAB „Meleksas“ sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. liepos mėn. pagal šį projektą pradėti Serviso pastato rekonstravimo. Nustatyta, kad Pastatų rekonstrukcijai bei Bendrovės materialinės bazės kūrimas dalinai buvo finansuojamas skolintomis lėšomis. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad įmonė didino savo turtą įsipareigojimų sąskaita, o Bendrovės kūrimosi laikotarpiu jos turtą sudarė įstatinis kapitalas ir bei rekonstruojami pastatai.

159. 2013 m. gegužės 31 d. tarp Bendrovės ir jos akcininko E. Š. buvo sudarytas 30 000 Lt paskola, su 0 proc. palūkanomis, pinigines lėšas tiesiogiai pervedant į pastatų rekonstrukcijos darbus vykdančią UAB „Meleksas“. Paskolos terminas 2 metai. Laiku negrąžinus paskolos Bendrovė įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną.

160. Dėl 30 000 Lt E. Š. paskolos UAB „Ignalinos autocentras“ nustatyta, kad E. Š. esant įmonės akcininku ir esant būtinybei jis galėjo skolinti įmonei ir tokiais savo veiksmais jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė (ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas (įstatymo redakcija galiojusi sandorio sudarymo metu)). Paskola buvo suteikta ją tiesiogiai pervedant į UAB „Meleksas“ sąskaitą, kaip dalis atsiskaitymo už šios įmonės atliktus darbus pagal 2013 m. liepos 8 d. sudarytą statybos rangos sutartį, rekonstruojant UAB „Ignalinos autocentras“ pastatus. Nustatyta, kad UAB „Meleksas“ apskaitoje ši paskola taip pat buvo užregistruota. Nėra pagrindo vertinti, kad nurodyti įmonės vadovo veiksmai ar sudarytas sandoris prieštarautų imperatyvioms teisės aktų normoms, ar vertinti šio sandorio kaip akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingo įmonei (CPK 185 straipsnis).

161. Nustatyta, kad Serviso pastato rekonstravimas ir automobilių serviso, automobilių dalių parduotuvės ir hidraulinių žarnų gamybos skyriaus įrengimui buvo patirta 369 510,92 Eur išlaidų be PVM. Parduotuvės pastato kapitalinis remontas ir žemės ūkio technikos dalių parduotuvės įrengimui – 90 105,77 Eur išlaidų be PVM. Bendrovės materialinės bazė kūrimui buvo gauta 366 052,52 Eur suma iš finansavimo šaltinių (paimtos paskolos, didintas įstatinis kapitalas, pinginiai įmonė savo įnašais, akcininkų paskolos ir kt.). Pareiškėjas, kaip viena iš ekonomiškai nenaudingų įmonės vadovo sprendimų nurodo Parduotuvės pastato kapitalinį remontą. Nustatyta, kad Bendrovės materialinės bazės kūrimo išlaidos buvo 93 564,17 Eur didesnės už lėšas, gautas iš finansavimo šaltinių, dėl ko susidarė 93 564,17 Eur Bendrovės įsiskolinimas medžiagų ir paslaugų tiekėjams, tačiau teismas neturi pagrindo vertinti, kad Bendrovės vadovo E. Š., kuriam tuo metu priklausė 96,72 proc. akcijų, 2013 m. rugpjūčio mėn. priimtas sprendimas dėl Parduotuvės pastato kapitalinio remonto buvo sąmoningai neteisingas, neperspektyvus ir ydingas įmonės veiklai bei plėtrai, buvo nereikalingas ir ekonomiškai nenaudingas bei akivaizdžiai neprotingas ūkinės komercinės rizikos aspektu. Be to ir pats pareiškėjas nurodo, tai patvirtina ir byloje pateikti duomenys, Bendrovės veiklos rezultatų ataskaitos už 2014 m., kad žemės ūkio technikos dalių parduotuvė 2014 m. dirbo pelningai, o iš prekių pardavimo gauto pelno pakako padengti parduotuvės darbuotojų ir pilnai ar iš dalies padengti administracijos darbo užmokestį. Pažymėtina, kad įmonės asmenų pagal kompetenciją priimti sprendimai revizuotini tik tais atvejais, kai esama akivaizdžių stropumo, rūpestingumo, sąžiningumo ar lojalumo trūkumų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šis Bendrovės tikslas buvo nepagrįstas ar realiai neįgyvendinamas. Tokią teismo išvadą sustiprina ir įmonės dalyvių sprendimas dar kartą padidinti įmonės įstatinį kapitalą kito akcininko R. P. 285 000 Lt (iki 590 000 Lt (170 876 Eur)) įnašu, kas suponuoja išvadą, jog įmonė vykdydama pastatų, skirtų įmonės veiklai rekonstrukciją, siekė vykdyti veiklą, plėtoti verslą ir gauti pelno.

162. Kaip vieną iš tyčinio bankroto požymių pareiškėjas nurodo šiaudais kūrenamos katilinės įrengimą.

163. Nustatyta, kad pagal 2013 m. rugpjūčio 26 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovė iš AB „Umega“ nupirko šiaudais kūrenamą katilą už 160 000 Lt (46 339,30 Eur be PVM ir jam pritaikytą kaminą už 19 500 Lt (4 199,49 Eur) be PVM. Patalpų šildymo sąnaudos per 2013 – 2016 metų laikotarpį sudarė 10 552,60 Eur. Aplinkybė, kad E. Š. ūkininkas ir galėjo tiekti šiaudus bei juos tiekė deginimui, pati savaime nėra tyčinio bankroto požymis. Bendrovėje valdyba nebuvo sudaryta, todėl Bendrovės vadovas pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą galėjo priimti sprendimą dėl šildymo katilo įsigijimo (ABĮ 34 straipsnio 4 dalies 6 punktas).

164. Pareiškėjas nurodo, kad katilas buvo įsigytas neatlikus šildymo būdų palyginamosios analizės, nesant akcininkų sprendimo, neįvertinus kiek kainuos šiaudai, jų atvežimas, sandėliavimas ir pakrovimas į katilą, katilo valymas ir kitos aptarnavimo operacijos, susidariusių pelenų išvežimas. Pagal byloje Bendrovės akcininko R. P. pateiktą UAB „Vilpra“ 2016 m. rugsėjo 28 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui (duomenys neskelbtini), dviejų skysto kuro katilų su visa reikalinga įranga ir dūmtraukiu kaina yra 11 349,02 Eur be PVM, o pareiškėjo pateiktais duomenimis kuro talpų kaina neviršijo 2 000 Eur be PVM. Tačiau nesant pateiktų objektyvių skaičiavimų dėl šildymo sezonui reikalingų sąnaudų (išlaidų kurui ir t. t.), vien ta aplinkybė, kad skysto kuro katilas ir įranga kainuoja pigiau, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šiaudais kūrenamos katilinės įrengimas ir investavimas į ją buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas ir tiesiogiai įtakojo įmonės nemokumą bei esminį jos finansinės būklė pablogėjimą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas lygina ne to paties laikotarpio katilinės įrengimo kaštus, todėl ir šiuo aspektu pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.

165. Nustatyta, kad Bendrovės direktoriaus E. Š. 2014 m. rugpjūčio 13 d. prašymu Ignalinos kredito unija išmokėjo 136 000 Lt paskolą (34 600 Lt mažesnę, negu buvo numatyta sutartyje) pagal 2014 m. liepos 24 d. paskolos sutartį. 2014 m. rugpjūčio 11 d. Bendrovės vadovas E. Š. sudarė 18 000 Lt paskolos sutartį su Lietuvos ir Suomijos UAB „Hidrobalt“. Paskolos sutartyje numatytos 15 proc. metinės palūkanos bei 2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Paskola gauta 2014 m. rugsėjo 5 d., grąžinta 2015 m. rugpjūčio 18 d., per paskolos sutarties vykdymo laikotarpį Bendrovė sumokėjo 676,64 Eur palūkanų bei 430,26 Eur delspinigių sąnaudų. Įvertinęs trumpą paskolos sutekimo terminą, sumokėtų palūkanų bei delspinigių dydį teismas neturi pagrindo pripažinti šio 2014 m. liepos 24 d. sandorio su UAB „Hidrobalt“, kaip akivaizdžiai nenaudingo, turėjusio esminės įtakos įmonės nemokumui.

166. Pareiškėjas teigia, kad Bendrovė parduodant prekes su minimaliu antkainiu ar iš viso be antkainio nebuvo įvertinti su jų pirkimu, laikymu, veiklos administravimu ir pan. susiję kaštai, t. y. jos parduotos už kainą, mažesnę negu buvo jų savikaina. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad prekės buvo parduodamos už mažesnę kainą nei, kad buvo įsigytos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad sudaryti sandoriai (prekių pardavimas) buvo akivaizdžiai nenaudingi, lėmę įmonės nemokumą. Be to, tokie pareiškėjo argumentai prieštarauja paties jo atliktai ir byloje pateiktai analizei, kuria remdamasis pareiškėjas įrodinėja, kad būtent įmonės veiklos dalis susijusi su prekyba buvo pelninga.

167. Pareiškėjas, kaip vieną iš tyčinio bankroto požymių nurodo neefektyvų žmogiškųjų išteklių valdymą. Neefektyvus žmogiškųjų išteklių valdymas grindžiamas tuo, kad: (1) 2014 m. – 2016 m. buvo įdarbinta per daug ir įmonės veiklai nereikalingų darbuotojų (pardavimo vadybininkų, antras operatorius A. AKU nas (įmonės buhalterės vyras), valytoja priimta A. Š., buvusi įmonės buhalterė); (2) E. Š. savavališkai be Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pasididino savo, kaip Bendrovės direktoriaus, atlyginimą nuo pat pirmos žemės ūkio technikos dalių parduotuvės atidarymo dienos 2014 m. gegužės mėn.; (3) nepagrįstai padidintas ir Bendrovės buhalterės D. Š. atlyginimas; (4) nepakankama darbuotojų veiklos kontrolė. Pareiškėjas nurodo, kad dėl akivaizdžių Bendrovei nereikalingų darbuotojų (A. Š., dirbusio operatoriumi nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. birželio mėn., D. Š. nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. dirbusios valytoja) įdarbinimo įmonė patyrė 4438,75 Eur nuostolių (2 624,11 Eur + 814,64 Eur).

168. Teismas pažymi, kad pareiškėjo pozicija dėl (ne)kokybiškai, (ne)efektyviai dirbusių įmonės darbuotojų, nepakankamos darbuotojų kontrolės, nepakankamo darbuotojų užimtumo, iš esmės grindžiami Ataskaitoje pateikta analize, kuri nėra pakankamas įrodymas pareiškėjo tvirtinamoms aplinkybėms dėl sąmoningai blogo įmonės valdymo pagrįsti. Nors byloje nėra ginčo dėl to, kad iš serviso paslaugų gautos pajamos kiekvienais metais buvo mažesnės už serviso darbuotojų (be administracijos) darbo užmokesčio sąnaudas, tačiau ne bet kokių nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, o tik tokių, dėl kurių sudarymo egzistuoja priežastinis ryšys su jau nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu iki tokio laipsnio, jog šie veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis, 20 straipsnis). Teismas sprendžia, kad byloje nebuvo įrodytas akivaizdus nereikalingų darbuotojų ar tuo labiau fiktyvus darbuotojų įdarbinimams. Tai, kad pareiškėjo vertinimu darbuotojai nesukūrė įmonei tokios pridėtinės vertės, kokios tikėjosi (galėtų tikėtis) pareiškėjas (kreditorius), nėra pagrindas konstatuoti, kad šiems darbuotojams mokant atlyginimą buvo švaistomos Bendrovės lėšos ir tai lėmė kryptingą tyčinį įmonės finansinės būklės pablogėjimą. Aplinkybė, kad įmonės vadovas pradėjus vykdyti prekybos veiklą, nesant visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo (kas galėtų būti vertinama kaip formalus mažareikšmis pažeidimas), pasididino sau atlyginimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tai buvo veiksnys lėmęs įmonės nemokumą. Be to, įmonės vadovui iki padidinimo mokėtas apie 189 Eur, o po padidinimo apie 530 Eur, kuris įvertinus kitiems įmonėje dirbusiems darbuotojams mokėtus darbo užmokesčius, nėra laikytinas neproporcingai užaukštintu ar akivaizdžiai nesąžiningu (CK 2.87 straipsnis).

169. 2014 m. Bendrovės darbo sąnaudos sudarė 31 727,77 Eur, 2015 m. – 87 551,95 Eur, 2016 m. – 71 037,06 Eur. Pareiškėja nurodo, kad Bendrovėje darbuotojų poilsis buvo organizuotas netinkamai, Bendrovė 2013 – 2015 m. nepripažino atostogų kaupinių, todėl visos darbo užmokesčio sąnaudos, susijusios su neišnaudotomis atostogomis, buvo pripažintos 2016 m. gruodžio mėn. (jau iškėlus įmonei bankroto bylą). Pareiškėjas teigia, kad dėl nurodyto netinkamo poliso laiko organizavimo Bendrovė patyrė papildomų nuostolių išmokant kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas. Bylos duomenimis iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovė neturėjo įsiskolinimų darbuotojams, nustatyta, kad įmonė nemoki buvo 2016 m. antrame ketvirtyje, todėl nurodytos aplinkybės dėl netinkamai organizuoto darbuotojų poilsio savaime nepatvirtina, jog įmonės vadovas atliko veiksmus (ar jų neatliko), kurie galėtų būti vertintini kaip siekis privesti įmonę prie bankroto tyčia.

170. Įvertinęs įmonės valdymo organų veiksmų visumą, teismas nenustatė požymių, kurie leistų spręsti, jog sąmoningais sprendimais buvo perleistas, iššvaistytas, sunaikintas ar sugadintas turtas ir dėl tokių veiksmų įmonė gavo žymiai mažesnę naudą. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad už dalį Servise atliktų darbų buvo apmokėta mažiau, kadangi jiems buvo pritaikyti mažesni įkainiai, o už dalį iš viso neapmokėta. Tokios išvados nepatvirtina pareiškėjo nurodyti argumentai, kad Serviso padalinio paslaugų įkainiai nebuvo patvirtinti Bendrovės direktoriaus, nebuvo nurodymo, kad darbų kainos turi būti koreguojamos priklausomai nuo darbų sudėtingumo ir automobilio modelio, neįrašyti kai kurie darbai, nebuvo patvirtinta ir nuolaidų taikymo Serviso padalinio paslaugoms tvarka. Byloje neįrodyta, kad tokios tvarkos nebuvimas lėmė Bendrovės bankrotą.

171. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl nepakankamos Bendrovės Serviso padalinio veiklos reklamos, o ypač jos nepatalpinimas internete ir išorinės vaizdinės reklamos nebuvimas, teismo vertinimu, nėra susijusios su siekiu išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Įvertinęs visetą byloje pateiktų įrodymų teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Bendrovės veikla apskritai nebuvo organizuota ar buvo tyčia organizuota taip, kad pablogino galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais ir tai sukėlė įmonės bankrotą.

172. Aplinkybių, kad Bendrovės vadovas E. Š. naudodamasis Serviso padalinio parduotuvės paslaugomis (pirkdamas prekes) taikė sau (ūkininkui E. Š.) 25 – 35 proc. nuolaidas (2015 m. rugsėjo 15 d. sąskaita 593,27 Eur sumai, taikyta 25 proc. nuolaida; 2015 m. spalio 27 d. sąskaita 231,72 Eur sumai, taikyta 35 proc. nuolaida; 2015 m. lapkričio 27 d. sąskaita 164,86 Eur sumai, taikyta 27 proc., vienai prekei 25 proc. nuolaida; 2015 m. gruodžio 21 d. sąskaita 308,24 Eur sumai, taikyta 25 proc. nuolaida), nors kitiems klientams buvo taikomos 5 - 15 proc. nuolaidos, teismas neturi pagrindo kvalifikuoti kaip išimtinai sudarytų privilegijų ar išskirtinių sąlygų lėmusių įmonės nemokumą. Byloje duomenų, kad už parduotas prekes nebūtų atsiskaityta ar jos būtų perduotos neatlygintinai, ar būtų parduotos pigiau, nei kad buvo įsigytos, nenustatyta, todėl nėra pagrindo vertinti, kad šiais sandoriais buvo sumažintos kreditorių galimybės atgauti skolas iš Bendrovės.

173. 2014 m. gegužės 29 d. tarp Bendrovės ir Utenos darbo biržos buvo sudaryta Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto (toliau – Projektas) įgyvendinimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri reglamentavo darbo vietas Bendrovėje steigimą ir išlaikymą, todėl Bendrovės darbo išteklių naudojimo efektyvumas analizuojamas atsižvelgiant į šios sutarties vykdymą. Darbo birža Bendrovei suteikė 193 947,20 Lt (56 170,99 Eur) paramą Projektui vykdyti, o Bendrovė įsipareigojo įsteigti 6 darbo vietas (5 automobilių remontininkų ir 1 operatoriaus), iki 2014 m. lapkričio 30 d., į jas įdarbinti Darbo biržos pasiūlytus asmenis ir jiems mokėti Projekto paraiškoje nurodytą atlyginimą, įsteigtas darbo vietas išlaikyti 3 metus, įgyvendinti Projektą profesionaliai, efektyviai ir taupiai, taikant profesinius vadybos ir apskaitos standartus, ir atsakyti už Projekto vykdymo kokybę.

174. Nustatyta, kad Serviso padalinyje nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. buvo įdarbinti devyni, o nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2016 m. sausio mėn. dešimt darbuotojų.

175. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad Bendrovė neįvykdė sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos išlaikyti įsteigtas darbo vietas tris metus ir Utenos darbo biržai turėjo grąžinti 27 840,00 Eur iš Bendrovei skirtos paramos Projektui vykdyti (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai), kadangi Bendrovei Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Tačiau tyčinio bankroto konstatavimas galimas tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad toks savininko (vadovo) elgesys buvo nukreiptas siekiant tyčia pabloginti bendrovės turtinę padėtį, išvengti kreditorių reikalavimų tenkinimo, nuslėpti tikrąją bendrovės padėtį, t. y. kad buvo nuosekliai įgyvendinamas siekis bendrovę privesti prie bankroto. Pareiškėjo dėstomi argumentai ir deklaratyvūs hipotetiniai samprotavimai kokių veiksmų turėjo (galėjo) imtis Bendrovės vadovas (prašyti Darbo biržos sutikimo dėl įdarbintų asmenų darbo vietų ar darbo funkcijų pakeitimo (sugretinimo), raštu teikti kitus prašymus ir tartis su Darbo birža dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir kt.), argumentai dėl netinkamos įmonės teikiamų serviso paslaugų suteikimo, VšĮ Ignalinos rajono poliklinikos teiktų pretenzijų, reklamos formos, strategiškai nepatogios įmonės veiklos vietos, nėra teisiškai ir faktiškai reikšmingame priežastiniame ryšyje sprendžiat klausimą dėl įmonės bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu ir neįrodo sąmoningo siekio bloginti įmonės finansinę padėtį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats pareiškėjas pareiškime nurodo, kad iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovė įsipareigojimus susijusius su darbų atlikimu vykdė tinkamai.

176. Teismas iš dalies pritaria pareiškėjo argumentams, kad Bendrovei jau beveik nebevykdant veiklos nebuvo ekonomiškai efektyvu ir pagrįsta 2016 m. spalio 17 d. automobilių remontininku įdarbinti I. irma, kuris dėl Bendrovės bankroto buvo atleistas 2016 m. gruodžio 14 d. (nurodytu laikotarpiu I. N. išmokėto darbo užmokesčio, išmokų plius su tuo susijusių sumokėtų mokesčių suma sudarė 2065,19 Eur). Tačiau ši aplinkybė įvertinus visetą byloje esančių įrodymų, nelaikytini sąmoningais, kryptingais veiksmais siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

177. Nustatyta, kad Ignalinos kredito unija pagal 2014 m. gegužės 13 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė Bendrovei 86 000 Lt (24 907,32 Eur) paskolą šildymo blokui AKU-340 pirkti. Bendrovė 2013 m. sausio 10 d. sudarė sutartį su ūkininku S. P. dėl šiaudų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ūkininkas S. P. įsipareigojo tiekti šiaudus Bendrovei jos katilinės kūrenimui, o Bendrovė atsiskaityti už šiaudų tiekimą. Bendrovė 2014 m. sausio 2 d. sudarė sutartį dėl šiaudų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkininku E. Š. (įmonės vadovu), sutartis pasirašyta Bendrovės direktoriaus E. Š. ir ūkininko E. Š., ūkininkas E. Š. įsipareigojo tiekti šiaudus Bendrovei jos katilinės kūrenimui, o Bendrovė atsiskaityti už šiaudų tiekimą. Pagal 2013 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Bendrovė už 4 590 Lt (1 329,36 Eur) be PVM sumą nupirko iš ūkininko S. P. 170 šiaudų rulonų. Tai, kad Bendrovės vadovo E. Š. ir ūkininkas S. P. pasirašė šiaudų rulonų perdavimo priėmimo aktu laikotarpiu 2013 m. sausio 14 d. – 2013 m. lapkričio 5 d., t. y. iki 2013 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) išrašymo, nagrinėjamos bylos kontekste neįrodo sandorio fiktyvumo fakto.

178. Pareiškėjas savo poziciją apie galimai 2013 m. pradžioje iš S. P. fiktyviai pirktus šiaudus (2013 m. sausio 10 d. sudaryta sutartis dėl šiaudų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat grindžia argumentais, kad: (1) Bendrovėje dar nebuvo įrengta šiaudais kūrenama katilinė; (2) į šiaudų rulono kainą įskaičiuotas jo atvežimas į Bendrovės teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), ir iškrovimas; (3) teritorijos nuomos teisė ir pastatai šioje teritorijoje tuo metu Bendrovei dar nepriklausė; (4) 2013 m. gegužės 8 d. turto apžiūros metu darytose teritorijos ir patalpų nuotraukose nėra nei vieno šiaudų rulono (Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NB 13-05), nors nuo 2013 m. lapkričio 5 d. iki katilinės eksploatacijos pradžios Bendrovės teritorijoje turėjo būti laikomi visi 170 šiaudų rulonų; (5) nėra iš ūkininko S. P. priimtų šiaudų nurašymo aktų.

179. Primintina, kad nagrinėjamoje byloje teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų bei kaltės laipsnio. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu nėra ir negali būti savitikslis. Blogu bendrovės valdymu pažeistas teises suinteresuotieji asmenys gali ginti ir pareiškiant atskirus ieškinius dėl žalos atlyginimo ir (ar) konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pasinaudoti pastaraisiais teisių gynimo būdais galima net ir nepripažinus bendrovės bankroto tyčiniu, t. y. bendrovės tyčinio bankroto fakto konstatavimas nėra būtina sąlyga reikalauti pripažinti neteisėtais sandorius ar atlyginti padarytą žalą. Teismas neturi pagrindo pripažinti pareiškėjo dėstomas abejones dėl galimo įmonės dokumentų klastojimo fakto, Bendrovei galimai E. Š. su S. P. padaryto 1329,36 Eur be PVM nuostolio pagrįstomis, remiantis aplinkybėmis, kad 2013 m. sausio 14 d. – 2013 m. lapkričio 5 d. šiaudų perdavimo – priėmimo aktai yra be registracijos numerių, o Bendrovėje nėra 2013 m. dokumentų registrų, šiaudų rulonai nebuvo įtraukti į Bendrovės apskaitą, todėl aktai galėjo būti surašyti atgaline data, ir vertinti nurodytų aplinkybių kaip vieną iš tyčinio bankroto požymių. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie suponuotų išvadą, kad nurodytu laikotarpiu įmonė būtų buvusi nemoki. Taigi, pareiškėjas neįvykdė įrodinėjimo pareigos ir neįrodė savo argumentų dėl fiktyvių ir (ar) nuostolingų Bendrovei sandorio su S. P. sudarymo, sąlygojusių Bendrovės nemokumą. Be to įvertintina ir tai, kad ginčas dėl to, jog Bendrovės patalpose buvo įrengtas šiaudais kūrenama katilinė nekyla, todėl nors šiaudais kūrenamas katilas iš AB „Umega“ nupirktas 2013 m. rugpjūčio 26 d., o sumontuotas ir pradėtas eksploatuoti tik 2014 m. vasario 22 d., teisės aktai nedraudžia, be kita ko, tai neprieštarauja ir gerai verslo praktikai, kuro įsigijimą planuoti bei įsigyti iš anksto, būsimiems šildymo sezonams.

180. Iš Bendrovės buhalterinių dokumentų matyti, kad Bendrovė, vadovaujama direktoriaus E. Š., pagal 2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) pirko iš jo paties, kaip ūkininko, 660 vnt. šiaudų rulonų už 7 828,03 Eur be PVM (2014 m. sausio 20 d., 2014 m. kovo 14 d., 2014 m. lapkričio 13 d., 2014 m. gruodžio 22 d., 2015 m. sausio 5 d., 2015 m. vasario 20 d., 2015 m. balandžio 10 d., 2015 m. rugsėjo 25 d., 2015 m. lapkričio 3 d., 2015 m. gruodžio 22 d. perdavimo – priėmimo aktai). Bendrovė pagal 2016 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) iš ūkininko E. Š. pirko dar 98 vnt. šiaudų rulonų už 1 454,65 Eur be PVM (perdavimo-priėmimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo dėstomi iš esmės analogiški argumentai, kaip ir dėl šiaudų pirkimo iš S. P., tai yra dėl šiaudų rulonų 2014 m. sausio 20 d. – 2015 m. gruodžio 22 d. perdavimo – priėmimo aktų, kurie sudaryti ankstesne data nei išrašyta sąskaita, registracijos numerių nebuvimo, galimai atgaline data surašytų dokumentų, nagrinėjamu atveju neįrodo sandorio fiktyvumo ir yra pripažintini nepagrįstais nutarties 179 punkte nurodytais motyvais. Tokią teismo išvadą sustiprina ir nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-10062-15, kuriuo konstatuota, kad įvertinus per dieną sunaudojamų šiaudų rulonų vidurkį, nesutapimų tarp pagal 2015 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) įgytų, sunaudotų ir rastų šiaudų rulonų likučio nenustatyta. Pareiškėjas nurodo, kad 2014 m. šiaudų rinkos kaina buvo 5 – 6 Eur už 1 šiaudų ruloną, tuo tarpu ūkininkas E. Š., Bendrovei šiaudus pardavė už didesnę kainą (8,69 Eur be PVM). Transportavimas ir krovimas padidino šiaudų įsigijimo savikainą iki 11,86 Eur/rulonas be PVM, o iš E. Š. šiaudai buvo nupirkti brangiau netgi be atvežimo, nei iš ūkininko S. P. su atvežimu (7,82 Eur be PVM). Tačiau pareiškėjas nepateikia duomenų ar į nurodytą 5 – 6 Eur už 1 šiaudų ruloną rinkos kainą buvo įskaičiuotas, transportavimas, be to pareiškėjo buvo vertinta tik 2014 m. šiaudų rulonų kainą. Pažymėtina, kad nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, nei kituose teisės aktuose nėra nustatytas draudimas įmonei sudaryti sandorius su tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiais asmenimis. Tokie sandoriai savaime nėra pripažintini niekiniais. Todėl tik nustačius, kad sandoriai buvo sudaryti siekiant sukelti įmonės nemokumą ir taip išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, jų sudarymą būtų galima vertinti kaip sąmoningą įmonės valdymo organų narių siekį privesti įmonę prie bankroto. Byloje nebuvo įrodytos sąmoningai didesnės šiaudų sąnaudos, negu jos buvo faktiškai patirtos. Taip pat nėra pagrindo spręsti, kad šiaudų rulonai įgyti iš E. Š. ir ūkininko S. P. faktiškai nebuvo Bendrovei pristatyti.

181. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad Serviso reklaminį stendą pagamino ūkininkas E. Š. ir įmonė už tai sumokėjo 423,50 Eur (2015 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini)), pati savaime taip pat nėra tyčinio bankroto požymis. Nesant Bendrovės žymaus nuostolio didėjimo ir turto mažėjimo požymių nurodytu laikotarpiu, nėra pagrindo konstatuoti, kad sudarytas sandoris dėl reklaminio stendo pagaminimo, turėjo įtakos įmonės nemokumui.

182. 2015 m. liepos 10 d. tarp UAB „P. E.“ ir Bendrovės buvo pasirašyta Parduotuvės pastato patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nustatytas 200 Eur be PVM (242 Eur su PVM) mėnesinis nuomos mokestis, o patalpų nuomos trukmė – iki 2025 m. gruodžio 31 d. Pagal sutartį UAB „P. E.“ Bendrovei taip pat turėjo sumokėti už teikiamus energetinius resursus, vandenį ir kitas paslaugas bei nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki sutarties pasirašymo. Nuomos sutartį pasirašė E. Š. ir Bendrovės vardu – komercijos direktorius R. P.. Pareiškėjas pažymi, kad E. Š. pasiūlytas nuomos mokestis investicijų į Parduotuvės patalpas atsipirkimą garantavo tik per 45 metus. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas nurodo, kad nebuvo jokio viešo skelbimo apie nuomojamas Bendrovės patalpas ir atitinkamai galimų kitų asmenų pasiūlymų įvertinimo, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kad patalpos galėjo buvo išnuomotos už realiai aukštesnę nuomos kainą. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad nėra aišku ar UAB „P. E.“ apmokėjo visas Bendrovės už patalpų nuomą ir sunaudotą elektros energiją išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės bankroto procesą administravę nemokumo administratoriai tokių aplinkybių nenustatė. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog sudaryta Parduotuvės patalpų nuomos sutartis įmonei buvo tiek ekonomiškai nenaudinga, kad šį nenaudingumą galima būtų laikyti tyčinio bankroto požymiu. R. P. teiginiai, kad jis buvo priverstas pasirašyti tokią nuomos sutartį, nes atsakovas E. Š. jį vertė, atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

183. Byloje pateikti ir teismo pirmiau aptarti finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad po kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovės nuostoliai ir įsiskolinimai kreditoriams didėjo, tačiau teismas neturi pagrindo vertinti, kad nurodytu laikotarpiu, tai yra iki bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas sąmoningai nebesirūpino Bendrovės vykdoma veikla ir tyčia blogino jos veiklą. Be kita ko byloje nėra duomenų, kad nurodytu laikotarpiu įmonė būtų sudariusi kitus sandorius ar būtų turėjusi ir perleidusi kitiems asmenims vertingą turtą, pažeidusi CK 6.930¹ straipsnio nuostatas.

184. Įvertinus byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad UAB „Ignalinos autocentras“ sudaryti sandoriai buvo įprasta įmonės ūkinė veikla, atsiskaitymai pagal sandorius buvo atliekami už gautas prekes, medžiagas, atliktus darbus, dėl to Bendrovės sudarytų sandorių negalima laikyti kenkiančiu įmonės mokumui. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi patvirtindamas BUAB „Ignalinos autocentras“ administratoriaus V. S. veiklos ataskaitą už 2016 m. lapkričio 14 d. – 2017 m. vasario 27 d. laikotarpį, vertino, kad V. S. pateikė kreditoriams informaciją apie sandorius ir juos pagal turimus dokumentus patikrino 2013 m. liepos 8 d. – 2015 m. birželio 12 d. laikotarpiu. Sandorių priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais nurodytu laikotarpiu nebuvo nustatyta. Taip pat tokių sandorių nebuvo nustatyta ir kitiems dviem nemokumo administratoriams administruojant įmonę. Aplinkybė, kad pareiškėjas (įmonės kreditorius) turėjo didesnių lūkesčių dėl Bendrovės veiklos plėtros galimybių, pelningumo, pati savaime nereiškia, kad įmonės neefektyvia veikla buvo sukeltas tyčinis Bendrovės nemokumas. Tam tikri įmonės dokumentų valdymo organizavimo trūkumai (vidaus dokumentų registrų, periodinių inventorizavimo ar nurašymo aktų nebuvimo ir pan.) vertintini kaip formalūs pažeidimai, bet ne lėmę tyčinį įmonės nemokumą.

185. Teismas pažymi ir tai, kad įmonės bankroto situacija dažniausiai yra didesne ar mažesne dalimi nulemta nepasiteisinusių verslo sprendimų, todėl vien tai, kad įmonės pagrindinės lėšos buvo įšaldytos, investavus juos į ilgalaikį turtą, o sprendimas dėl įmonė materialinės bazės kūrimo buvo rizikingas ir galiausiai nepasiteisino bei turėjo įtakos įmonės bankrotui, savaime nereiškia, jog buvo tyčia siekiama sukelti BUAB „Ignalinos autocentras“ nemokumą. Be to ir pats pareiškėjas nurodo, kad 2015 m. pabaigoje net apie 90 proc. Bendrovės turto sudarė ilgalaikis turtas, 40 162 Eur turto buvo įtraukti į apyvartinį kapitalą, trumpalaikių įsipareigojimų buvo 23 9725 Eur, kas sąlygojo apyvartinių lėšų trūkumą bei faktinį įmonės nemokumą.

186. Teismo vertinimu, nors kai kurie pirmiau aptarti sandoriai nebuvo pelningi, kai kurių įmonės vykdytų projektų nepavyko įgyvendinti iki galo, o kai kurie įmonės sprendimai dėl žmogiškųjų ir materialinių išteklių valdymo nebuvo efektyvūs, nepasiteisino ar neatitiko Verslo apskaitos standartų, Bendrovės vadovas (būdamas ir įmonės dalyviu) siekė stabilizuoti įmonės finansinę padėtį, gauti papildomų apyvartinių lėšų, buvo suinteresuotas įmonės veiklos tęstinumu, į įmonę investavo savo asmenines lėšas (turtą). Priešingos išvados nesuponuoja Ataskaitoje nurodoma aplinkybė, kad tiek Bendrovės noras įsisavinti finansavimą serviso įrangai, tiek Utenos darbo biržos noras padidinti darbuotojų užimtumą, bet sutarčiai pritaikius specifines nuostatas ir subsidiją skiriant ne darbo užmokesčio finansavimui, bet įrangos finansavimui, rezultate sąlygojo Bendrovės nuostolius. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog įmonės valdymo organo sudarytas tam tikras sandoris ir buvo žalingas (nuostolingas) pelno prasme, tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog toks valdymo organo sprendimas turi tyčinio bankroto požymių. Teismas pažymi, kad nors Ataskaitoje yra atskleistos ir nurodytos Bendrovės nemokumo priežastys, tačiau Ataskaitoje pateiktos išvados ir atlikta analizė savaime neįrodo priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

187. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad byloje nepakanka įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti apie sąmoningą tyčinį blogą UAB „Ignalinos autocentras“ valdymą, ydingą įmonės veiklą ir plėtrą, blogą vadovavimą įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamą darbo, technologinių procesų organizavimą, žinomai ir akivaizdžiai nenaudingų įmonei sandorių sudarymą ir neatlikimą ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina buvo atlikti konkrečioje situacijoje, todėl atsisakytina pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei 3 punkte numatytais pagrindais.

Dėl įmonės veiklos perkėlimo

188. Preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Taigi, nustačius ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte apibrėžtas sąlygas tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas, o tą paneigti privalo su tuo nesutinkantys asmenys.

189. Esminis ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą prezumpciją charakterizuojantis požymis yra tas, kad vieno ūkio subjekto veikla perkeliama kitiems ūkio subjektams, tarp kurių ar tarp kurių valdymo organų egzistuoja sąsajumas (pvz., kai veikla perkeliama į nuo skolininko juridinio asmens atskirtą įmonę (naujai įkurtą įmonę), kai veikla perduodama juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja (ar pereina vadovauti) įmonės skolininkės valdymo organai ar su jais susiję asmenys) tokiu būdu, kad visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla pereina kitai (susijusiai) įmonei. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-445-330/2018; 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-381/2020).

190. Bylos duomenys patvirtina, kad Bendrovė 2013 – 2014 m. vykdė pastatų, numatytai veiklai vykdyti, rekonstrukciją, o ūkinę komercinę veiklą pradėjo 2014 m. ir vykdė dvi veiklas – prekybą žemės ūkio technikos dalimis ir autoserviso veiklą. Iš byloje pateiktų duomenų, akcininkų susirinkimų protokolų, R. P. ir o E. Š. (jo atstovo J. R.) susirašinėjimo elektroniniais laiškais, matyti, kad akcininkai, svarstė Bendrovės reorganizavimo, akcijų perleidimo, nekilnojamojo turto padalinimo galimybes. Byloje nepaneigti suinteresuoto asmens E. Š. teiginiai, kad abu Bendrovės akcininkai priėmė sprendimą toliau nevystyti prekybos žemės ūkio technika ir kitomis detalėmis, o toliau vystyti tik Serviso padalinio veiklą. Tokią teismo išvadą sustiprina ir aplinkybės, kad pats R. P. 2015 m. gegužės 5 d. – 2015 m. spalio 22 d. laikotarpiu Bendrovėje dirbo komercijos direktoriaus pareigose, o nurodytu laikotarpiu akcininkai taip pat derėjosi dėl Bendrovės akcijų perleidimo, nekilnojamojo turto padalinimo.

191. Nustatyta, kad 2015 m. kovo 12 d. buvo įsteigta UAB „P. E.“, juridinių asmenų registre įregistruota 2015 m. kovo 23 d. Šios įmonės steigėjas – UAB „Ignalinos autocentras“ vadovas ir akcininkas E. Š., kuris yra ir naujai įsteigtos UAB „P. E.“ vadovas. Naujai įsteigtos įmonės veiklos sritys – prekyba žemės ūkio technikos atsarginėmis dalimis, akumuliatoriais, guoliais, tepalais, alyva. Įsteigus naują įmonę nuo 2015 m. gegužės 4 d. visuotinio akcininkų sprendimu UAB „Ignalinos autocentras“ direktoriaus E. Š. 1,0 etatas sumažintas iki 0,5 etato, mokant 210 Eur darbo užmokestį.

192. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, to neneigia suinteresuotas asmuo E. Š. ir pripažįsta, jog: (1) 2015 m. pirmajame pusmetyje Bendrovė nutraukė žemės ūkio technikos detalių prekybos veiklą, o UAB „P. E.“ įsigijus iš Bendrovės šios veiklos atsargas ir skolas už jas; (2) Bendrovė toliau nebevykdė žemės ūkio technikos detalių prekybos veiklos; (3) žemės ūkio technikos detalių prekybos veiklą toliau vykdė UAB „P. E.“ iš Bendrovės nuomojamose parduotuvės patalpose.

193. Nustatyta, kad Bendrovės darbuotojai A. M. (pardavimų vadybininkas), R. T. (pardavimų vadybininkas) perėjo dirbti į UAB „P. E.“. A. M. buvo įdarbintas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2017 m. gegužės 25 d.; R. T., nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. balandžio 13 d. UAB „P. E.“ veikė toje pačioje teritorijoje, kaip ir Bendrovė, ir prekiavo tokiomis pačiomis prekėmis (alyva ir kiti eksploataciniai skysčiai, akumuliatoriai, padangos, hidraulinės žarnos), kokiomis iki veiklos nutraukimo prekiavo BUAB „Ignalinos autocentras“. Taigi, byloje iš esmės nėra ginčijama, kad BUAB „Ignalinos autocentras“ ir UAB „P. E.“ veiklos iš dalies tapačios, buveinės adresas tas pats, akcininkas ir vadovas – E. Š., bei tai, kad į naujai įsteigtą įmonę perėjo dirbti du darbuotojai, o vėliau ir trečia darbuotoja (2016 m. I. G. (pardavėja – sandėlininkė)), kurie dirbo UAB „Ignalinos autocentras“.

194. Tačiau sprendžiant dėl nutarties 188 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos nepakanka nustatyti vien tai, kad į kitą veikiančią ar naujai įsteigtą bendrovę perėjo dirbti bendrovės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Šios prezumpcijos taikymui turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga – kita bendrovė turi perimti bendrovės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises.

195. Negalima bankroto pripažinti tyčiniu vien remiantis faktu, kad įmonė sudarinėjo sandorius su susijusiomis įmonėmis, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai valdo tie patys dalininkai. Pažymėtina, kad versle nėra draudžiama sudarinėti sandorių tarp tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių asmenų. Tokie sandoriai savaime nėra niekiniai. Tačiau tuomet, jeigu tarpusavyje susiję asmenys tokius sandorius sudaro siekdami sužlugdyti vieną iš sandorio šalių ir perkelti verslą ar jo dalį į kitą teisės subjektą (esamą ar naujai sukurtą), siekiant išvengti įsipareigojimo kreditoriams įvykdymo, galima vertinti, ar įmonė neprivesta prie bankroto tyčia.

196. Nustatyta, kad 2015 m. kovo 13 d. Bendrovė iš UAB „Lytagra“ nupirko prekių už 40 084,14 Eur (PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)). Dalis šių sąskaitų turėjo būti apmokėtos iki 2015 m. gegužės 12 d.; dalis iki 2015 m. gegužės 13; dalis iki 2015 m. birželio 11 d., o viena sąskaita – 492,23 Eur sumai, iki 2015 m. balandžio 27 d. Taip pat nustatyta, kad 2015 m. balandžio 2 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Bendrovė už pirkimo kainą pardavė prekes UAB „P. E.“ sumai 74 698,37 Eur be PVM (90 410,39 Eur su PVM); 2015 m. balandžio 2 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Bendrovė už pirkimo kainą pardavė prekes UAB „P. E.“ sumai 3 115,59 Eur be PVM (3 769,84 Eur su PVM); 2015 m. birželio 5 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Bendrovė pardavė ilgalaikio turto, susijusio su parduotuvės veikla bendrovei UAB „P. E.“ už 6 258,45 Eur be PVM (7 572,72 Eur su PVM). Aplinkybės, kad parduodant prekes už pirkimo kainą nebuvo įvertinti su jų pirkimu, laikymu, apskaita, veiklos administravimu ir pan. susiję kaštai, jas vertinant sistemiškai su aplinkybėmis dėl prekybos žemės ūkio technika ir kitomis detalėmis nutraukimo, sudaro pagrindą konstatuoti, kad šie sandoriai nebuvo pelningi UAB „Ignalinos autocentras“, tačiau už prekes kurias UAB „Ignalinos autocentras“ pardavė UAB „P. E.“ buvo visiškai atsiskaityta, duomenų, kad prekės buvo parduotos pigiau, nei kad buvo įsigytos nėra. Taip pat nėra duomenų, kad prekės pagal minėtas sąskaitas būtų perduotos naujai įsteigtai įmonei, o prievolė už jas atsiskaityti būtų likusi Bendrovei.

197. Nurodytos aplinkybės dėl žemės ūkio technikos detalių prekybos veiklos nutraukimo ir jos tolimesnio vykdymo naujai E. Š. įsteigtoje įmonėje, pareiškėjo byloje pateikti duomenys apie iki veiklos nutraukimo Bendrovės 2014 m. sudarytas ilgalaikes sutartis su žemės ūkio technikos dalių ir kitų prekių tiekėjais, E. Š. pasirašytas Bendrovės 2015 m. gegužės 29 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2014 m. lapkričio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Bendrovė pranešė UAB „Geležinkelių aplinkosaugos centras“, kad prekyba žemės ūkio technikos ir sunkvežimių dalimis pardavimo teises ir pareigas iš UAB „Ignalinos autocentras“ 2015 m. balandžio 2 d. perėmė UAB „P. E.“ su visomis pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis sąlygomis“, išskyrus sutarties 2 priedo 8 punkte numatytų prekių (hidraulinių žarnų) pardavimą, nesant duomenų, kad 2015 m. įmonė, nors ir dirbo nuostolingai, buvo nemoki, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos prezumpcijos taikymo sąlygos. Byloje nėra duomenų, jog BUAB „Ignalinos autocentras“ nutraukus žemės ūkio technikos detalių prekybos veiklą, būtų likę neįvykdyti įsipareigojimai, susiję su nutraukta veikla, ar nerealizuotos reikalavimo teisės, kurias perėmė UAB „P. E.“. 2015 m. Bendrovė stokojo apyvartinių lėšų prekybai žemės ūkio technikos dalimis ir nutraukė šią veiklą. Nutraukus veiklą Parduotuvės patalpos nebuvo perleistos ir Bendrovė gavo už jas nuomos mokestį iš UAB „P. E.“ (nuomos sutartis nutraukta 2016 m. liepos 1 d.), todėl priešingai nei teigia pareiškėjas, pritartina nemokumo administratorės argumentams, kad Parduotuvės pastato kapitaliniam remontui panaudotos lėšos vertintinos kaip lėšos skirtos Bendrovės turto didinimui, o ne buvusio įmonės vadovo E. Š. asmeninių poreikių tenkinimui. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad įsteigus UAB „P. E.“ ši įmonė būtų perėmusi Bendrovės valdytą vertingą turtą (išskyrus pagal 2015 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) parduotą turtą). Teismas sprendžia, kad byloje nebuvo įrodytas įmonės veiklos ir turto perkėlimas, siekiant išvengti įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kaip tai reglamentuota ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

198. Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo procesiniuose dokumentuose ir Ataskaitoje nurodomais pastebėjimais ir atlikta analize, kad Bendrovė nuo 2015 m. neteko dalies pajamų ir pelno dėl veiklos perkėlimo į UAB „P. E.“ ir tai neabejotinai turėjo įtakos įmonės nemokumui. Bylos duomenimis UAB „P. E.“ neperėmė jokių Bendrovės reikalavimo teisių, o vienintelė perimta ilgalaikė sutartis buvos su UAB „Geležinkelių aplinkosaugos centras“, iš kurios 2015 m. UAB „P. E.“ gavo 1 535,61 Eur pajamų. Byloje nėra duomenų parvirtinančių, kad UAB „Ignalinos autocentras“ turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų atsarginių dalių tiekėjams, iš kurių įsigytos prekės buvo parduotos UAB „P. E.“. Pastebėtina ir tai, jog įmonės veiklos nuostolingumo faktas pats savaime nereiškia įmonės tyčinio bankroto. Vien tik ta aplinkybė, kad UAB „P. E.“ per 2015 m. gavo 31 062 Eur, o per 2016 m. 36 608 Eur bendrąjį pelną (2016 m. UAB „P. E.“ realus grynasis pelnas 2015 m. sudarė 698 Eur, o 2016 m. grynasis nuostolis sudarė 17 982 Eur), neįvertinus įmonės veiklos sąnaudų, paminėtina, kad viešai prieinamais duomenimis UAB „P. E.“ 2015 – 2023 metų bendras įmonės veiklos rezultatas yra (-)50 568,00 Eur suma, neįrodžius kryptingo sąmoningo suinteresuoto asmens (buvusio vadovo) siekio pakenkti kreditorių turtiniams interesams, nėra pakankama tokiai išvadai pagrįsti.

199. Byloje nenustatyta, kad iki bankroto bylos iškėlimo buvo sudaryti kokie nors sandoriai, ar įmonė tyčia paslėpė, iššvaistė, dovanojo ar sunaikino savo turtą arba vykdė kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iš įmonei po veiklos atskyrimo likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų.

200. Teismas įvertinęs visetą byloje esančių įrodymų neturi pagrindo konstatuoti, kad veiklos perkėlimas buvo sąmoningas, tyčinis veiksmas, neabejotinai pažeidęs Bendrovės kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus ir tokiu būdu buvo siekiama Bendrovę pašalinti iš rinkos ar tyčia sąmoningai buvo siekiama jos nemokumo (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

201. Vadovaujantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindą vertinti nagrinėjamą situaciją, kaip neteisėtą įmonės veiklos perkėlimą susijusiam asmeniui, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo tokiu būdu, kaip tokia situacija sureguliuota ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

Dėl procesinės bylos baigties

202. Kaip jau buvo minėta, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones, bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti apie tyčinius veiksmus bei sąmoningą Bendrovės vadovo siekį privesti UAB „Ignalinos autocentras“ prie bankroto (CPK 185 straipsnis).

203. Teismas, pagal ginčo ribas įvertinęs bylai reikšmingų aplinkybių visumą, pareiškėjo pareiškimą pripažinti BUAB „Ignalinos autocentras“ tyčiniu atmeta.

204. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

205. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

206. Dėl situacijų įvairovės dalyvaujančių byloje asmenų interesai gali sutapti, taip pat gali būti nevienodi, priešingi. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, yra reikalinga įvertinti koks yra dalyvaujančio byloje asmens suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-192-933/2024).

207. Pažymėtina, kad, vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalimi, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Nagrinėjamu atveju priešingą interesą byloje turėjo pareiškėjas (kreditorius) ir suinteresuoti asmenys (bankrutuojanti įmonė atstovaujama nemokumo administratorės bei buvęs įmonės vadovas E. Š.), kurie prašė pareiškėjo prašymą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu atmesti.

208. Pareiškėjas (kreditorius) G. V. pateikė duomenis apie byloje patirtas 2 420 Eur išlaidas už UAB „Veiklos auditas“ atliktą bendrovės veiklos dokumentų patikrinimą ir 2017 m. liepos 14 d. Ataskaitos apie faktinius pastebėjimus dėl bankrutavusios UAB „Ignalinos autocentras“ bankroto parengimą, 217,80 Eur išlaidas už UAB „Rivilė“ pateiktus bendrovės buhalterinės programos ,,Rivilė“ duomenis ir 375 Eur už teisines paslaugas, iš viso 3 012,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

209. Bankrutavusios UAB „Ignalinos autocentras“ nemokumo administratorė V. V. pateikė duomenis apie byloje patirtas 2 800 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

210. Suinteresuotas asmuo E. Š. pateikė duomenis apie byloje patirtas 7 940,63 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

211. Pareiškėjo prašymą atmetus jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Suinteresuotas asmuo R. P. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

212. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

213. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo, turi pirmiausia nustatyta: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023).

214. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

215. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis, į Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus, suinteresuotiems asmenims E. Š. ir nemokumo administratorei V. V. priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios įvertinus bylos sudėtingumą bei suteiktų teisinių paslaugų apimtįlaikytinos pagrįstomis ir protingo dydžio.

216. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nebuvo patirtos, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo (kreditoriaus) G. V. pareiškimą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“ bankrotą tyčiniu atmesti.

Priteisti nemokumo administratorei V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo (kreditoriaus) G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 800,00 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti suinteresuotam asmeniui E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo (kreditoriaus) G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 940,63 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt eurų ir 63 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.