Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-989-933/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-12
Bylos Nr.: e2-989-933/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00111-2016-1
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Nutartis palikta nepakeista.

Teisėjas: Irmantas Šulcas (pirm.)
Suinteresuotas asmuo: G. V., O. R., R. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Infodeka“, uždaroji akcinė bendrovė „Elektros zona“, UAB „AM distribucijos sistema LT“, UAB ,,Elektros zona‘‘, VĮ VSDFV Panevėžio skyrius, VSDFV , Alytaus skyrius, UAB „GORDON LT“, UAB "HIDROBALT", BUAB "2D Group LT", UAB „Lindstrom“, "AB Energijos skirstymo operatorius", Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos fnansų ministerijos, Ignalinos kredito unija, V. Brazdžiaus IĮ, UAB "AD Baltic“, " Turto bankas ", UAB "Infodeka"
Pareiškėjas: UAB "Ignalinos autocentras"

Civilinė byla Nr. e2-989-933/2023Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00111-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“, atstovaujamos nemokumo administratorės Viktorijos Vilbrantienės, skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys – O. R., G. V., R. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Infodeka“, uždaroji akcinė bendrovė „Elektros zona“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė 2DGroup Lt, uždaroji akcinė bendrovė „Gordon LT“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „AM distribucijos sistema“, ūkininkas R. L., ūkininkas J. Č., uždaroji akcinė bendrovė „Hidrobalt“, uždaroji akcinė bendrovė „AD Baltic“, V. B. individuali įmonė, antstolė Svetlana Kastanauskienė, uždaroji akcinė bendrovė „Lindstrom“, Ignalinos kredito unija, Ignalinos rajono savivaldybės administracija, E. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Ignalinos autocentras“ (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama nemokumo administratorės Viktorijos Vilbrantienės (toliau – ir nemokumo administratorė), pateikė teismui skundą dėl 2023 m. birželio 22 d. BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių susirinkimo sprendimų, kuriame prašė sprendimus, priimtus darbotvarkės klausimais Nr. 9.3 „Dėl sprendimo pavesti nemokumo administratorei išsiaiškinti dujų analizatoriaus BOSH BEA 055 dingimo aplinkybes“, 12.2.1 „Dėl pavedimo nemokumo administratorei pateikti reikalavimą buvusiai administratorei D. Juciutei dėl BUAB „Ignalinos autocentras“ dokumentų perdavimo“ ir 12.2.2 „Dėl įpareigojimo nemokumo administratorei iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. pateikti kreditorių susirinkimo primininkui proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentus“, panaikinti, o sprendimus, priimtus klausimais Nr. 8.1 „Dėl G. V. patirtų išlaidų apmokėjimo“, 11.1 „Dėl nekilnojamojo turto brokerės O. R. suteiktų nekilnojamojo turto pardavimo paslaugų apmokėjimo“ ir 12.2.3 „Dėl nemokumo administratorės įpareigojimo gautus pasiūlymus dėl pavojingų atliekų sutvarkymo, dokumentų archyvavimo ir kitų neatidėliotinų paslaugų derinimo su kreditorių susirinkimo pirmininku ir kitų išlaidų apmokamų pagal faktą išankstinio derinimo su kreditorių susirinkimo pirmininku“, panaikinti ir išspręsti iš esmės.

2. Pareiškėja nurodė, kad G. V. siūlymu kreditorių susirinkimas jo patirtas 2 849,43 Eur išlaidas, kurias sudaro mokėjimai už pašto paslaugas, siunčiant BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių susirinkimų dokumentus Panevėžio apygardos teismui (17,79 Eur), mokėjimai už teisines paslaugas – 1 225 Eur, mokėjimai už BUAB „Ignalinos autocentras“ nekilnojamojo turto vertinimą ir planų sukėlimą į DWG formatą – 1 560 Eur, mokėjimai UAB „Diginet LTU“ už BUAB „Ignalinos autocentras“ turto pardavimo skelbimus portale „Skelbiu.lt“ – 46,64 Eur, priskyrė BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto administravimo išlaidoms ir pavedė jam apmokėti iš BUAB „Ignalinos autocentras“ administravimui skirtų lėšų. Sprendimų pavesti G. V. veikti bendrovės vardu, atstovauti bendrovę, pirkti ir gauti turto vertinimo, planų sukėlimo į DWG formatą, teisines paslaugas bendrovės vardu kreditorių susirinkimas nebuvo priėmęs, todėl nėra teisinio pagrindo G. V. patirtas išlaidas priskirti bendrovės administravimo išlaidoms.

3. Pareiškėjos vertinimu, sprendimas pavesti nemokumo administratorei išsiaiškinti dujų analizatoriaus BOSH BEA 055 dingimo aplinkybes naikintinas dėl jo įvykdymo negalimumo. Nemokumo administratorė neturi informacijos, kad dujų analizatoriai buvo du, todėl nėra galimybės inicijuoti ikiteisminio tyrimo, taip pat pagrindo kreiptis į buvusius BUAB „Ignalinos autocentras“ nemokumo administratorius su reikalavimu perduoti galimai nebuvusį dujų analizatorių.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja taip pat nurodė, kad kreditorių patvirtintas sprendimas apmokėti nekilnojamojo turto brokerei O. R. už suteiktas nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkavimo paslaugas 3 655,23 Eur pagal 2023 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija OR Nr. 136 yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Nekilnojamojo turto brokerė O. R. pirkėjo nerado. Asmenys, kurie ketina įsigyti nekilnojamąjį turtą, kreipėsi tiesiogiai į nemokumo administratorę, varžytynių aktas (pirkimo–pardavimo sandoris) su paslaugų teikėjo surastu pirkėju nebuvo pasirašytas.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas nepatvirtino papildomos administravimo išlaidų sąmatos ir priėmė išvestinius sprendimus pagal susirinkimo pirmininko G. V. pasiūlytus sprendimų projektus, kurie yra pertekliniai, netikslingi, neracionalūs, nepagrįsti, nes: nemokumo administratorė neturi duomenų, leidžiančių teigti, jog buvusi nemokumo administratorė Daiva Juciutė yra perdavusi ne visus BUAB „Ignalinos autocentras“ dokumentus; administratoriai Vladas Stropus ir Daiva Juciutė kreditorių susirinkimo pirmininkui ir kreditoriams yra pateikę ataskaitas, banko sąskaitos išrašus ir informaciją už laikotarpius, kurių metu jie administravo BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto procesą; informacija apie pajamas ir išlaidas (banko sąskaitos išrašai) už laikotarpį, kai procesą administruoja administratorė Viktorija Vilbrantienė, kreditorių susirinkimo pirmininkui yra sistemingai teikiama. Įstatymo nuostatos nenumato galimybės kreditorių susirinkimo pirmininkui savarankiškai spręsti klausimo dėl administravimo išlaidų apmokėjimo ar neapmokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: panaikino 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto darbotvarkės klausimu Nr. 8.1, dalį dėl G. V. 2 793,29 Eur išlaidų, kurias sudaro 8,29 Eur pašto išlaidos, 1 225 Eur už suteiktas teisines paslaugas ir 1 560 Eur išlaidos už turto vertinimą ir planų sukėlimą į DWG formatą, apmokėjimo; panaikino 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtus darbotvarkės klausimais Nr. 9.3 „Dėl sprendimo pavesti nemokumo administratorei išsiaiškinti dujų analizatoriaus BOSH BEA 055 dingimo aplinkybes“, Nr. 11.1 „Dėl nekilnojamojo turto brokerės O. R. suteiktų nekilnojamojo turto pardavimo paslaugų apmokėjimo pagal 2023 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija OR Nr. 136“, Nr. 12.2.1 „Dėl pavedimo nemokumo administratorei pateikti reikalavimą buvusiai administratorei D. Juciutei dėl BUAB „Ignalinos autocentras“ dokumentų perdavimo“, Nr. 12.2.3 „Dėl nemokumo administratorės įpareigojimo gautus pasiūlymus dėl pavojingų atliekų sutvarkymo, dokumentų archyvavimo ir kitų neatidėliotinų paslaugų derinimo su kreditorių susirinkimo pirmininku ir kitų išlaidų apmokamų pagal faktą išankstinio derinimo su kreditorių susirinkimo pirmininku“; nemokumo administratorės prašymą dėl papildomų administravimo išlaidų patvirtinimo perdavė kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo; patikslino 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą darbotvarkės 12.2.2 klausimu, ir įpareigojo nemokumo administratorę nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikti kreditoriams proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentus; kitą skundo dalį atmetė.

7. Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 8.1 darbotvarkės klausimu. Teismas nustatė, kad kreditoriaus G. V. teikimu kreditorių susirinkimas pripažino administravimo išlaidomis jo patirtas 1 225 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Dalis kreditoriaus išlaidų už suteiktas teisines paslaugas buvo patirtos nagrinėjant konkrečias civilines bylas, kuriose jis, turėdamas suinteresuotumą bylos baigtimi, buvo dalyvaujančiu byloje asmeniu. Tačiau, nagrinėjamos bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, G. V. nurodytose civilinėse bylose prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neteikė. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad ir kitos teisinės paslaugos ir suteiktos konsultacijos pagal pateiktas sąskaitas faktūras buvo būtinos bendrovės bankroto procese atliekant ir vykdant turto pardavimo bei kitas privalomas procedūras. Šių išlaidų būtinumą ir priskyrimą bendrovės administravimo išlaidoms G. V. grindžia tik savo subjektyviu ir sau palankiu faktinių aplinkybių vertinimu.

8. Teismas nusprendė, kad ta aplinkybė, jog, nustatydamas hipoteka įkeisto turto pardavimo tvarką, teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-185-828/2023 panaikindamas 2023 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkimo sprendimą rėmėsi kreditoriaus G. V. iniciatyva atliktu turto vertinimu, savaime nesudaro pagrindo pripažinti vertinimo išlaidų bendrovės administravimo išlaidomis. Planų sukėlimas į DWG formatą G. V. iniciatyva buvo atliekamas nekilnojamojo turto brokerės, pardavinėjusios bendrovės turtą, prašymu dėl galimo turto pardavimo, tačiau turtas kreditoriaus minimiems potencialiems pirkėjams nebuvo parduotas. Įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad minimo pirkėjo(-ų) ketinimai buvo realūs, ar įrodymų apie vykusias realias derybas, dėl kurių buvo būtina G. V. suteikta ginčo paslauga, byloje nėra. Teismui pateiktas nekilnojamojo turto brokerės susirašinėjimas elektroniniais laiškais su galimais pirkėjais nėra tinkamas įrodymas tokioms aplinkybėms pagrįsti.

9. Teismas pažymėjo, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkime patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje numatyta, jog administravimo išlaidoms yra priskiriamos nekilnojamojo turto vertinimo išlaidos, jeigu kreditorių susirinkime būtų nuspręsta vertinti turtą. Atlikdamas turto vertinimą ir planų sukėlimą į DWG formatą G. V. kreditorių susirinkimo pritarimo neturėjo ir iš esmės sprendimai tiek dėl turto vertinimo, tiek dėl teisinių paslaugų suteikimo buvo priimti vienasmeniškai paties kreditoriaus. Tam tikros bankrutuojančios bendrovės išlaidos gali būti pripažintos administravimo išlaidomis ir neturint kreditorių susirinkimo pritarimo šioms išlaidoms, tačiau, teismo vertinimu, tai yra teisiškai reikšminga aplinkybė, kadangi ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl išlaidų atlyginimo buvo priimtas balsų dauguma, kuriai lemiamą įtaką turėjo didžiausio kreditoriaus G. V. balsas, kuris pats inicijavo šio klausimo įtraukimą į darbotvarkę, pats nutarimo projektą pasiūlė ir pats už jį balsavo.

10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos nenustato kreditorių susirinkimo pirmininkui imperatyvios prievolės siųsti kreditorių susirinkimo protokolo kopiją teismui, todėl G. V. 8,29 Eur pašto išlaidos, patirtos po 2020 m. sausio 1 d., nepripažintos bendrovės administravimo išlaidomis.

11. Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 9.3 darbotvarkės klausimu. Iš byloje pateiktų 2021 m. birželio 2 d. nemokumo administratoriaus Vlado Stropo perdavimo akto nemokumo administratorei Daivai Juciutei ir 2022 m. vasario 17 d. nemokumo administratorės Daivos Juciutės perdavimo akto nemokumo administratorei Viktorijai Vilbrantienei galima spręsti, kad buvo perduotas vienas dujų analizatorius BOSH BEA 055. 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimas, priimdamas ginčijamą sprendimą, jo tinkamai nemotyvavo, iš esmės jį grindė prielaidomis apie galimai buvusius du dujų analizatorius ir vieno jų galimą dingimą. Pats kreditorius G. V. pripažįsta pagrįstu nemokumo administratorės skundą šioje dalyje. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas kreditorių susirinkimo sprendimą 9.3 darbotvarkės klausimu panaikino.

12. Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 11.1 darbotvarkės klausimu. Teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto brokerė, vykdydama paslaugų sutartį iki jos nutraukimo, nesurado realaus turto pirkėjo ir faktinis bendrovės nekilnojamojo turto pardavimas neįvyko. Byloje nėra duomenų, kad šalys buvo susitarusios dėl galimų brokerės išlaidų atlyginimo nutraukus sutartį. Realiai nekilnojamojo turto pardavimas pagal paslaugų sutartį neįvyko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir sutikti su kreditorių susirinkimo sprendimu, kad nekilnojamojo turto brokerė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ir suteikė sutartyse numatytas paslaugas bendrovei.

13. Dėl kreditorių susirinkimo sprendimų 12.2.1, 12.2.2. ir 12.2.3 darbotvarkės klausimais. Teismas sutiko su nemokumo administratorės skunde išdėstytais argumentais dėl įpareigojimo pareikšti reikalavimą buvusiai nemokumo administratorei Daivai Juciutei dėl visų dokumentų perdavimo. Bylos duomenimis, Daiva Juciutė perdavimo aktu perdavė dokumentus dabartinei nemokumo administratorei. Administratoriai Vladas Stropus ir Daiva Juciutė kreditorių susirinkimo pirmininkui ir kreditoriams teikė ataskaitas, banko sąskaitos išrašus ir informaciją už laikotarpį, kurio metu jie administravo BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto procesą. Todėl kreditorių susirinkimo sprendimas Nr. 12.2.1, kuriuo nutarta pavesti nemokumo administratorei pateikti reikalavimą buvusiai nemokumo administratorei dėl perdavimo visų dokumentų, objektyviai nepagrindus tokio poreikio būtinumo, pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

14. Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas atlieka JANĮ jam pavestas funkcijas, kurios neapima administravimo išlaidų pagrįstumo derinimo išimtinai tik su kreditorių susirinkimo pirmininku. Įstatymo nuostatos taip pat nenumato galimybės kreditorių susirinkimo pirmininkui, o ne kreditorių susirinkimui savarankiškai ir vienasmeniškai spręsti klausimą dėl administravimo išlaidų (ne)apmokėjimo. Kreditorių susirinkimo sprendimas dėl nemokumo administratorės įpareigojimo gautus pasiūlymus dėl pavojingų atliekų sutvarkymo, dokumentų archyvavimo ir kitų neatidėliotinų paslaugų derinimo su kreditorių susirinkimo pirmininku ir kitų išlaidų, apmokamų pagal faktą, išankstinio derinimo su kreditorių susirinkimo pirmininku neatitinka įtvirtinto teisinio reglamentavimo, todėl negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Nurodytais motyvais kreditorių susirinkimo sprendimas, priimtas darbotvarkės Nr. 12.2.3 klausimu, panaikintas.

15. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorė nei kreditorių susirinkimui, nei teismui nedetalizavo prašomų patvirtinti administravimo išlaidų, kokias konkrečias paslaugas ketinama įsigyti, kiek preliminariai reikalinga minėtoms paslaugoms atlikti, kokie paslaugų įkainiai, koks šių paslaugų realus poreikis. Nemokumo administratorės prašoma patvirtinti papildoma 4 000 Eur administravimo išlaidų sąmata nėra pagrįsta išlaidas pagrindžiančiais skaičiavimais, nurodoma tik planuojamos patirti papildomos administravimo išlaidų rūšys (pvz., archyvavimo paslaugos, pavojingų atliekų sutvarkymas), išlaidos pagal faktą nėra pagrįstos. Nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui taip pat nepateikė proceso administravimo pagrindimo dokumentų. Nesant minėtų duomenų, teismo vertinimu, nei teismas, nei kreditoriai neturi galimybės efektyviai vertinti administratorės nurodomų bankroto proceso administravimo išlaidų būtinumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nemokumo administratorės prašymas dėl papildomų administravimo išlaidų patvirtinimo perduotas nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo, o 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimas darbotvarkės 12.2.2 klausimu dalyje dėl termino pateikti duomenis nustatymo patikslintas, įpareigojant nemokumo administratorę nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikti kreditoriams proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16. Suinteresuotas asmuo (kreditorius) G. V. atskirajame skunde (kurio reikalavimai patikslinti po apeliacinės instancijos teismo nustatytų trūkumų) prašo: pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria panaikinta 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto darbotvarkės klausimu Nr. 8.1, dalis dėl G. V. 2 793,29 Eur išlaidų, kurias sudaro 8,29 Eur pašto išlaidos, 1 225 Eur už suteiktas teisines paslaugas ir 1 560 Eur išlaidos už turto vertinimą ir planų sukėlimą į DWG formatą, apmokėjimo, ir šią nutarties dalį išdėstyti taip – panaikinti 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto darbotvarkės klausimu Nr. 8.1, dalį dėl G. V. 408,29 Eur išlaidų, kurias sudaro 8,29 Eur pašto išlaidos ir 400 Eur už suteiktas teisines paslaugas, apmokėjimo; panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria panaikintas 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimas darbotvarkės klausimu Nr. 12.2.1 „Dėl pavedimo nemokumo administratorei pateikti reikalavimą buvusiai administratorei D. Juciutei dėl BUAB „Ignalinos autocentras“ dokumentų perdavimo“, ir išspręsti klausimą iš esmės – BUAB „Ignalinos autocentras“ skundo dalį, kuria prašoma panaikinti 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimą 12.2.1 darbotvarkės klausimu atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pareiškėja, prašydama kreditorių susirinkimo sprendimą Nr. 8.1 laikyti neteisėtu, turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą: kad kreditoriaus G. V. patirtos išlaidos yra jo asmeninės išlaidos; kad G. V. piktnaudžiauja kreditoriaus teisėmis; kad G. V. siekia nepagrįsto praturtėjimo bankrutuojančios bendrovės sąskaita. Šių aplinkybių pareiškėja neįrodė.

16.2. Sutinka, kad 400 Eur, G. V. apmokėti pagal 2022 m. lapkričio 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. GR0164, neturi būti atlyginami iš bendrovės administravimui skirtų lėšų. Tačiau teismas iš esmės be pagrįstų motyvų nepagrįstai atmetė G. V. pateiktus įrodymus, pagrindžiančius kitų išlaidų priskyrimą bendrovės administravimo išlaidoms.

16.3. Nemokumo administratorė be kreditorių žinios užsakė 2022 m. balandžio 22 d. bendrovės nekilnojamojo turto vertinimą, kurį atliko UAB „STIVVF“. Vertinimo metu nustatyta turto vertė 175 000 Eur, kuri neatitinka rinkos kainų. Siekiant įrodyti, kad UAB „STIVVF“ atlikto turto vertinimo metu nustatyta nepagrįstai maža nekilnojamojo turto vertė, G. V., kaip suinteresuotas asmuo, sudarė sutartį su UAB „Lituka“ ir Ko dėl alternatyvaus bendrovės įkeisto nekilnojamojo turto vertės nustatymo (nustatyta 253 000 Eur vertė). Paskelbtose nekilnojamojo turto varžytynėse buvo nustatyta 235 000 Eur pradinė turto pardavimo kaina, t. y. artima UAB „Lituka“ ir Ko atlikto vertinimo ataskaitoje nurodytai 253 000 Eur turto kainai. Be to, G. V. užsakymu UAB „Lituka“ ir Ko atlikto nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita buvo pateikta teismui civilinėje byloje Nr. eB2-312-278/2022, teismas ją priėmė ir rėmėsi 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartyje. Pasisakydamas dėl bendrovės turto pradinės pardavimo kainos nustatymo teismas šia ataskaita taip pat rėmėsi ir 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-377-278/2022. Teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-185-828/2023 patvirtintoje bendrovės įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo tvarkoje nustatydamas parduodamo turto pradinę kainą rėmėsi būtent G. V. užsakymu atliktame vertinime nurodyta turto kaina.

16.4. Pateiktas brokerės susirašinėjimas el. laiškais su konkrečiu galimu pirkėju Ž. C. leido daryti išvadą, kad Ž. C. ketinimai pirkti bendrovės turtą buvo realūs. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad Ž. C. apžiūrėjo turtą, paprašė atsiųsti kadastrinius pastato ir sklypo planus, patikino, jog jį labai domina minėtas turtas, todėl paprašė skubiai pateikti pastatų planus DWG formatu, kad inžinierių pagalba galėtų įsitikinti, ar patalpose bus galimybė sutalpinti gamybos įrangą, t. y. ar patalpos yra tinkamos vykdyti numatomą veiklą. Teismas neteisėtai atmetė G. V. pateiktus įrodymus, pagrindžiančius bendrovės nekilnojamojo turto planų sukėlimo į DWG formatą būtinybę. Tam, kad kreditoriaus patirtos išlaidos būtų priskirtos bendrovės bankroto administravimo išlaidoms, nėra būtinas išankstinis kreditorių susirinkimo pritarimas šioms išlaidoms.

16.5. Vienas iš klausimų, kurį būtina išsiaiškinti sprendžiant dėl patirtų bendrovės administravimo išlaidų, yra bendrovės į UAB „Atveika“ sąskaitą banke 2022 m. sausio 4 d. už paslaugas pagal sutartis pervestų 4 462 Eur pagrįstumas. Administratorė G. V. atsiuntė 2022 m. sausio 3 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ATV000000391 4 462 Eur kopiją. Darytina išvada, kad naujajai administratorei galimai nebuvo perduota dalis su bendrovės bankroto procesu susijusių dokumentų už laikotarpį, kai bendrovę administravo Daiva Juciutė. Siekiant gauti duomenis apie bendrovės į UAB „Atveika“ sąskaitą pervestų 4 462 Eur pagrįstumą, kreditorių susirinkimas šiuo klausimu priėmė sprendimą Nr. 12.2.1. „Pavesti BUAB „Ignalinos autocentras“ nemokumo administratorei buvusiai BUAB „Ignalinos autocentras“ nemokumo administratorei D. Juciutei pateikti reikalavimą dėl perdavimo visų su BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto procesu susijusių dokumentų už laikotarpį, kai BUAB „Ignalinos autocentras“ administravo nemokumo administratorė D. Juciutė“.

Atsiliepimas

17. Pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

17.1. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad teisinės paslaugos ir konsultacijos pagal apskųstos nutarties 51 punkte nurodytas sąskaitas faktūras buvo būtinos bendrovės bankroto procese atliekant ir vykdant turto pardavimo bei kitas privalomas procedūras.

17.2. 2021 m. rugsėjo 22 d. kreditorių susirinkime patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje numatyta, kad administravimo išlaidoms yra priskiriamos nekilnojamojo turto vertinimo išlaidos, jeigu kreditorių susirinkime būtų nuspręsta vertinti turtą, o kreditorių susirinkimas nebuvo priėmęs tokio sprendimo. Todėl nėra pagrindo pripažinti bendrovės patirtomis išlaidomis mokėjimus už BUAB „Ignalinos autocentras“ nekilnojamojo turto vertinimą ir planų sukėlimą į DWG formatą, – iš viso 1 560 Eur.

17.3. Nemokumo administratorė neturi įrodymų, patvirtinančių, kad buvusi administratorė Daiva Juciutė yra perdavusi ne visus BUAB „Ignalinos autocentras“ dokumentus. Administratorės duomenimis, visus dokumentus buvusi administratorė yra perdavusi ir pateikti jai reikalavimą perduoti dokumentus yra neracionalu. Kreditorius G. V., turėdamas įrodymų, kad buvusi bendrovės administratorė padarė žalą bendrovei, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka savarankiškai kreiptis su ieškiniu dėl teisminės gynybos.

18. Suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.

19. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

22. Atskirasis skundas, apeliantui G. V. apeliacinės instancijos teisme patikslinus atskirojo skundo dalyką, paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos BUAB „Ignalinos autocentras“ skundas ir panaikinta 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto darbotvarkės klausimu Nr. 8.1, dalis dėl G. V. 2 793,29 Eur išlaidų, kurias sudaro 8,29 Eur pašto išlaidos, 1 225 Eur už suteiktas teisines paslaugas ir 1 560 Eur išlaidos už turto vertinimą ir planų sukėlimą į DWG formatą, apmokėjimo ir panaikintas 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimas, priimtas darbotvarkės klausimu Nr. 12.2.1 „Dėl pavedimo nemokumo administratorei pateikti reikalavimą buvusiai administratorei D. Juciutei dėl BUAB „Ignalinos autocentras“ dokumentų perdavimo“. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis atskiruoju skundu nėra skundžiama, todėl dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujo įrodymo priėmimo

23. CPK 302 straipsnyje nurodoma, kad apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėmis. Todėl sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyviams teisės teikti rašytinius paaiškinimus, privalu atsižvelgti į specialiųjų apeliaciniame procese taikomų normų, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose, nustatytus draudimus bei ribojimus.

24. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

25. Nagrinėjamu atveju apeliantas rašytiniuose paaiškinimuose pateikė atsikirtimus į pareiškėjos atsiliepime į jo atskirąjį skundą nurodytus argumentus, t. y. pateikė atsiliepimą į atsiliepimą, nors, jau minėta, tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso normos nenumato (CPK 318 straipsnis). Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas, atsikirsdamas į pareiškėjos atsiliepimo argumentus, iš esmės siekia papildyti savo atskirąjį skundą naujomis aplinkybėmis. Be to, akcentuotina tai, kad atsiliepimų į atskirąjį skundą priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 335 straipsnis), o Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjos atsiliepimas į atskirąjį skundą 2023 m. rugsėjo 26 d. rezoliucija buvo priimtas. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas sprendžia savo iniciatyva (ex officio). Atsižvelgiant į tai, apelianto rašytiniai paaiškinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.

26. Taip pat nepriimamas ir apelianto pateiktas naujas rašytinis įrodymas – el. laiškas apie gautą Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo automatinį pranešimą, kadangi juo yra įrodinėjamos apelianto rašytiniuose paaiškinimuose nurodomos naujos aplinkybės, be to, šis įrodymas yra nesusijęs su ginčo dalyku ir neturi teisinės reikšmės, vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 314 straipsnis).

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 8.1 darbotvarkės klausimu (ne)pagrįstumo

27. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovei UAB „Ignalinos autocentras“ buvo iškelta bankroto byla, o 2017 m. birželio 5 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

28. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai nėra savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo procedūros sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017). Įvertinus tai, kad BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto byla iškelta 2016 m. ir administravimo išlaidų sąmata buvo tvirtinama galiojant ĮBĮ, o nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas ginčas dėl atitinkamų sumų priskyrimo administravimo išlaidoms, toks klausimas taip pat spręstinas vadovaujantis ĮBĮ normomis (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-681-407/2023 24 punktą).

30. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 36 straipsnio 3 dalis nustato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos.

31. Kasacinis teismas, aiškindamas ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį, yra nurodęs, kad jeigu įmonė patyrė išlaidų po bankroto bylos iškėlimo, svarstytina, ar jos neturėtų būti priskirtos prie administravimo išlaidų; nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011). Jeigu tam tikros išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti, tai tokios išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

32. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį, sprendžiant, ar patirtos išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, esminę (lemiamą) reikšmę turi tokių išlaidų atsiradimo laikas: administravimo išlaidos atsiranda po bankroto bylos įmonei iškėlimo administratoriui pradėjus bankroto procedūras; išlaidų teisinė prigimtis ir paskirtis: tai išlaidos, skirtos sumokėti už administratoriaus ir kitų darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, atliekamą darbą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimui, pardavimui, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymui ir kitos, tiesiogiai susijusios su bankroto procedūromis, skirtos jų vykdymo išlaidoms apmokėti. Išlaidos, susijusios su bankroto procedūromis ir skirtos jų vykdymo išlaidoms apmokėti, yra tokios išlaidos, kurios būtinos surinkti ir apskaityti bankrutuojančios įmonės turtą, turtines teises, lėšas, tarp jų išreikalauti bankrutuojančios įmonės turtą iš trečiųjų asmenų neteisėto valdymo, išieškoti skolas iš įmonės skolininkų ir nuostolių, patirtų dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų, įskaitant išlaidų, patirtų dėl teisminių procesų, atlyginimą. Taip pat prie jų priskirtinos išlaidos, patirtos dėl turto saugojimo, vertinimo, pardavimo, kitos išlaidos, atsiradusios atliekant ĮBĮ normų nustatytus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016).

33. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje išvardytas bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, bet pakankamai aiškiai įvardija, kokios kitos (neišvardytos) bankrutuojančios įmonės patirtos išlaidos galėtų ir turėtų būti priskirtos prie administravimo išlaidų. ĮBĮ normų tikslas yra užtikrinti nepertraukiamą, greitą ir sklandų bankroto procesą, kad būtų kiek įmanoma geriau patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesai, todėl prie administravimo išlaidų priskirtinos visos protingos ir pagrįstos išlaidos, skirtos šiam tikslui pasiekti. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad į administravimo išlaidas įtraukiamos tik tokios išlaidos, kurios būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012; kt.).

34. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditoriai 2023 m. birželio 22 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu, balsuodami „už“ 62,21 proc. ir „prieš“ 3,64 proc. nuo visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, 8.1 darbotvarkės klausimu nusprendė kreditoriaus G. V. patirtas 2 849,43 Eur išlaidas, kurias sudaro mokėjimai už pašto paslaugas, siunčiant BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių susirinkimų dokumentus Panevėžio apygardos teismui – 17,79 Eur, mokėjimai už teisines paslaugas, susijusias su BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto procesu – 1 225 Eur, mokėjimai už BUAB „Ignalinos autocentras“ nekilnojamojo turto vertinimą ir planų sukėlimą į DWG formatą – 1 560 Eur, mokėjimai UAB „Diginet LTU“ už BUAB „Ignalinos autocentras“ turto pardavimo skelbimus portale „Skelbiu.lt“ – 46,64 Eur, priskirti BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto proceso administravimo išlaidoms.

Žemesnės instancijos teismas

35. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi, be kita ko, panaikino 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto 8.1 darbotvarkės klausimu, dalį dėl G. V. 2 793,29 Eur išlaidų, kurias sudaro 8,29 Eur pašto išlaidos, 1 225 Eur už suteiktas teisines paslaugas ir 1 560 Eur išlaidos už turto vertinimą ir planų sukėlimą į DWG formatą, apmokėjimo, motyvuodamas tuo, kad šios išlaidos nepripažintinos bendrovės administravimo išlaidomis.

36. Apeliantas (kreditorius) G. V. atskirajame skunde nurodo, kad 400 Eur, apmokėti pagal 2022 m. lapkričio 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. GR0164, neturi būti atlyginami iš bendrovės administravimui skirtų lėšų, tačiau, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės be pagrįstų motyvų atmetė įrodymus, pagrindžiančius kitų teisinių išlaidų priskyrimą bendrovės administravimo išlaidoms.

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas patyrė iš viso 1 225 Eur išlaidas už teisines paslaugas, kurias kreditorių susirinkimui siūlė pripažinti BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto proceso administravimo išlaidomis. Šių išlaidų pagrįstumą apeliantas grindė advokatų Vilio ir partnerių kontoros AVIP išrašytomis sąskaitomis faktūromis už advokatų suteiktas teisines paslaugas.

38. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad nei kreditorių susirinkimas, nei nemokumo administratorė nebuvo įgalioję kreditorių susirinkimo pirmininko G. V. veikti bendrovės vardu ir pavedę jam kreiptis į advokatų kontorą dėl teisinių paslaugų gavimo. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kreditorių susirinkimas būtų priėmęs atitinkamus sprendimus dėl konkrečių teisinių išlaidų ir įgaliojęs kreditorių susirinkimo pirmininką apmokėti už suteiktas paslaugas, vėliau atlyginant jo patirtas išlaidas. Bankroto procesą reglamentuojantys įstatymai taip pat nenumato kreditorių susirinkimo pirmininko įgaliojimų veikti juridinio asmens vardu, užsakyti tam tikras paslaugas bankroto procese bei atlikti mokėjimus už jas.

39. Antra, iš byloje esančios 2019 m. spalio 10 d. sąskaitos faktūros Nr. GR 0082 100 Eur matyti, kad ji yra išrašyta už konsultaciją dėl bankrutuojančios bendrovės parduodamo turto apmokestinimo PVM. Sąskaitoje faktūroje paslaugų gavėju nurodyta ne BUAB „Ignalinos autocentras“, o pats G. V., kuris ir kreipėsi į advokatų kontorą teisinės konsultacijos. Nemokumo administratorė procesiniuose dokumentuose pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) konsultacijas, susijusias su PVM apmokestinimu, tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims teikia nemokamai, be to, bendrovė 2017 m. vasario 6 d. išregistruota iš PVM mokėtojų. Byloje nėra pateikta nei advokatų kontoros parengtos užklausos VMI, nei iš VMI gauto atsakymo, o byloje esanti advokatės G. Repšaitės el. paštu apeliantui atsiųsta internetinio puslapio nuoroda tik patvirtina, kad informacija apie bankrutuojančių (bankrutavusių) bendrovių iš varžytynių parduodamo turto apmokestinimą PVM buvo viešai prieinama VMI internetiniame tinklalapyje, ją taip pat buvo galimybė nemokamai gauti iš VMI.

40. 2022 m. liepos 1 d. sąskaita faktūra Nr. GR 0152 350 Eur yra išrašyta už rašto nemokumo administratorei parengimą, konsultaciją dėl 2022 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimo. Iš byloje esančio 2022 m. birželio 21 d. rašto matyti, kad apeliantas šiuo raštu kreipėsi į nemokumo administratorę dėl netinkamai vykdomų bendrovės turto pardavimo procedūrų. Minėtas raštas parengtas apelianto vardu, o jame išdėstyta apelianto, kaip bendrovės kreditoriaus, bet ne bendrovės ir visų jos kreditorių pozicija dėl administratorės galbūt netinkamai atliekamų pareigų (byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad rašte išdėstyta pozicija buvo suderinta su kitais bendrovės kreditoriais). Apeliantas pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė, kokios konkrečiai konsultacijos dėl bendrovės turto pardavimo jam buvo suteiktos, rengiantis 2022 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimui, nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių suteiktų paslaugų (konsultacijų) turinį (apimtį). Bendrovės turtu disponuoja ir jo realizavimą organizuoja nemokumo administratorius, o ne kreditoriai ar kreditorių susirinkimo pirmininkas. Kreditoriai dėl nemokumo administratorės galbūt netinkamai vykdomų bendrovės turto pardavimo procedūrų turi teisę įstatymo nustatyta tvarka ginti savo galimai pažeistas teises ir interesus (pvz., prašyti atstatydinti nemokumo administratorę), tačiau ne perimti nemokumo administratorės veiksmų organizuoti bendrovės turto pardavimą. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad teisinės paslaugos (rašto nemokumo administratorei parengimas ir konsultacija dėl 2022 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimo) buvo būtinos bendrovės bankroto procese atliekant ir vykdant turto pardavimo bei kitas privalomas procedūras.

41. Iš byloje esančios 2023 m. balandžio 25 d. sąskaitos faktūros Nr. GR 0180 375 Eur matyti, kad ji yra išrašyta už konsultacijas dėl teisių ir pareigų į valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą apimties, naujajam savininkui perleidžiant katilinę, esančią valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kartu su kaminu 14 m (dūmtraukiu) ir šildymo katilu AKU-340 su visa jo įranga. 2022 m. rugsėjo 28 d. bendrovės kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl tolesnės BUAB „Ignalinos autocentras“ turto pardavimo tvarkos ir pardavimo kainos“ priėmė 2.4.2 sprendimą – bendrovės nekilnojamojo turto dalį – katilinę kartu su kaminu 14 m (dūmtraukiu) ir šildymo katilu AKU-340 su visa jo įranga, kaip vieną nedalomą turtinį vienetą, parduoti pirkėjui G. V., o turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti per 10 darbo dienų nuo susirinkimo dienos. Bendrovės nekilnojamasis turtas yra iš valstybės nuomojamame žemės sklype. Apelianto teigimu, į nemokumo administratorės parengtą pirkimo–pardavimo sutartį naudojimosi valstybinės žemės sklypu (sklypo dalies nuomos), kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, sąlygos nebuvo įtrauktos, todėl jis kreipėsi į administratorę dėl prašymo Nacionalinei žemės tarnybai gauti sutikimą pakeisti valstybinės žemės nuomininką pardavus katilinę; administratorė atsisakė teikti prašymą dėl sutikimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2023 m. balandžio 25 d. sąskaitoje faktūroje Nr. GR 0180 nurodytos teisinės paslaugos buvo suteiktos apeliantui, kaip BUAB „Ignalinos autocentras“ turto (katilinės) pirkėjui, ir tik apeliantas buvo suinteresuotas šių paslaugų (konsultacijų) gavimu. Juolab kad, jau minėta, kreditorių susirinkimas nebuvo priėmęs atitinkamų sprendimų dėl konkrečių teisinių paslaugų gavimo, o byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad minėtos teisinės paslaugos buvo būtinos bendrovės bankroto procese.

42. 2022 m. lapkričio 24 d. sąskaita faktūra Nr. GR 0164 400 Eur yra išrašyta už 2022 m. rugpjūčio 25 d., 2022 m. rugpjūčio 30 d. ir 2022 m. lapkričio 23 d. raštų, prašymų parengimą, parengtų dokumentų peržiūrą, konsultacijas, susijusias su bankroto procesu. Apeliantas atskirajame skunde sutinka, kad 400 Eur, apmokėti pagal 2022 m. lapkričio 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. GR0164, neturi būti atlyginami iš bendrovės administravimui skirtų lėšų, kadangi dalis išlaidų už suteiktas teisines paslaugas buvo patirtos nagrinėjant konkrečias civilines bylas, kuriose apeliantas, turėdamas suinteresuotumą bylos baigtimi, buvo dalyvaujančiu byloje asmeniu, todėl klausimas dėl šių išlaidų atlyginimo turėjo būti išnagrinėtas toje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (atskirojo skundo 28 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto patirtas 1 225 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms nepripažino BUAB „Ignalinos autocentras“ administravimo išlaidomis, kadangi jos nebuvo būtinos bendrovės bankroto procedūroms tinkamai atlikti, o dalis šių išlaidų yra susiję su apelianto, kaip kreditoriaus, interesais ir jo atstovavimu bankroto procese.

44. Apeliantas taip pat patyrė išlaidas už nekilnojamojo turto vertinimą (1 210 Eur) ir planų sukėlimą į DWG formatą (350 Eur), kurias kreditorių susirinkimui siūlė pripažinti BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto proceso administravimo išlaidomis. Apeliantas šių išlaidų priskyrimą administravimo išlaidoms motyvuoja tuo, kad administratorė be kreditorių žinios užsakė 2022 m. balandžio 22 d. bendrovės nekilnojamojo turto vertinimą, kurį atliko UAB „STIVVF“, nustatyta turto vertė 175 000 Eur, kuri neatitinka rinkos kainų. Siekiant įrodyti, kad UAB „STIVVF“ atlikto turto vertinimo metu nustatyta nepagrįstai maža nekilnojamojo turto vertė, apeliantas sudarė sutartį su UAB „Lituka“ ir Ko dėl alternatyvaus bendrovės įkeisto nekilnojamojo turto vertės nustatymo (nustatyta 253 000 Eur vertė). Anot apelianto, paskelbtose nekilnojamojo turto varžytynėse buvo nustatyta 235 000 Eur pradinė turto pardavimo kaina, t. y. artima UAB „Lituka“ ir Ko atlikto vertinimo ataskaitoje nurodytai 253 000 Eur turto kainai, be to, UAB „Lituka“ ir Ko atlikto nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita buvo remiamasi civilinėse bylose Nr. eB2-312-278/2022, Nr. eB2-377-278/2022 ir Nr. eB2-185-828/2023. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai atmetė ir jo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius bendrovės nekilnojamojo turto planų sukėlimo į DWG formatą būtinybę.

45. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ta aplinkybė, jog, nustatydamas hipoteka įkeisto turto pardavimo tvarką, teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-185-828/2023, panaikindamas 2023 m. sausio 5 d. kreditorių susirinkimo sprendimą, rėmėsi kreditoriaus G. V. iniciatyva atliktu turto vertinimu, savaime nesudaro pagrindo pripažinti šių išlaidų bendrovės administravimo išlaidomis. Kreditorius G. V., sprendžiant tarp nemokumo administratorės ir kreditorių kilusius ginčus teisme, turėjo galimybę teikti teismui duomenis apie patirtas išlaidas dėl atlikto turto vertinimo ir prašyti atlyginti šias išlaidas, kaip bylinėjimosi išlaidas, tačiau tokia galimybe nesinaudojo. Kreditoriams palikta teisė patiems nuspręsti dėl tikslingumo parduotiną iš varžytynių turtą įvertinti pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytą tvarką. Pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas tiek tuo atveju, kai turto vertė buvo nustatinėjama turto vertintojo, tiek ir tuo atveju, kai parduodamas turtas įkainojamas nekviečiant turto vertintojo jo vertei nustatyti. Šiuo konkrečiu atveju, nors nemokumo administratorė ir kreipėsi į UAB „STIVVF“ dėl bendrovės turto įvertinimo, tačiau pastarojo vertintojo nustatyta turto vertė 175 000 Eur nebuvo privaloma kreditorių susirinkimui, priimant sprendimą dėl pradinės turto pardavimo kainos patvirtinimo. Kaip matyti ne viename BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių susirinkime nustatyta bendrovės turto pardavimo kaina, kuri buvo gerokai didesnė nei UAB „STIVVF“ atlikto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto vertė, taip pat ir UAB „Lituka“ ir Ko atlikto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto vertė.

46. Nemokumo administratorė šiuo atveju buvo aktyvi ir vykdydama savo pareigas ėmėsi veiksmų bendrovės turto vertei nustatyti, o ta aplinkybė, kad kreditoriai nesutiko su UAB „STIVVF“ atlikto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto verte, nesuponavo būtinybės apeliantui kreiptis į UAB „Lituka“ ir Ko dėl alternatyvaus bendrovės įkeisto nekilnojamojo turto vertės nustatymo. Juolab kad šiuo atveju nebuvo priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl alternatyvaus bendrovės įkeisto nekilnojamojo turto įvertinimo. Apeliantas sprendimą dėl turto įvertinimo priėmė vienasmeniškai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo apelianto patirtų nekilnojamojo turto vertinimo išlaidų pripažinti BUAB „Ignalinos autocentras“ administravimo išlaidomis, kadangi jos nebuvo būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti ir užtikrinti nepertraukiamą, greitą ir sklandų bankroto procesą.

47. Bylos duomenimis, planų sukėlimas į DWG formatą buvo atliekamas apelianto iniciatyva pagal nekilnojamojo turto brokerės, pardavinėjusios bendrovės turtą, prašymą dėl galimo turto pardavimo, tačiau šis turtas apelianto nurodytam potencialiam pirkėjui Ž. C. nebuvo parduotas. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad planų sukėlimas į DWG formatą buvo būtinas, siekiant sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį su minėtu pirkėju, ir kad nebuvo kitų alternatyvų pirkėjui susipažinti su minėtais planais bei juos įvertinti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad minėti planai DWG formatu būtų panaudotini bendrovei ieškant kitų potencialių nekilnojamojo turto pirkėjų. Apeliantas kreditorių susirinkimo pritarimo šioms išlaidoms neturėjo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra teisinio pagrindo šių išlaidų pripažinti BUAB „Ignalinos autocentras“ administravimo išlaidomis, o apeliantas, vienasmeniškai priimdamas sprendimą dėl šių išlaidų apmokėjimo, prisiėmė šių išlaidų riziką.

48. Apeliantas atskirajame skunde (žr. 51 punktą) sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad JANĮ nuostatos nenustato kreditorių susirinkimo pirmininkui imperatyvios prievolės siųsti kreditorių susirinkimo protokolo kopiją teismui, todėl G. V. 8,29 Eur pašto išlaidos, patirtos po 2020 m. sausio 1 d., nepripažintinos bendrovės administravimo išlaidomis.

49. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, jog apelianto patirtos 2 793,29 Eur išlaidos, kurias sudaro 8,29 Eur pašto išlaidos, 1 225 Eur už suteiktas teisines paslaugas, 1 560 Eur už turto vertinimą ir planų sukėlimą į DWG formatą, neatitinka įstatymų leidėjo įtvirtintų ir teismų praktikoje suformuotų esminių administravimo išlaidų kriterijų, todėl 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto darbotvarkės klausimu Nr. 8.1, dalį dėl G. V. 2 793,29 Eur išlaidų panaikino, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) ir dėl to pažeidžiančią bankrutuojančios bendrovės, jos kreditorių teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutarties dalį.

Dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 12.2.1 darbotvarkės klausimu (ne)pagrįstumo

50. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditoriai 2023 m. birželio 22 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu, balsuodami „už“ 58,85 proc. ir „prieš“ 0 proc. nuo visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, 12.2.1 darbotvarkės klausimu nusprendė pavesti BUAB „Ignalinos autocentras“ nemokumo administratorei buvusiai BUAB „Ignalinos autocentras“ nemokumo administratorei Daivai Juciutei pateikti reikalavimą dėl perdavimo visų su BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto procesu susijusių dokumentų už laikotarpį, kai BUAB „Ignalinos autocentras“ administravo nemokumo administratorė Daiva Juciutė.

Žemesnės instancijos teismas

51. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi panaikino kreditorių susirinkimo sprendimą, priimtą darbotvarkės klausimu Nr. 12.2.1 „Dėl pavedimo nemokumo administratorei pateikti reikalavimą buvusiai administratorei D. Juciutei dėl BUAB „Ignalinos autocentras“ dokumentų perdavimo“, motyvuodamas tuo, kad nemokumo administratorė Daiva Juciutė perdavimo aktu perdavė dokumentus dabartinei nemokumo administratorei, administratoriai Vladas Stropus ir Daiva Juciutė kreditorių susirinkimo pirmininkui ir kreditoriams teikė ataskaitas, banko sąskaitos išrašus ir informaciją už laikotarpį, kurio metu jie administravo BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto procesą, todėl kreditorių susirinkimo sprendimas Nr. 12.2.1, kuriuo nutarta pavesti nemokumo administratorei pateikti reikalavimą buvusiai nemokumo administratorei dėl perdavimo visų dokumentų, objektyviai nepagrindus tokio poreikio būtinumo, pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

52. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad vienas iš klausimų, kurį būtina išsiaiškinti sprendžiant dėl patirtų bendrovės administravimo išlaidų, yra bendrovės į UAB „Atveika“ sąskaitą banke 2022 m. sausio 4 d. už paslaugas pagal sutartis pervestų 4 462 Eur pagrįstumas. Pasak apelianto, administratorė jam atsiuntė 2022 m. sausio 3 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ATV000000391, išrašytos 4 462 Eur, kopiją, taigi, darytina išvada, kad naujajai administratorei galimai nebuvo perduota dalis su bendrovės bankroto procesu susijusių dokumentų už laikotarpį, kai bendrovę administravo Daiva Juciutė. Siekiant gauti duomenis apie bendrovės į UAB „Atveika“ sąskaitą pervestų 4 462 Eur pagrįstumą, kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą Nr. 12.2.1 „Pavesti BUAB „Ignalinos autocentras“ nemokumo administratorei buvusiai BUAB „Ignalinos autocentras“ nemokumo administratorei D. Juciutei pateikti reikalavimą dėl perdavimo visų su BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto procesu susijusių dokumentų už laikotarpį, kai BUAB „Ignalinos autocentras“ administravo nemokumo administratorė D. Juciutė“.

53. Teismų praktikoje pažymima, kad kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios bendrovės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-53-450/2022). Tačiau kreditorių autonomijos principas nereiškia, kad kreditorių susirinkimo sprendimai turi neribotą ir nenuginčijamą galią. Bankroto procese kiekvienas teisės subjektas (kreditoriai, kreditorių susirinkimas, administratorius, teismas) turi veikti jam įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose ir neturi teisės spręsti kito subjekto kompetencijai priskirtų klausimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-822-450/2021; 2021 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-241/2021).

54. Teismų praktikoje pripažįstama, kad skundžiami gali būti tik tie kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie priimti įgyvendinant kreditorių susirinkimo kompetenciją ir kurie turi privalomą galią įmonės kreditoriams bei administratoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-609-241/2020; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-823/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218-823/2017). Lietuvos apeliacinis teismas yra akcentavęs, kad privalomai vykdytini yra tik tie kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie yra priimami kreditorių susirinkimui įstatymu priskirtos kompetencijos ribose (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1586-381/2020 10 punktas). Tokiu atveju, kai kreditorių susirinkimas priima nutarimus ne jo kompetencijai priskirtais klausimais, tokie nutarimai negali būti skundžiami teismui dėl jų rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017; kt.).

55. JANĮ nenumato, kad į kreditorių susirinkimo įgaliojimų ribas patektų klausimo dėl nemokumo administratoriaus įpareigojimo kreiptis į buvusį nemokumo administratorių dėl dokumentų perdavimo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 11 d. nutartimi, atstatydindamas Daivą Juciutę iš BUAB „Ignalinos autocentras“ administratoriaus pareigų ir nemokumo administratore paskirdamas Viktoriją Vilbrantienę, įpareigojo Daivą Juciutę per 14 d. nuo šios nutarties priėmimo perduoti naujai paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, visus įmonės dokumentus ir apie nutarties įvykdymą informuoti teismą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvusi nemokumo administratorė Daiva Juciutė 2022 m. vasario 17 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktu perdavė dokumentus dabartinei nemokumo administratorei Viktorijai Vilbrantienei. Pastaroji nemokumo administratorė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji neturi duomenų, leidžiančių teigti, jog buvusi nemokumo administratorė Daiva Juciutė yra perdavusi ne visus BUAB „Ignalinos autocentras“ dokumentus. Apeliantas nei atsiliepime į skundą, nei atskirajame skunde konkrečiai neįvardino, kokių dokumentų buvusi nemokumo administratorė Daiva Juciutė nėra perdavusi naujajai administratorei Viktorijai Vilbrantienei ir kokie dokumentai turėtų būti pareikalauti iš buvusios administratorės.

56. Iš byloje esančios nemokumo administratorės Daivos Juciutės pajamų-išlaidų ataskaitos nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. vasario 11 d. (kai nemokumo administratorė buvo atstatydinta iš BUAB „Ignalinos autocentras“ administratorės pareigų) matyti, kad prie patirtų BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto proceso išlaidų nurodytos administravimo išlaidos – 4 462 Eur.

57. JANĮ 40 straipsnio 8 dalis nustato, kad teismas nutartyje atstatydinti nemokumo administratorių bankroto byloje ir paskirti kitą nemokumo administratorių nurodo terminą, per kurį atstatydintas nemokumo administratorius privalo perduoti naujai paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

58. JANĮ 43 straipsnio 4 punkte numatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš nemokumo administratoriaus. Pagal JANĮ 44 straipsnio 6 punktą kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką. 2017 m. vasario 27 d. BUAB „Ignalinos autocentras“ kreditorių susirinkimas patvirtino informacijos apie BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto bylos eigą teikimo tvarką (toliau – Tvarka), o 2022 m. rugsėjo 28 d. kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu patvirtintas BUAB „Ignalinos autocentras“ bankroto proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 6 punkte numatyta, kad dokumentus ir (ar) duomenis gauti pageidaujantis kreditorius administratoriui el. paštu, faksu, įteikiant pasirašytinai ar registruotu laišku pateikia prašymą, nurodydamas pageidaujamus dokumentus ir (ar) duomenis, pageidaujamą dokumentų ir (ar) duomenų pateikimo būdą, prašymą teikiančio kreditoriaus (jo atstovo) kontaktinius duomenis, kuriais turi būti pateikti prašomi dokumentai ir (ar) duomenys.

59. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliantas, kaip kreditorius, turi teisę minėtų Tvarkos ir Aprašo nuostatų nustatyta tvarka kreiptis į nemokumo administratorę su prašymu pateikti duomenis (dokumentus) apie 2022 m. sausio 4 d. į UAB „Atveika“ banko sąskaitą pervestas 4 462 Eur pinigines lėšas. Kaip matyti iš byloje esančio apelianto susirašinėjimo el. laiškais su nemokumo administratore, apeliantui buvo pateikta 2022 m. sausio 3 d. sąskaitos faktūros kopija ir bendrovės vardu Daivos Juciutės su UAB „Atveika“ sudarytų sutarčių kopijos, be to, nemokumo administratorė nurodė, kad paslaugų priėmimo–perdavimo aktai paprastai nesurašomi, nes paslaugų atlikimo faktus patvirtina kiti dokumentai, pvz., finansinės atsakomybės rinkiniai ir kt., informavo, jog tokių aktų savo žinioje neturi, taip pat nurodė, kad visi dokumentai, patvirtinantys paslaugų suteikimą, yra ir administratorei nekyla klausimų dėl suteiktų paslaugų fakto.

60. Kadangi administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių lėšų, kurios būtų skiriamos ir kreditorių reikalavimams tenkinti (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), būtent kreditorių susirinkimas turi teisę kontroliuoti administratoriaus veiksmus, be kita ko, ir ta apimtimi, kuria gali būti be pakankamo pagrindo didinamos ir viršijamos bankroto procesui skirtos administravimo išlaidos. Vis dėlto ši kreditorių teisė neabsoliuti. Ji neapima visų nemokumo administratoriaus funkcijų ir teisių kontrolės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-685-912/2022). Kreditorių susirinkimas neturi teisės įsiterpti į administratoriaus kompetenciją, kuri įstatymu yra priskirta jam, o ne kreditorių susirinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).

Žemesnės instancijos teismas

61. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas, priimtas 12.2.1 darbotvarkės klausimu, nėra susijęs su įstatyme numatytos kreditorių susirinkimo kompetencijos įgyvendinimu (priimtas viršijus kreditorių susirinkimo kompetencijos ribas) ir negali sukelti kreditoriams materialiųjų teisinių padarinių, todėl šiuo konkrečiu atveju juo kreditorių susirinkimas negalėjo įgyvendinti nemokumo administratorės kontrolės funkcijos. Kreditorių susirinkimo sprendimas, priimtas 12.2.1 darbotvarkės klausimu, bankroto administratoriaus galėtų būti vertinamas tik kaip rekomendacinis, o ne įpareigojantis. Todėl jo panaikinimas ar atsisakymas jį panaikinti neturės teisinės reikšmės administratorės, veikiančios bendrovės vardu ir interesais, turimų materialiųjų bei procesinių teisių apimčiai ir jų įgyvendinimui.

62. Bylinėjimasis teisme negali būti savitikslis, juo turi būti siekiama konkretaus materialiojo rezultato (CPK 5 straipsnis). Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-83-381/2021). Todėl tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos, arba turi atsisakyti priimti ieškinį (skundą), arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta – ją nutraukti, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu arba 293 straipsnio 1 punktu. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas.

63. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti nemokumo administratorės skundo reikalavimo, kuriuo buvo skundžiamas nei jai, nei bendrovės kreditoriams teisinių pasekmių nesukeliantis kreditorių susirinkimo sprendimas, o tokį skundą priėmęs – neturėjo jo nagrinėti iš esmės ir spręsti skundžiamo sprendimo (ne)galiojimo klausimo (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Tokį faktą nustačius apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria panaikintas 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimas, priimtas darbotvarkės klausimu Nr. 12.2.1 „Dėl pavedimo nemokumo administratorei pateikti reikalavimą buvusiai administratorei D. Juciutei dėl BUAB „Ignalinos autocentras“ dokumentų perdavimo“, panaikinama ir civilinė byla, pradėta pagal šį skundo reikalavimą, nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis). Dar kartą paminėta, kad kai kreditorių susirinkimas priima nutarimus ne jo kompetencijai priskirtais klausimais, tokie nutarimai negali būti skundžiami teismui dėl jų rekomendacinio pobūdžio.

64. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal JANĮ 44 straipsnio 10 punktą kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti kreipimosi į teismą dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų juridinio asmens vadovo ir (ar) nemokumo administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimą. Taigi bendrovės kreditoriai, turėdami duomenų, kad bendrovė patyrė žalos dėl nemokumo administratorės veiksmų (pvz., nepagrįstai apmokėjo už suteiktas paslaugas), kad nemokumo administratorė pažeidė imperatyviąsias teisės aktų nuostatas, gali spręsti, ar yra pagrindas reikšti teisme ieškinį dėl žalos atlyginimo ar ne.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

65. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

66. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai panaikino 2023 m. birželio 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimo, priimto darbotvarkės klausimu Nr. 8.1, dalį dėl G. V. 2 793,29 Eur išlaidų, kurias sudaro 8,29 Eur pašto išlaidos, 1 225 Eur už suteiktas teisines paslaugas ir 1 560 Eur išlaidos už turto vertinimą ir planų sukėlimą į DWG formatą, apmokėjimo, tačiau netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo reikalavimo dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, kuriuo nemokumo administratorė įpareigota pateikti reikalavimą buvusiai administratorei Daivai Juciutei dėl BUAB „Ignalinos autocentras“ dokumentų perdavimo, panaikinimo priėmimą, nepagrįstai priėmė bei išnagrinėjo tokį pareiškėjos skundo reikalavimą, nors procesas šiuo atveju yra negalimas, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patenkintas pareiškėjos skundo reikalavimas dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 12.2.1 darbotvarkės klausimu panaikinimo, panaikinama ir procesas, pradėtas pagal minėtą pareiškėjos skundo reikalavimą, nutraukiamas (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis) (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-670-553/2023 pateiktus išaiškinimus).

67. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

68. Pareiškėja pateikė duomenis apie turėtas 700 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą), šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus – 2023 m. rugsėjo 26 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. VB 23/018, 2023 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo nurodymą.

69. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos prašomos atlyginti 700 Eur išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Apeliantas patikslintu atskiruoju skundu reiškė du savarankiškus reikalavimus. Šia nutartimi pirmasis apelianto skundo reikalavimas atmestas visiškai, o antrasis reikalavimas patenkintas iš dalies, t. y. apskųsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patenkintas pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą 12.2.1 darbotvarkės klausimu, panaikinta ir procesas, pradėtas pagal šį skundo reikalavimą, nutrauktas (pareiškėjos skundo dalis dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 12.2.1 darbotvarkės klausimu nebuvo išnagrinėta iš esmės, kaip to atskirajame skunde prašė apeliantas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad apelianto skundo reikalavimai patenkinti 25 proc., todėl pagrįsta ir atlygintina pripažįsta 525 Eur (700 Eur x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kuri priteisiama pareiškėjai iš apelianto (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

70. Apelianto atskirąjį skundą iš esmės tenkinus tik nedidele dalimi, jam už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis negrąžinamas, juolab kad apelianto už atskirąjį skundą sumokėto žyminio mokesčio dydis yra apibrėžtas konkrečia suma ir nepriklauso nuo skundu reiškiamų reikalavimų skaičiaus (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“, atstovaujamos nemokumo administratorės Viktorijos Vilbrantienės, skundo reikalavimas panaikinti 2023 m. birželio 22 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“ kreditorių susirinkimo sprendimą 8.1 darbotvarkės klausimu „Dėl G. V. patirtų išlaidų apmokėjimo“, palikti nepakeistą.

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“, atstovaujamos nemokumo administratorės Viktorijos Vilbrantienės, skundo reikalavimas panaikinti 2023 m. birželio 22 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ignalinos autocentras“ kreditorių susirinkimo sprendimą 12.2.1 darbotvarkės klausimu „Dėl pavedimo nemokumo administratorei pateikti reikalavimą buvusiai administratorei Daivai Juciutei dėl BUAB „Ignalinos autocentras“ dokumentų perdavimo“, panaikinti ir procesą, pradėtą pagal šį skundo reikalavimą, nutraukti.

Kitą Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ignalinos autocentras“ (juridinio asmens kodas 302923046) iš suinteresuoto asmens G. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 525 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Irmantas Šulcas